2023-12-20 Nr. AB-167-3-61-3-08966-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-773-662/2023

Teisminio proceso 3-61-3-08966-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Esalda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Esalda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „LTG Infra“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stova“ (toliau – ir UAB „Stova“) ir UAB „Esalda“ (toliau – ir UAB „Esalda“) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2023 m. spalio 2 d. rašto „Dėl pateikto pasiūlymo parengtam projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektui“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl atsakymų į pareiškėjų pasiūlymų 9–15 ir 20 punktus (IV punkto Nr. 9 –15, Nr. 20 papunkčius); 2) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymų 9–15 ir 20 punktus iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, nutarė nestabdyti valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano “ (toliau – ir Planas) rengimo vykdymo.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis TPĮ 23 straipsnio 5 dalimi, priimant nutartį dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros stabdymo, privaloma įvertinti: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu; 2) ar galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą; 3) ar buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos; 4) ar valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos šio įstatymo nustatyta tvarka; 5) ar laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką.

Vertindamas TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus, teismas nustatė:

i) Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, yra galiojantis; ii) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1399 „Dėl projekto Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo pradžios“, kuriuo nutarta pradėti rengti Planą ir nustatyti planavimo tikslus, šiuo metu galioja; iii) visos Planui parengti išduotos planavimo sąlygos yra galiojančios, viešai patalpintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; iv) Plano projekto dokumentai ir kita su planavimo procedūromis susijusi informacija buvo viešinama tokiais būdais:

1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) adresu http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, dokumento Nr. S-NC-00-19-10;

2) Ministerijos tinklalapyje, adresu https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-railbaltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturosvystymo-planas;

3) sprendinių ekspozicija vyko Elektrėnų, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių patalpose;

4) pranešimai apie parengtą Planą buvo skelbti minėtų savivaldybių interneto svetainėse;

5) pranešimai apie Planą buvo skelbiami spaudoje bei žiniasklaidos portaluose;

6) asmenys, kurių žemės sklypai patenka į Plano teritoriją buvo informuojami raštu registruotais laiškais;

7) Plano sprendinių viešinimas vyko nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 4 d. imtinai, viešasis susirinkimas vyko 2023 m. sausio 4 d. Pranešimo šablonas patalpintas (https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/Pranesimas%20apie%20viesinima%20RB-KUN-VNO.pdf);

v) plano projekto dokumentai ir kita su planavimo procedūromis susijusi informacija buvo viešinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai apie parengtą Planą, Plano konkretizuotų sprendinių viešinimo laiką ir tvarką, bei tai, kad jų valdomi ar naudojami žemės sklypai ir statiniai patenka į Plano teritoriją ir numatomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, buvo informuoti raštu pranešimais asmeniškai – 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2ZP-454, UAB Esalda; 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2ZP-467, UAB Esalda; 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2ZP-546 UAB Esalda; 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2ZP-550 UAB „Stova“.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo stabdyti valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo vykdymo.

III. Pareiškėjai UAB „Stova“ ir UAB „Esalda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą dėl Plano rengimo vykdymo stabdymo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti pakartotinai arba klausimą išspręsti iš esmės ir stabdyti valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo vykdymą.

Pareiškėjai nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta išklausius tik vienos pusės – atsakovo. Atsakovas prašymą nestabdyti ginčo projekto pateikė 2023 m. lapkričio 27 d., o skundžiama nutartis buvo priimta kitos dienos ankstyvą rytą. Pareiškėjai itin operatyviai buvo parengę prašymą leisti pateikti atsiliepimą į Atsakovo 2023 m. lapkričio 27 d. prašymą, tačiau netikėta teismo skuba užkirto kelią Pareiškėjams būti išklausytiems. Visa tai nulėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą. Šių procesinių pažeidimų ištaisymas galimas tik klausimo sprendimą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai – surinkus įrodymus, kuriuos galėtų pateikti Pareiškėjai (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 151 straipsnis, ) ir tik tada realizuojant apeliacijos teisę, kaip visų aktualių įrodymų ir aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo patikros teisę.

Pareiškėjai taip pat nurodo, jog TPĮ 23 straipsnio 5 dalis nepateikia baigtinio sąrašo, į kurį atsižvelgiant turėtų būti priimta nutartis dėl plano rengimo vykdymo sustabdymo. Minėtoje TPĮ normoje nėra nurodyta, kad nutartis dėl nestabdymo priimama visais atvejais, neatsižvelgus į individualias aplinkybes. Taigi, į TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas ir jų egzistavimą priimant nutartį atsižvelgiama, tačiau jų egzistavimas savaime nereiškia, kad procedūros nestabdomos. Priešingu atveju, teisminė sprendinių planavimo organizatoriaus veiksmų kontrolė būtų betikslė ir nebūtų numatyta įstatyminiame lygmenyje. Esant aiškiai įstatyme nurodytoms sąlygoms organizatorius gali veikti savarankiškai, be teisminės kontrolės.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta sąlyga (valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo atliktos šio įstatymo nustatyta tvarka). Pareiškėjai pažymi, jog lingvistiškai aiškinant šią normą akivaizdu, kad jos egzistavimo konstatavimui būtina nustatyti, kad teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo atliktos, t. y. procedūra yra užbaigta. Nagrinėjamu atveju galutinis viešas svarstymas nėra įvykęs, dėl visų pasiūlymų sprendimai nėra priimti.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų atskirajame skunde nurodytų motyvų, atsakovas pažymi, jog TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Taigi, TPĮ 23 straipsnio 5 dalis teismui nenumato pareigos prieš išsprendžiant planavimo procedūrų stabdymo klausimą kreiptis į skundą padavusį pareiškėją gauti jo nuomonę šiuo klausimu (t. y. prašyti pareiškėjų pateikti atsiliepimą į atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą, kuriame buvo teiktos procedūrų nestabdymo aplinkybės).

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis ir konkretus aplinkybių sąrašas, kurio negalima aiškinti plečiamai ar laikyti nebaigtiniu.

Atsakovas taip pat pabrėžia, jog visos imperatyvios viešinimo procedūros buvo atliktos. Be kita ko, pareiškėjai apie parengtą Planą ir galimybę susipažinti buvo informuoti raštais, taip pat 2023 m. sausio 4 d. įvyko viešas svarstymas, kuriame pareiškėjų atstovas turėjo galimybę dalyvauti. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai viešinimo procedūrų užbaigimą klaidingai tapatina su teisės aktuose nereglamentuotu, bet Ministerijos numatomu pakartotiniu Plano viešinimu. Pažymi, kad pirmojo viešinimo, dėl kurio ir vyksta ginčas, procedūros užbaigtos, ir visi tuo metu visuomenės pasiūlymai išnagrinėti (atsakymai pateikti), taigi laikytina, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimai yra įvykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

UAB „Sweco Lietuva“, atsakydamas į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas motyvus, pažymi, jog TPĮ nenumato teismo pareigos klausimą dėl poreikio stabdyti teritorijų planavimo dokumento tolimesnes procedūras spręsti (priimti nutartį) tik prieš tai išklausius proceso šalių nuomonę ir/ar paaiškinimus.

UAB „Sweco Lietuva“ atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai yra atstovaujami profesionalių teisininkų, kurie pareiškėjų poziciją teismui, dėl poreikio stabdyti tolimesnes projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano procedūras, turėjo galimybę pateikti tiek kartu su pareiškėjų skundu, tiek laikotarpiu nuo skundo pateikimo iki skundžiamos nutarties priėmimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pabrėžia, jog TPĮ įtvirtintas teismo vertintinų aplinkybių (sąlygų) sąrašas yra baigtinis. TPĮ labai aiškiai numato, kad tam, jog nutarti, ar dėl paduoto skundo yra reikalinga stabdyti tolimesnes teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūras, teismas privalo įvertinti 5 TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatytas aplinkybes. Priešingai nei teigia pareiškėjai, tuo atveju jei sąrašas nebūtų baigtinis, TPĮ nuostatose tai ir būtų aiškiai nurodyta.

UAB „Sweco Lietuva“ nepagrįstais laiko ir pareiškėjo argumentus, jog Plano projekto viešinimo procedūros nėra užbaigtos. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, TPĮ 23 straipsnio 5 d. 4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad teismas įvertina, ar valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos šio įstatymo nustatyta tvarka, ką teismas ir atliko. Pirminė Plano projekto viešinimo procedūra (kurios metu ir buvo gauti pareiškėjų pasiūlymai dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje) yra užbaigta − 2023 m. sausio 4 d. įvyko viešas svarstymas su visuomene, visi iki viešo svarstymo pradžios ir jo metu gauti pasiūlymai dėl Plano projekto sprendinių buvo išnagrinėti, pareiškėjams pateikusiems pasiūlymus, atsakyta raštu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Stova“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

AB „Stova“ pažymi, jog TPĮ 23 str. 5 d. nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Iš nurodytos teisės normos yra akivaizdu, kad teismas klausimą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros sustabdymo ar nesustabdymo sprendžia ex officio, taigi šio klausimo sprendimui nėra būtinas proceso šalies prašymas, sutikimas ar nesutikimas.

AB „Stova“ pažymi, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad galima aiškinti TPĮ 23 straipsnio 5 dalį taip, kad pagal šią normą stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą galima remiantis ne tik šios dalies 1–5 punktuose numatytomis aplinkybėmis (jų buvimu ar nebuvimu), bet ir kitomis aplinkybėmis. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis ir jos 1–5 punktai lingvistiškai aiškiai suformuluoti, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų (įtikinamų) argumentų, kad minėtas nuostatas aiškinant kitais teisės aiškinimo metodais (pvz., sisteminiu, teleologiniu), šios nuostatos turėtų būti suprantamos kitaip (pvz., plačiau), nei yra įtvirtinta TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat akcentuoja, jog pareiškėjai viešinimo procedūrų užbaigimą klaidingai tapatina su teisės aktuose nereglamentuotu, bet atsakovo numatomu pakartotiniu Plano viešinimu. Pažymi, kad pirmojo viešinimo, dėl kurio ir vyksta ginčas, procedūros užbaigtos, ir visi tuo metu visuomenės pasiūlymai išnagrinėti (atsakymai pateikti), taigi laikytina, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimai yra įvykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 107–108 straipsniais, 152 straipsniu, TPĮ 23 straipsnio 5 ir 6 dalimis buvo nespręsta nestabdyti valstybei svarbaus projekto –„Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo vykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Priimdamas šią nutartį, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo ar Vyriausybės nutarimas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu; 2) galioja Vyriausybės nutarimas pradėti rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentą; 3) buvo išduotos ir galioja valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos; 4) valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūros buvo vykdytos šio įstatymo nustatyta tvarka; 5) laikantis šio įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, skundą padavusiam asmeniui buvo pranešta apie teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su šiuo dokumentu ir jo viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad teismas pagrįstai nutarė nestabdyti Plano dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūros pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju egzistuoja.

Teismas taip pat vertina, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Pasisakant dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyto argumento, jog jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl Plano stabdymo, visų pirma pažymėtina, jog TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali procedūra, kuria vadovaudamasis teismas turi įvertinti, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus atsiliepimo į skundą pateikimo dienos teismas nutartimi išsprendžia klausimą, ar dėl paduoto skundo reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai trumpą terminą, per kurį turi būti priima nutartis dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų stabdymo. Taigi, kaip matyti, teismui nėra numatyta pareigos prieš išsprendžiant planavimo procedūrų stabdymo klausimą kreiptis į skundą padavusį pareiškėją gauti jo nuomonę šiuo klausimu, priešingai, teismas įpareigotas operatyviai išspręsti klausimą dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrų stabdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad galima aiškinti TPĮ 23 straipsnio 5 dalį taip, kad pagal šią normą stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą galima remiantis ne tik šios dalies 1–5 punktuose numatytomis aplinkybėmis (jų buvimu ar nebuvimu), bet ir kitomis aplinkybėmis. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis ir jos 1–5 punktai lingvistiškai aiškiai suformuluoti, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų (įtikinamų) argumentų, kad minėtas nuostatas aiškinant kitais teisės aiškinimo metodais (pvz., sisteminiu, teleologiniu), šios nuostatos turėtų būti suprantamos kitaip (pvz., plačiau), nei yra įtvirtinta TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose. Todėl pareiškėjo argumentas, kad TPĮ 23 straipsnio 5 dalis (jos 1–5 p.) turėtų būti aiškinama plečiamai, nei yra iš tiesų reglamentuota, vertintinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog tokios praktikos aiškinant TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų aplinkybių taikymą laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-556/2019).

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjų argumentas, kad Plano viešinimo procedūros nėra užbaigtos, nes Planas nebuvos svarstomas viešai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek iš byloje pateiktų, tiek iš viešai prieinamų dokumentų matyti, jog viešas Plano svarstymas įvyko 2023 m. sausio 4 d., pareiškėjai apie numatomą Plano viešą svarstymą buvo informuoti atsakovo raštais.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta speciali procedūra (tvarka), kada teismas savo iniciatyva (pareiškėjo prašymas nėra privalomas) privalo nutarti, ar reikia stabdyti tolesnę valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, tačiau minėta norma nepaneigia pareiškėjo teisės siekti pasinaudoti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybe tokio pobūdžio bylose, kadangi ABTĮ 70 straipsniu reglamentuojamas reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra procesinė garantija, pagrįsta kitais nei TPĮ 23 straipsnio 5 dalies 1–5 numatytais kriterijais, kuria šalys gali siekti pasinaudoti administracinėse bylose, t. y. TPĮ 23 straipsnio 5 dalis nėra specialioji norma ABTĮ 70 straipsnio atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-556/2019; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-1047/2022).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Esalda“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis