355e80d8-af2f-4637-ae7e-bb394d4d7ef1 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1217-814/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00488-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 3 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamosioms V. S. ir J. S., nukentėjusiosios A. R. priežiÅ«rÄ vykdančiai laikinai globėjai I.

A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaravusi gyvenamÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (2017 m. rugpjūčio 18 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį;

J. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Molėtuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, pensininkė, gyvena ir deklaravusi gyvenamÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (2017 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. S. muÅ¡dama sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare – mažamete dukra A. R. metu, tyčia, deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį mažametei nukentėjusiajai A. R. į galvÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ . J. S. muÅ¡dama sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2019 m. vasarÄ , tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sÅ«naus D.

S. podukra – mažamete A. R. metu, tyčia deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį mažametei nukentėjusiajai A. R. į veidÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kaltinamoji V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad A. R. yra jos dukra. Dukros tėvas yra D. R. J. S. jos uoÅ¡vė. Å iuo metu jos dukra A. R. gyvena su laikina globėja. A. - 13 metų. Ji su dukra bendrauja telefonu, kiek leidžia galimybės. Ä®vykis buvo 2019 m. vasarÄ , rugpjūčio mėnesį.

Tikslios dienos nepamena. Ji paprašė dukros padėti telefonÄ ir planÅ¡etę ir eiti iÅ¡siplauti indus bei susitvarkyti kambarį. Dukra į jos praÅ¡ymus nekreipė dėmesio, nors prašė kelis kartus. Po to nieko nebesakė. KitÄ dienÄ vėl prašė, bet ji neklausė. Tada ji pratrÅ«ko ir trenkė dukrai į veidÄ deÅ¡inės rankos delnu. Po suduoto smÅ«gio dukra truputį verkė, jos žandas paraudo, po to praėjo. A. supykusi išėjo į laukÄ . Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais galėjo dukrai sukelti fizinį skausmÄ .

Su dukra santykiai nuo mažų dienų buvo labai geri, kartu vaikščiodavo, leisdavo laikÄ . Kai iÅ¡siskyrė su dukros tėčiu, dukra praleisdavo atostogas ir iÅ¡eigines pas savo močiutę. UoÅ¡vė labai iÅ¡lepino dukrÄ , mokė, kad viskas jai vienai, mergaitei atiduodavo paskutinius pinigus. Kai dukrai buvo dveji su puse metukų susipažino ir apsigyveno su D. S.Vėliau jie susituokė, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus. A. pyko ant jos, sakė, kad broliui ji skiria daugiau dėmesio, nors ji abu vaikus mylėjo vienodai.

Su A. santykiai pablogėjo po A. močiutės mirties. Dukra dėl močiutės netekties labai iÅ¡gyveno, pradėjo jos neklausyti, atsikalbinėti, spardytis, spjaudytis. A. charakteris sunkus, jos nuotaikos dažnai keičiasi, vienÄ dienÄ viskas gerai, kitÄ jau blogai. Jei tik jos nepaklauso, dukra pradeda cypti, klykti, bėgti iÅ¡ namų, yra tekę jos ieÅ¡koti. Sykį surado prie tvenkinio, kitÄ kartÄ - su berniuku. Dukra buvo pradėjusi bendrauti su vyresniu berniuku. Ji patarė dukrai savo amžiaus draugo ieÅ¡koti.

Sudavė dukrai per veidÄ , nes ji elgėsi nepagarbiai. Trenkė dukrai, pamačiusi jos telefone iÅ¡Å¡aukiančiÄ nuotraukÄ . Nuotraukoje dukra buvo pusnuogė be liemenėlės, nusifotografavusi virtuvėje prieÅ¡ veidrodį, tuomet ji nesusitvardė ir sudavė. KitÄ dienÄ dukros atsiprašė.Tai buvo pirmas kartas, kai dukros atžvilgiu naudojo smurtÄ . Dukra melavo, sakydama, kad bÅ«davo prieÅ¡ jÄ smurtaujama. A. tėvas jos visiÅ¡kai atsisakė, dukrai visur yra blogai, niekur netinka. Kuo geriau darai, tuo ji blogiau elgiasi.

Dukra skriausdavo brolį. Supranta, kad negerai pasielgė, gailisi, kad teko pakelti rankÄ prieÅ¡ dukrÄ . Daugiau ateityje to nebus. Ji dukrÄ moko gerbti tuos žmones, pas kuriuos gyvena. Dėl alkoholio vartojimo anksčiau turėjo problemų, dabar viskas susitvarkė, Socialinės paramos skyriaus pagalba nuo praeitų metų alkoholio nevartoja. Vyko pas psichologus, į Å¡eimos centrÄ , į anoniminių alkoholikų klubÄ , vartojo vaistus. Kaltinamoji J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai.

Parodė, kad ji su V. S. ir jos dukra A. gyvena kartu. Ji prižiÅ«rėjo A. A. visÄ laikÄ prieÅ¡tarauja, atsikalbinėja, meluoja. Ä®vykio dienÄ papraÅ¡yta nenunešė dubenio, pradėjo jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, ant grindų iÅ¡mėtė savo sÄ siuvinius, o liepus susirinkti - neklausė. Tada ji priėjo ir A. pliaukÅ¡telėjo. Toks ir pliaukÅ¡telėjimas buvo, tik kad vėjÄ pakėlė. Nereikėjo kiÅ¡ti rankų, gailisi, kad taip įvyko. Mergaitei sudavė ranka į veidÄ .

Galėjo sukelti jai fizinį skausmÄ . BÅ«davo, kad parėkdavo ant A., fizinį smurtÄ naudojo pirmÄ kartÄ . A. jÄ iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės vadindama visokiais žodžiais, juos iÅ¡tarti net liežuvis neapsiverčia. Gyvenant su A. kartu, ji pagamindavo mergaitei valgyti, iÅ¡leisdavo į mokyklÄ . Grįžusi iÅ¡ mokyklos, A. laukdavo mamos, kad kartu ruoÅ¡ti pamokas. A. seniai negražiai su ja elgiasi, visaip vadina, tačiau ji nereaguodavo. A. yra tinginė. Gailisi dėl savo tokio elgesio. Ji nedirba, yra pensininkė, jos sveikata prasta.

Laikinoji mažametės globėja I. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. jų Å¡eimoje apsigyveno nuo 2020 m. gegužės 13 d. Mergaitę parsivežė iÅ¡ klinikų psichiatrijos skyriaus, kur ji buvo gydoma antrÄ kartÄ . Å iuo metu A. yra gydymo įstaigoje. Sekmadienį mergaitę iÅ¡tiko sunkus priepuolis. A. R. pakeista aplinka neveikia. Jų namuose be A. dar yra trys vaikai: vienas metukų, kitas keturių ir kitas Å¡eÅ¡ių metų. Ji dėl A. agresijos protrÅ«kių atsisakys tolimesnės jos globos.

Maži vaikai A. yra dirgiklis. Ji naudojo jėgÄ prieÅ¡ jos maÅ¾Ä vaikÄ , jį purtė. Paklausus A., kodėl taip elgėsi, sakė, kad ji nieko nedarė. Mergaitės nuotaikos kinta kas minutę. A. ji nepalikdavo vienos, nes ji linkusi save žaloti. SiÅ«lė pasikalbėti, A. sakė, kad tai nieko, kad jai taip bÅ«na. Ji A. glostydavo, apkabindavo, eidavo abi į sodÄ su Å¡unimis, tuomet ji aprimdavo. Mergaitė visiÅ¡kai neįsitraukė į Å¡eimos veiklÄ , nesilaikė namų taisyklių. Ji visai neturi higienos įgÅ«džių.

Manė, kad pavyks su mergaite rasti ryšį, tačiau tai ne tas atvejis, mergaitei reikalinga medikų pagalba. Šiuo metu ji gydoma stacionare. Dė tokio neprognozuojamo A. elgesio yra iškilusi grėsmė jos mažamečiams, kuriems nustatyta nuolatinė globa. A. smaugėsi, žalojosi su žirklėmis. Mergaitė labai stipri, sekmadienį ištikus priepuoliui, vos atėmė iš jos žirkles. Mano, kad mergaitė turi psichinių sutrikimų. Kai mergaitės klausi, kas yra, ji nieko nepaaiškina, sunku su ja bendrauti.

Ji lankėsi su A. pas psichologÄ , laikėsi paskirto plano, buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, juos vartojo. Ji nemano, kad tai paauglės maiÅ¡tas. A. telefonu bendravo su mama. KartÄ mergaitė pati norėjo mamai paskambinti. Kadangi kaltinamosios V. S. ir J. S. savo kaltę dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamosios sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamosioms ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais, o bÅ«tent: nukentėjusiosios A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad ji gyvena pas savo tėvÄ jau apie mėnesį laiko, su juo gerai sutaria.

Anksčiau gyveno su mama, ten jai buvo blogai. Taip pat su jomis gyveno brolis, patėvis ir patėvio mama. Nurodo, kad pas mamÄ buvo blogai gyventi, nes ji blogai elgėsi, jÄ muÅ¡davo visur su viskuo, kas papuldavo, su daiktais - peiliais, Å¡luotom, diržais ir su viskuo kitu. Daug kartų jÄ mušė. MuÅ¡davo už niekÄ , kai muÅ¡davo - skaudėdavo. Apie tai niekam nepasakojo (1 tomas, b. l. 50-51); liudytojos I. K. parodymais, kad A. R. yra jos brolio D. R. dukra. A. nuo gimimo augo pas jos mamÄ , tai yra pas savo močiutę N. R., kuri (duomenys neskelbtini) metais mirė.

Po N. R. mirties A. gyveno su savo motina V. S. jos Å¡eimoje. Mergaitės tėvas D. R. jos neaugino, kadangi nuolatos važinėdavo dirbti į užsienį. V. S. Å¡eimÄ Â gali apibÅ«dinti kaip girtaujančiÄ . Dėl Å¡ių priežasčių V. S. Å¡eimÄ lankė socialiniai darbuotojai. 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, bet datos tikslios neprisimena, tik prisimena, kad buvo penktadienis, jai paskambino Jonavos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja M. K. ir paprašė jos, kad ji atvyktų į Jonavos socialinių paslaugų centrÄ .

Jai buvo praneÅ¡ta, kad yra didelė problema, bet neįvardino kokia. Atvykusi į Jonavos socialinių paslaugų centrÄ jai buvo paaiÅ¡kinta, kad galimai A. R. atžvilgiu buvo seksualiai priekabiauta, t. y., kad jai lietė krÅ«tinę D. S. Visa tai iÅ¡aiÅ¡kėjo, kai A. bendravo su psichologe Jonavos socialinių paslaugų centre. Taip pat jai buvo paaiÅ¡kinta, kad A. R. galimai muÅ¡a tiek mama, tiek D. S., tiek J. S. A. R. neįvardino kada jÄ mušė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, kadangi ji yra labai uždara mergaitė, visko bijanti, mažai kalbanti.

NetrÅ«kus atvyko valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie užpildė atitinkamus dokumentus ir A. R. perdavė jos globai. Ji apie tai informavo savo brolį – A. tėvÄ D. R. Jos brolis ėmė tvarkyti dokumentus, kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus ir A. R. nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio gyvena su juo. Apie tai, kas konkrečiai įvyko A. R. dėl jos atžvilgiu patirto smurto ji nežino, bandė apie tai kalbėtis su pačia A. R., bet ji tylėjo ir nieko jai plačiau nepasakojo. Ar dar kada motinos ar D.

S. buvo sumuÅ¡ta A. R., ji nežino (1 tomas, b. l. 54-55, 57-58); liudytojo D. R. parodymais, kad A. R. yra jo dukra, kuri nuo 2019 metų rugsėjo 2 dienos gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol ji gyveno su savo motina V. S. ir jos Å¡eima, t. y D. S., J. S., (duomenys neskelbtini). V. S. (A. R. mama) prisideda prie dukros iÅ¡laikymo, moka pinigus už jos iÅ¡laikymÄ nuo 2020 metų sausio mėnesio. A. R. skųsdavosi, kad ant jos rėkia V. S. sugyventinis D., dėl ko jis buvo nuvykęs į vaikų teisių apsaugos skyrių.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pranešė, kad jiems V. S. ir D. S. Å¡eima yra žinoma, jie lankė Å¡eimÄ . 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, bet datos tikslios neprisimena, jam paskambino jo sesuo I. K., kuri pasakė, kad jo dukra A. R. Å¡iuo meta yra su ja, nes vaiko teisių apsaugos skyrius jÄ paėmė iÅ¡ V. S. Å¡eimos. Nurodė, kad buvo nustatytas priekabiavimo ir smurto atvejis jo dukros A. R. atžvilgiu. IÅ¡ vaiko teisių apsaugos skyriaus sužinojo, kad galimai prie jo dukros priekabiavo D.

S., kuris jo dukrai lietė krÅ«tinę, ir kad jÄ nuolatos muÅ¡a J. S., D. S. ir pati V. S.. Teigia, kad A. R. yra labai uždara, ji jam apie tai iÅ¡ vis nieko nepasakojo. Yra informuotas apie teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (1 tomas, b. l. 61-62, 64); liudytojos M. K.parodymais, kad ji dirba Jonavos socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su Å¡eimomis. Su V. ir D. S. Å¡eima dirba nuo 2018 m. gruodžio 12 d. Å eima nuo 2016 metų buvo įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, socialinių įgÅ«džių stokos, bei buvusio smurto artimoje aplinkoje tarp sutuoktinių.

Å eimoje auga du mažamečiai vaikai: A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (V. S. dukra iÅ¡ ankstesnių santykių) ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). A. R. yra labai jautri, dažnai verkia, yra kelis kartus nualpus, nekalba (ne dėl kalbos sutrikimų), nereiÅ¡kia savo nuomonės. Dėl to rekomendavo V. S. kreiptis į medikus. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pas jÄ Ä¯ konsultacijÄ atėjo V. S. su A. Konsultacijos metu A. R. atsitÅ«pė kabineto kampe. Kai paklausė A., kas nutiko, ji pravirko ir tik pasakė, kad jai skauda rankÄ .

Tada ji nusiuntė V. S. su A. pas centre buvusiÄ psichologę E. Č. 2019 m. rugpjūčio 30 d. V. S. su A. atvyko į konsultacijÄ su psichologe. Po konsultacijos su psichologe, į jos kabinetÄ atėjo psichologė E. Č. ir pakvietė užeiti. Eidama į psichologės konsultacijų kabinetÄ , pamatė, kad V. S. sėdi ne kabinete, o koridoriuje. Užėjus į kabinetÄ , kur buvo A., psichologė jai pasakė, kad prie mergaitės lindo patėvis ir kad mergaitė yra muÅ¡ama visų namiÅ¡kių. Taip pat, kad A. mama vartoja alkoholį nuolat, nors joms ji teigia, kad alkoholio nebevartoja.

Apie tai informavo Vaikų teisų apsaugos tarnybÄ . A. buvo perduota tetai, I. K.(1 tomas, b. l. 74-75); liudytojos E. Č. parodymais, kad ji dirba psichologe. Jonavos socialinių paslaugų centro darbuotoja M. K. vienÄ dienÄ atvedė mažametę A. R. kartu su mama (mamos pavardės nepamena). Kada gimusi mergaitė, nežino. Žino tik, kad jai buvo 12 metų. TÄ kart M. K. jai papasakojo, kad A. R. absoliučiai nekalba, be to tai probleminė Å¡eima ir pagalbos reikia ne tik mergaitei, bet ir mamai. PirmÄ konsultacijÄ , kuri vyko dalyvaujant mamai, mergaitė nekalbėjo visai.

Po to 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 11.00 val. į konsultacijÄ A. atvyko kartu su mama. Konsultacijos metu pastebėjo, kad A. bijo kalbėti dėl to, kad netyčia nepasakytų „ko nereikia“. Konsultacijos metu, mamai pasakojant apie savo gyvenimÄ , jai kilo įtarimų, kad mergaitė gali patirti prievartÄ nuo patėvio pusės. Ji tai pasakė balsu ir pamatė mergaitės reakcijÄ - ji krÅ«ptelėjo. Tada ji paprašė, kad mergaitė bent akimis mirktelėtų, jei prieÅ¡ jÄ buvo naudojama prievarta.

Mergaitė mirktelėjo. Mama pasakė, kai to negali bÅ«ti. Paprašė, kad mergaitės mama iÅ¡eitų iÅ¡ kabineto. Išėjus, ji paklausė A. R. ar ji tikrai patyrė seksualinę prievartÄ . Ji jai atsakė – „tik bandė du kartus“. Po to pravirko. Tada buvo paklausta, ar ji bijo namiÅ¡kių. Ji atsakė, kad taip. A. papasakojo, kad jÄ labai muÅ¡a „visi trys“. Ji paklausė, kas tie jos įvardinami „trys“, tada A. R. jai atsakė, kad mama, patėvis ir „baba“.

Mergaitė labiausiai akcentavo, kad „baba“ jai sakydavo „nebandyk kažko sakyti“ (1 tomas, b. l. 79-80). Veikos kvalifikavimas ir vertinimas. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas muÅ¡damas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmÄ . Už tokiÄ veikÄ asmuo baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ mažametį asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Dėl V. S. pareikÅ¡to kaltinimo Baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltÄ fizinį skausmÄ ar nežymų jo sveikatos sutrikdymÄ kyla, jei Å¡i veika padaroma tyčia (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-677/2015, 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016). Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumÄ ir stiprumÄ , jo lokalizacijÄ , panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigÄ ir pan.).

Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-677/2015, padaryta iÅ¡vada, kad aplinkybių visuma rodo, jog kaltininko panaudotas smurtas prieÅ¡ sÅ«nų buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tyčinės kaltės nustatymo aspektu pažymėta, kad paprastai kiekvienas suaugęs žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smÅ«gį, suvokia, jog taip sukels padarinius – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba jam bus padarytas kÅ«no sužalojimas (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir mažametės nukentėjusiosios A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. K., D. R., M. K., E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji V.

S. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su Å¡eimos nare – mažamete dukra A. R. metu, tyčia, deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį mažametei nukentėjusiajai A. R. į galvÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios V. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ar sutrikdyti sveikatÄ ir to norėjo. Kaltinamosios panaudotas smurtas prieÅ¡ dukrÄ buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Å i veika sukėlė padarinius – A. R. jautė fizinį skausmÄ . Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Dėl J. S. pareikÅ¡to kaltinimo Teismas konstatuoja, kad iÅ¡tyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai J.

S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir mažametės nukentėjusiosios A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. K., D. R., M. K., E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji J.

S. 2019 m. vasarÄ , tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sÅ«naus D. S. podukra - mažamete A. R. metu, tyčia, deÅ¡ine ranka sudavė smÅ«gį mažametei nukentėjusiajai A. R. į veidÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios J. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ar sutrikdyti sveikatÄ ir to norėjo. Kaltinamosios panaudotas smurtas prieÅ¡ sÅ«naus D. S. podukrÄ buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Å i veika sukėlė padarinius – A. R. jautė fizinį skausmÄ . Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis mažametės nukentėjusiosios elgesys. Tačiau teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V.

S., pamačiusi apsinuoginusios nepilnametės dukters nuotraukÄ mobiliajame telefone, labai supyko ir nieko nesiaiÅ¡kinusi su mažamete, trenkė jai delnu į galvos sritį. Todėl akivaizdu, kad jos veiksmai yra savo virÅ¡enybės ir galios pademonstravimas, nepateisinami ir nebÅ«tini, todėl nėra pagrindo teigti, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis jos mažametės dukros elgesys. Taip pat nenustatyta bylos duomenimis, kad kaltinamosios J. S. veiksmams turėjo įtakos provokuojantis mažametės nukentėjusiosios elgesys.

Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas kaltinamosioms bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Kaltinamoji V. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį Å¡eimos narį. Ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. S. praeityje neteista, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu (2 tomas, b. l. 15-16), vienÄ kartÄ konsultuota VÅ¡Ä® Jonavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro gyd. psichiatro 2005 m. rugsėjo 27 d., Dgn :

F41.0 - Panikos sutrikimas; aktyvioje psichiatro ir priklausomybės ligų priežiūroje nėra registruota, šiuo metu nesilanko, nesigydo (2 tomas, b. l. 4), dirbanti, augina du nepilnamečius vaikus (2 tomas, b. l. 1). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji išlaiko mažamečius vaikus, yra dirbanti, socialiniai įgūdžiai nėra geri, pajamos minimalios. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Paskyrus kaltinamajai V.

S. sankcijoje numatytÄ baudÄ , tokios bausmės skyrimas nepasiektų savo tikslų, nes kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, darbo užmokestis minimalus, augina ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , todėl Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės atlikimas paveiktų ir jos mažametį sÅ«nų. Ä®vertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji neteista, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiÅ¡ka, dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, yra nukentėjusiosios mama, augina dar vienÄ mažametį vaikÄ , dirba.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, o areÅ¡to bausmė visgi susijusi nors ir su trumpalaikiu, tačiau realiu asmens izoliavimu nuo visuomenės, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti asmens atžvilgiu taikant probacijos priemones, kaltinamajai skirtina BK 140 straisnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę, artimesnę minimaliai ribai, ir esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimÄ , kuris padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamoji prisipažino kalta, todėl jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamoji J. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį. Ji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. S. praeityje neteista, 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka nebausta (2 tomas, b. l. 44), 2009 m. lapkričio 4 d. konsultuota VÅ¡Ä® Jonavos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro gyd. psichiatro.

Dgn.: F43.2 - Adaptacijos sutrikimas; aktyvioje psichiatro ir priklausomybės ligų priežiÅ«roje nėra registruota, Å¡iuo metu nesilanko, nesigydo (2 tomas, b. l. 35), nedirbanti, pensininkė. Paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytÄ baudÄ , tokios bausmės skyrimas nepasiektų savo tikslų, nes kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, o areÅ¡to bausmė, kuri visgi susijusi nors ir su trumpalaikiu, tačiau realiu asmens izoliavimu nuo visuomenės, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, jos sveikatos bÅ«klę, taip pat neskirtina.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos trukmę, artimesnę minimaliai ribai, ir esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimÄ , kuris padėtų pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamoji prisipažino kalta, todėl jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Duomenų apie patirtas proceso iÅ¡laidas byloje nėra. Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamajai J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina Daiktas - elektroninė laikmena su mažametės nukentėjusiosios A. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis). Kaltinamosioms iÅ¡aiÅ¡kintina, kad paduodant apeliacinį skundÄ , jame privaloma nurodyti pageidavimÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo.

Kaltinamosios turi teisę praÅ¡yti, kad apeliacinis skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V.

S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. tęsti darbÄ , o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. V. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J.

S. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų, be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. J. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti. DaiktÄ - elektroninę laikmenÄ su mažametės nukentėjusiosios A. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Lina Šafronienė