2021-01-06 Nr. AB-255-3-62-3-02740-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-12-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02740-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą turtą 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, buvusio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., suteikiant pareiškėjai neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašymą grindė argumentais, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. rugsėjo mėn. telefoninio pokalbio metu ją informavo, kad mirusiajai S. K. priklauso tam tikras turtas, kurį administruoja NŽT. Pareiškėja kreipėsi į VMI suteikti papildomą informaciją. VMI 2019 m. spalio 31 d. raštu pareiškėją informavo, kad NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažymoje „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ Nr. 11PAZ1-9-(14.11.48) nurodyta, jog S. K. priklauso 1 619,20 Eur kompensacija, kurią administruoja NŽT. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ atkurta nuosavybės teisė, išmokant kompensaciją pinigais už 3,323 ha žemės ir 0,017 ha vandens telkinio, buvusių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. Pareiškėja, sužinojusi apie atsiradusį palikimą, nedelsdama siekė įgyvendinti teisę į palikimą ir kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020 tenkino pareiškėjos prašymą ir pratęsė pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės S. K. mirties. Teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 5 d. Pareiškėja 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas ir kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Šiuo atveju pareiškėja tapo įpėdine pagal įstatymą nuo pareiškimo padavimo dienos notarui. Nuo šio momento ji įgijo teisę ginčyti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą. Pareiškėjos įsitikinimu, jos nurodytos priežastys yra svarbios terminui atnaujinti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas nurodė, kad pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.

Iš pareiškėjos skunde nurodytų duomenų ir prie skundo pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui V. N. jau 2019 m. lapkričio 29 d. buvo išsiųstas NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“. Pareiškėja mirusios S. K. įpėdinė buvo nuo pareiškėjos motinos mirties, tai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020, kuria pareiškėjai buvo pratęstas terminas palikimui priimti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą pratęsimo, netrukdė kreiptis į administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo, kadangi šio sprendimo turinys jai buvo žinomas nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Teismo vertinimu, pareiškėjos subjektyvus manymas, jog tik po termino priimti palikimą atnaujinimo ji įgyja teisę kreiptis dėl minėto sprendimo panaikinimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja elgėsi rūpestingai, aktyviai bei operatyviai. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai per įstatymų nustatytą terminą pateikti skundą teismui.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šio termino neatnaujino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti visa apimtimi (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad, jeigu nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas ir kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Šiuo atveju pareiškėja tapo įpėdine pagal įstatymą nuo 2020 m. spalio 29 d. pareiškimo padavimo notarui. Taigi, nuo šio momento pareiškėja įgijo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir teisę ginčyti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises apskundimo skirta piliečiams, turintiems teisę į nuosavybes teisių atkūrimą ir nesutinkantiems su individualiu administraciniu aktu dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar neatkūrimo, taip pat asmenims, kurių teisės minėtu aktu yra pažeistos.

Pareiškėjai apie 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą tapo žinoma 2019 m. lapkričio 29 d., todėl ji nedelsdama kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėja pažymi, kad ji negalėjo prognozuoti, ar teismas apskritai atnaujins terminą palikimui priimti. Be to, administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turėtų spręsti, ar pareiškėjai NŽT sprendimas sukelia teisines pasekmes t. y. ar asmuo gali apskųsti NŽT sprendimą. Tuo atveju, jei administracinis teismas priimtų pareiškėjos skundą, būtų netikslinga administracinę bylą stabdyti iki nutarties priėmimo byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Taip šiuo atveju būtų nepagrįstai eikvojamas administracinio teismo laikas, nes civilinės bylos baigties rezultatas nėra žinomas.

Pareiškėjos nuomone, terminą skundui paduoti ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundo padavimo terminas turi būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, šio termino neatnaujino, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes, sužinojusi apie senelės palikimą ir ginčijamą NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą, nedelsdama kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, tik tapusi įpėdine pagal įstatymą, įgijo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir teisę ginčyti 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“. Šis sprendimas pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui V. N. išsiųstas NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 11SD-3831-(14.11.137E.), taigi pareiškėjai apie šį sprendimą tapo žinoma nuo 2019 m. lapkričio mėn. Į teismą su skundu dėl minėto sprendimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi 2020 m. lapkričio 6 d., praleidusi terminą skundui paduoti beveik vienerius metus.

Byloje pateikti duomenys patvirtinta, kad pareiškėja, sužinojusi apie senelės S. K. palikimą, t. y. apie tai, kad jos senelei priklauso 1 619,20 Eur kompensacija, kurią administruoja NŽT, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7240-918/2020 pratęsė pareiškėjai terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos senelės S. K. mirties. Taip pat pareiškėjai išaiškino, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą.

Pareiškėja 2020 m. spalio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 20-ąjį notaro biurą su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė 2020 m. spalio 29 d. liudijimu paliudijo, kad, mirus palikėjai S. K., palikimą priėmė L. S.. Liudijime nurodyta, kad Vilniaus miesto 20-ajame notaro biure yra užvesta byla Nr. 135/2020 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios S. K. palikimą.

Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pratęsus (atnaujinus) pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos senelės mirties, priimti, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į notarą su pareiškimu palikimui priimti, o dar po kelių dienų padavė skundą teismui, prašydama panaikinti sprendimą, kuriuo pareiškėjos senelei atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, tik tapusi savo senelės S. K. įpėdine, įgijo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, o tuo pačiu ir teisę ginčyti NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o kreipimosi į teismą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 11S-12-(14.11.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei S. K.“ paduoti atnaujinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius