2025-07-09 Nr. CB-4052-2-57-3-00016-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2319

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00016-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 18 d. paduotu atsakovo G. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Dėl esminio procesinės teisės normų, reglamentuojančių dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), pažeidimo. Teismas negali už šalį nuspręsti, kaip ji turi vykdyti jai tenkančias procesines pareigas, nes tai reikštų dispozityvumo principo pažeidimą. Tačiau būtent tai apeliacinės instancijos teismas ir padarė, spręsdamas, jog neva teismo pareiga buvo įtikinti ieškovus, kad jie turi į bylą pateikti daugiau įrodymų, arba liepti ieškovams pateikti į bylą įrodymus, kurių ieškovai neketino ir nenorėjo teikti. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad būtent atsakovas nepaneigė ieškovų deklaratyviai nurodomų tariamų UAB „Mediatonas“ neteisėtų veiksmų aplinkybių, nukrypo nuo bendrosios įrodinėjimo taisyklės – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bei rungimosi principo (CPK 12 straipsnis).

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pateikto apibendrinančio išaiškinimo, koks yra santykis tarp teismo išaiškinimo pareigos ir pareigos įvertinti įrodymus išnagrinėjus bylą iš esmės, o atskirose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose pateikti išaiškinimai, kuriuose teismo išaiškinimo pareiga vertinama skirtingais pagrindais, kaip galima matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismų yra netinkamai interpretuojami. Nevieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos ir jos išaiškinimo bei teismo pagalbos įrodinėjimo procese kelia neapibrėžtumą civiliniame procese, įskaitant ir šioje byloje.

3. Ieškovams neskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nematant jokių tariamų savo teisių pažeidimų, neplanuojant pateikti jokių papildomų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas dar kartą grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip tarsi įpareigodamas ieškovus įrodyti savo nepagrįstus reikalavimus. Nors CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad grąžinimas nagrinėti iš naujo nėra laikomas blogesniu šaliai sprendimu, bet, vertinant susiklosčiusią situaciją ne formaliai, o iš esmės, akivaizdu, kad šiuo atveju būtent buvo priimtas atsakovui (vieninteliam apeliantui) nepalankus sprendimas – apeliacinės instancijos teismas iš esmės įpareigojo ieškovus įrodyti savo ieškinio reikalavimus, nors patys ieškovai aiškiai nurodė, kad jokių papildomų įrodymu teikti nenori ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvis neskundė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti už atsakovą sumokėjusiai Advokatų profesinei bendrijai „CEE Attorneys“ (j. a. k. 302818593) 2850 (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 17 d. AB „Luminor bank AS“, mokėjimo nurodymo Nr. 8209, kodas ZO42856.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė