2022-05-18 Nr. CB-4054-2-56-3-00240-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2390

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 2 d. paduotu atsakovo V. Č. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. Č. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. patikslintą ieškinį atsakovams V. Č. ir D. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo pagal testamentą dalies ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu tenkinta dalis ieškovo R. Č. ieškinio.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo nuosavybe visą namą, o ne jo dalį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.970 straipsnio 2 dalies, 6.971 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp ieškovo ir jo tėvų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, o ieškovas į rekonstrukciją investavo savo lėšas, šias savo išvadas grindė aplinkybėmis, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai; taip apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų CPK 183 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo išaiškinimų: 3) apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju tariamai sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti ir teisiškai įpareigojanti, nes jai nėra privaloma notarinė forma, o rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio 3 dalies, 6.969 straipsnio 4 dalies, 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos: 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, nes, spręsdamas dėl tariamai sudarytos jungtinės veiklos sutarties formos, nukrypo nuo kasacinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 suformuotos praktikos, taip pat nepagrįstai kaip precedentu vadovavosi dėl aplinkybių nesutapties ginčui neaktualiais kasacinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 ir 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019 pateiktais išaiškinimais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui priimti. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas dėl skundžiamo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 975 (devynis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 1 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 471.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas