2025-06-11 Nr. AB-10289-3-61-3-04622-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-595-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04622-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nojė“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Nojė“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Nojė“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), 4 000 Eur turtinę žalą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo iki gruodžio mėn.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vykdydama VLK direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Vilniaus TLK) atliko planinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Teritorinės ligonių kasos (toliau – ir TLK) taikinimo komisija pareiškėjui 2022 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 23TK-5 paliko galioti 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-72 (toliau – ir Ekspertizės pažyma) 10.1 punkto dalį dėl 2 299,48 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui.

2.2. Pareiškėjas ir atsakovas 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį Nr. 1SUT-567 „Dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis 2022 metais“ (toliau – ir Sutartis), tačiau VLK vienašališkai 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 4K-8429 nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukti su pareiškėju sudarytą Sutartį dėl visų ortopedijos techninių priemonių, t. y. visa apimtimi. Tuo pareiškėjui buvo padaryta 4 000 Eur žala, t. y. negautos pajamos, dėl to jis priverstas stabdyti ortopedinių priemonių gamybą ir veiklą, nes įstaigos pajamos yra vienintelės susietos su ortopedinių priemonių gamyba.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnį nesuteikiama teisė teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijoms dalyvauti sprendžiant ginčus su gamybinėmis įmonėmis, pavyzdžiui, tokiomis kaip VšĮ „Nojė“. TLK taikinimo komisija, priimdama neteisėtą sprendimą dėl Ekspertizės pažymos, pažeidė Įstatymo nuostatas.

2.4. Pareiškėjas jokių sutarčių su Vilniaus TLK nepasirašė. Be to, avalynė nepriskiriama prie medicinos priemonių, o Įstatymas bei Vilniaus TLK patvirtintos funkcijos nesuteikia jai teisės tikrinti avalynės gamintojų veiklos bei avalynės gamybos pagrįstumo.

2.5. Atsakovas, priimdamas sprendimą atlyginti žalą (2 299,48 Eur), netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintą „Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašą“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) netinkamam subjektui. Avalynės gamintojai VšĮ „Nojė“ buvo priskaičiuota padaryta žala 2 299,48 Eur, nors siuntimus išrašė gydytojai, o ne pareiškėjas, kuris išimtinai yra tik ortopedinės avalynės gamintojas, bet ne asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl šių priežasčių pareiškėjui negali būti taikomos teisės normos ar įstatymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

2.6. TLK taikinimo komisija ignoravo teisės normas, reglamentuojančias avalynės gamybos kompensavimą, kadangi nė viename dokumente nėra nurodyta, kad avalynė turi būti gaminama tik pagal pagrindinę diagnozę. Be to, ortopedijos techninės priemonės (toliau – ir OTP) įmonės technikas, viršydamas savo kompetenciją, pats parinko ir skyrė apdraustiesiems kompensuojamą OTP. Visuose be išimties siuntimuose nurodyta, pagal kokias diagnozes turi būti gaminama avalynė, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog suvedant duomenis į VLK eilių valdymo informacinę sistemą (toliau – ir EVIS) įvedamas ne avalynės tipas, o diagnozė, pagal kurią turi būti gaminama avalynė, t. y. diagnozė, kurią nurodė gydytojai avalynei gaminti. EVIS pati sugeneruoja avalynės tipą, o pareiškėjas savavališkai negali nieko parinkti ar paskirti. Be to, OTP tipų kodai yra gamybiniai, kurie turi atitikti tam tikrus techninius reikalavimus.

2.7. VLK pavedė Vilniaus TLK atlikti planinį bendrovės patikrinimą dėl VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumo (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.). 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-62 pagrindu VLK 2022 m. rugsėjo 13 d. sustabdė sutarties su Všį „Nojė“ vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 09/22-1 pateikė atsiliepimą į patikrinimo pažymą, kuriame buvo išdėstyti prieštaravimai dėl patikrinimo išvadų, tačiau ekspertizės komisija į juos neatsižvelgė. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 10 d. gavo VLK raštą Nr. 4K-8429 dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta, kad VLK, vadovaudamasi 2021 m. sutarties 7.5.4 punkto nuostatomis, nuo 2022 m. lapkričio 15 d. vienašališkai nutraukia su VšĮ „Nojė“ sudarytą Sutartį. Rašte konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, VLK ir VŠĮ „Nojė“ Sutartis Nr. 1SUT-567 nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su Všį „Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos.“.

2.8. VLK, savo iniciatyva nutraukusi sutartį su pareiškėju, vadovavosi dar neįsigaliojusiu sprendimu, akivaizdžiai pažeisdama pareiškėjo teises ir padarydama žalą pareiškėjo veiklai. Vilniaus TLK, rengdama patikrinimo pažymą, netinkamai pritaikė Tvarkos aprašo 26 punktą, o VLK neteisėtai vienašališkai sustabdė, vėliau ir nutraukė sutarties su pareiškėju vykdymą. Pažymi, kad Vilniaus TLK netinkamai pritaikius sveikatos apsaugos ministro įsakymą netinkamam subjektui, VLK neteisėtai sustabdžius Sutarties vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o vėliau ir vienašališkai nutraukus Sutartį nuo 2022 m. lapkričio 15 d., pareiškėjai padaryta 4 000 Eur turtinė žala – negautos pajamos už 2022 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius. Paaiškina, kad žala paskaičiuota, įvertinus gautas pajamas už 2020, 2021 ir 2022 metus. Gautos pajamos per šį laikotarpį sudaro apie 40 756 Eur, per mėnesį vidutiniškai gaunamos pajamos sudaro apie 1 235 Eur, negautos pajamos per 3 mėnesius sudaro apie 3 700 eurų. Kadangi atsakovė sustabdė VšĮ „Nojė“ veiklą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o nuo 2022 m. lapkričio 15 d. nutraukė Sutartį, pareiškėjai nebuvo galimybės vykdyti veiklą 3,5 mėnesio, todėl negautos pajamos sudaro 4 000 Eur (iš jų 300 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.).

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VLK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sutarčių sudarymą su ortopedijos įmonėmis reglamentuoja viešoji teisė ir atkreipia dėmesį į teisės principą „Jus publicum privatorum factis mutari non potest“ (Viešoji teisė negali būti keičiama atskirų asmenų sutartimis). Tai reiškia, kad ortopedijos įmonės ir VLK privalo laikytis teisės aktų reikalavimų bei negali šalių susitarimu pakeisti viešosios teisės reikalavimų.

4.2. Šiame ginče pagrindiniai teisės aktai yra: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-2365 redakcija) (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas).

4.3. Kontrolės procedūrų vykdymui buvo taikoma ir ginčo metu galiojusi VLK direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-10 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Veiklos priežiūros tvarkos aprašas ). Vilniaus TLK, atlikusi kontrolės procedūrą per 2 etapus, t. y., patikrinimą ir ekspertizę, nustatė padarytus pažeidimus ir žalą PSDF biudžetui, kurią pareiškėjas buvo įpareigotas atlyginti, tačiau iki šiol nėra to padaręs.

4.4. Veiklos priežiūros tvarkos aprašas atskiria kontrolės procedūrų tipus, nurodant, jog patikrinimas yra pirmasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo renkami ir apibendrinami duomenys bei faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo; patikrinimo pažyma – dokumentas, kuriame pateikiami pirmojo kontrolės procedūros etapo (patikrinimo) duomenys ir išvados; ekspertizė – antrasis kontrolės procedūros etapas, kuriuo įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai bei papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks žalos dydis, pateikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių ir jų atsiradimo prielaidų pašalinimo, priimamas sprendimas dėl bendro žalos PSDF biudžetui dydžio ir sankcijos taikymo. Šis etapas baigiamas ekspertizės pažymos surašymu.

4.5. VLK, vadovaudamasi Aprašo 95 punktu, Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 18.1 punktu bei Sutartimi, priėmė 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203, kuriuo įpareigojo Vilniaus TLK patikrinti VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.).

4.6. Vilniaus TLK atliko patikrinimą, tačiau patikrinimas yra pirmas kontrolės procedūros etapas, po kurio Aprašo nustatyta tvarka gali būti stabdoma patikrintos įmonės sutartis, jei randami Apraše nurodyti pažeidimai.

4.7. Vilniaus TLK pateikė VLK pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymą Nr. 1VP-62 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurioje buvo nustatyti VšĮ „Nojė“ planinio patikrinimo rezultatai. Patikrinimo pažymos 10.3.1–10.5.1 punktuose nurodytas neatitiktis Vilniaus TLK siūlė vertinti kaip galimai neteisėtą PSDF biudžeto lėšų panaudojimą – 2 299,48 Eur. Patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Vilniaus TLK patikrino 44 užsakymų duomenis (22 ortopedinės avalynės poros), iš jų 30 užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės) buvo nustatyti pažeidimai, kurie sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų.

4.8. Aprašo 101.1 punkte nustatyta, jog jei užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 25 procentus tikrintų užsakymų (jeigu tikrinta 20 ar daugiau ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių) sutarties vykdymas sustabdomas iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos. Analogiškas punktas dėl stabdymo numatytas ir Sutarties 7.3 punkte. Kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 68 procentus tikrintų užsakymų, VLK, vadovaudamasi Aprašo 101.1 punktu ir Sutarties 7.3.1 punktu, nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. sustabdė Sutarties vykdymą iki ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, kaip numato Aprašas. VLK veikė griežtai teisės aktų normų ribose, o pareiškėjas galėjo šį sprendimą dėl stabdymo skųsti, jei manė, kad jis nepagrįstas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Sutartis sustabdyta pagal teisės aktų reikalavimus nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki kol VLK buvo registruotas galutinis kontrolės procedūros dokumentas – Ekspertizės pažyma.

4.9. Vilniaus TLK priėmė galutinį kontrolės procedūros dokumentą – Ekspertizės pažymą. VLK, vadovaudamasi teisės aktų normomis ir Ekspertizės pažymos duomenimis, vienašališkai nutraukė sutartį, nes tokia pareiga VLK numatyta Apraše. VLK išdėstė Sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus ir argumentus savo 2022 m. lapkričio 10 d. rašte–pranešime Nr. 4K-8429 apie Sutarties nutraukimą, tačiau pareiškėjas šio rašto neapskundė, nors tokia galimybė buvo numatyta. VLK argumentuotai informavo pareiškėją 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 4K-8429, dėl kokių priežasčių, vadovaujantis Ekspertizės pažyma, teisės aktų nuostatomis ir su pareiškėju sudarytos Sutarties nuostatomis, yra vienašališkai nutraukiama sutartis, t. y. atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, Sutartis nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su VšĮ „Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos. Pareiškėjas šio VLK sprendimo per nustatytą terminą neapskundė. Taigi, Sutartis nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 15 d., tačiau siekdama gauti turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį turi įrodyti VLK neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį.

4.10. VLK, būdama viešojo administravimo subjektu, negalėjo elgtis kitaip nei pagal teisės aktų nuostatas. VLK, atsižvelgdama į pažeidimų kiekį, turėjo nutraukti Sutartį, nes taip nustato Aprašas, t. y. jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis su tikrinta ortopedijos įmone ar ūkio subjektu nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių ar medicinos priemonių (visa apimtimi). Ekspertizės komisija konstatavo, kad dalis patikrintų ortopedijos priemonių negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų, nes siuntimą išrašęs gydytojas specialistas apdraustiesiems nepaskyrė kompensuojamosios ortopedinės avalynės iš Sąrašo; pacientų siuntimuose nėra gydytojų endokrinologų rekomendacijų ortopedinei avalynei; siuntimą išrašęs gydytojas aprašo pėdų deformacijas ir pakitimus, kurie nėra susiję su cukriniu diabetu; įmonės darbuotojas ortopedas technikas, viršydamas savo kompetenciją, pats parinko ir skyrė apdraustajam kompensuojamą OTP avalynę. Sutartis nutraukta ne dėl finansinės pažeidimų išraiškos, t. y. žalos dydžio, o dėl procentinio Apraše numatyto pažeidimų kiekio.

4.11. Nors pareiškėjas siekia, kad jam būtų atlyginta turtinė žala kaip negautos pajamos, tačiau nepagrindžia, kokius neteisėtus veiksmus atliko VLK. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašo priteisti 4 000 Eur žalą, kurią sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. spalio iki gruodžio mėn., padarytą nepagrįstai nutraukus Sutartį, tačiau nepagrindžia, kuo pasireiškia Sutarties nutraukimo nepagrįstumas. Ortopedijos įmonės konkuruoja dėl pacientų ir apmokama principu „pinigai paskui pacientą“. Šiuo atveju nėra nustatyta, koks kiekis pacientų būtų apsilankęs įmonėje, taip pat tikėtina, kad pacientai kreipėsi į kitas įmones ir priemonės buvo kompensuotos, todėl VLK negali mokėti du kartus už tą patį, jei pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs jam teisės aktuose ir Sutartyje nustatytas pareigas, nebūtų buvę konstatuoti pažeidimai ir jo padaryta žala, tačiau pareiškėjas traktuoja VLK ir Vilniaus TLK teisės aktuose vykdomas funkcijas kaip jam padariusius žalą veiksmus, o tai neturi jokio teisinio pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas ir VLK 2021 m. gruodžio 23 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ortopedijos techninės priemonės yra kompensuojamos tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiesiems asmenims.

6.2. VLK direktorius 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“ pavedė Vilniaus TLK patikrinti VšĮ „Nojė“ apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumą (tikrinamasis laikotarpis – nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.), t. y. patikrinti apdraustųjų, gavusių ortopedijos technines priemones, medicinos dokumentus ir šių ortopedijos techninių priemonių užsakymo lapus; parengti ir iki š. m. rugsėjo 30 d. pateikti VšĮ „Nojė“ patikrinimo pažymą VLK. Taip pat pavedė VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus specialistams pateikti Vilniaus TLK reikiamus duomenis ir dokumentus patikrinimui atlikti.

6.3. Vilniaus TLK 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-62 nurodyta, kad planinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Vilniaus TLK direktoriaus 2022 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1V-188 „Dėl VšĮ „Nojė“ planinio patikrinimo“. Tikrinti atrinktiems pacientams VšĮ „Nojė“ tikrinamuoju laikotarpiu išdavė: 16 OTP AD15-1 – individualiai gaminamą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skirtą sergantiesiems cukriniu diabetu, kai yra komplikacijų. 10 atvejų siuntimuose nebuvo nurodyta skiriama OTP. Iš šių atvejų 8 atvejais siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė nesutapo su VšĮ „Nojė“ Ortopedijos IS nurodyta diagnoze.

Pagal siuntimuose nurodytas diagnozes ir pacientui atitinkant teisės aktuose nurodomas sąlygas, gali būti skiriama pigesnė, nei VšĮ „Nojė“ išdavė, nesudėtinga ortopedinė avalynė. Siuntimuose nurodoma, kad pacientams „rekomenduojama speciali avalynė“, nurodomos gretutinės diagnozės. Prie nusiskundimų aprašoma, kad pacientai skundžiasi greitu pėdų nuovargiu. Nenurodoma, kad pacientams avalynę būtų rekomendavęs gydytojas endokrinologas. Tačiau OTP įmonė ortopedijos informacinėje sistemoje kaip pagrindinę diagnozę nurodo vieną iš papildomų diagnozių, esančių paciento siuntime, ir ja remdamasi skiria OTP.

Padaryta išvada, kad VšĮ „Nojė“ nesivadovavo Tvarkos aprašo 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; Aprašo 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. ASPĮ, išdavusios siuntimą, nesivadovavo Tvarkos aprašu: siuntimai išrašyti nekokybiškai, nenurodoma skiriama OTP.

Galimai neteisėtai panaudota PSDF biudžeto lėšų suma – 1 012,88 Eur;. 6 atvejais nurodomas kompensacijos procentas 80, nors, vadovaujantis SAM įsakymu patvirtintu OTP sąrašu, OTP kompensacijos procentas yra 100. Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodoma, kad pacientas mokėjo priemoką, tačiau VšĮ „Nojė“ pateiktuose dokumentuose informacijos apie paciento mokėtas priemokas nėra; Tais atvejais, kai OTP tipas nurodytas siuntime, prie siuntimo nepateikta endokrinologo rekomendacija. Patikrinus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS), ne visais atvejais rasti įrašai apie endokrinologo konsultaciją 1–2 metų laikotarpiu.

Kai tokie įrašai yra, nėra rekomendacijos dėl batų skyrimo; 4 atvejais OTP AD5-1 – individualiai gaminamą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skiriamą dėl sudėtingos pėdos deformacijos. 2 atvejais OTP skirta dėl diagnozės G82.1 – spazminė paraplegija, 2 atvejais OTP skirta dėl M21.4 – plokščia pėda (įgyta). Visais šiais atvejais nurodomas kompensacijos procentas 80, nors, vadovaujantis SAM įsakymu patvirtintu OTP sąrašu, OTP kompensacijos procentas yra 100. Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodoma, kad pacientas mokėjo priemoką, tačiau OTP įmonės pateiktuose dokumentuose informacijos apie paciento mokėtas priemokas nėra; 24 atvejais OTP AD3-1 – individualiai gaminamą nesudėtingą ortopedinę suaugusiųjų avalynę, skirtą pėdos deformacijai koreguoti; 10.5.1. 20 atvejų siuntimuose nenurodyta skiriama OTP.

Iš šių atvejų 12 atvejų siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė nesutapo su OTP įmonės Ortopedijos IS nurodyta diagnoze. OTP įmonė kaip pagrindinę diagnozę nurodė M21.75 – nevienodas galūnių ilgis (įgytas), dubens sritis ir šlaunis, M21.76 – nevienodas galūnių ilgis (įgytas), koja, M20.1 – į išorinę pusę iškrypęs kojos nykštys (įgytas). Patikrinus siuntimus nustatyta, kad juose kaip pagrindinė diagnozė nurodoma Q66.5 – įgimta plokščia pėda. Tačiau OTP įmonės specialistas užsakymo priėmimo metu parinkdavo diagnozę iš siuntime esančių papildomų diagnozių, ją nurodydavo kaip pagrindinę pildydamas užsakymą Ortopedijos IS ir skirdavo OTP.

Padaryta išvada, kad OTP įmonė nesivadovavo Tvarkos aprašo 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; Aprašo 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją. ASPĮ, išdavusios siuntimą, nesivadovavo Tvarkos aprašo: siuntimai išrašyti nekokybiškai, nenurodoma skiriama OTP.

Galimai neteisėtai panaudota PSDF biudžeto lėšų suma – 1 286,60 Eur. Pažymoje padarytos išvados, kad VšĮ „Nojė“ nesivadovavo Tvarkos aprašo 26 punktu, kuris numato, kad apie netinkamai įformintą siuntimą turi būti informuojama ASPĮ, kurioje dirba siuntimą išdavęs gydytojas; Aprašo 232 punktu, kuriame nurodoma, kad ortopedinę avalynę skiria gydytojas ortopedas traumatologas, chirurgas, vaikų chirurgas arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas pagal gydytojo endokrinologo rekomendaciją; Siuntimai gauti OTP dauguma atveju išrašyti nekokybiškai, siuntimuose nenurodoma skiriama OTP, rentgenologinio tyrimo atlikimas, kai kurie siuntimai rašyti ranka, sunkiai įskaitomi, ne visada užpildyti ESPBI IS.

6.4. VLK, vadovaudamasi Aprašo 101.1 punktu ir Sutarties 7.3.1 punktu, 2022 m. rugsėjo 13 d. sustabdė sutarties su Všį „Nojė“ vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., kadangi Patikrinimo pažymoje nustatyta, kad užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis preliminariai viršija 68 procentus tikrintų užsakymų.

6.5. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 09/22-1 pateikė atsiliepimą į patikrinimo pažymą, kuriame buvo išdėstyti prieštaravimai dėl patikrinimo išvadų.

6.6. Vilniaus TLK 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-72 ekspertizės komisija, atsižvelgdama į tai, kad siuntimą išrašęs gydytojas specialistas apdraustiesiems nepaskyrė kompensuojamos ortopedinės avalynės iš OTP sąrašo, VšĮ „Nojė“ darbuotojas ortopedijos technikas viršydamas savo kompetenciją pats parinko ir skyrė apdraustajam kompensuojamą OTP avalynę, konstatavo, kad šios OTP negalėjo būti pateiktos apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų. VšĮ „Nojė“ privalėjo susisiekti su siuntimą išdavusiu gydytoju, išsiaiškinti ar gydytojas siuntė pacientą dėl kompensuojamosios OTP. Tokiu atveju gydytojas privalėjo pataisyti siuntimą. Vadovaujantis Žalos nustatymo aprašo 3.16 punktu, žalos PSDF biudžetui dydis atitinka visą iš PSDF biudžeto apmokėtą OTP įsigijimo išlaidų sumą, kai nesilaikant teisės aktų reikalavimų PSDF biudžeto lėšomis nepagrįstai apmokamos OTP įsigijimo išlaidos. Konstatuota, kad dėl nustatytų pažeidimų ASPĮ nepagrįstai gavo 2 299,48 Eur PSDF biudžeto lėšų.

6.7. VLK 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė raštą Nr. 4K-8429 „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriame nurodoma, kad vykdant VLK direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 1K-203 „Dėl ortopedijos įmonės planinio patikrinimo“, Vilniaus TLK atliko planinį patikrinimą VšĮ „Nojė“. Vilniaus TLK 2022 m. lapkričio 3 d. ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-72 nustatyta, kad iš 44 patikrintų užsakymų (22 ortopedinės avalynės poros) buvo nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, 30 tikrintų užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės). Pažeidimai, kuriuose buvo padaryta žala PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų. Vadovaujantis Aprašo 98 punktu, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 25 procentus visų tikrinti atrinktų užsakymų, sutartis su tikrinta ortopedijos įmone nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi). Sutarties Nr. 1SUT-567 7.5.4 punkte nustatyta, kad VLK iniciatyva Sutartis su tikrinta įmone nutraukiama visa apimtimi, jei patikrinus ne mažiau kaip 20 ortopedijos techninių priemonių užsakymų nustatoma pažeidimų, padariusių žalą PSDF biudžetui, ir užsakymai, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, sudaro daugiau nei 50 procentų visų tikrinti atrinktų užsakymų. Atsižvelgiant į tai, kad Ekspertizės pažymoje nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui sudaro 68 procentus visų tikrinti atrinktų ortopedijos techninių priemonių užsakymų, VLK ir VšĮ „Nojė“ Sutartis Nr. 1SUT-567 nutraukiama dėl visų ortopedijos techninių priemonių (visa apimtimi) nuo 2022 m. lapkričio 15 dienos. Vadovaujantis Aprašo 100 punktu nauja sutartis su VšĮ „Nojė“ galės būti sudaryta ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sutarties nutraukimo dienos.

7. Teismas, apžvelgęs CK nuostatas (6.263 str. 1 d., 6.271 str., 6.249 str.), Aprašo nuostatas (9 p., 101.1 p., 102.1 p., 98 p.), Sutarties nuostatas (7.3.1 p., 7.4.1 p., 7.5.4 p.), Tvarkos aprašo nuostatas (26 p., ) nurodė, kad VLK, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog iš 44 patikrintų užsakymų (22 ortopedinės avalynės poros) buvo nustatyti pažeidimai, padarę žalą PSDF biudžetui, 30 tikrintų užsakymų (15 porų ortopedinės avalynės). Pažeidimai, kuriuose buvo padaryta žala PSDF biudžetui, sudaro 68 procentus tikrintų užsakymų, nustatyta žala – 2 299,48 Eur.

8. Teismas nurodė, kad VLK, remdamasi Aprašo ir Sutarties punktais, nustačiusi pažeidimus, nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. sustabdė Sutarties vykdymą iki Ekspertizės pažymos registravimo VLK dienos, o gavusi Ekspertizės pažymą – nutraukė Sutarties vykdymą. Pareiškėjas šių sprendimų, t. y. sustabdyti ir nutraukti Sutartį, laiku neapskundė, jie nėra panaikinti ir yra įsiteisėję. Be to, esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, VLK turėjo teisę sustabdyti, o vėliau – nutraukti Sutartį, todėl nėra pagrindo sprendimų ir Sutarties nutraukimo vertinti kaip neteisėtų nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad siuntimai, kuriais ji vadovavosi, skirdama OTP, buvo tinkamai suformuoti ir pasirašyti, nepateikė jokių VLK nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat neįrodė, jog ji tinkamai išdavė OTP apdraustiems asmenims, todėl nesant jokių pagrįstų įrodymų byloje, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti VLK padarytomis išvadomis dėl netinkamai skirtų OTP.

9. Teismas pažymėjo, kad VLK veiklos eiga ir motyvai pagrįsti teisės aktų (Aprašo, Sutarties) nuostatomis, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas atsakovas pažeidė ar kurių nesilaikė, nutraukdamas Sutartį. Teismas pripažino, kad pareiškėjas VLK neteisėtų veiksmų neįrodė.

10. Teismas, nenustatęs vienos iš sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, skundo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, visiškai iš esmės netirdamas pareiškėjo pateiktų faktų, tendencingai priimant sprendimą vadovavosi tik VLK nuomone, nevertino galiojančių teisės aktų pagrindu priimtų VLK sprendimų pareiškėjo atžvilgiu.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė kokiais teisės aktais yra vadovaujamasi teigiant, kad Tvarkos aprašas, reguliuojantis santykius tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) gali būti taikomas santykiams tarp ligonių kasų ir avalynės gamintojų, kurie nėra ASPĮ.

12.3. Vilniaus TLK tendencingai traktuoja Tvarkos aprašą, kuris taikomas tik ASPĮ, tačiau pareiškėjas nėra ASPĮ, o yra avalynės gamintojas. Pareiškėjas vadovavosi Sutartimi ir aprašais, kuriuose nėra nurodyta kaip turi veikti gamybos įmonė, gavusi siuntimą, kuriame nenurodytas avalynės tipas.

12.4. VLK, priimdama sprendimą nutraukti Sutartį su pareiškėju, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, nors šis įstatymas taikomas tik sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šis įstatymas taikomas santykiams tarp pareiškėjo ir VLK.

12.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas laiku neapskundė sprendimų sustabdyti, o vėliau nutraukti Sutartį, tačiau pareiškėjas apskundė Ekspertizės pažymą. Kol buvo ginčijamas sprendimo nutraukti Sutartį pagrindas (Ekspertizės pažyma), negalima buvo priimti sprendimo nutraukti Sutartį.

12.6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas atlyginti pareiškėjui turtinę žalą (4 000 Eur). Pareiškėjas turėjo visas galimybes gauti šias pajamas (apskaičiuotas pagal 2021 m., 2022 m.), nes: 1) pajamos žymiai mažesnės negu iki karantino; 2) pareiškėjas turėjo visiems reikalavimams atitinkančią gamybinę bazę ir kvalifikuotus specialistus; 3) daug piniginių ir nepiniginių išteklių kainavęs įdirbis, paslaugų reklama bei autoritetas, įgytas per kelis intensyvaus darbo metus. Visa tai tikrai įgalino pagaminti nors dešimt porų avalynės per mėnesį.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VLK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. VLK nurodo, kad, stabdydama bei nutraukdama Sutartį su pareiškėju, vadovavosi teisės aktų reikalavimais.

15. VLK pažymi, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų atlyginta turtinė žala kaip negautos pajamos, tačiau nepagrindžia, kokius neteisėtus veiksmus atliko VLK. Pareiškėjas teismui pateiktame apeliaciniame skunde pakartoja reikalavimą priteisti 4 000 Eur žalą, kurią sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. spalio – gruodžio mėn., teigdamas, kad žala padaryta nepagrįstai nutraukus Sutartį, tačiau nepagrindžia, kuo pasireiškia sutarties nutraukimo nepagrįstumas.

16. VLK akcentuoja, kad nėra nustatyta, koks kiekis pacientų būtų apsilankęs įmonėje, taip pat tikėtina, kad pacientai kreipėsi į kitas įmones ir priemonės joms buvo kompensuotos. Sutartyje nenustatoma sutartinė suma konkrečiai įmonei, įmonės veikiančios ortopedijos techninių priemonių kompensavimo srityje konkuruoja dėl PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytos bendros metinės sumos visoms įmonėms. Todėl teigti, kad įmonės negautos pajamos būtų sudariusios tiek, kiek ji teigia, nėra pagrindo, įmonė nepateikia įrodymų dėl tikimybės gauti tokias pajamas.

17. VLK atkreipia dėmesį į tai, kad Taikinimo komisija nėra privaloma ikiteisminio nagrinėjimo institucija, jos sprendimai nėra privalomi, taip pat apskundimas šiai komisijai teisės aktuose nėra reglamentuotas kaip sustabdantis Ekspertizės pažymos vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 4 000 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš VLK neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nutraukus ortopedijos techninių priemonių kompensavimo sutartį, atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų ir netinkamai taikė teisės aktus.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Šiuo aspektu primintina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

23. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

24. .Pasisakydama dėl aktualių faktinių aplinkybių šioje byloje, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas VLK veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad buvo nepagrįstai iš pradžių sustabdyta, o po to nutraukta Sutartis ir tai sąlygojo, kad 2022 m. rugsėjo- gruodžio mėnesiais pareiškėjas negavo 4000 Eur pajamų. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 23 d. tarp pareiškėjo ir VLK sudarytos Sutarties, pareiškėjas, jau sudarydamas sutartį, buvo informuotas, jog nustačius, kad pareigos pagal Sutartį vykdomos netinkamai, VLK turi teisę sustabdyti arba nutraukti Sutartį. Nagrinėjamu atveju sutarties objektas susijęs ir su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kurių prieinamumą bei tinkamumą užtikrina valstybė. VLK yra specialus sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės subjektas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka disponuojantis PSDF biudžeto lėšomis ir įgyvendinantis jų naudojimo kontrolę (Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai). Šias funkcijas jis atlieka ir sudarydamas bei vykdydamas sutartis su ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis, atlikdamas sutarčių vykdymo kontrolę. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta šiame įstatyme nurodytų įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos kompetencija sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą. Vadinasi, valstybė ir jos institucijos, deleguodamos atitinkamų paslaugų teikimą privačiam subjektui, turi užtikrinti, kad tokios paslaugos būtų teikiamos tinkamai bei imtis visų tam reikalingų kontrolės priemonių, o privatus subjektas, sudarydamas tokią sutartį, turi prisiimti atitinkamas pareigas ir galimas rizikas. Apeliantas, sudarydamas sutartį, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokios sutarties specifiką, t. y. kad jo gaminamos OTP turi atitikti konkrečiam asmeniui nurodytą diagnozę, kitus valstybės institucijų nustatytus reikalavimus ir kad iškilus abejonėms dėl jo veiklos, VLK gali imtis tiek Sutartyje, tiek įstatyme numatytų priemonių pažeidimams pašalinti.

25. Sutarties 8.2 punkte nurodoma, kad vykdydamos Sutartį, šalys vadovaujasi Sveikatos draudimo įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais ortopedijos techninių priemonių kompensavimo tvarką bei lėšų šioms priemonėms skyrimą. Preziumuotina, kad pareiškėjas turėjo būti susipažinęs tiek Sveikatos draudimo įstatymo aktualiomis normomis, tiek ir su Aprašo ar Tvarkos aprašo normomis, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog santykiams tarp pareiškėjo ir VLK neturėjo būti taikomi minėti teisės aktai, nėra pagrįsti. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nepagrįstai kaltinamas Tvarkos aprašo nesilaikymu, tačiau pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti ir Aprašo 9 bei 28 punktų pažeidimai, už kurių laikymąsi pareiškėjas buvo atsakingas.

26. Patikrinimo pažyma bei ekspertizės pažyma įrodo, kad VšĮ „Nojė“, teikdama asmenims OTP, kompensuojamas iš PSDF biudžeto lėšų, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių šią sritį reikalavimų, užsakymų, kuriuose buvo nustatyta pažeidimų, kiekis viršijo 68 procentus tikrintų užsakymų. Esant tokioms aplinkybėms, VLK, veikdama pagal kompetenciją ir vadovaudamasi Aprašo 101.1 punktu bei Sutarties 7.3.1 punktu, pagrįstai 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu sustabdė Sutarties vykdymą nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė raštą Nr. 4K-8429 „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo nutraukė Sutartį su pareiškėju. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodyti individualūs VLK aktai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl nėra pagrindo teigti, kad VLK atliko neteisėtus veiksmus, viršijančius jos kompetenciją. Kaip minėta, nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, negalima valstybės civilinė atsakomybė, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas neturėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį sveikatos priežiūros paslaugos – sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnis numato, jog įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė ir teritorinė ligonių kasos – asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, sudaręs sutartį su Valstybine ligonių kasa ir gaminantis specialią ortopedinę avalynę pagal sveikatos priežiūros įstaigų išduotus siuntimus prisideda prie šių įstaigų veiklos rezultato, todėl patenka į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo taikymo, kiek tai susiję su PSDF biudžeto naudojimu, sritį. Jo veiklos tikrinimą ir galimas sankcijas numato ir minėtas įstatymo nuostatas įgyvendina Veiklos priežiūros tvarkos aprašas. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, jog Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo atveju neturėjo būti taikomas, yra atmestini.

28. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą jo formalumo ir netinkamo įrodymų tyrimo aspektais, tačiau teisėjų kolegija tokios apelianto pozicijos nelaiko pagrįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, taip pat įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir pritaikė joms taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą..

29. .Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Nojė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius