Legislator Case Law & Legislation
2013-11-19 Nr. AB-8417-3-62-3-01215-2012-8 AI generated

2013-11-19 Nr. AB-8417-3-62-3-01215-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-11-19 Nr. AB-8417-3-62-3-01215-2012-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-11-19 Nr. AB-8417-3-62-3-01215-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. D. skundu (b. l. 5-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 64-10-IL-705 „Dėl leidimų įsigyti ginklus neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą leisti įsigyti bei laikyti ilgąjį graižtvinį ir ilgąjį lygiavamzdį šautuvus medžioklei.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A552-2063/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01215-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. D. skundu (b. l. 5-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 64-10-IL-705 „Dėl leidimų įsigyti ginklus neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovą leisti įsigyti bei laikyti ilgąjį graižtvinį ir ilgąjį lygiavamzdį šautuvus medžioklei.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2010 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas vieneriems metams buvo atidėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginklai, kurių įsigijimui nebuvo išduotas leidimas, buvo įgyti dar iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ( toliau – ir Įstatymo) pakeitimo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcijos Nr. XI-1146, kuri sugriežtino Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus nepriekaištingos reputacijos asmeniui. Pareiškėjas pabrėžė, kad aplinkybė, numatyta Įstatymo pakeitimo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcijos Nr. XI-1146 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, t. y. pareiškėjo pripažinimas kaltu už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimą, atsirado taip pat iki minėto įstatymo redakcijos pakeitimo. Pareiškėjas darė išvadą, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 punktą (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146), Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki tol galiojusios Įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai pareiškėjo atžvilgiu neturėjo būti taikomi.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 14-15) prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Komisariato Kalvarijos policijos komisariatas pareiškėjui, kaip asmeniui praradusiam nepriekaištingos reputacijos statusą, 2009 m. spalio 6 d. panaikino išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 2. Pareiškėjo turėti šaunamieji ginklai buvo paimti laikinam saugojimui į Komisariato ginklinę. Atsakovo manymu, pareiškėjas neteisingai supranta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, o būtent sąlygas, kurioms esant, asmens nepriekaištingai reputacijai netaikomi griežtesni reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis graižtvinis medžioklinis šautuvas, kurį jis įsigijo iki 2011 m. vasario 28 d., yra saugomas Komisariato ginklinėje (kitus turėtus ginklus pareiškėjas pardavė komiso pagrindais) tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2156) nustatyta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XII-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki įstatymo Nr. XI-1146 įsigaliojimo galioję apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neturėjo, leidimas buvo panaikintas 2009 m. spalio 9 dieną. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki 2011 m. vasario 28 d. yra įsigijęs šaunamąjį ginklą, atsakovo manymu, neturi jokios įtakos vertinant jo reputaciją.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atkreipė dėmesį į Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą šio įstatymo tikslą, pažymėjo, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 1 straipsniu buvo pakeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) ir išdėstytas nauja redakcija, kuri galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Galiojančioje Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje nustatyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tokiu būdu apibrėžiant nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoką. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal galiojantį Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bausmę.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kreipimosi 2012 m. spalio 15 d. į atsakovą dėl leidimo išdavimo įsigyti ilgąjį graižtvinį ir ilgąjį lygiavamzdį šautuvus medžioklei metu galiojančioje Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2156, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 12 d.) buvo numatyta, jog šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d., t. y. iki naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d., neturėjo leidimo laikyti ar nešiotis ginklus, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas kreipimosi į atsakovą dėl leidimo išdavimo įsigyti ilgąjį graižtvinį ir ilgąjį lygiavamzdį šautuvus medžioklei metu, neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2156, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 12 d.) 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų visumos, kurioms esant netaikomi griežtesni Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyti apribojimai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nelaikė pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bausmę. Ginčo atveju, aplinkybė, kad pareiškėjas iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Nr. XI-1146 įsigaliojimo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bausmę, teismo nuomone, nesukūrė pareiškėjui teisinių pasekmių netaikyti jo atžvilgiu griežtesnių Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-114618 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų apribojimų, kadangi pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ar nešiotis ginklus ir tokiu būdu neatitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. liepos 12 d.) numatytų aplinkybių visumos.

Teismas konstatavo, kad nebuvo sąlygų pareiškėjo atžvilgiu netaikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Nr. XI-1146 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų griežtesnių negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

III. Pareiškėjas E. D. apeliaciniu skundu (b. l. 68-71) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 64-10-IL-705 bei įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui įsigyti bei laikyti ilgąjį graižtvinį ir ilgąjį lygiavamzdį šautuvus medžioklei.

Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė 2012 m. birželio 29 d. redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus griežtesnius apribojimus, kadangi pareiškėjas atitinka Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant griežtesni apribojimai netaikytini. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai antrąją griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo sąlygą (asmuo turėjo leidimą iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo) pripažino neišpildyta pareiškėjo atžvilgiu, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltas, padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą vieneriems metams atidedant. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė pagrįstai leido atsakovui svarstyti ginklų įsigijimo leistinumo klausimą, tačiau ji negalėjo tapti teisiškai įpareigojančia, nes leidimas panaikintas galiojant tokiai teisės normai, kuri pagrįstai pareiškėjui leido susikurti teisėtus lūkesčius prarastą leidimą atgauti pasibaigus joje numatytiems draudimams ir esant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje numatytoms teisinėms sąlygoms.

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 64-10-IL-705, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 25 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr.2 laikyti ir nešiotis 5 ilguosius šaunamuosius ginklus medžioklei. 2009 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės teismo baudžiamuoju įsakymu E. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 650 lt bauda už tyčinį nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgus į tai, Kalvarijos policijos komisariato 2009 m. spalio 6 d. sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 2 laikyti ilguosius šaunamuosius ginklus medžioklei, o jo turėti ginklai buvo saugomi šio komisariato ginklinėje. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2010 m. spalio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį BK numatyta aukščiausia bausmė viršija 3 metus. 2012 m. spalio 15 d. pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei, kurio Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas netenkino. Taigi pareiškėjas teisėtai įsigijo šaunamuosius ginklus 2008 metais, tačiau nuo 2009 metų neturėjo leidimo juos laikyti ar nešiotis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priede nustatyta, kad Įstatymu įgyvendinama 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/51/EB. Minėtos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 23 d. nutarime pabrėžė, kad valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, galėjo nustatyti ir griežtesnį teisinį reguliavimą (minėtos direktyvos 3 straipsnis), nes direktyvoje, įgyvendintoje Įstatymu, nustatyti tik bendriausi reikalavimai, kuriuos atitinkantiems asmenims leidžiama įsigyti ir laikyti inter alia B ir C kategorijoms priskirtus šaunamuosius ginklus ir kurių nebeatitinkant leidimas gali būti atimtas. Taigi, valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, gali nustatyti priemones, kuriomis direktyvoje įtvirtinti reikalavimai gali būti sukonkretinti bei sugriežtinti.

Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir turėti ginklą grindžiamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatančiais, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o tokiu asmeniu laikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Vadinasi, pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą dėl jo 2010 metų teistumo, kuris pats savaime nebūtų buvęs kliūtimi gauti leidimą įsigyti ginklą iki Įstatymo 2010 metų lapkričio 18 d. Nr.XI-1146 redakcijos įsigaliojimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą, pažymi, jog pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad Įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau, tarp jų ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas griežtesnis apribojimas.

Šiuo aspektu pastebėtina, jog vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų yra nuolatinė teisinio reguliavimo raida. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012). Teisėjų kolegija pastebi, jog įstatymų leidėjas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekia užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Be to, tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškinamas nurodytas teisės normas yra taip pat pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-233/2013).

Kita vertus, pažymėtina, jog Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir principo lex retro non agit įgyvendinimą, esant susiklosčiusiems atitinkamiems teisiniams santykiams. Įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitiko dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklus įsigijo iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad E. D. neatitiko antrosios Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) numatytos sąlygos, nes jis prieš įsigaliojant šiam įstatymui, nebuvo teisėtai įsigijęs ginklo. Kartu atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai griežtesnių reikalavimų netaikymą siejo ne su ginklo įsigijimu, o su leidimo įgyti ginklą turėjimu, pažymėtina, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo sąlygose nurodant ginklo įsigijimą turimas omenyje teisėtas įsigijimas. Įstatymo 13 straipsnio (2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-705, galiojusi iki Pakeitimo įstatymo priėmimo) 2 ir 3 dalyse buvo numatyta, kad medžioklei B, C kategorijų ilguosius graižtvinius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų (ilguosius lygiavamzdžius, pneumatinius, templinius ginklus, jų šaudmenis – ne jaunesni kaip 18 metų) Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą ir ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą (norint įsigyti ilguosius graižtvinius ginklus, jų šovinius), bei juridiniai asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. Taigi leidimo gavimas (turėjimas) buvo esminė sąlyga, norint įsigyti ir turėti ginklą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui 2008 metais išduotas leidimas Nr. 2 laikyti ilguosius šaunamuosius ginklus medžioklei buvo panaikintas 2009 m. spalio 6 d. ir byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 6 d. iki dabar pareiškėjui būtų išduotas naujas leidimas, konstatuotina, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės įsigyti ir turėti medžioklinius ginklus, todėl ir neatitiko Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) numatytos sąlygos.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog pareiškėjui tinkamai taikytos griežtesnės Įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės apskrities VPK, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ginklą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė