355f3914-cfb3-401b-aeb5-e17ed0cba62a · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-84-642/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00958-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos N. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. R. skundÄ suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei I. K. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę I. K. iÅ¡duoti S. V. po sutuoktinio A. V. mirties paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ ir nuosavybės teisės liudijimÄ .

2. Nurodė, kad ji vykdo savo motinos globėjos ir turto administratorės pareigas, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarei dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo. PraÅ¡yme nurodė, jog ji, kaip priėmusi palikimÄ Ä¯pėdinė, sutinka, kad S. V., nors ir praleidusi terminÄ , priimtų savo mirusio sutuoktinio A. V. palikimÄ pasibaigus terminui be kreipimosi į teismÄ . Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , nes nebuvo pateiktas teismo leidimas priimti palikimÄ neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad įstatyme nėra įtvirtinto imperatyvo, jog norint neveiksnaus asmens vardu priimti palikimÄ reikalingas teismo leidimas. Pažymėjo, kad notarės veiksmai neteisėti ir nepagrįsti ne tik dėl paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davimo, tačiau ir dėl nuosavybės teisės liudijimo neiÅ¡davimo S. V.. Notarė atsisakymo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ niekaip nemotyvavo, atsisakyme atlikti notarinį veiksmÄ dėl to nepasisakė. PareiÅ¡kėjos nuomone, reikalaudama teismo leidimo priimti palikimÄ neveiksnios globotinės vardu, notarė nepagrįstai apribojo taip pat ir globėjos teises.

Be to, teismai leidžia priimti palikimÄ neveiksnaus asmens vardu tik pagal apyraÅ¡Ä . Tokiu atveju globotiniui ir (ar) globėjui atsiranda papildomų iÅ¡laidų už antstolio paslaugas sudarant apyraÅ¡Ä (apie 100 Eur).

3. Suinteresuotas asmuo notarė atsiliepimu prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus, jų nepažeidžia, t. y. ar palikėjas turėjo kreditorių, paveldimas turtas apsunkintas suvaržymais, be to, palikėjo turtas palikimo priėmimo momentu gali bÅ«ti nežinomas arba žinomas ne visas turtas. Dėl Å¡ių aplinkybių neveiksniu pripažinto asmens vardu palikimo priėmimas galimas tik gavus teismo leidimÄ .

Pažymėjo, jog atsisakyta, nesant teismo leidimo, iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ S. V. vardu, tačiau S. V., nepriklausomai nuo palikimo priėmimo ar atsisakymo, priklauso nuosavybės teisė į dalį santuokoje kartu su A. V. įgyto turto ir nuosavybės teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutarė įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę I.

K. iÅ¡duoti S. V. po sutuoktinio A. V. mirties nuosavybės teisės liudijimÄ . KitÄ skundo dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyviÄ pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugÄ ir Å¡io turto gausinimÄ , bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-600/2009).

6. Teismas pažymėjo, kad neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

7. Teismas pažymėjo, kad ,,globotinio turtas“ reiÅ¡kia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį, bÅ«tina patikrinti, ar Å¡iuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų turtinių padarinių, teismo leidimas yra bÅ«tina sÄ lyga sudaryti minėtÄ sandorį.

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas.

9. Dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ teismas konstatavo, jog, mirus A. V., baigėsi santuokinis bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, todėl paveldėjimo byloje turi bÅ«ti atskirta mirusiojo sutuoktinės turto dalis. Teismas pažymėjo, kad tokiu bÅ«du nėra sprendžiami klausimai, susiję su turtu, kuris, pagal teisės aktų reikalavimus preziumuojama, priklauso sutuoktiniui, kuris teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Atitinkamai Å¡iam veiksmui nėra bÅ«tinas teismo leidimas, nes jokie teisiniai veiksmai, susiję su Å¡io turto disponavimu, nėra atliekami.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ ir neiÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimo S. V. pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 10. PareiÅ¡kėja N. R. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundo reikalavimas įpareigoti notarę iÅ¡duoti S. V. paveldėjimo teisės liudijimÄ , ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1.

Apeliantė nurodo, jog, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, 5.56 straipsniu, globėjai ir turto administratorei atskiras teismo leidimas priimti palikimÄ globotinės vardu nėra reikalingas. 10.2. Apeliantės nuomone, Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje įstatymÄ , reglamentuojantį palikimo priėmimÄ neveiksnaus asmens vardu, aiÅ¡kina plečiamai, tačiau teismas byloje nustatytiems faktams ir Å¡alis siejantiems materialiniams teisiniams santykiams gali taikyti tik konkrečias materialiosios teisės normas, t. y. aiÅ¡kinti ir taikyti tik tas teisės normas, kurios yra galiojančios ir įtvirtintos įstatymuose. 10.3.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad notarė, iÅ¡davusi paveldėjimo teisės liudijimÄ neveiksniam asmeniui S. V. be teismo leidimo, nepažeistų jokio norminio teisės akto ir jai negalėtų kilti jokia atsakomybė. Tuo labiau, kad palikimo priėmimu neveiksnus asmuo turtÄ Ä¯gyja, tad toks veiksmas yra atliekamas bÅ«tent iÅ¡skirtinai globotinio interesais. 10.4. Apeliantė pažymi, kad notaras, kaip teisinį iÅ¡silavinimÄ Ä¯gijęs asmuo, turintis paveldėjimo byloje visus duomenis (dėl kreditorių reikalavimų (CK 5.63 straipsnis), turto apimties, jo vertės, dėl paveldimo turto apsunkinimų daiktinių teisių suvaržymais ir t. t.), neabejotinai gali spręsti, ar, priimant palikimÄ neveiksnaus asmens vardu, globotinio turtas sumažės / nesumažės, ar bus / nebus perleistos / suvaržytos globotinio daiktinės teisės, t. y.

įvertinti, ar egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos dėl teismo leidimo bÅ«tinumo. 10.5. PareiÅ¡kėja nurodo, kad, notarui reikalaujant teismo leidimo ir teismui tokius notaro veiksmus laikant pagrįstais, globėjo teisės ir pareigos yra apribojamos nepagrįstai, nepaisant to, kad neveiksnaus asmens teisių ir pareigų įgyvendintoju globėjas yra paskirtas teismo sprendimu, suteikiant jam įstatyme numatytas teises. Viena iÅ¡ tokių teisių – priimti palikimÄ neveiksnaus asmens vardu (CK 5.56 straipsnis).

11. Suinteresuotas asmuo notarė I. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės eismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies panaikinimo, praÅ¡ydama atmesti pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu ir pritaria Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje iÅ¡dėstytiems motyvams. Pažymėjo, kad naujų aplinkybių nėra, o visi argumentai yra iÅ¡dėstyti 2020 m. spalio 22 d. atsiliepime į skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V.. Mirusiojo sutuoktinė S. V. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-182-206/2020 buvo pripažinta neveiksnia nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, S. V. globėja ir turto administratore paskirta N. R.. A. V. pilnamečiai vaikai – N. R. ir S. Ž.. N. R. 2019 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kimu priėmė po tėvo A. V. mirties atsiradusį palikimÄ . S. Ž. 2019 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kimu nuo palikimo atsisakė.

A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti S. V. nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, o jai – paveldėjimo teisės liudijimÄ . 2020 m. rugsėjo 17 d. atsisakymu Nr. (duomenys neskelbtini) notarė atsisakė tenkinti 2020 m. rugsėjo 9 d. praÅ¡ymÄ .

15. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

Tokia notaro funkcijų samprata reiÅ¡kia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ , atsisakymas negali bÅ«ti susijęs vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmÄ ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymÄ teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ Ä¯vertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetencijÄ . Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ pagal jam pateiktus dokumentus.

17. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja skundžia notarės atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

18. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir Å¡io proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯gyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienaÅ¡alis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡reikÅ¡tas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimÄ , t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti paveldėtÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų, kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Ä®pėdinis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo bÅ«do, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

20. Kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo, paveldėjimo teisės įgyvendinimas turi tam tikrų ypatumų, susijusių tiek su tokio įpėdinio, kaip teisės subjekto, padėtimi, tiek su jo teisių ir pareigų įgyvendinimu. Kadangi fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu, pats tinkamai nesugeba įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, tokio asmens, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimÄ padeda užtikrinti globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3. 277 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens, kuriam paskirta globa, turtinių teisių įgyvendinimo ypatumai reglamentuojami CK 5.56 straipsniu, kuriame nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimÄ priima tėvai arba globėjai. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl globėjas, sudarydamas sandorį globotinio vardu ir įgyvendindamas kitas jo teises, turi vadovautis įstatyme numatytais globėjo teisių ribojimais (CK 3.244 straipsnis).

21. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visais atvejais yra reikalingas iÅ¡ankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti globotinio nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, jį iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitÄ sandorį, jeigu dėl Å¡io sandorio globotinio turtas sumažėtų ar bÅ«tų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai nurodė, jog kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sÄ voka ,,globotinio turtas“ reiÅ¡kia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyviÄ pareigÄ atlikti visus bÅ«tinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugÄ ir Å¡io turto gausinimÄ , bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-600/2009).

Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai išdėstyti nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių įpėdinių (t. y. teisės subjektų, neveiksnių dėl amžiaus) paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (dėl teisės subjekto, neveiksnaus dėl ligos), kadangi CK 3.244 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras globotinio interesų viršenybės principas. Taigi, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visiÅ¡kai, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Neveiksnus įpėdinis, kaip ir kiti įpėdiniai, paveldi ne tik palikėjo turtÄ , bet ir skolas, jei tokių esama. Ä®statymo nenustatyta, kad neveiksnÅ«s įpėdiniai prieÅ¡ kreditorius turėtų daugiau teisių negu kiti: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba tik paveldėtu turtu, jei palikimas priimtas pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.52, 5.53 straipsniai).

Ir atvirkščiai, jeigu palikėjas neturėjo skolų, įpėdinio turtinė padėtis jam priėmus palikimÄ gali gerokai pagerėti. Tai reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimas arba atsisakymas gali turėti reikÅ¡mingų pačiam įpėdiniui padarinių. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Ä®statyme expressis verbis nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimÄ paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra bÅ«tinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį, kaip tai yra reglamentuojama, kai paveldi nepilnamečiai (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tačiau CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Jau minėta, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.

Taigi, sudarant palikimo priėmimo sandorį bÅ«tina patikrinti, ar Å¡iuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina iÅ¡vada, kad teismo leidimas yra bÅ«tina sÄ lyga (conditio sine qua non) sudaryti minėtÄ sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

24. Apeliacinės instancijos teismas, esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ dėl palikimo priėmimo neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, nes nebuvo pateiktas teismo leidimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog, notarui atsisakant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir reikalaujant teismo leidimo, globėjo teisės ir pareigos yra apribojamos. PrieÅ¡ingai, Å¡is reikalavimas nėra laikytinas globėjo pareigų apimties sumažinimu. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.

Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį bÅ«tina patikrinti, ar Å¡iuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant iÅ¡vengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra bÅ«tina sÄ lyga sudaryti minėtÄ sandorį, t. y. globėjui siekiant globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimÄ yra bÅ«tina gauti teismo leidimÄ (CK 3.244 straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palikimo priėmimas yra universalus, neatÅ¡aukiamas sandoris, kurio pagrindu gali tekti atsakyti už palikėjo skolas, o palikimo priėmimo momentu paveldimo turto vertė nėra aiÅ¡kiai apibrėžta. Todėl bÅ«tent iÅ¡ankstinis teismo patikrinimas, siekiant priimti palikimÄ ar jo atsisakyti neveiksnaus arba ribotai veiksnaus paveldėjimo srityje asmens vardu, yra teisiÅ¡kai pagrįstas ir reikalingas.

27. BÅ«tent teismui, sprendžiant klausimÄ dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį iÅ¡davimo, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiÅ¡kai ir ekonomiÅ¡kai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Teismas įvertina, ar palikėjas turėjo registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, įsipareigojimų kreditoriams, ar paveldimas turtas apsunkintas suvaržymais, tuomet spendžia, ar palikimo priėmimas yra teisiÅ¡kai pagrįstas ir ekonomiÅ¡kai naudingas neveiksniam asmeniui ir nepažeidžiantis jo interesų.

28. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundÄ tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Žvinklytė