2016-07-07 Nr. AB-14002-3-61-3-04340-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-757-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04340-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti patirtos 2 500 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad yra pretendentas į M. Š. išlikusio nekilnojamojo turto, t. y. 3,38 ha žemės sklypo, esančio Šventosios mieste, nuosavybės teisių atkūrimą. Po M. Š. mirties (1936 m.) jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo šeimos nariai: žmona A. Š., gimusi 1876 m.; sūnus M. Š., gimęs 1905 m.; sūnus J. Š., gimęs 1909 m. (duomenys neskelbtini); sūnus A. Š. (pareiškėjo tėvas), gimęs 1911 m. (duomenys neskelbtini); sūnus J. Š., gimęs 1918 m. (duomenys neskelbtini); dukra M. Š., gimusi 1921 m. (duomenys neskelbtini); sūnus T.

Š., gimęs 1925 m.; dukra A. Š., gimusi 1928 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2001 m. gegužės 22 d. Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė įpėdinių prašymą atkurti nuosavybės teises į 3,38 ha ploto M. Š. turėtą žemę. 2002 m. vasario 4 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentas raštu Nr. 90 pareiškėjui patvirtino, jog duomenų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. 2002 m. birželio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentą, kad būtų suteikta informacija, kokioje situacijoje yra pareiškėjo senelio grąžinama žemė.

Gautame rašte buvo teigiama, kad pagal archyvinį planą buvusio savininko M. Š. turėta žemė yra iš dalies laisva. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento 2004 m. kovo 24 d. rašte Nr. 3.4-Š-7 teigiama, kad M. Š. turėtas žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė ir nurodoma, kad pareiškėjas įtrauktas į eilę 781-as. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2004 m. liepos 21 d. raštu Nr. D3-4.17.-3-1995 „Dėl informacijos pateikimo ir nuosavybės teisių į likusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo“ administracijos direktorius pažadėjo išspręsti klausimą per pusantro mėnesio nuo 2004 m. liepos 27 d.

Pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo vilkinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimu skundą atmetė, motyvuodamas tuo, jog neaišku, ar gali pretenduoti į senelio M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą, nes nenustatyta, ar jo tėvui A. Š. (M. Š. sūnui) atsirado nuosavybės teisė į minimą žemę. Pareiškėjo teigimu, 2004 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės atstovė D.

Z. suklaidino teismą, nors 2004 m. birželio 16 d. Palangoje vykusio pasitarimo dėl Šventosios detaliojo plano korektūros metu D. Z. nekilo abejonių dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Po 2014 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities administracijos viršininkę V. L., kuri 2004 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. GS-654 informavo, kad nuosavybės teisių atkūrimui į M. Š. valdytą 3,038 ha žemės plotą Šventosios kaime, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Palangos miestas) nuosavybės teises įrodančių dokumentų pakanka.

Nurodė, kad dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra naudojama UAB sveikatos centras „Energetikas“ ir tik dalis žemės sklypo yra užstatyta šiai bendrovei priklausančiais pastatais. Likusi savininko M. Š. turėto žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) žemė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. S13-287-(3.5) taip pat informavo pareiškėją, jog dalis žemės, esančios greta UAB „Energetikas“ naudojamo žemės sklypo ribų, negali būti priskirta valstybės išperkamai žemei, nes neatitinka sąlygų, dėl kurių ją galima būtų priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtų atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija 2006 m. vasario 10 d. raštu Nr. (3.5)-513-71 taip pat informavo pareiškėją, jog dėl buvusio savininko M. Š. turėtos žemės grąžinimo natūra 2006 m. vasario 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui yra pateiktas reikalavimas vykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, tačiau Palangos miesto savivaldybė neatliko darbų, numatytų ir nustatytų šiuose teisės aktuose.

Pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą Nr. (4.1)-A1-539 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 16 474 m2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti UAB „Energetikas“ skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-539 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Energetikas“ atskirtąjį skundą atmetė.

Todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija ruošiamą įsakymo projektą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turėjo užbaigti per mėnesį. Nors Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas 2006 m. liepos 21 d. raštu Nr. G5-401—(3.3-3.5) ir informavo Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių ir Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, kad šiuo metu minėto įsakymo pagrindu ruošiamas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo projektas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau tiek Klaipėdos apskrities viršininkas, tiek Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja teikė klaidingą informaciją.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (3.4) R4-913 teigiama, kad pareiškėjo senelio turėtos žemės vakarų kampas patenka į pajūrio juostos teritoriją. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos viršininkas 2006 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. G1-612-(3.3-3.5) pareiškėją informavo, kad šiaurės vakarų kampas pateko į Lietuvos Respublikos pajūrio juostos teritoriją. Taip buvo sudarytos galimybės UAB „Energetikui“ laimėti bylą 2006 m. gruodžio 14 d.

UAB „Energetikas“ teismui pateikė skundą dėl 2006 m. birželio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-539 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, o 2007 m. liepos 20 d. teismas skundą tenkino. Be to, UAB sveikatos centras „Energetikas“ 2007 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 18 d.

įsakymo Nr. 4-6038-(l.3), sprendimų Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-865 panaikinimo, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Tačiau dalis UAB „Energetikas“ išnuomoto sklypo negali būti laikoma užstatyta, nors teigė, jog nuo 1997 m. gruodžio 11 d. UAB sveikatos centro „Energetikas“ neatskiriama infrastruktūros dalis yra sporto aikštynas (kuri negali būti laikoma užstatyta sklypo dalimi), kuriame įrengtas vaikų žaidimų aikštynas, pacientai ir poilsiautojai sportuoja, jame atliekamos gydomosios gimnastikos procedūros, mankšta, vykdoma kita susijusi veikla.

Tai akivaizdžiai neteisingi teiginiai, nes šią sklypo teritoriją galima pavadinti tik dykviete su sveikatai pavojingais elementais. Tai patvirtina 2008 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/08/1--2 ir 2008 m. vasario 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/08/F-4. Ši teritorija visiškai neprižiūrima. Vis dėlto Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. tenkino UAB „Energetikas“ skundą ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4- 6038-(1.3);

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą 2007 m. rugsėjo 18 d. Nr. A1-865.

Teigė, jog akivaizdu, kad žemės grąžinimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Pareiškėjui tris kartus buvo patvirtinta, jog dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. 2007 m. liepos 20 d. sprendimas, 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis įrodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, jos viršininkas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja, vilkindami įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Nors pagal šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos, nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. priimto nutarimo Nr. 1475, tačiau šiuo atveju baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, todėl nebuvo laikomasi žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu būdu pažeistos pareiškėjo teisės ir padaryta žala.

Patikslintame skunde (b. l. 94-95) pareiškėjas papildomai pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas, pažeisdamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktą, savo neteisėtu 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1779 nuosavybės teisių į žemę atstatymui grąžintiną žemę išnuomojo UAB sveikatos centrui „Energetikas“, nors 2002 m. vasario 4 d. rašte Nr. 90 Palangos žemėtvarkos skyrius pripažino atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. Š. žemę Palangos mieste. Taip pat Palangos miesto savivaldybėje 2004 m. birželio 16 d. vykusio pasitarimo „Dėl Šventosios detalaus plano korektūros“ protokole užfiksuota, kad Palangos savivaldybės atstovė D. Z. priminė, jog galutinius sprendimus dėl žemių grąžinimo priima Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2.1-496-(1.14) į 2007 m. lapkričio 27 d. prašymą pateikti prašomi dokumentai. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartyje ir nurodyta: „Nutarties kopijas nusiųsti suinteresuotiems asmenims ir viešo registro, tvarkytojui“, tačiau laiku negavęs nutarties kopijos, pareiškėjas neturėjo galimybės šios nutarties apskųsti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat b. l. 110-115), su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo: žmona A. Š., gim. 1876 m., dukra A. Š., gim. 1928 m. liepos 10 d., dukra M. Š., gim. 1921 m. liepos 7 d., sūnus M. Š., gim. 1905 m., sūnus A. Š., gim. 1911 m. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. 1909 m. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. 1918 m. (duomenys neskelbtini), sūnus T. Š., gim. 1925 m. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu. Teismas šiuo sprendimu taip pat atnaujino terminą pareiškėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Remiantis šiuo teismo sprendimu, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko M. Š. iki 1940 m. visuotinės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę, tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Palangoje. A. Š. šiuo įsakymu buvo grąžinta 0,3552 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha).

Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 pagal pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š., R. Š., A. Š., N. A. dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimų bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, tenkino pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ skundą ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d, įsakymą Nr. 4-6038-(1.3), Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1847, sprendimą Nr. 1848, sprendimą Nr. 1849, sprendimą Nr. 1850, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d.

įsakymą Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1503/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nustatyti M. Š. įstatyminiai įpėdiniai, negali būti pagrindu atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, „<...> nes nuosavybės teisių atkūrimui paveldėjimo institutas taikomas tiek, kiek jis nėra aptartas specialiu įstatymu.

Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymą „<...> o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. Š. valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą. Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.)“.

Pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo vykdyti įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1503/2010. Vadovaujantis minėtais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko M. Š. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę Palangos mieste, asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – N. A., A. A. Š., A. Š. ir R. Š. atžvilgiu buvo nutraukta ir tolesni veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo klausimu nevykdomi.

Manė, kad tuometė Klaipėdos apskrities viršininko administracija Lietuvos Respublikos teisės aktais jai priskirtas nuosavybės teisių atkūrimo funkcijas vykdė tinkamai, vadovavosi įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Institucija negalėjo prisiimti atsakomybės dėl pretendentų pateiktų įrodymų apimties, taip pat jai negalėjo būti perkelta įrodinėjimo našta. Asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi būti atidūs ir rūpestingi, aktyviai dalyvauti teikiant rašytinius įrodymus institucijai ir domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kaip viešojo administravimo subjektui, negalėjo būti suteikta teisė aiškinti teisės normas plečiamai ir vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo funkcijas kitaip, nei numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Be to, pridūrė, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (b. l. 138-142) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas žalos atsiradimą iš esmės kelia dėl to, kad jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Š. valdytą žemės sklypą, buvusį Šventosios kaime (šiuo metu Palangos miestas). Pareiškėjo teigimu, žemės grąžinimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vilkindama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. Š., A. A. Š., R. Š., N. A. 2004 m. rugsėjo 30 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą ir parengti M. Š. laisvos neužstatytos žemės sklypo planą iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. valdytą žemę 3,92 ha Palangos mieste, grąžinant pretendentams laisvą neužstatytą žemę natūra. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimu jų skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 14-17). Teismo sprendimu konstatuota, jog „nėra aišku, ar pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, iš vis gali pretenduoti į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti svarstomas tik nustačius, ar apskritai pareiškėjų tėvui A. Š. (M. Š. sūnui) atsirado nuosavybės teisė į minimą žemę. Teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovo Klaipėdos AVA pozicija, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises“.

A. Š., A. A. Š., R. Š., N. A. 2005 m. kovo 21 d. pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patenkino jų patikslintą prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., gim. 1876 m., dukra A. Š., gim. 1928 m. (duomenys neskelbtini), dukra M. Š. gim. 1921 m. (duomenys neskelbtini), sūnus M. Š., gim. 1905 m., sūnus A. Š., gim. 1911 m. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. 1909 m. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. 1918 m. (duomenys neskelbtini), sūnus T. Š., gim. 1925 m. bei atnaujintas terminas pareiškėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti (b. l. 18).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime byloje Nr. I-29-386/2009 (b. l. 28-37), be kita ko, nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatyta) žemė; patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, planas, dydis, ribos ir apribojimai; nustatytas šio sklypo plotas – 1,4207 ha; nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn laisvą (neužstatyta) žemę 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje: A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. – 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha). Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 į buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,9800 ha žemės, atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. – 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha) turėtoje vietoje, esančią Palangos m. (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 4-6365-(1.3), vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-937-622/2007, sustabdė Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ bei Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimų Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu byloje Nr. I-29-386/2009 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3); Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1847; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1848; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1849; Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1850; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendime padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas šioje byloje yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo (b. l. 28-37).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi byloje Nr. A261-1503/2010 (b. l. 38-43) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas buvo nustatytas, o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. Š. valdė žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą. Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodė, jog tai, kad pareiškėjas pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi byloje Nr. A261-1503/2010, t. y. galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, ir iš naujo šios aplinkybės nebeįrodinėtinos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi byloje Nr. A261-1503/2010 konstatavo priimtų aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumą, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Tačiau pareiškėjas žalos atsiradimo nesieja su nuosavybės teisių atkūrimu tuo aspektu, kad vėliau jis buvo pripažintas neteisėtu, o būtent teigia, kad buvo vilkinama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės atkūrimo klausimus, pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese neprarado teisės į nuosavybės atkūrimą, nes tokios teisės jis neturėjo, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio jas atkurti.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. priimto nutarimo Nr. 1475 ir baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, todėl buvo nesilaikoma žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu būdu pažeistos jo teisės ir padaryta žala, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjui apskritai negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl netgi atitinkamų terminų pažeidimas negalėtų būti pagrindu žalai priteisti, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.

Tuo remdamasis, teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjo keliamo ginčo aspektu nenustatyta. Nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad prašoma priteisti turtinė žala (2 500 Lt), kuria pareiškėjas laiko išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 94), yra priskirtina bylinėjimosi išlaidoms, kurios gali būti priteisiamos arba nepriteisiamos atitinkamose bylose ir negali būti priskiriamos turtinei žalai. Taigi, prašoma turtinė žala bet kokiu atveju negalėtų būti priteista.

III. Pareiškėjas A. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 148-149), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Nors sprendime nurodyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuosavybės teisių atkūrimo funkcijas vykdė tinkamai, tačiau, pareiškėjo manymu, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 13.6-1779 nuosavybės teisių į žemę atstatymui grąžintina žemė išnuomota UAB sveikatos centrui „Energetikas“ pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatytą tvarką. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Nors iki tol nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tai liudija gautas 2014 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 918 iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje instituciją, Klaipėdos apskrities viršininkę V. L. (pridedamas 2004 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. S13-209-(3.5)). Iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos gautas raštas 2006 m. vasario 10 d. Nr. (3.5)-S13-71, kad buvo pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui reikalavimas (pridedamas gautas raštas Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro, kuriame nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino savo klaidą).

2. Pareiškėjas žalos atsiradimą kelia ne dėl to, kad jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, o dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų. Per valstybinių institucijų padarytas klaidas pareiškėją įtraukė į šį procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

3. Teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai: 2007 m. liepos 20 d. sprendimas, 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, tačiau nėra nurodyta įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutartis ir įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis, kurios yra nepalankios Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

4. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštai 2006 m. rugsėjo 6 d. Nr. 600, 2007 m. liepos 18 d. Nr. (3.1 )R4-1079 ir tokių gautų raštų teismui yra pateikta ne vienas.

5. Pareiškėjas žalos atsiradimą kelia dėl Klaipėdos apskrities administracijos pareigūnų padarytų klaidų (galbūt, sąmoningų) bei neteisėtų veiksmų. Tokie Klaipėdos administracijos pareigūnų veiksmai žemina žmogaus orumą ir menkina valstybės pasitikėjimą.

6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pateiktiems išaiškinimams, kad „Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus.“; „<...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.“.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat b. l. 159-161), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, t. y. visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi byloje Nr. A261-1503/2010, t. y. galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, ir iš naujo šios aplinkybės nebeįrodinėjamos. Pareiškėjas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese neprarado teisės į nuosavybės atkūrimą, nes tokios teisės jis neturėjo, todėl negalėjo turėti teisėtų lūkesčių jas atkurti.

3. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų nesilaikymo ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui apskritai negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl netgi atitinkamų terminų pažeidimas negalėtų būti pagrindu žalai priteisti, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.

4. Nacionalinė žemės tarnyba savo poziciją išdėstė 2014 m. lapkričio 6 d. pateiktame atsiliepime ginčo administracinėje byloje ir šios pozicijos nekeičia.

Pareiškėjas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas 2006 m. rugpjūčio 29 d. administracinę bylą Nr. I-298-162/2006 pagal UAB sveikatos centro „Energetikas“ skundą pažeidė ABTĮ 107 straipsnį, 14 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas apie 2006 m. rugpjūčio 29 d. bylą nebuvo apskritai informuotas, o nutartį gavo tik 2011 m. vasario 17 d. (pridedamas gautas atsakymas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės). Būtent, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, UAB sveikatos centras „Energetikas“ tam pačiam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui iš naujo pateikė analogišką skundą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį.

2. Pareiškėjas, susipažinęs su 2007 m. lapkričio 27 d. byla Nr. C-8766 pastebėjo, kad šioje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ yra pateikęs 2006 m. gruodžio 20 d. skundą, kuriuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, bet šioje byloje nėra nutarties arba sprendimo. Pažymėtina tai, kad pareiškėjui su 2007 m. lapkričio 27 d. byla nebuvo leista susipažinti. 2008 m. sausio 9 d. teismo posėdžio protokole pareiškėjo UAB sveikatos centro „Energetikas“ atstovas advokatas D. P. paprašė prie skundo prijungti 2004 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo nuorašą Nr. 1-326/2004. Trečiojo suinteresuotojo asmens, A. Š. teisme buvo paprašyta, kad būtų prijungta ir 2007 m. byla. Tačiau teismas (teisėja L. J.) A. Š. paaiškino, kad 2007 m. byla yra Klaipėdos apygardos teisme. Šiame protokole nebuvo užfiksuotas pareiškėjo prašymas teisėjai prijungti 2007 m. bylą.

3. Pareiškėjui kelia pasipiktinimą ir nusivylimą tai, jog Lietuvos Respublikoje teismai, nagrinėdami bylas dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų, priima vieną kitam prieštaraujančius sprendimus. Štai, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažįsta, jog pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir tik dėl Klaipėdos apskrities viršininko ir pareigūnų klaidų ši byla buvo sukurpta neteisėtai, tai liudija ir gautas raštas iš įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro. Gautame rašte nurodoma, kad neturint buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos turėtos žemės plano (archyvinio plano ar kartografinio) ir jau minėto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, neįmanoma nustatyti ar visa M. Š. įpėdiniams priklausiusi žemė, ar tik jos dalis patenka į UAB sveikatos centrui „Energetikas“ priklausančių statinių eksploatacijai detaliuoju planu suformuotos teritorijos ribas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius disponavo visuma archyvinių dokumentų, kurių visiškai pakako teigiamam sprendimui priimti. Tai ir iš vyriausiojo žemės rūšiavimo komisijos archyvinio fondo, ir žemės tvarkymo departamento archyvinio fondo pateikti duomenys, taip pat ir pačiame žemėtvarkos skyriuje esanti žemės valdytojų eksploatacija ir prie jos esantis 1939 m. sudarytas faktinio valdymo apmatavimo planas, patvirtintas 1940 m. gegužės 25 d. žemės tvarkymo departamento direktoriaus. Šis planas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir apeliaciniams teismams. Pareiškėjo požiūriu, teismai neobjektyviai ištyrė pareiškėjo pateiktus dokumentus (raštus).

4. Pareiškėjo požiūriu, teismai nesivadovavo Teisėjų etikos kodekso 5, 8 ir 15 straipsniais. Pareiškėjas viliasi, kad teismas, nagrinėdamas pateiktus pirmosios instancijos teismui gautus raštus (Klaipėdos apskrities viršininko gautus raštus nuo 2002 m. iki 2007 m. ir Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovės raštus nuo 2004 m. iki 2007 m. bei teismų nutartis nuo 2004 m. iki 2012 m.) ir papildomai pateiktus dokumentus: Klaipėdos apygardos administracinis teismo administracinės bylos Nr. I-1298-162/2006 2006 m. spalio 26 d. nutartį, ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą byloje Nr. 1-963-513/2007 (34 lapai), išnagrinės nuosekliai ir objektyviai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl, iš naujo jų nekartodamas, tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose konstatuojama, kad kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą konkrečiam atvejui. Nes kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti žala. Vertinant institucijos veiksmų teisėtumą, taip pat reikšminga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka CK 271 straipsnio 4 dalyje numatytą atsakomybės sąlygą.

Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį yra privalomi civilinės atsakomybės elementai, t. y.: viešojo administravimo subjekto neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Taip pat žalos atlyginimui yra reikšmingos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl paties nukentėjusiojo elgesio. padėjusio žalai atsirasti. kada dėl paties nukentėjusiojo kaltės atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atmetamas. Tai yra aktualu šiam ginčui, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procese yra reikšmingas sąžiningas pretendento ir valstybės institucijos teisių ir pareigų vykdymas. Tokia nuostata grindžiama teisės aktų reikalavimais tiek pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą, tiek ir institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vykdymą. Pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises privalo pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir pridėti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (2002 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. IX-1139, įsigaliojęs nuo 2002 m. spalio 25 d.).

Kartu pažymėtina, kad ir žemėtvarkos skyrius privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktą, kuriuo nustatyta, kad jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią pareigą įvykdė, nors vėliau paaiškėjo, kad nuosavybės valdymo faktas nebuvo nustatytas. Tačiau šio ginčo atveju pareiškėjo neveikimas, įgyvendinat nuosavybės teisių atkūrimą, savalaikis nepateikimas atsakovui dokumentų, suteikiančių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nulemia institucijos, atsakingos už nuosavybės atkūrimą, atsakomybės laipsnį ir atitinkamą atlygį nukentėjusiajam asmeniui. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nėra atsakingas pareiškėjui ir neprivalo atlyginti jo prašomos turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pažeidimų.

Dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisminiais procesais, pažymėtina, kad administracinis teismas ginčų dėl tokios žalos atlyginimo nesprendžia ir nagrinėja, tik bylas dėl žalos, padarytos administravimo subjekto neteisėtais veiksmais, atlyginimo (CK 6.271 str.). Todėl teismų procesų teisėtumas šio ginčo byloje nevertinamas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė