3565dd90-57d0-425f-8a02-fea60e56d8eb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-175/2016;Teisėjas Rimantas Grigas                                            Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00354-2013-0;                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                        2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo UrbÅ¡io, teisėjų JÅ«ratė Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, nuteistajam E. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu L., 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, organizavo apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. iÅ¡ anksto žinodamas, kad automobilio negrÄ Å¾ins, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, internetu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), turėdamas E. P. anketinius duomenis, jo vardu sudarė transporto priemonės rezervavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) , laikotarpiui nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16 ir nurodė E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu L., nuvykti į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei paimti rezervuotÄ automobilį, o E. P., vykdydamas jo nurodymus, 2012-09-10, apie 14.04 val., Centrinėje geležinkelio stotyje (duomenys neskelbtini), nuomotojo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pateikęs savo asmens pasÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ , sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal rezervavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡nuomojo automobilį „Ford Focus Kombi“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-09, kurį iÅ¡nuomojęs tÄ pačiÄ dienÄ , toje pačioje vietoje perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu L., tokiu bÅ«du R. M. organizavo savo naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Ford Focus Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 Eur (62150,40 Lt) vertės, tuo padarydamas „(duomenys neskelbtini)“ 18 000 Eur (62150,40 Lt) turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde R.

M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Skunde teigiama, kad nuosprendžio neteisėtumas ir neteisingumas yra akivaizdÅ«s. Kaltė tendencingai ir deklaratyviai grindžiama vien tik prielaidomis, spėjimais ir nuolat kintančiais bei absoliučiai jokiais faktiniais duomenimis byloje nepatvirtintais E. P. parodymais. Faktinių duomenų vertinimas, kurių pagrindu teismas yra konstatavęs sukčiavimo organizavimo sudėtį, neatitinka BPK 20 str. 1, 4, 5 d. reikalavimų.

IÅ¡vados apie inkriminuotos nusikalstamos veikos apgaulingÄ pobÅ«dį padarytos iÅ¡ viso nesilaikant reikalavimo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes. Inkriminuotų veiksmų organizavimas ir apgaulingas pobÅ«dis deklaratyviai konstatuoti vien tik melagingų E. P. parodymų pagrindu. Nuteistasis pabrėžia, kad nei vieno iÅ¡ jam kaltinime inkriminuotų veiksmų padarymo neorganizavo, jokių organizatoriaus veiksmų neatliko, nurodymų E. P. iÅ¡nuomoti automobilį nedavė, asmens, vardu L., nepažįsta ir yra E. P. tyčia apkalbėtas.

Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad kaltę teismas grindžia prieÅ¡taringais ir deklaratyviais E. P. parodymais, E. P. bankininkystės dokumentų paėmimu iÅ¡ apelianto gyvenamosios vietos ir 2012-09-11 telefoninio pokalbio su E. P. faktu. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių duomenų, pasak nuteistojo, pareikÅ¡to kaltinimo neįrodo. Skunde R. M. tvirtina, kad E. P. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. 2013 m. vasario-kovo mėnesiais, Lietuvai perėmus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) E. P. baudžiamÄ jį persekiojimÄ , Å¡is pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pasisavino iÅ¡sinuomotÄ automobilį.

PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) automobilį iÅ¡sinuomojo asmens, vardu L., praÅ¡ymu ir davė jį laikinam pasinaudojimui L., bet L. to automobilio negrÄ Å¾ino. Už tai 2013-12-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu E. P. pagal BK 183 str. 2 d. buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2013-12-12, duodamas parodymus kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 20-1-00286-12), E. P. patvirtino savo vardu (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomotÄ automobilį perdavęs ne asmeniui, vardu L., bet apeliantui, o Å¡is jo negrÄ Å¾inęs. Praėjus dar keliems mėnesiams, 2014-03-13, Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje R.

P. tvirtino, kad R., kurį jis pažįsta apie 5 metus, pavardė yra M., kad R. M. jam prie S. B. ir P. P. grasino ir privertė (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomoti automobilį, kad, iÅ¡sinuomojęs automobilį, paliko jį asmeniui, vardu L., o vėliau iÅ¡ R. M. sužinojo, kad automobilis nuomos punktui nebus sugrÄ Å¾intas. Praėjus dar 6 mėnesiams, 2014-09-18 Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, E. P., iÅ¡ apklausiamo tyrėjo A. U. parodymų iÅ¡girdęs, kad jis yra suklydęs, pavadindamas apeliantÄ M., vėl ėmė apeliantÄ vadinti M. ir deklaratyviai tvirtinti, kad apeliantas jam ir grasino ir Å¡antažavo, kad apeliantas grasinimais ir Å¡antažu privertė jį važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad R.

M. pasakė, kad iÅ¡nuomotas automobilis jau parvažiavo į LietuvÄ ir, kad R. M. pasisavino E. P. iÅ¡sinuomotÄ automobilį. Praėjus dar beveik 6 mėnesiams, 2015-02-23 apklausos įtariamuoju metu E. P. parodė, kad R. M. jam liepė vykti į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sinuomoti jo vardu jau užrezervuotÄ automobilį, kad iÅ¡sinuomotÄ automobilį trumpam turėjo palikti draugams. Bilietus į (duomenys neskelbtini) nupirko L., kartu su juo iÅ¡sinuomojo automobilį. IÅ¡ R. M. sužinojo, kad automobilį turi palikti L.

Grįžęs į LietuvÄ taip pat iÅ¡ R. M. sužinojo, kad automobilis jau parvarytas į LietuvÄ ir jį reikia parduoti. R. M. liepė policijai sakyti, kad automobilis dingęs ir tada jis suprato, kad padarytas nusikaltimas. 2015-06-26 apklausos metu E. P. parodymus davė tik atsakymų į klausimus forma, parodė, kad R. P. internetu iÅ¡nuomojo automobilį pagal anketinius duomenis, kuriuos pats pasakė, kad pinigų kelionei davė R. M., nupirko bilietÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), ten automobilį perdavė asmeniui, vardu L.

Nors akivaizdžiai matyti, kad E. P. duodami parodymai pastoviais nebuvo, kad jie kaskart tendencingai ir dirbtinai keitėsi plėsdamiesi apeliantÄ deklaratyviai kaltinančia apimtimi, teismas į tai nekreipė jokio dėmesio. Teismas E. P. parodymų iÅ¡ viso neanalizavo ir nevertino, savo padarytų iÅ¡vadų motyvuotai nepagrindė. Teismas nuosprendžiu deklaratyviai konstatavo, kad E. P. parodymai yra nuoseklÅ«s, jie atitinka liudytojo A. R. I. M. parodymus bei kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , todėl teismas neturi pagrindo netikėti E. P. parodymais apie „apelianto vaidmenį darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ, nes „apelianto parodymai yra tik gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ â€œ, kad „apelianto versijos nepatvirtina nuoseklÅ«s ir bylos medžiagÄ atitinkantys E. P. parodymai“.

R. M. pažymi ir tai, kad tendencingai ir deklaratyviai grįsdamas jo kaltę, teismas vietomis netgi iÅ¡kraipė įvykio aplinkybes teigdamas, kad E. P. į (duomenys neskelbtini) nuvyko tik pasiimti jo vardu jau iÅ¡nuomotÄ automobilį ir pasiėmė jį, kad automobilio nuomai E. P. pateikė apeliantui savo anketinius duomenis ir elektroninės bankininkystės dokumentus, kad E. P. teikė apeliantui priemones, Å¡alino kliÅ«tis ir t. t. IÅ¡ visų E. P. parodymuose nurodytų faktų, faktiniais duomenimis byloje patvirtinta tik ta aplinkybė, kad 2012-09-10 E. P., pateikęs savo pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ , banko kortelės duomenis ir sudaręs raÅ¡ytinę automobilio nuomos sutartį, pats iÅ¡sinuomojo 18 000 Eur vertės automobilį, bet, pasibaigus nuomos laikui, jo negrÄ Å¾ino.

Visi kiti E. P. parodymuose nurodyti faktai, kuriais teismas grindžia apelianto kaltę, yra tik prielaidos ir spėjimai, kurių jokie faktiniai duomenys byloje nepatvirtina. Dėl E. P. bankininkystės dokumentų R. M. skunde nurodo, kad nuo pirmos apklausos paaiÅ¡kino, kad dokumentus E. P. buvo palikęs apelianto automobilyje. Juos radęs, parsinešė namo ir pranešė E. P., kad atvyktų pasiimti, bet E. P. neatvyko. Å ie parodymai nėra paneigti. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas Å¡iuos dokumentus panaudojo nusikalstamai veikai daryti, yra deklaratyvi, Å¡aliÅ¡ka, nepatvirtinta jokiais faktais ir grubiai pažeidžianti nekaltumo prezumpcijÄ .

Dėl telefoninio pokalbio su E. P. apeliantas nurodo, kad nei pats telefoninio pokalbio faktas, nei to pokalbio turinys niekaip nepagrindžia prisidėjimo prie E. P. padarytos nusikalstamos veikos, juo labiau – jos organizavimo. E. P. skambino tik praÅ¡ydamas paskolinti pinigų grįžimui į LietuvÄ , tačiau jis pinigų neskolino. Kam dar be apelianto ir savo tėvų 2012-09-11 skambino E. P. dėl pinigų, kokias pinigų praÅ¡ymo priežastis ir kokio dydžio jam pinigai buvo pervesti, teismas netikrino ir nevertino, nors tai padaryti privalėjo.Skunde taip pat teigiama, kad E. P. parodymai, apie tai, kad nusikaltimÄ jis padarė apelianto grasinimų pasekoje, yra absurdiÅ¡ki.

Jokie faktiniai duomenys tokių teiginių nepatvirtina. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad įbaugintas ir prigrasintas asmuo skambintų savo skriaudėjui, kaip geram draugui, ir praÅ¡ytų pinigų. E. P. parodymai apie grasinimus, Å¡antaÅ¾Ä yra nelogiÅ¡ki, nepatikimi ir jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti. E. P. pats neatsako už melagingų parodymų davimÄ , todėl Å¡ie parodymai negali bÅ«ti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. VisiÅ¡kai nepagrįsti yra ir teiginiai, kad apeliantas rezervavo automobilį nuomai.

Nei tyrimas, nei teismas nenustatinėjo kompiuterio IP adreso, iÅ¡ kurio yra atliktas Å¡is veiksmas. Nustačius Å¡iÄ aplinkybę taptų aiÅ¡ku, kad nieko panaÅ¡aus apeliantas nedarė ir negalėjo daryti, o apie E. P. ir L. planuotÄ nusikaltimÄ nieko nežinojo. Byloje nesant jokių leistinų duomenų, kad internetu automobilio nuomos rezervacijÄ užsakė bÅ«tent apeliantas, pažeista ne tik nekaltumo prezumpcija, bet ir nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡ta perkelta pačiam apeliantui, kad jis tokio veiksmo neatliko.

Nei kaltinimas, nei teismas faktinių duomenų, kurie pagrįstų iÅ¡vadÄ , kad apeliantas organizavo nusikaltimÄ , taip pat nenustatė, įrodymais tokios savo iÅ¡vados nepagrindė. Teismas tik deklaratyviai preziumavo, nes bendrininkų grupėje esant organizatoriui ir padėjėjui, yra bÅ«tinas ir vykdytojo buvimas. R. M. pabrėžia, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik prieÅ¡taringais E. P. parodymais, kurių jokie kiti faktiniai duomenys nepatvirtina. EŽTT yra ne kartÄ konstatuota, kad į bendrininkų parodymus turi bÅ«ti žiÅ«rima kritiÅ¡kai ir, kad nuteisimas remiantis vien tik bendrininkų parodymais, yra grubus ne tik BPK normų, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimas.

Apylinkės teismas Å¡iuos reikalavimus ignoravo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad apeliantÄ apkalbėjęs E. P. iÅ¡ to turėjo didelę naudÄ . Jis vietoje turėtos jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės yra nubaustas lygtine laisvės atėmimo bausme. Be to, prieÅ¡ jį yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2013-07-04 padarytų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 150 str. 2 d., 149 str. 2 d. Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė R. Majauskienė apeliacinį skundÄ palaikė, prašė tenkinti.

Prokurorė R. Pocienė ir nuteistasis E. P. apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ R. M. apeliacinio skundo turinio, jis neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ginčija atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ tvirtindamas, kad yra nuteistas remiantis vien tik melagingais E. P. parodymais.Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymima, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad, sprendžiant R. M. kaltės klausimÄ , padarius BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. nusikaltimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo. R. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pripažindamas apeliantÄ kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, kad byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje R. M. kaltės įrodymų yra pakankamai.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų Å¡altinių sprendžiant dėl R. M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas laikė nusikalstamos veikos bendrininko E. P. parodymus, kuriuose jis tvirtino, kad internetu automobilį iÅ¡nuomojo R.

M., kuriam davė savo anketinius duomenis. R. M. duomenis panaudojo automobilio rezervacijai (duomenys neskelbtini). R. M. davė pinigų kelionei, nupirko bilietÄ . Autobusų stotyje susitiko su asmeniu, vardu L. Kartu vyko į (duomenys neskelbtini). L. žinojo, kur reikia eiti nuomotis automobilį. Kartu nuėjo į nuomos punktÄ , iÅ¡sinuomojo automobilį. Pateikė savo asmens dokumentus, kreditinę kortelę. Pasiėmė automobilį kartu su L. L. davė pinigų kelionei namo. Lenkijoje pritrÅ«ko pinigų.

Dėl jų skambino R. M., Å¡is žadėjo pažiÅ«rėti. Skambino ir tėvams, jie pinigų pervedė. Taip pat E. P., apklausiamas teisme, nurodė, kad R. M. bijojo, todėl vykdė jo nurodymus. R. M. ne kartÄ grasino, sakė, kad žino, kur jis gyvena. Žinojo R. M. draugus. Žinojo, kad jie užsiima nelegalia veikla, kad R. M. susijęs su nusikalstamu pasauliu. Nors nuteistasis R. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos organizavimo neigė tvirtindamas, kad E. P. meluoja, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R.

M. paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius ir neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. M. kaltės, pagrįstai rėmėsi nusikalstamos veikos bendrininko E. P. duotais paaiÅ¡kinimais, taip pat raÅ¡ytiniais duomenimis, kurie iÅ¡ esmės E. P. paaiÅ¡kinimams neprieÅ¡tarauja ir tuo pačiu paneigia R. M. nurodytas aplinkybes. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis nustatyta, kad kitÄ dienÄ po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡nuomotas automobilis, E. P. skambino numeriu, priklausančiu R.

M. ir prašė pervesti pinigų kelionei į LietuvÄ . Å i aplinkybė iÅ¡ esmės paneigia R. M. paaiÅ¡kinimus, kad E. P. dėl pinigų jam skambino išėjęs iÅ¡ kalėjimo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad skambutis buvo fiksuotas 2012-09-11, o turimais duomenimis E. P. iÅ¡ kalėjimo (duomenys neskelbtini) buvo paleistas 2011-11-15, akivaizdu, kad nuteistasis R. M. nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias paneigia objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netikėjo ir kritiÅ¡kai vertino nuteistojo R.

M. paaiškinimus dėl E. P. elektroninės bankininkystės dokumentų, surastų jo namuose. Apklausiamas teismo posėdyje R. M. nurodė, kad E. P. savo elektroninės bankininkystės dokumentus paliko jo automobilyje tuo metu, kai vežė E. P. namo. Tačiau tokie paaiškinimai yra nelogiški, kadangi neįtikima, jog asmuo ne savo automobilyje paliktų būtent tuos dokumentus, kurie reikalingi naudotis internetine bankininkyste. Taip pat nelogiška ir tai, kad, kaip teigia R. M., E. P. jam sakė, kad jam dokumentai nereikalingi, tačiau jis vis tiek dokumentų neišmetė, o toliau laikė savo bute, kur jie ir buvo rasti kratos metu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje į Å¡ias aplinkybes pagrįstai atkreipė dėmesį ir, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo, kad R. M. kaltė organizavus nusikalstamÄ veikÄ , yra įrodyta. Kolegija sutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad E. P. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, kratos protokolu, kitais nuosprendyje apraÅ¡ytais raÅ¡ytiniais įrodymais R. M. paaiÅ¡kinimai, kad jis nedalyvavo Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, yra paneigti.

Apeliaciniame skunde dėstomi nuteistojo R. M. samprotavimai, jo subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas, jų analizė, bandant Å¡iuos duomenis pateikti sau palankia linkme, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų nepaneigia. Dėl skundo argumento, kad tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatytas kompiuterio, iÅ¡ kurio buvo rezervuota automobilio nuoma, IP adresas, pažymima, kad faktinės aplinkybės dėl automobilio nuomos Å¡ioje byloje buvo nustatytos aukščiau paminėtais įrodymais, kurių patikimumu ir objektyvumu teismas neturėjo pagrindo abejoti ir kurių pakako iÅ¡vadoms dėl R.

M. kaltės pagrįsti. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tokio praÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė, kas rodo, kad Å¡ios aplinkybės jis nelaikė esmine. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios aplinkybės nurodymas apeliaciniame skunde sietinas su nepalankaus nuteistajam nuosprendžio priėmimu ir vertintinas kaip nuteistojo siekis vilkinti procesÄ . Nuteistasis R. M. savo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria E. P. parodymų vertinimui tvirtindamas, kad E. P. parodymai yra melagingi, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina.

Skunde teisingai nurodyta, kad E. P., duodamas parodymus dėl ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio automobilio „Ford Focus Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo tuo metu, kai jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymu, apie R. M. dalyvavimÄ Å¡ioje nusikalstamoje veikoje savo parodymuose neužsiminė. Å i aplinkybė E. P. parodymuose atsirado vėliau, Kauno apygardos teismui 2013-12-19 priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo E. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 2 d.

Tačiau Å¡i skunde akcentuojama aplinkybė, prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. P., nurodydamas R. M. kaip asmenį, organizavusį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ priklausančio automobilio „Ford Focus Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimÄ , davė melagingus parodymus. Vertinant E. P. parodymus nagrinėjamoje byloje matyti, kad E. P. savo kaltės neneigė viso proceso metu, patvirtino, kad automobilio nuomos rezervacija buvo atlikta jo vardu, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini), jo vardu buvo užpildyti visi dokumentai ir jis pasiėmė automobilį, kurį po to perdavė asmeniui, vardu L.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. nusikalstamų veiksmų, kuriuos pats atliko, neneigė, laikyti, kad jis apkalba R. M. ir duoda melagingus parodymus siekdamas pats iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo. Nuteistasis E. P. paaiÅ¡kino, kokios priežastys lėmė tai, kad jis iÅ¡ pradžių nutylėjo apie R. M. dalyvavimÄ darant nusikaltimÄ ir aukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo E. P. versija netikėti.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad proceso Lietuvos apeliaciniame teisme metu E. P. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bijojo kalbėti apie R. M., kadangi Å¡is jam grasino, vertė nuomotis automobilį. Sužinojęs, kad Å¡is asmuo Å¡iuo metu yra suimtas, nebebijo apie jį pasakoti. Taip pat E. P. nurodė, kad apie Å¡ias aplinkybes yra pasakojęs tyrėjui A. U.. Teismo posėdyje liudytoju apklausus tyrėjÄ A. U., Å¡is patvirtino, kad apklausiamas E. P. papasakojo apie tai, kad jis R.

M. papraÅ¡ytas, iÅ¡nuomojo automobilį (duomenys neskelbtini). E. P. apklausos metu nurodė, kad apklausų metų sakė netiesÄ , nes bijojo R. M. ir jo draugų. Palyginęs E. P. paaiÅ¡kinimus su duomenimis, gautais tyrimo, atliekamo R. M. atžvilgiu, metu nustatė, kad E. P. nurodytu laiku iÅ¡ tikrųjų buvo fiksuotas jo pokalbis su R. M., kurio metu E. P. prašė pervesti pinigų. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms patarė E. P. skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas dėl automobilio „Ford Focus Kombi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir manydamas, kad E. P. naujai nurodytos aplinkybės dėl R. M. dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti teisingos, baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾ino prokurorui. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad E. P. nurodytos aplinkybės dėl R. M. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pasitvirtino. Ä®vertinus paminėta, kolegija neturi pagrindo E. P. parodymų, kuriuose jis R. M. įvardina kaip nusikalstamos veikos organizatorių, nelaikyti įrodymų Å¡altiniu ir pripažinti, kad jo parodymais, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai.

Skunde minima aplinkybė, kad E. P. parodymų melagingumÄ patvirtina tai, kad apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme jis R. įvardino ne kaip M., o kaip M., kolegijos vertinimu, nepatvirtina E. P. parodymų neteisingumo ar jo siekio nepagrįstai apkaltinti R. M. nusikalstamos veikos padarymu. R. M. įvardinimas R. M. laikytinas suklydimu, kadangi iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje apklausto liudytojo A. U. paaiÅ¡kinimų matyti, kad E. P. jam pasakojo bÅ«tent apie R. M., o jo nurodytos aplinkybės dėl skambučio R.

M. laiko, sutapo su duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo, atliekamo R. M. atžvilgiu, metu (Å¡iame tyrime E. P. buvo apklausiamas liudytoju ir R. M. nurodė kaip asmenį, organizavusį automobilio (duomenys neskelbtini) pasisavinimÄ sukčiavimo bÅ«du). Nesant objektyvių kliūčių, dėl ko E. P. parodymai neturėtų bÅ«ti laikomi BPK reikalavimus atitinkančiu įrodymų Å¡altiniu, jais priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo remtasi pagrįstai. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikta E. P. parodymų analizė patvirtina padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl esminių nusikalstamai veikai aplinkybių, t. y. dėl R.

M., kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, vaidmens, E. P. parodymai buvo pakankamai nuoseklūs, logiški ir atitinkantys kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus. BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika pasireiškia didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais.

Dažnai apgaulė yra lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui, tačiau apgaulė gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ , t. y. kaltininkas, jau sudarydamas sutartį, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitÄ sutarties Å¡alį įtikinėja prieÅ¡ingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sÄ lygų vykdymÄ ar kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas ir sutarties sÄ lygų vykdymÄ imituojantys veiksmai yra kitos sutarties Å¡alies apgaulė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sukčiavimo panaudojant apgaulę objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius R. M. veiksmuose nustatė ir atskleidė tinkamai, iÅ¡samiai aprašė, kokiais veiksmais BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika Å¡ioje byloje pasireiÅ¡kė. Nėra pagrindo nesutikti su iÅ¡vada, kad apgaulė R. M. veiksmuose Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, veikdamas bendrai su E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu L., internetu rezervuodamas automobilio nuomÄ , duodamas nurodymus E. P. nuvykti į nuomos punktÄ ir sudaryti nuomos sutartį, iÅ¡ anksto Å¡ios sutarties sÄ lygų, tame tarpe ir sÄ lygos pasibaigus nuomos sutarties terminui automobilį grÄ Å¾inti savininkui, neketino vykdyti.

Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiÅ¡kė ne tikrovės neatitinkančių, melagingų duomenų pateikimu, tačiau tikrųjų savo ketinimų – apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ : UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį – nutylėjimu, kas Å¡iuo atveju turėjo esminės reikÅ¡mės automobilio savininko apsisprendimui sudaryti automobilio nuomos sutartį. Akivaizdu, kad automobilio savininkas, iÅ¡ anksto žinodamas, kad automobilio nuomos sutartį sudarantis asmuo neketina vykdyti sutarties sÄ lygų, tokios sutarties bÅ«tų nesudaręs ir automobilio neiÅ¡nuomojęs. Å ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, savo iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos požymių R.

M. veiksmuose, dėl jo, kaip organizatoriaus vaidmens, iÅ¡samiai argumentavo ir pagrindė, nurodė, kokius veiksmus atliko R. M., o kokius R. P. tam, kad bÅ«tų pasiektas sumanymas – apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl R. M. kaltės padarius BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, paisė BPK 20 str. reikalavimų, vadovavosi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino neÅ¡aliÅ¡kai atsižvelgdamas į visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Visi įrodymai byloje iÅ¡analizuoti ir tinkamai įvertinti, iÅ¡vados pagrįstos nustatytomis bylos aplinkybėmis, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais grindė savo iÅ¡vadas, o kitus atmetė, kaip nepatikimus, nuosprendyje nurodyti. AukÅ¡tesnysis teismas su nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis pilnai sutinka. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutikimÄ su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis iÅ¡ esmės grindžia savo subjektyviu įrodymų vertinimu, kuris nesutampa su vertinimu, pateiktu nuosprendyje, skunde analizuoja byloje esančius įrodymus, juos atitinkamai vertina, tačiau nagrinėjamu aspektu aukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikomasi ir kasacinėje praktikoje.Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, procesinių pažeidimų, dėl kurių nuosprendis negalėtų bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, padaryta nebuvo. Nuteistajam skunde nenurodžius jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos, o teismo padarytos iÅ¡vados dėl R.

M. kaltės, neatitinka įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Pirmininkaujantis teisėjas                                                                                   Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                                JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                                              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis