2023-02-27 Nr. BB-1539-1-01-1-47122-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. Č. (A. Č.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 24 d. nutarties,
Legislator headnote
AI generated2023-02-27 Nr. BB-1539-1-01-1-47122-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario mėn. 12–13 d. nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 20 d. nusikalstamos veikos), ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 24 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, o dėl inkriminuotų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – perduoti bylą iš naujo nagrinėti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-594/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47122-2020-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. Č. (A. Č.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 24 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario mėn. 12–13 d. nusikalstamos veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. vasario 20 d. nusikalstamos veikos), ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 24 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, panaikinti ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, o dėl inkriminuotų veikų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – perduoti bylą iš naujo nagrinėti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, BPK 276 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 332 straipsnio pažeidimus, nesivadovavo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu bei teismų praktika, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir teisiamųjų posėdžių metu, akivaizdžiai, parodė išankstinį nusistatymą prieš kaltinamąjį (t. y. atmetė jo pareikštą prašymą nušalinti prokurorę; atmetė jo prašymus apklausti liudytojus S. S., J. R., R. S., R. Č., paskirti reikalingas ekspertizes bei užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, nesprendė klausimo dėl jam nepagrįstai taikomos kardomosios priemonės suėmimo).
Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai ir neteisingai jį (A. Č.) nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (tris veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo grindžiama prielaidomis ir spėjimais, nepašalintomis abejonėmis, prieštaringais liudytojo R. S. parodymais, taip pat tinkamai neištyrus (t. y. neapklausus specialisto, liudytojų J. R., R. Č., ikiteisminio tyrimo pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus; nepaskyrus ekspertizės; pateiktų vaizdo įrašų) ir neįvertinus visų duomenų.
Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, o skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, dėl to tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-7-94-788/2021). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš labai didelės apimties kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas panaikinti teismų sprendimus, kasatorius nurodo, jog teismai pažeidė eilę BPK nuostatų, tačiau šiuos pažeidimus argumentuoja iš esmės ginčidamas teismų nustatytas faktines aplinkybes ir atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų (kito nuteistojo A. Ž. ir liudytojo R. S. parodymų, vaizdo įrašų, kitų rašytinių bylos įrodymų) vertinimą, kartu dėl atskirų teismų nustatytų kaltinimo dalių pateikia ir savą įrodymų vertinimą. Aukščiau šioje nutartyje minėta, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju, kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai dėl BPK pažeidimų yra susiję iš esmės tik su nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis, todėl nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, A. Č. pripažįstant kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas, kaip kad matyti iš plataus kasacinio skundo turinio, neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, netinkamu įrodymų vertinimu, prašymų netenkinimu, ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-P-89/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015 ir kt.). Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kuris siejamas iš esmės dėl kaltinamojo prašymų netenkinimo. Tačiau iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šis klausimas nebuvo keltas ir nagrinėjamas, dėl to pagal minėtas BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. Č. (A. Č.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas