355b4fd5-b4e7-40b8-a9c8-393689aeac84 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2043-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52202-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.      (S)                                                              VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Podvaiskienei, Rasai Pladaitei, Ninai Kolesnikovai, Laimai Aviženytei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam V.

B. (V. B.), jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajam A. G., jo atstovui advokatui Modestui Sriubui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukÅ¡tesnįjį neuniversitetinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : V. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2016 m. lapkričio 6 d., apie 4.55 val., S. L. praÅ¡ymu atvykęs prie pastarajai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjo į minėtÄ butÄ ir tyčia rankomis ir kojomis sudavė A. G. nenustatytÄ kiekį, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas A. G. veido poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį ir kairės plaÅ¡takos III-io pirÅ¡to tolimojo pirÅ¡takaulio lūžį su aplinkine kraujosruva, tokiu bÅ«du savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A.

G. sveikatÄ . Kaltinamasis V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad kai jam paskambino S. L., jis buvo namuose. Ji jam paskambino apie 3 val. nakties. Kai jis atsiliepė, ji buvo apsiverkusi, neaiÅ¡kiai kalbėjo, prašė atvažiuoti. Pas jÄ nuvažiavo per 20 minučių. Užėjo į laiptinę, skambino į duris. Per 2-3 minutes S. atidarė duris, išėjo į laiptinę Å¡oko bÅ«senoje. Ji pasakė, kad bute pažįstamas sėdi su peiliu. Tas pilietis bute užsidarė.

Jie skambino, tukseno, bet jis nereagavo. Tada jis paskambino policijai, pasakė, kad pilietis sėdi bute ir neįleidžia Å¡eimininkės, pasakė adresÄ , nepamena, ar sakė, kad pilietis bute yra su peiliu. Tada A. G. atidarė duris, jis užėjo į butÄ . A. G. jau dėjosi striukę, iÅ¡eidinėjo, stÅ«mė jį, kad galėtų iÅ¡eiti. Jis uždarė duris, laikė durų rankenÄ , pasakė jam palaukti, norėjo paklausti, kas vyksta, bet A. G. pasakė: „iÅ¡einu“ ir stÅ«mė jį iÅ¡eiti.

Tai vyko iki minutės laiko ir tada jie išėjo. A. G. buvo girtas, laiptinėje bandė užsisegti, bet jam nesisekė, laiptinėje laikėsi sienos. S. matė, kai jie išėjo ir ėjo prie lifto, ji stovėjo laiptinėje metro atstumu. Paspaudė mygtukÄ , durys atsidarė, jis su A. užėjo į liftÄ , ir jie nusileido liftu į apačiÄ , o S. turbÅ«t užėjo į butÄ . Važiuojant liftu A. G. irgi laikėsi sienos. Bandė kalbinti A. G., kodėl S. verkia, kas atsitiko, jis atsakė, kad nesitikėjo, kad S. gali kažkam paskambinti, nesitikėjo, kad jis atvažiuos.

Apačioje dar kartÄ norėjo pasidomėti, kas įvyko. A. G. pasakė, kad paliko daiktus, tai jis jam juos atnešė. Paklausė, kaip važiuos namo, A. G. atsakė, kad kvies taksi. PasiÅ«lė jam kviesti laiptinėje, bet jis išėjo į laukÄ . A. G. buvo girtas, nuleidęs galvÄ , todėl nelabai į jį žiÅ«rėjo. Jis pats nuėjo pas S., norėjo paklausti, kas įvyko. S. apie 10 minučių verkė, buvo Å¡oko bÅ«senoje, pasakė, kad nori miegoti. Jis jai pasakė, kad eitų miegoti, kad jie susiskambins vėliau, ir išėjo.

Leidosi liftu. Kai nusileido prie maÅ¡inos, A. nematė. Sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Kai jį iÅ¡kvietė į policijÄ , jo pradėjo klausinėti, kas įvyko. Nieko neįvyko, nes nieko jis nedarė. Jis niekada nesimuÅ¡a, pagal savo darbo specifikÄ nenaudoja fizinės jėgos. Po įvykio po 1-2 dienų su S. susiskambino, ji jam nieko nepasakojo, jam neįdomu, su kuo ji bendrauja jiems iÅ¡siskyrus, nelabai nori bendrauti su ja. Su S. iÅ¡siskyrė pora mėnesių iki įvykio, nesutapo jų požiÅ«riai į gyvenimÄ .

S. jo neinformavo, kad A. sumuÅ¡tas. Nežino, kÄ S. norėjo atlyginti A.. Iki to įvykio A. nėra matęs. Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-11-06, vakare, susitiko su S. L., buvo masažuose, po to nuvažiavo į centrÄ , nusipirko alkoholio ir nuvažiavo pas S., ten iÅ¡gėrinėjo, Å¡oko, linksminosi. Anksti ryte atsigulė į lovÄ , S. pati nusirengė, atsigulė Å¡alia jo, jis prievarta nelindo, jokio susistumdymo nebuvo, jis jai negrasino, jie pradėjo su S. santykiauti, bet nieko tarp jų neįvyko, S. pasakė, kad visi vyrai yra vienodi, sakė, kad myli savo buvusį draugÄ .

Kai S. iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, jis jÄ ramino. Po to S. pasakė, kad paskambino savo draugui. Tada kažkas paskambino į duris, pamatė, kad S. išėjo į laiptinę, pažiÅ«rėjęs pro durų akutę atpažino S. buvusį vaikinÄ , nes matė jį nuotraukose. IÅ¡sigando ir užsirakino. Tada jie pradėjo skambinti į policijÄ , kai jis atidarė duris, į butÄ Ä¯bėgo V. B., S. liko laiptinėje, V. uždarė duris ir trenkė vienÄ smÅ«gį jam į nosį, jis nukrito ir V. pradėjo spardyti jam galvÄ .

V. nustojo tik tada, kai jis pasakė jam, kad gali jį užmuÅ¡ti ir, kad jis nesikreips į policijÄ . Po to V. jį iÅ¡vilko už pakarpos, tempė nugara į lifto, kuris yra prieÅ¡ais S. buto duris, maždaug už 3 metrų nuo durų, pusę. Kaip jį mušė, S. galėjo ir nematyti, bet ji turėjo matyti, kaip V. jį sumuÅ¡tÄ iÅ¡tempė iÅ¡ buto, turėjo matyti jo veidÄ , nes mano, kad S. stovėjo prie buto durų, taip pat turėjo girdėtis, kaip jis krito nuo smÅ«gio į veidÄ , be to, namuose po įvykio turėjo bÅ«ti daug kraujo.

Kai V. jį tempė už pakarpos, negali pasakyti, ar matė S. tuo metu. Lifto kabinoje, laiptinės apačioje jis muÅ¡amas nebuvo. Jie nusileido į apačiÄ ir jis susivokė, kad jo tašė, piniginė ir laikrodis liko bute. V. pakilo į viršų paimti jo daiktų, atnešė juos, dar pasakė pasižiÅ«rėti, ar netrÅ«ksta pinigų, jie iÅ¡siskirstė ir jis iÅ¡kvietė policijÄ . Nuo smÅ«gio sudavimo iki jo pirmo skambučio policijai praėjo apie 10 min., niekas kitas jo sumuÅ¡ti negalėjo.

Policijai skambino 2 kartus, policijos pareigÅ«nai atvažiavo po jo pirmojo skambučio praėjus 10 minučių. PareigÅ«nų jis laukė prie namo kampo, iki įėjimo į laiptinę buvo apie 30 metrų. Atvažiavus policijai jie nuėjo į viršų, priėjo prie S. buto durų, pareigÅ«nai skambino į duris, jis surėkė, kad atidarytų, bet durų niekas neatidarė. Tuo metu jis iÅ¡traukė telefonÄ ir pamatė atėjusiÄ Å¾inutę iÅ¡ S.. V. turėjo bÅ«ti tame bute, nes laukdamas policijos jis matė, kad niekas tuo metu iÅ¡ namo neišėjo.

Jį nuvežė į ligoninę, atliko tyrimus, perÅ¡vietė Å¡onkaulius, plaÅ¡takÄ , konstatavo nosies lūžį, paskyrė operacijÄ , bet po galvos traumų jis jautėsi labai blogai, jam buvo ryÅ¡kus sveikatos pablogėjimas, todėl operacijÄ perkėlė. Dėl pirÅ¡to jis vaikÅ¡to į reabilitacijas. Policijos pareigÅ«nai matė jo sumuÅ¡imus, nes jis dar nebuvo nusiprausęs, o byloje esanti nuotrauka buvo daryta ligoninėje, apie 6-7 val. ryto, kai jis jau buvo nusiprausęs. Jam padarytÄ turtinę žalÄ sudaro: jo sumokėti pinigai už vaistus, rentgenus, už plastinę nosies operacijÄ , gydymÄ , rÅ«bus, kelionės iÅ¡laidos, mėnesio nedarbingumo laikotarpis.

Jam padarytÄ moralinę žalÄ sudaro: metai terapijos, nukentėjo jo Å¡eima, jo kÅ«ryba, priprato prie migdomųjų vaistų. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė didžiulį stresÄ , pradėjo vartoti vaistus, jam sutriko miegas, miega iÅ¡sižiojęs, jam sunku kvėpuoti. Neturtinės žalos praÅ¡o už patirtus iÅ¡gyvenimus. Jo nosis pakrypusi į kairę nuo 16 metų dėl patirto lūžio, tuo metu dėl traumos niekur nesikreipė, operacijos nedarė, nes nebuvo reikalinga, po Å¡io įvykio pakrypimas tapo žymesnis.

Ä® SantariÅ¡kes nenuvyko, nes operacija buvo nukelta, bet ten jam operacijÄ turėjo daryti tik dėl kvėpavimo, o jis nori, kad jam bÅ«tų atlikta viena operacija, kurios metu nosis bÅ«tų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs 300-350 g viskio, S. gėrė lengvesnį gėrimÄ ir Å¡iek tiek iÅ¡gėrė viskio.Liudytojas R. Å . apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad asmenų ir įvykio neatsimena, nieko neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teisingai nurodė aplinkybes.Liudytoja S. L. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji susitiko su draugu A.

G. apie 7 val. vakaro prie namų, buvo nuvažiavę į centrÄ , buvo paprastame masaže. Parduotuvėje nusipirko Å¡ampano ir sÅ«rio, A. turėjo viskio, ir apie 10 val. abu grįžo pas jÄ Ä¯ butÄ , bendravo, iÅ¡gėrė alkoholinių gėrimų. Ji gėrė Å¡ampanÄ , o A. - viskį. Nors iÅ¡gėrė visÄ butelį, bet suvokė aplinkÄ , kas vyksta. A. iÅ¡gėrė beveik visÄ butelį viskio, sunkiai su juo susikalbėjo. A. prašė, kad ji leistų jam pasilikti. Ji nenorėjo, atstÅ«mė jį, jokių santykių nebuvo, daug kartų prašė, kad jis iÅ¡eitų, tačiau A. iÅ¡eiti nenorėjo.

Jis pasakė, kad niekur neis ir paėmė peilį. Iki valandos A. sėdėjo virtuvėje su peiliu. Ji susinervino, kad A. nenori išeiti, jai buvo šokas, todėl pagalvojo, kad reikia paskambinti V. B. ir paskambino jam bei paklausė, ar jis gali atvažiuoti, nesakė, dėl ko paprašė, kad jis atvažiuotų, apie peilį nepasakojo, jis atsakė, kad atvažiuos. A. pasakė, kad atvažiuoja V. ir vėl prašė, kad jis išeitų, bet jis atsisakė išeiti, buvo virtuvėje, turėjo peilį. Kai skambino V., buvo apie 4 val. ryto.

V. atvažiavo po 15-20 minučių po skambučio. V. paskambino į duris, ji ne iš karto atidarė duris, galvojo, kad A. išeis pats. Atidariusi duris ji išėjo į laiptinę ir ten pasakė V., kad viduje vyras su peiliu. Jai išėjus iš buto A. bute užsirakino. Tada V. skambino pagalbos numeriu 112, sakė, kad bute svetimas žmogus ir neišeina iš buto. Po kurio laiko A. atidarė duris, V. užėjo į vidų, o ji liko laiptinėje. Bandė įeiti, bet durys buvo užsidariusios. Negirdėjo jokių garsų, kad viduje kažkas vyko.

A. ir V. jos bute buvo užsidarę iki minutės, viskas truko labai greitai. Tada V. su A. išėjo, ėjo Å¡alia vienas kito, tiesiai į liftÄ . Jai nieko nepasakė. Ji matė juos iÅ¡ nugaros pusės, nematė, kad kažkas bÅ«tų blogai, jų veidų nematė, nematė, kad A. bÅ«tų sumuÅ¡tas, kad jam bÅ«tų blogai. Nematė, kad V. bÅ«tų mušęs. Jie nuėjo ir tiek. Matė, kad jie iÅ¡važiavo liftu, laukdami lifto jie nekonfliktavo. Jiems iÅ¡važiavus ji grįžo namo. Bute kraujo nebuvo.

Po 1-2 minučių V. dar grįžo paimti rankinės. Padavė jam rankinę ir jis išėjo, nieko neaiÅ¡kino. Po kurio laiko V. vėl grįžo, kažkÄ paėmė, atrodo, laikrodį, vėl nieko nekalbėjo ir išėjo. Kelių minučių laikotarpyje V. dar trumpam atėjo, pasakė, kad ji eitų miegoti, rytoj susiskambins, ir jis išėjo. V. jai nieko neaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du iÅ¡varė A.. Ji nuėjo miegoti, dar kažkas skambino į duris, bet ji neatidarė. Po to įvykio su A. nebuvo susitikę.

Apie tÄ Ä¯vykį susirašė su A., atsiprašė, kad taip nemaloniai baigėsi vakaras, klausė jo, kaip jaučiasi, ar jam viskas gerai, ar nėra pagyrių, nes jie nemažai iÅ¡gėrė, nustebo, kai A. pasakė, kad patyrė sužalojimų. Bandė aiÅ¡kintis, kas jam yra, norėjo pamatyti, įsitikinti sužalojimais, todėl siÅ«lė apsieiti be policijos. Su V. po įvykio irgi nebuvo susitikę. Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tų sakiusi, kad jie su A. atsigulė į lovÄ . Ji kaip ir miegojo, bet pajautė, kad kažkas bando lįsti.

Kai A. ant jos užvirto lovoje, ji Å¡oko nuo lovos, pradėjo verkti, buvo Å¡oko bÅ«senoje. Su A. nesantykiavo. A. su ja nebuvo grubus. Nežino, kokiomis aplinkybėmis A. padaryti sužalojimai. Sakė, kad jam reikalingi pinigai, nes nori paskolÄ imti. Žinojo, kad jam nosies pertvara lūžusi, jis pasakojo ir matėsi ant nosies toks iÅ¡kilimas, sakė, kad jam reikia operacijos. PrieÅ¡ įvykį matėsi A. nosies pakrypimas. Dabar A. nosis panaÅ¡iai atrodo, kaip ir prieÅ¡ įvykį. Su V. vėliau po įvykio apie įvykį nekalbėjo.

Trumpai pakalbėjo ir viskas, neklausė jo, kas ten nutiko. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Specialistas O. D. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina savo byloje pateiktÄ iÅ¡vadÄ . PaaiÅ¡kino, kad tyrimas buvo atliktas ir iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta remiantis pateiktais A. G. medicininiais dokumentais, paties žmogaus jis nematė. Nosies kaulų lūžis A. G. buvo konstatuotas remiantis 2016-11-06, 2016-11-09 gydytojų įraÅ¡ais. Kairės plaÅ¡takos trečiojo pirÅ¡to lūžis buvo nustatytas pirminio kreipimosi į poliklinikÄ metu. 2016-11-06 nebuvo darytos rentgenogramos, LOR gydytoja A.

G. nustatė nosies sumuÅ¡imÄ , bet nukentėjusysis toliau tęsė gydymÄ . 2016-11-09 nukentėjusysis kreipėsi į kitÄ gydymosi įstaigÄ , į Å eÅ¡kinės poliklinikÄ , kur jam buvo papildomai atlikti tyrimai, buvo padarytos rentgenogramos ir gydytojų nustatytas nosies lūžis. Todėl manytina, kad nosies lūžis padarytas 2016-11-06. Rentgenogramoje nustatyta, kad yra buvę seni nosies lūžiai, kas akivaizdžiai matosi. Bet naujas lūžis yra naujas lūžis, su nežymiu poslinkiu.

Fragmentas nulūžo ir Å¡iek tiek pasislinko. Dėl nosies pertvaros kreivumo, tai 95 procentai pasaulyje gyvenančių žmonių tai turi, iÅ¡krypusi tai į vienÄ , tai į kitÄ , tai į abi puses. Tai nėra požymis, kad buvusi trauma, tai yra normos variacija. Atstatant kaulus yra įleidžiama vietinė nejautra, kai aplink lūžį yra suleidžiami vaistai ir nosies kaulai atstatomi. Nepavykus atstatyti be operacijos, atliekamas operacinis gydymas. Čia tikriausiai atstatyti nepavyko, todėl buvo siÅ«lomas operacinis gydymas.

Po traumos yra galimas apsunkintas kvėpavimas, tai nustato LOR gydytojas, otolaringologas. Tokios operacijos atliekamos pagal pageidavimÄ , planine tvarka. Jis pats nevertina gydymo, vertina tik sužalojimus. GriÅ«nant ant kieto pavirÅ¡iaus nukenčia atsikiÅ¡usios veido dalys, nesant kitų aplinkinių sužalojimų, t. y. kraujosruvų veide, mažai tikėtina, kad Å¡itas dalykas galėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant. Dinaminių sužalojimų, nubrozdinimų nebuvo, tik kraujosruvos ir lūžiai, todėl mažai tikėtina, kad nukentėjusysis Å¡iuo atveju galėjo susižaloti griÅ«damas.

Apklaustas 2017-01-13 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. L. pažįsta apie 2 metus, tai jo buvusi draugė, Å¡iuo metu jie bendrauja, bet nėra pora. Dienos tiksliai nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2016 m. lapkričio pradžioje, apie 3 val., jam paskambino S., kuri buvo apsiverkusi ir paklausė, ar jis gali pas jÄ atvažiuoti. Tuo metu, kas atsitiko, nepaaiÅ¡kino, verkė ir jis sutiko atvažiuoti. Maždaug po 20-30 min. jis atvažiavo pas S., paskambino į buto duris.

Po kelių minučių S. atidarė duris ir išėjo į laiptinę. S. paaiÅ¡kino, kad bute yra pažįstamas, vardo ir pavardės neminėjo, kuris girtas su peiliu sėdi jos bute, neiÅ¡eina, jai grasina, prie jos priekabiauja. Jie kalbėjosi laiptinėje. S. paprašė, kad jis papraÅ¡ytų minėto asmens iÅ¡eiti. Kalbos, kad jis tÄ vaikinÄ muÅ¡tų, nebuvo. Kol jie kalbėjosi laiptinėje, asmuo, buvęs S. bute, užsidarė. Tada jis iÅ¡ savo telefono paskambino 112 ir, nurodęs S. adresÄ , savo vardÄ ir pavardę, paaiÅ¡kino, kad bute yra asmuo, kuris girtas užsidaręs neiÅ¡eina ir neįleidžia į butÄ Å¡eimininkės. Tuo metu, kai jie laiptinėje laukė, kol atvažiuos policijos pareigÅ«nai, minėtas asmuo atrakino ir atidarė duris.

Jis vienas užėjo į butÄ , S. liko laiptinėje. MinėtÄ asmenį jis matė pirmÄ kartÄ , pastarasis jau dėjosi striukę, ruošėsi iÅ¡eiti, pasakė, kad jau iÅ¡eina. Jis atsakė, kad Å¡is ir eitų, jokios kitos kalbos tarp jų nebuvo, viskas vyko greitai. Vaikinas išėjo į laiptinę ir užėjo į lifto kabinÄ . Jis taip pat išėjo iÅ¡ buto ir įėjo į liftÄ , nes norėjo vyrÄ palydėti. Nei bute, nei lifte jis pastarojo nemušė. Lifte vyras pasakė, kad nesitikėjo, kad S. galėjo kam nors paskambinti, ir negalvojo, kad vakaras taip pasibaigs.

Kai pirmame aukÅ¡te jis atidarė laiptinės duris, vyras pasakė, kad bute pamirÅ¡o savo rankinę ir laikrodį. Jis pasakė vyrui palaukti vietoje, o pats grįžo į S. butÄ (S. tuo metu jau buvo bute), rado rankinę, laikrodžio nerado, po ko nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kur laukė tas vaikinas. Vaikinas paklausė dėl laikrodžio, tada jis vėl grįžo į butÄ ir S. padavė laikrodį. Vėl nusileidęs jis laikrodį atidavė tam vaikinui, kuris patikrino piniginėje esančius pinigus, pasakė, kad viskas tvarkoje, vėl sakė, kad iÅ¡ S. nesitikėjo, kad viskas taip įvyks, buvo nepatenkintas ir išėjo.

Tuo metu vyras buvo sveikas, jokių sumuÅ¡imų nebuvo, nes, kaip minėjo, jis pastarojo nemušė. Jis vėl nuvažiavo į S. butÄ , paklausė, kaip Å¡i jaučiasi, nes buvo matyti, kad pastaroji Å¡oke, ir maždaug po 10 min. iÅ¡važiavo. Kokiomis aplinkybėmis minėtam vyrui buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, jis nežino, tik nori papildyti, kad pastarasis buvo visiÅ¡kai girtas. Vėliau iÅ¡ S. jis sužinojo, kad tas jos pažįstamas su pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ (t. 1, b. l. 104-105).Papildomai apklaustas 2017-05-25 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V.

B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Å¡iandien parodymus duoti atsisako, ketina pasamdyti savo gynėjÄ ir parodymus duos dalyvaujant gynėjui (t. 1, b. l. 109).Papildomai apklaustas 2017-06-02 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-11-06, laiko tiksliai nurodyti negali, galėjo bÅ«ti po 3-ios val., jam paskambino buvusi draugė S. L. ir paprašė atvažiuoti. Jis paklausė, kas atsitiko, S. jam telefonu nieko nepaaiÅ¡kino, tiesiog paprašė atvažiuoti. S. buvo labai susijaudinusi, pastarajai sunkiai gavosi paaiÅ¡kinti, jis suprato, kad S. verkė ir kažkas atsitiko, kad praÅ¡o pagalbos, ir jis pas jÄ nuvažiavo, pakilo į S. namo 11-tÄ aukÅ¡tÄ ir paskambino į buto duris.

S. atidarė neiÅ¡kart, maždaug po 3-jų minučių. S. išėjo į laiptinę (tai ir buvo laikas apie 4 val.) paaiÅ¡kinti jam situacijÄ . Tuo metu asmuo, kaip vėliau sužinojo – A., pavardės nežino, užsirakino S. bute. Jis paklausė, kas darosi, S. atsakė, kad jos bute yra pažįstamas, kuris prisigėręs nenori iÅ¡eiti. S. sakė, kad minėtas pažįstamas prisigėręs kabinėjosi prie jos, sėdi su peiliu bute ir nenori iÅ¡eiti. Jis beldėsi, stukseno, skambino į S. buto duris, tačiau A. durų neatidarė.

Tai tęsėsi apie 3 min. Kadangi A. durų neatidarė ir niekaip nereagavo, jis iÅ¡ savo telefono paskambino tel. 112 ir prisistatęs pasakė, kad (duomenys neskelbtini), yra užsidaręs girtas pilietis, kuris neįsileidžia Å¡eimininkės į butÄ . Gal po 3-4 min. po jo skambučio A. atidarė buto duris. S. liko verkdama stovėti laiptinėje, o jis užėjo į vidų. Tuo metu koridoriuje A. dėjosi striukę, ruošėsi iÅ¡eiti. Užėjęs į butÄ jis uždarė duris, bet neužrakino, ir paklausė, kame čia reikalas.

A. atsakė „aÅ¡ jau iÅ¡einu“ ir tada jie dviese išėjo iÅ¡ buto į laiptinę bei iÅ¡kart nuėjo prie lifto. Jis ėjo kartu, nes norėjo A. palydėti ir paklausti, kodėl Å¡is čia ir kas čia vyksta. Lifto kabinos laukti nereikėjo, nes lifto kabina buvo tame pačiame aukÅ¡te. S. tuo metu buvo laiptinėje ir matė, kaip jie išėjo iÅ¡ jos buto ir užėjo į lifto kabinÄ . Tai įvyko labai greitai, sekundžių laiku. Jis paspaudė mygtukÄ ir lifto kabina atsidarė, jie užėjo į vidų, lifto kabinoje jis paklausė A., kÄ Å¡is čia daro, kas atsitiko.

A. atsakinėjo, kad nesitikinėjo, jog S. kam nors paskambins ir kad kažkas atvažiuos. Jie nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kur laiptinėje jis darkart paklausė A., kÄ Å¡is čia darė ir kas atsitiko, kad S. jam verkdama skambino. Kadangi A. buvo girtas, nieko konkrečiai paaiÅ¡kinti negalėjo. Jie stovėjo neilgai, A. girtas niekaip negalėjo užsisegti striukės ir pasakė, kad S. bute pamirÅ¡o savo rankinę ir laikrodį. Jis paskambino S. ir paklausė, ar tikrai A. Å¡ios bute paliko savo daiktus.

S. iÅ¡ pradžių atsakė, kad nežino, po ko atsakė, kad A. daiktai yra. Jis liftu pakilo į viršų, užėjo į S. butÄ , paėmė A. rankinę ir nusileido į apačiÄ bei padavė A.. Pastarasis patikrino rankinėje buvusius pinigus, tada pasakė, kad bute pamirÅ¡o dar laikrodį. Tada jis dar kartÄ pakilo į viršų paimti laikrodžio, vėl nusileido į apačiÄ ir laikrodį atidavė A.. A. norėjo iÅ¡eiti, jis Å¡io dar paklausė, kaip pastarasis eis, nes A. buvo girtas. A. atsakė, kad kvies taksi ir važiuos.

Dar jis pasakė, kad A. taksi kviestų laiptinėje, nes lauke Å¡alta, bet Å¡is svyruodamas išėjo į laukÄ . Jis pastarajam dar pasakė, kad uždarys laiptinės durų spynÄ ir Å¡is, laukdamas taksi, negalės užeiti į laiptinę, nes duryse yra kodas. Bet A. išėjo į laukÄ . Jis pasikėlė į S. butÄ , paklausė, kas atsitiko. S. atsakė, kad susitiko su draugu, kuris prisigėrė, pradėjo daryti nesÄ mones, kad ji negalėjo su draugu susiÅ¡nekėti, prašė Å¡io iÅ¡eiti, bet pastarasis į jos praÅ¡ymus nereagavo, pasiėmęs peilį sėdėjo ir turbÅ«t laukė, kol jis atvažiuos, kai pastaroji jam skambino.

Tuo metu, kai jis pirmÄ kartÄ užėjo į S. butÄ , peilio pas A. nematė, kaip minėjo, pastarasis tuo metu rengėsi striukę ir ruošėsi iÅ¡eiti. S. buvo apsiverkusi, iÅ¡sigandusi, pavargusi, nes buvo vėlu. Buvo jau po 4 val. Jis pas S. pabuvo apie 10 min. ir pasakęs, kad Å¡iai dar paskambins, išėjo. Kai išėjo iÅ¡ S. namo, A. kieme nematė. Jam atrodė, kad jis dar kartÄ skambino 112 ir pasakė, kad policijos nereikia, kad duris atidarė, kad viskas tvarkoje. Bet kokiu metu skambino antrÄ kartÄ , tiksliai pasakyti negali.

Kaltu neprisipažįsta, nes jis nekaltas, tam žmogui nieko nepadarė, nemušė. Ä® advokatės S. Mardosaitės klausimÄ : „kaip atrodė A., kokie jo buvo judesiai?“, V. B. atsakė, kad, kaip ir sakė, A. buvo girtas, nelabai orientavosi, kai važiavo lifte, buvo atsirėmęs į lifto sienÄ . A. sunkiai gavosi paaiÅ¡kinti, kas atsitiko S. bute tarp pastarojo ir Si., nes kalba buvo neriÅ¡li, niekaip negalėjo suprasti, iÅ¡ kur jis atsirado S. bute. A. judesiai buvo nekoordinuoti. Kai jie stovėjo apačioje, A. buvo atsirėmęs į laiptinės sienÄ , nes niekaip negalėjo užsisegti striukės. S. pasakojo, kad A. bute gėrė viskį, bet kiek, jis nežino (t. 1, b. l. 113).

Apklaustas 2016-11-06 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad su S. L. yra draugai. 2016-11-05, apie 19.15 val., jie susitiko, nuėję į salonÄ pasidarė masaÅ¾Ä . Apie 22.00 val. kartu atvyko į S. L. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Vakarojo kartu, Å¡nekučiavosi, Å¡iek tiek gėrė alkoholinius gėrimus. Paryčiui S. paklojo lovÄ , atsigulė kartu, apsikabinėjo ir tada S. užėjo kažkoks priepuolis, pastaroji pradėjo lakstyti po kambarį, aiÅ¡kinti, jog myli savo buvusį draugÄ .

Jis S. bandė nuraminti, bet Å¡i nesileido raminama. Jis pasiliko viename kambaryje, o draugė kitame. Po kiek laiko S. atėjo ir pasakė, kad paskambino savo buvusiam draugui, kuris netrukus atvažiuos. Jis nepatikėjo, nes negirdėjo jokio skambučio. S. vėl patikino, kad buvęs draugas atvažiuos, jis pasakė, kad tegul važiuoja, nieko blogo tame nemato. IÅ¡ ankstesnių paÅ¡nekesių su S. girdėjo, kad jos buvęs vaikinas yra labai agresyvus, kai pastaroji nusprendė minėtÄ draugÄ palikti, Å¡is pastarajai pradėjo grasinti.

Kai draugė suprato, kad padarė didelę klaidÄ , pasigirdo skambutis į duris. IlgÄ laikÄ durų niekas neatidarė. Jis nuėjo į vonios kambarį (tiksliai nepamena), o draugė nuėjo link durų, atidarė Å¡ias ir išėjo į laiptinę. Jis pagalvojo, jog atvažiavo S. draugė, todėl nuėjo prie buto durų ir pasižiÅ«rėjo per akutę, ten pamatė prie durų stovinti vyrÄ . Suprato jog tai S. buvusysis. Žinodamas iÅ¡ pasakojimo, kad tas vyras yra agresyvus, suprato, kad jam kilo realus pavojus, todėl iÅ¡ vidaus užrakino duris ir ketino kviesti policijÄ , kad galėtų ramiai iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bet tuo momentu draugė pradėjo belstis į duris, sakyti, kad jis įleistų.

Jis atidarė duris ir tuo momentu prie jo priėjo minėtas vyras bei kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidÄ , sakydamas, jog jį užmuÅ¡. Kai jis parkrito, minėtas vyras spardė jį kojomis į galvos, pilvo ir nugaros sritį. Jis spėjo tik rankomis užsidengti galvÄ . Vėliau Å¡is vyras jį iÅ¡tempė iÅ¡ buto ir įtempė į liftÄ , kartu nusileido į apačiÄ . Jis minėto vyro paklausė, kas atsitiko, Å¡is jam nieko nepaaiÅ¡kino. Tada tas vyras jį paliko apačioje ir grįžo į butÄ , iÅ¡ kur atnešė jo paliktus daiktus, o tiksliau rankinį laikrodį, piniginę, kurioje buvo apie 200 eurų (kupiÅ«romis), vyriÅ¡kÄ rankinę.

Kiek laiko prabuvo laiptinės apačioje, neatsimena. Atsipeikėjęs, apie 5.03 val., iÅ¡kvietė policijÄ . Kartu su pareigÅ«nais pakilo į viršų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė. Ar tas vyras galėjo iÅ¡eiti tuo momentu, kai jis gulėjo laiptinėje, nežino. Atvykusi greitoji pagalba iÅ¡vežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir nosies sumuÅ¡imai ir pirÅ¡to lūžis. Daktarai papildomai patarė jam nueiti į savo poliklinikÄ pakartotiniam pasitikrinimui.

Prie apklausos prideda apžiÅ«ros lapus (t. 1, b. l. 18). Papildomai apklaustas 2017-01-12 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad su S. L. yra draugai, bet ne pora. Kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje, po to, kai su S. iÅ¡girdo skambutį į duris, kažkurį laikÄ nedarė durų ir sėdėjo tyliai, kad asmuo, buvęs laiptinėje, jų negirdėtų. Po kiek laiko jis nuėjo į tualetÄ ar link virtuvės, tiksliai neprisimena, ir tuo metu S. iÅ¡ buto išėjo į laiptinę. Atsisukęs jis pamatė, kad užsidarinėja buto įėjimo durys.

Likęs S. bute jis priėjo prie durų pažiÅ«rėti pro akutę, kas darosi laiptinėje, kas atvažiavo. Pro akutę jis pamatė laiptinėje stovintį vyrÄ , jam pasirodė, kad tai S. buvęs vaikinas, nes kažkada ankščiau S. jam rodė pastarojo nuotraukÄ , be to, sakė, kad Å¡iam spėjo paraÅ¡yti SMS praneÅ¡imÄ , praÅ¡ydama atvažiuoti. Jis iÅ¡sigando, kadangi S. pasakojo, kad buvęs vaikinas yra agresyvus, todėl jis užsirakino bute. Asmuo laiptinėje liepė atidaryti duris, pradėjo kažkam skambinti.

Pagalvojęs, kad minėtas vyras skambina į policijÄ , jis atrakino duris. Jam stovint bute netoli durų, į butÄ Ä¯Ä—jęs asmuo nieko jam nepasakęs kumščiu sudavė jam į veidÄ (jam atrodo, kad smÅ«gis buvo tiesiai į nosį). Nuo to smÅ«gio jis atsitrenkė į sienÄ ir nukrito. Tada vyras pradėjo spardyti jį kojomis, siekdamas pataikyti į veidÄ . Mano, kad vyras jam sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių į veidÄ . Bandydamas apsiginti jis veidÄ uždengė rankomis, tada pastarasis pradėjo spardyti jį į krÅ«tinės sritį, suduodamas ne mažiau 4 smÅ«gių.

Jis tam vaikinui pasakė, kad Å¡is taip jį užmuÅ¡, bet jam atrodo, kad vaikinas nieko neatsakė, o pradėjo spardyti į galvÄ . Kadangi veidÄ buvo uždengęs rankomis, smÅ«giai buvo į virÅ¡utinę galvos dalį. Jam atrodo, kad po 3 smÅ«gių į virÅ¡utinę galvos dalį jis prarado sÄ monę, nes kas vyko toliau, neatsimena. Atmintis sugrįžo, kai vyras, paėmęs jį už striukės atlapų (jam atrodo, kad striukę jis užsidėjo prieÅ¡ atidarant duris, kai iÅ¡girdo, kad skambina į policijÄ ), tempė pro buto duris tiesiai į liftÄ .

Tuo metu jis vaikinui dar pasakė, kad policijai Å¡io neskųs, tai pasakė, kad pastarasis daugiau nebemuÅ¡tų. Be to, jis visÄ laikÄ kartojo, kad jis su S. ne pora, ir klausė, už kÄ Å¡is jį mušė. Vyras nieko jam neatsakė. Jie kartu liftu nusileido į 1-Ä jį aukÅ¡tÄ , vyras buvo labai susinervinęs, atrodė, kad vėl pradės jį muÅ¡ti. Lifte jis gulėjo, ar vaikinas jį pastatė, ar jis pats atsikėlė, neprisimena. Jie kartu išėjo iÅ¡ lifto ir jis pastebėjo, kad neturi rankinės. Tada vyras grįžo į butÄ ir atnešė visus jo daiktus: vyriÅ¡kÄ rankinę, piniginę su pinigais, rankinį laikrodį.

Jis išėjo iš laiptinės ir kažkiek paėjęs paskambino 112 bei paaiškino, kas atsitiko. Vyras liftu grįžo į viršų. Policijos pareigūnų jis sulaukė šalia minėto namo, kažkokiu momentu buvo užėjęs už namo kampo. Vėliau su atvykusiais pareigūnais nuėjo prie S. buto, bet durų niekas neatidarė. Atvykusi GMP brigada nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos ir plaštakos sumušimai bei kairės plaštakos 3-iojo piršto lūžis.

Nosies jam niekas netikrino. 2016-11-07 jis kreipėsi į savo Å¡eimos gydytojÄ Vilniaus Å eÅ¡kinės poliklinikoje, kur po papildomų tyrimų paaiÅ¡kėjo, kad jam sulaužyta nosis. Jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas į SantariÅ¡kių ligoninę, į kuriÄ jis kreipėsi 2016-11-10. Jam buvo paskirta nosies operacija 2016 m. lapkričio 28-29 d., tačiau operacija daryta nebuvo, nes jam pablogėjo sveikata ir operacijÄ jis perkėlė, galutinis terminas, iki kada gali Å¡iÄ atlikti, yra 2017-12-20. Po Å¡io įvykio dėl galvos svaigimo, skausmo, pablogėjusio regėjimo jis kreipėsi į neurologÄ Å eÅ¡kinės poliklinikoje.

Kur buvo S. tuo metu, kai jis buvo muÅ¡amas, pasakyti negali, nes, kiek prisimena, jos Å¡alia nematė. Vakare prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį jis kartu su S. vartojo alkoholinius gėrimus, jis buvo iÅ¡gėręs apie 300-350 g. viskio. Dėl 2016-11-06 įvykio jis patyrė turtinę žalÄ , nes gydymo iÅ¡laidos ir vaistai jam kainavo 121,51 Eur, pateikia čekius. Nors drabužius iÅ¡skalbė, tačiau kraujo dėmės liko ir drabužiai – 40 eurų vertės marÅ¡kinėliai, 40 eurų vertės džinsai, 150 eurų vertės striukė – yra sugadinti.

Jis dirba laisvai samdomu fotografu pagal verslo liudijimÄ , dėl po patirtų sužalojimų mėnesį trukusio nedarbingumo negalėjo vykdyti savo fotografavimo veiklos, ieÅ¡koti klientų, priimti užsakymų, ieÅ¡koti kitų pajamų Å¡altinių, dėl to patyrė nuostolį – 800 Eur. Be to, jis negalėjo vykdyti nuotraukų paruoÅ¡imo darbų jau nufotografuotiems klientams, dėl to pirko mokamas paslaugas, kad jam padėtų retuÅ¡uoti nuotraukas, tai jam kainavo 200 Eur, pateikia banko iÅ¡raÅ¡Ä .

Dėl sulaužytos nosies bei iÅ¡kreiptos pertvaros reikės daryti nosies plastinę operacijÄ . Ä®vertinus rinkos kainas, už tokiÄ operacijÄ turės sumokėti 2300 Eur, ambulatoriniam gydymui iÅ¡eis apie 100 Eur. Po operacijos nedarbingas bus apie mėnesį laiko – nuostolis 800 Eur, nosis pilnai sugis maždaug per metus laiko, per tÄ laikÄ reikės periodiÅ¡kai lankytis pasirinktoje klinikoje apžiÅ«rai, kiek tai kainuos, sunku prognozuoti. Be to, apsilankydamas pas gydytojus patyrė kuro iÅ¡laidas – 30 Eur, todėl turtinės žalos bendrÄ nuostolį įvertina 4581,51 Eur.

Be to, jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , sukrėtimÄ bei emocinį stresÄ . Niekaip negalėjo ir iki dabar negali suprasti, kodėl ir už kÄ jo vos neužmušė žmogus, kurio niekada nebuvo sutikęs, niekada nepažinojo ir niekada nebuvo Å¡iam kaip nors pakenkęs. IlgÄ laikÄ gydėsi, vartojo ir iki dabar vartoja vaistus, nes galvos skausmai vis nesiliauja ir neretai atsinaujina, taip pat dėl sėdimo darbo pobÅ«džio visada jaučia didelį diskomfortÄ , nes sumuÅ¡tas uodegikaulis dar ir dabar neužgijo, taip pat dėl tos pačios priežasties jis negali gulėti ant nugaros.

Po traumos smarkiai pablogėjo atmintis, neiÅ¡eina ryÅ¡kiai ir aiÅ¡kiai dėstyti minčių. Pastoviai jaučia neramumo ir nesaugumo bÅ«senÄ , pasidarė piktas, irzlus, nebesijaučia toks pats žmogus, koks buvo iki sumuÅ¡imo. Iki dabar vartoja raminamus vaistus, taip pat yra priverstas gerti migdomuosius vaistus, be kurių negali užmigti. Labai iÅ¡gyvena dėl iÅ¡sikreivinusios nosies, iki traumos nosis turėjo labai nedidelį pakrypimÄ Ä¯ kairę pusę, dabar kreivumas ir forma ryÅ¡kiai pakito į blogesnę pusę.

Lūžęs pirÅ¡tas taip pat neatsistatė iki galo, lankstant jaučiamas skausmas, pilnai nesusilenkia. VisÄ laikotarpį po traumos jis jaučia didelį stresÄ dėl to, kad galėjo numirti, jog neaiÅ¡ku, ar pavyks moraliÅ¡kai ir fiziÅ¡kai atsistatyti iki galo, taip pat bus reikalinga plastinė nosies operacija, neaiÅ¡ku, kiek užsitęs gydymas. Dėl nenudirbtų darbų, įsipareigojimų klientams, kurie jam patikėjo fotografuoti jų vestuves ir laukia vestuvinių nuotraukų, apie savo sumuÅ¡imÄ niekam iÅ¡ klientų nepranešė, nes nenorėjo sukelti neigiamų emocijų, dėl to yra priverstas ieÅ¡koti įvairių pasiteisinimų, meluoti, taip gadindamas per ilgus metus uždirbtÄ gerÄ reputacijÄ .

Todėl neturtinę žalÄ Ä¯vertina 6500 eurų (t. 1, b. l. 21-22). Apklausta 2016-11-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad 2016-11-05, apie 19.00 val., ji susitiko su A. G. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jie buvo susitarę kartu nuvykti pasidaryti masažus į Vilniaus centrÄ ir kartu ten nuėjo. Po masažų jie užsuko į parduotuvę, po to nuvyko į jos namus. Namuose jie kalbėjosi, klausėsi muzikos, iÅ¡gėrė alkoholio. Tuomet A. pradėjo jai rodyti, kaip reikia taisyklingai fotografuotis, stovėti ir t. t., tuomet pasiÅ«lė pasibučiuoti, bet ji atsisakė ir pasakė, kad nenori, tačiau A. toliau praÅ¡inėjo.

Galiausiai jie atsigulė miegoti, ji atsigulė su rÅ«bais, o A. nusirengė ir liko tik su apatiniais, pradėjo jÄ liesti, prašė, kad ir ji nusirengtų. Po kurio laiko A. užvirto ant jos, bet ji pasitraukė, iÅ¡lipo iÅ¡ lovos, apsiverkė ir paprašė A. iÅ¡eiti. A. pasakė, kad niekur neis. Tuomet ji paskambino savo draugui V. B. ir paprašė, kad Å¡is atvažiuotų. Pasakius A., kad atvažiuoja jos draugas, A. pasiėmė peilį ir atsisėdo ant kėdės. Kai atvažiavo draugas, ji po kurio laiko nuėjo ir atidarė duris, išėjo į laiptinę, o A. tuomet užsirakino jos bute.

Jos draugas paskambino į policijÄ ir pasakė, kad jie negali įeiti į butÄ , kad bute yra užsirakinęs paÅ¡alinis žmogus. Po kurio laiko įspėjus užsirakinusį A., kad tuoj atvažiuos policija, A. duris atrakino ir jos draugas įėjo į vidų bei užsirakino su A.. Ji į vidų neįėjo, nes durys buvo užrakintos. Tada A. atrakino duris ir išėjo į liftÄ . Po kurio laiko A. grįžo pasiimti daiktų, jos draugas Å¡iam daiktus padavė. Kad A. muÅ¡tų jos draugas, ji nematė, nes durys buvo užrakintos ir ji nieko negirdėjo.

Kai išėjo A., po kurio laiko iÅ¡vyko ir jos draugas. Kažkur po 20 min. ji iÅ¡girdo skambutį į duris, bet nėjo jų atidaryti, nes pagalvojo, kad čia A. (t. 1, b. l. 59-61). Papildomai apklausta 2017-04-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad gali papildyti, jog A. G. yra jos pažįstamas, tačiau tarp jų jokių artimų santykių nėra, jie ne pora. Kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje, 2016-11-05, apie 19 val., ji su A. susitiko prie jos namo, po ko nuvažiavo į Vilniaus centrÄ , į jos butÄ grįžo po 22 val., kartu užėjo į jos butÄ , kur bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus.

IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, tačiau po kurio laiko (kada tiksliai, nurodyti negali) A. pradėjo prie jos lįsti, siÅ«lydamas artimus santykius, prašė pabučiuoti. Kai ji stovėjo, A. užsivirto ant jos, bet ji pasitraukė ir liepė Å¡iam iÅ¡eiti, tačiau A. virtuvėje paėmęs virtuvinį peilį, atsisėdęs ant kėdės ir laikydamas rankoje peilį pasakė, kad niekur neis. Tuo metu A. buvo labai girtas ir nors tuo metu jai peiliu negrasino, peilio į jos pusę nukreipęs nebuvo, o tiesiog laikė rankose, ji iÅ¡sigando, nes nežinojo, kÄ tokiame stovyje gali padaryti, todėl nutarė paskambinti buvusiam draugui V.

B.. Kai A. pradėjo prie jos lįsti, ji apsiverkė ir kai skambino V. B., verkė, ji tik paklausė, ar V. gali pas jÄ atvažiuoti. V. tuo metu neklausė, kas atsitiko, o ji nieko nepasakojo. V. atsakė, kad atvažiuos, atvažiavo maždaug po 20 minučių. Per tÄ laikÄ ji dar kelis kartus prašė A. iÅ¡eiti, tačiau Å¡is kartojo, kad niekur neis, ir toliau laikydamas rankoje peilį sėdėjo ant kėdės, nieko jai nedarydamas ir negrasindamas. Kai iÅ¡girdo skambutį į buto duris, ji duris atidarė ne iÅ¡ karto, nes dar prašė A. iÅ¡eiti, sakė, kad atvažiavo jos draugas.

A. buvo užsispyręs ir sakė, kad vis tiek niekur neis. Tada ji atidarė duris ir išėjo į laiptinę. V. nieko neaiÅ¡kino, kas atsitiko, buvo užsiverkusi, tik pasakė, kad vyras, likęs jos bute, rankose laiko peilį. Tuo metu A. užsirakino jos bute ir nei ji, nei V. negalėjo užeiti į butÄ . V. iÅ¡ savo telefono paskambino 112 ir pasakė, kad asmuo užsirakinęs bute, neįleidžia į butÄ . Ji ir V. beldėsi į butÄ , sakė A., kad paskambino į policijÄ . Po kiek laiko A. atsirakino ir V. užėjo į butÄ .

Kas ten tarp jų atsitiko, ji nematė, nes liko laiptinėje. Jokių garsų bute negirdėjo. Po kiek laiko A. su V. išėjo iÅ¡ jos buto ir kartu nuėjo link lifto, iÅ¡kvietė liftÄ ir kartu iÅ¡važiavo. Kad A. bÅ«tų sumuÅ¡tas, ji nepastebėjo, kadangi A. veidu į jos pusę atsisukęs nebuvo, ji matė tik A. nugarÄ . Neatrodė, kad A. bÅ«tų bloga. Kol A. ir V.j laukė lifto, nekonfliktavo. Ar tarpusavyje bendravo, pasakyti negali, nes labai greitai atvažiavo liftas ir ji nuėjo į butÄ .

Po kiek laiko į butÄ grįžo V., kuris pasakė, kad A. jos bute paliko kažkokius savo daiktus. Ji V. padavė A. rankinukÄ , ar buvo palikęs dar kÄ nors, nepamena, ir V. su rankinuku išėjo. Vėliau dar grįžo, jie kažkiek pakalbėjo. Pokalbio metu V. nesakė, kad mušėsi su A., vėliau V. išėjo. Dar po kažkiek laiko kažkas skambino į buto duris, tačiau ji prie durų priėjusi nebuvo ir durų neatidarinėjo. Kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, nežinojo, nuėjo miegoti.

Po to įvykio su A. daugiau nebendravo (t. 1, b. l. 64)Papildomai apklausta 2017-04-27 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad dėl jai pateiktų 2016-11-06 jos ir A. G. SMS praneÅ¡imų gali paaiÅ¡kinti, kad kas 2016-11-06, apie 4.30 val., įvyko jos bute tarp A. G. ir V. B., ji nežino ir nematė, nes po to, kai A. atrakino jos buto duris, o V. B. užėjo į jos butÄ , ji liko laiptinėje ir jokio triukÅ¡mo, ginčo tarp vyrų savo bute ji negirdėjo. Ji bandė užeiti į savo butÄ , kol abu vyrai buvo jos bute, bet buto durys buvo užrakintos (kas antrÄ kartÄ užrakino buto duris, nežino).

Kad A. iÅ¡ jos buto išėjo sumuÅ¡tas, ji taip pat nematė, nes, kaip minėjo, nuo to laiko, kai A. išėjo iÅ¡ buto iki užėjo į liftÄ , ji A. matė tik iÅ¡ nugaros pusės ir ar tuo metu A. veidas buvo sumuÅ¡tas, pasakyti negali. Skambindama V. ir praÅ¡ydama atvažiuoti ji net negalvojo, kad pastarasis gali sumuÅ¡ti A. ir Å¡io muÅ¡ti neprašė. Po įvykio ji parašė A., klausdama „kaip tu?“, nes pastarasis buvo stipriai iÅ¡gėręs (vienas iÅ¡gėrė butelį viskio), be to, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas įvyko.

Klausdama „kaip tu?“, ji nežinojo, kad A. buvo padaryti kūno sužalojimai. Kai A. jai parašė, kad buvo sumuštas ir kad buvo padaryti rimti kūno sužalojimai, ji norėjo su A. susitikti ir įsitikinti, kad šis tikrai buvo sumuštas. Ji iki šiol nežino, kas tarp vyrų įvyko jos bute, nes po šių SMS pranešimų ji su A. daugiau nebendravo. V. ji taip pat nematė, šis jai kelis kartus skambino, bet apie tai, kas įvyko bute, nieko nesakė, o ji ir neklausė. Parašė A. G. SMS pranešimus dėl kompensacijos ir dėl gydymo kainos, kad įsitikintų, jog šis buvo sumuštas, be to, jai buvo nemalonu, kad dėl jos įvyko tas konfliktas, dėl to, kad reikėjo A. išprašinėti išeiti iš jos buto.

Kaip ir minėjo, iki Å¡iol nežino, kur ir kokiomis aplinkybėmis A. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai ir apie tai nieko paaiÅ¡kinti negali (t. 1, b. l. 65). Liudytojas R. Å . apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-06, apie 5.03 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), laukia pranešėjas, kurį sumušė draugės buvęs vaikinas. Atvykus nurodytu adresu juos prie minėto namo pasitiko nukentėjusysis A.

G., kuris paaiÅ¡kino, kad buvo pas draugę bute, (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė draugės buvęs vaikinas. Kartu su nukentėjusiuoju jie nuėjo prie nurodyto buto, skambino į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Atvykusi GMP nuvežė A. G. į Lazdynų ligoninę. Ar ant nukentėjusiojo veido buvo kokie nors sužalojimai, nepamena. Kitų Å¡io įvykio aplinkybių taip pat nurodyti negali (t. 1, b. l. 67). 2017-04-24 akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo A. G. metu užfiksuotos Å¡ios aplinkybės: uždavus klausimÄ nukentėjusiajam A.

G., kokiomis aplinkybėmis 2016-11-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, A. G. atsakė, kad nurodytÄ dienÄ , bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo su pažįstama S. L.. Apie 03-04 val. iÅ¡girdo skambutį į buto duris. Kažkurį laikÄ nei jis, nei S. durų neatidarinėjo, po to S. atidarė buto duris ir išėjo į laiptinę. Bute jis liko vienas. PažiÅ«rėjęs pro buto durų akutę pamatė laiptinėje stovintį, kaip dabar žino, prieÅ¡ais sėdintį vyrÄ .

Kadangi prieÅ¡ tai S. pasakojo, kad turi atvažiuoti jos pažįstamas, kuris yra agresyvus, kad jam gali kilti grėsmė, be to jis buvo iÅ¡gėręs, todėl nutarė užsirakinti ir užrakino buto duris iÅ¡ vidaus. Norėjo skambinti į policijÄ , pagalvojo, kad pareigÅ«nai atvažiuos ir jis ramiai iÅ¡eis. Tačiau pažiÅ«rėjus pro akutę jam pasirodė, kad V. B. jau skambino į policijÄ , todėl jis pats neskambino ir pagalvojo, kad jį gali apkaltinti, kad jis įsiveržė į butÄ ir neįleidžia S. į butÄ , todėl pasiruošęs iÅ¡eiti iÅ¡ to buto atidarė buto duris.

Tik atidarius duris bei atsitraukus kelis žingsnius atgal į butÄ užėjo prieÅ¡ais sėdintis asmuo ir nieko jam nesakydamas iÅ¡kart kumščiu sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Nuo to smÅ«gio jis atsitrenkė į sienÄ ir nukrito ant grindų. Tada Å¡is asmuo sudavė jam dar ne mažiau 10 smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvos sritį. Jis buvo uždengęs galvÄ rankomis. Mano, kad kažkokiam laikui buvo praradęs sÄ monę, nes vienu tarpu nieko nepamena. Atsimena, kad Å¡is asmuo, paėmęs jį už striukės, vilko į lifto kabinÄ .

Jie kartu atsidÅ«rė lifto kabinoje. Toliau Å¡is asmuo jo nemušė. Kai nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , jis pastebėjo, kad neturi savo daiktų, kuriuos Å¡is asmuo jam atnešė. Toliau fizinio smurto Å¡is asmuo jo atžvilgiu nenaudojo. Mano, kad viso įvykio metu S. buvo laiptinėje ir turėjo matyti, kaip Å¡is asmuo jį iÅ¡tempė iÅ¡ buto. Uždavus klausimÄ Ä¯tariamajam V. B., ar jis girdėjo parodymas, ar suprato, ar patvirtina, V. B. atsakė, kad parodymus girdėjo, suprato, patvirtina iÅ¡ dalies.

Užėjęs į S. butÄ jis prieÅ¡ais sėdinčio asmens nemušė. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo, viskas vyko labai greitai. Jam užėjus į butÄ nukentėjusysis apsirenginėjo striukę, pasakė jam: „iÅ¡eik“ ir jis išėjo. Jis jo nemušė ir iÅ¡ buto į lifto kabinÄ netempė. Tuo metu S. stovėjo laiptinėje, prie buto durų. Nukentėjusysis užėjo į lifto kabinÄ , jis užėjo į kabinÄ jam iÅ¡ paskos ir jie kartu nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Pirmame aukÅ¡te Å¡is asmuo pasakė, kad bute pamirÅ¡o piniginę, rankinę ir jis jam minėtus daiktus atnešė iÅ¡ buto.

Neturėjo tikslo ir nemušė šio asmens, pastarasis buvo girtas ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo padaryti kūno sužalojimai, paaiškinti negali. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad lieka prie savo parodymų. Tvirtina, kad S. bute jį sumušė priešais sėdintis asmuo. Įtariamasis V. B. parodė, kad lieka prie savo parodymų, šio vyro jis nemušė (t. 1, b. l. 106). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G165/2017(01), konstatuota, kad remiantis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad A.

G. padaryti šie kūno sužalojimai: 1.1. Veido poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06). 1.2. Nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06). Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos. Apie tikslesnį sužalojimų padarymo laikÄ nėra galimybės pasisakyti. IÅ¡vados 1.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Apie trauminių poveikių skaičių, kuriais buvo padaryti iÅ¡vados 1.1. punkte nustatyti kÅ«no sužalojimai, pasisakyti nėra galimybių, kadangi medicinos dokumentuose nėra nurodytas konkretus jų kiekis ir lokalizacija. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (t. 1, b. l. 30-31). 2017-06-15 specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuota, kad A.

G. nustatyti kÅ«no sužalojimai, tai yra veido poodinės kraujosruvos ir nosies kaulų lūžis, kairės plaÅ¡takos III-io pirÅ¡to tolimojo pirÅ¡takaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, visumoje nebÅ«dingi kritimui ant kieto buko pavirÅ¡iaus. Nustatyti kÅ«no sužalojimai pagal jų lokalizacijÄ ir makromorfologinį vaizdÄ iÅ¡ iÅ¡vadoje pateiktų medicinos dokumentų labiau bÅ«dingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Anot eksperto, A. G.nustatytų kÅ«no sužalojimų vietos yra pasiekiamos jo ranka (t. 1, b. l. 36).

Policijos ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2016-11-06, 05.03 val., gautas A. G. praneÅ¡imas, jog jį sumušė nepažįstami asmenys, nurodys, kur slepiasi, jam 31 metai. Patikrinus gautÄ praneÅ¡imÄ nustatyta, kad pranešėjÄ (duomenys neskelbtini) sumušė draugės buvęs vaikinas. Pranešėjas sumuÅ¡usio vaikino duomenų nežino. Iki policijos atvykimo įtariamasis pabėgo, o mergina buto durų neatidarė. GMP 0882 su nukentėjusiuoju iÅ¡vyko į Lazdynų ligoninę. Susiskambinta su pranešėju, Å¡iuo metu bendrauti su policija atsisako, aiÅ¡kindamas, jog jaučiasi blogai.

KitÄ dienÄ pats savarankiÅ¡kai kreipsis į policijos komisariatÄ . Lazdynų RVUL slaugytoja B. informavo, kad GMP 2016-11-06, 04:50 val., pristatė pilietį A. G., kuriam buvo diagnozuotas galvos ir nosies sumuÅ¡imas, kairės plaÅ¡takos 3 pirÅ¡to lūžis. Po suteiktos pagalbos paleistas namo (t. 1, b. l .11).2017-04-26 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gauti 2016-11-06 garso įraÅ¡ai. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2016-11-06, 04.53 val., skambutis iÅ¡ telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu skambinęs vyras praneÅ¡a, kad jo draugės bute, adresu (duomenys neskelbtini), 11 aukÅ¡tas, užsirakino svetimas žmogus ir neatidaro durų, taip pat nurodo, kad žmogus gana girtas ir kažkaip pažįstamas ir pabaigoje praneÅ¡a, kad kÄ tik atidarė duris (girdisi atrakinamų durų garsas).

Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2016-11-06 taip pat užregistruoti du skambučiai iÅ¡ telefono, kurio abonento numeris + (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io telefono numerio 2016-11-06, 05.02 val., skambinęs vyras praneÅ¡a, kad jį kÄ tik sumušė, (duomenys neskelbtini), laukia policijos, nurodo, kad reikia ir greitosios, kad jam 31 metai, kad jam sumuÅ¡ta nosis, galva, viskas, kad jo pavardė G., kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kad jis žino, kur jie randasi, operatorius nurodo laukti greitosios ir policijos.

Iš šio telefono numerio 2016-11-06, 05.08 val., skambinęs vyras klausia, ar atsiųs pagalbos į S. Nėries g., kiek jam laiko reikės laukti, operatorė nurodo laukti, atvažiuos (t. 1, b. l. 92-93). VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ kvietimo kortelėje užfiksuota, jog greitoji medicinos pagalba 2016-11-06, 05:04 val., buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini), brigada Nr. 0882 atvyko 05:19 val., ir pasiėmė A. G., kuriam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, nosies sumušimas, nosikaulio lūžimas, kairės plaštakos sumušimas.

Kortelės grafoje „papildoma informacija“ nurodyta, jog pacientas neblaivus, sklinda alkoholio kvapas, iÅ¡ paciento žodžių, jį sumušė nepažįstamas, skundžiasi galvos skausmu, silpnumu. Ä® ligoninę pacientas pristatytas 05.47 val. (t. 1, b. l. 96-97). 2017-04-25 nukentėjusysis A. G.tyrėjai el. paÅ¡tu pateikė susiraÅ¡inėjimo su vartotoju „S.“ žinutes laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 0.08 val. Nukentėjusiojo A. G. pagal 2017-06-14 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ pateiktu planÅ¡etiniu kompiuteriu apžiÅ«rėtas socialiniame tinkle „Facebook“ A.

G.paskyroje esantis susiraÅ¡inėjimas su vartotoju „S.“ laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 13.44 val. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad yra kalbama apie 2016-11-06 įvykį (t. 1, b. l. 75-77, 78-85). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų pakanka kaltinamojo V.

B. kaltei dėl smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. G. ir tokiu bÅ«du padarius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ pagrįsti. Kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl nesunkaus A. G. sveikatos sutrikdymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme nepripažino, teigė, jog A. G. jis nemušė, nieko jam nedarė. Nurodė, kad jis tik atvyko draugės S. L. praÅ¡ymu iki jos buto, o S. L. išėjus į laiptinę ir pasakius, kad jos bute sėdi pažįstamas su peiliu, tas bute buvęs jam nepažįstamas vyras, tai yra A.

G., užsirakino ir duris atidarė tik tuomet, kai jis pradėjo skambinti pagalbos telefonu. A. G. atidarius buto duris jis užėjo į butÄ , kur A. G. jau dėjosi striukę ir stumdamas jį iÅ¡eidinėjo pro duris, nesulaukęs atsakymo, kas ten vyksta jis tiesiog leido A. G. iÅ¡eiti ir kartu su juo nusileido liftu į apačiÄ , vėliau dar jam atnešė pas draugę bute paliktus daiktus, pats dar kelioms minutėms grįžo pas S. L. į butÄ ir nusileidęs į apačiÄ prie maÅ¡inos A. G. daugiau nematė.

Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai tik maža dalimi atitinka objektyviÄ tiesÄ , esminėse detalėse jie neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl teismas jo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, o parodymų dalį, kurioje jis neigė savo nusikalstamus veiksmus, atmeta kaip kitais įrodymais paneigtÄ gynybinę versijÄ .Byloje ginčo dėl to, kad V. B. 2016-11-06, apie 4.55 val., S. L. praÅ¡ymu buvo atvykęs prie S. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir į minėtÄ butÄ buvo užėjęs bei trumpam užsidaręs duris bendravo su nukentėjusiuoju A.

G., nėra. Tačiau byloje yra ginčas dėl to, kas bute vyko tuomet, kai į butÄ užėjęs V. B. uždarė duris, kadangi kaltinamasis teigia, jog nukentėjusiojo jis nemušė, o nukentėjusysis tvirtina, jog buvo sumuÅ¡tas kaltinamojo. Nukentėjusysis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog, kai jis atidarė S. L. buto duris, į butÄ užėjo V. B. ir uždaręs duris kumščiu trenkė jam į nosį, nuo to smÅ«gio jis parkrito, o parkritus V. B. spardė jį kojomis į galvos, pilvo ir nugaros sritį, jis spėjo tik rankomis užsidengti galvÄ .

Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. O tai, kad nukentėjusysis jam suduotų smÅ«gių skaičių, taip pat vietas, į kurias jam buvo smÅ«giuota, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus nurodė Å¡iek tiek skirtingai, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju jo parodymų nepatikimais ar prieÅ¡taringais nedaro, kadangi normalu, kad kai žmogus yra muÅ¡amas, jis jam suduotų smÅ«gių neskaičiuoja, tiksliai visko nurodyti negali. Tuo tarpu teismo neįtikina kaltinamojo versija, kad jis Å¡ioje situacijoje iÅ¡liko ramus ir nieko nedarė, kadangi, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų atvykęs pas savo buvusiÄ merginÄ S. L. pamatė jÄ apsiverkusiÄ , Å¡oko bÅ«senoje, taip pat sužinojo, jog jos bute yra kažkoks vyras su peiliu, kuris dar bute ir užsidarė, todėl esant tokioms aplinkybėms tikrai labai tikėtina, kad kaltinamasis galėjo griebtis smurto.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad kas vyko S. L. bute ten užsidarius V. B. ir A. G., niekas, apart kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nematė. Kad šio įvykio metu su V. B. ir A. G. buvusi S. L. tuo metu, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju užsidarė bute, buvo laiptinėje ir kas minutę ar kelias minutes tuo metu vyko jos bute, ji nematė, nurodė ne tik pati liudytoja apklausta S. L., bet taip pat ir kaltinamasis bei nukentėjusysis. Tačiau, kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytoja apklaustos S. L. parodymų, S. L. matė, kaip V.

B. ir A. G. po kelių minučių išėjo iš jos buto, tai yra ši liudytoja turėjo matyti, kaip atrodė nukentėjusysis. Tačiau apklausta ši liudytoja nurodė prisimenanti aplinkybes, kurios yra naudingesnės jos buvusiam vaikinui – kaltinamajam, o būtent, kad nematė, jog V. B. būtų mušęs A. G., būdama už durų laiptinėje jokių garsų negirdėjo, A. G. sumušto nematė, išeinantį iš buto matė jį tik iš nugaros, kad nežino, kokiomis aplinkybėmis A.

G. patyrė sužalojimus. Teismo vertinimu, S. L. parodymai apie tai, kad ji A. G. išeinantį iš buto matė tik iš nugaros ir kaip jis atrodė, ar buvo sumuštas ar ne, ji nematė, yra visiškai nelogiški ir neįtikinami, kadangi ji laiptinėje stovėjo iš karto už durų ir išeinančius iš buto žmones ji tikrai turėjo matyti tiesiai prieš save. Iš nugaros matyti nukentėjusįjį ji galėjo nebent tuo atveju, jeigu, kaip sako nukentėjusysis, jis iš buto V. B. buvo ištemptas už pakarpos, kas šiuo atveju tik patvirtintų nukentėjusiojo parodymus apie jo sumušimo aplinkybes.

Be to, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai tikėti liudytojos S. L. parodymais ne tik dėl to, kad jie kai kuriose vietose yra nelogiški, prieštaringi ir neįtikinami, tačiau ir dėl to, kad ši liudytoja yra vienaip ar kitaip susijusi su kaltinamuoju (buvęs jos vaikinas) ir nukentėjusiuoju (jos draugas, su kuriuo įvykio metu įvyko konfliktas) ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau visgi, minėtos liudytojos parodymus sugretinus su kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais, teismas turi galimybę padaryti objektyvias išvadas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Ä® baudžiamÄ jÄ bylÄ yra pateiktas A. G.socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esantis susiraÅ¡inėjimas su vartotoju „S.“ laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 13.44 val., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėtas ir buvo nustatyta, kad yra susiraÅ¡inėjama tarp A. G. ir S. L. (t. 1, b. l. 75-77, 78-85). S. L. taip pat neneigė, jog po įvykio susirašė su A. G.. Kaip matyti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo, jame yra kalbama bÅ«tent apie 2016-11-06 įvykį S. L. bute. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų (t. 1, b. l. 92), 2016-11-06, 04:53 val., V.

B. dar skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl to, kad S. L. bute buvo užsirakinęs A. G., pokalbis truko 51 s ir pokalbio pabaigoje A. G. atidarė duris, taigi duris jis atidarė maždaug 04:54 val. Kaip matyti tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos S. L. parodymų, bute dviese užsidarę V. B. ir A. G. buvo apie 1-2 minutes. Taigi 04:58 val., A. G. jau turėjo bÅ«ti išėjęs iÅ¡ S. L. buto, todėl, kaip matyti iÅ¡ minėto susiraÅ¡inėjimo, S. L. pirmÄ Å¾inutę: „atsipraÅ¡au be proto“, A.

G. parašė vos Å¡iam išėjus iÅ¡ buto, tai yra 2016-11-06, 04:58 val., kas rodo, jog bute iÅ¡ tikrųjų kažkas įvyko. Be to, iÅ¡ kitos dienos, tai yra 2016-11-07 žinučių matyti, kad S. L. klausia A. G., kaip jis, Å¡is atsako, kad labai blogai, toliau S. L. klausia: „kas tau?“, o A. G. atsako: „daugybė traumų, lūžo pirÅ¡tas, greičiausiai lūžo Å¡onkauliai, eisiu dar tirtis iÅ¡samiau, kÄ tu jam pasakei ir už kÄ Äia viskas buvo?“. S. L. į tai atsako: „Nu (necenzÅ«riniai žodžiai).

Nieko nepasakiau, nesupratau pati, kas vyksta ir dėl ko“, o A. G. toliau klausia: „Kodėl tu nieko nedarei, kai mane spardė, galėjo gi užmušti“. S. L. atsako: „aš laiptinėje buvau, užrakino duris iš vidaus, negalėjau į eiti“, A. G. vėl klausia: „kodėl nekvietei policijos?, o S. L. atsako: „viskas taip greitai buvo, net nespėjau pamatyti, kas su tavim, nemaniau, kad taip rimta, labai blogai jaučiuosi“. A. G. toliau tęsia: „viskas perduota policijai, jau parašytas pareiškimas, nurodyti tavo duomenys, čia labai rimtas reikalas, labai rimti sužalojimai, aš nebegaliu dirbti, sėdėt negaliu normaliai, akių pakėlęs laikyt, greitu laiku su tavim susisieks paskirtas tyrėjas, tai tavo pačios labui geriau pasakok, kaip viskas buvo iš tikrųjų“.

S. L.: „labai blogai“. A. G.: „o tu galvoji, kad po to, kai kažkoks tipas tavęs vos neužmuÅ¡a ir viskÄ sudarko taip, kad nebegali dirbt nei nieko ir svarbiausia viskas įvyksta visiÅ¡kai už niekÄ . Ir po viso Å¡ito aÅ¡ sėdėsiu ir nieko nedarysiu? AÅ¡ negalėsiu nei į susitikimus eiti, nei darbus dirbti, matytum, kaip aÅ¡ atrodau“. S. L. į tai atsako: „suprantu, čia bet kas taip elgtųsi. Pridirbau visiems“. Gal galim kažkaip bandyti pakalbėt ir sutart be policijos?“ Taigi iÅ¡ Å¡io nukentėjusiojo A.

G. ir liudytojos S. L. susiraÅ¡inėjimo aiÅ¡kiai matyti, kad A. G. buvo sumuÅ¡tas S. L. pažįstamo vyro bÅ«tent 2016-11-06, apie 04:55 val., S. L. bute, tÄ Å¾inojo ir suprato ir S. L.. Ir jos parodymai apie tai, kad ji raÅ¡ydama A. G. atsiprašė jo tik už tai, kad taip nemaloniai baigėsi vakaras, klausė jo, kaip jis jaučiasi tik dėl to, kad norėjo sužinoti, ar jam nėra pagyrių, nes tÄ vakarÄ jie nemažai iÅ¡gėrė ir kad labai nustebo, kai A. G. jai parašė, kad jis patyrė sužalojimų, visiÅ¡kai teismo neįtikina, kadangi neatitinka jos A.

G. raÅ¡yto teksto prasmės ir laikytini tik siekiu padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės. Patį faktÄ , kad A. G. 2016-11-06, apie 05:00 val., ryto buvo sužalotas patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir VÅ¡Ä® „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2016-11-06, 05:19 val., atvykusi greitoji medicinos pagalba rado A. G. sužalotÄ , kad A. G. nurodė, jog jį sumušė nepažįstamas, skundėsi galvos skausmu, silpnumu, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G165/2017(01), kurioje konstatuojama, kad A.

G. padaryti kūno sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06); nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06), vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialistas O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas paaiškinimus taip pat nurodė, kad mažai tikėtina, kad A.

G. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ant kieto pavirÅ¡iaus, nustatyti kÅ«no sužalojimai pagal jų lokalizacijÄ ir makromorfologinį vaizdÄ labiau bÅ«dingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Taigi nors Å¡iuo atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, to neginčija ir pats nukentėjusysis, tačiau kaltinamojo ir jo gynėjos iÅ¡kelta versija, kad nukentėjusysis nustatytus kÅ«no sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas yra atmetama, kadangi nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, o iÅ¡vadÄ byloje pateikęs specialistas patvirtino, kad A.

G. tokių susižalojimų krisdamas pasidaryti negalėjo. Be to, specialistas O. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju A. G. buvo nustatytas naujas nosies kaulų lūžis, kad rentgenogramoje taip pat buvo matyti ir buvę seni nosies lūžiai, kad nosies kaulų lūžis A. G. padarytas 2016-11-06, kadangi jis buvo nustatytas remiantis tiek 2016-11-06, kuomet buvo konstatuotas nosies sumuÅ¡imas, tiek vėliau, tai yra 2016-11-09, atliktais tyrimais, todėl ta gynybos versija, kad nukentėjusysis nosį susilaužyti galėjo ir kitÄ dienÄ griÅ«damas arba kad tai yra senas nosies lūžis, yra paneigtos specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Å iuo atveju teismas pažymi ir tÄ aplinkybę, kad kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Bendrojo pagalbos centro garso įrašų A. G. apie jam padarytus sužalojimus, tai yra, kad jam sumuÅ¡ta nosis, galva, viskas, skambindamas bendruoju pagalbos telefonu pranešė jau 2016-11-06, 05.02 val., tai yra praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo paties kaltinamojo V. B. skambučio Bendrajam pagalbos centrui 2016-11-06, 04.53 val., kuomet A. G. dar buvo užsidaręs S. L. bute, todėl A. G. vėliau nei 2016-11-06, 05.02 val., susižaloti negalėjo.

Teismo vertinimu, remiantis Å¡iais objektyviais duomenimis, taip pat tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos paaiÅ¡kinimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apie jų veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ A. G. kažkur kitur nei S. L. bute susižaloti pats nebÅ«tų spėjęs, taip pat, teismo manymu, per tokį trumpÄ laiko tarpÄ jo jokie kiti paÅ¡aliniai asmenys sužaloti taip pat negalėjo. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. 2016-11-06, apie 4.55 val., S. L. praÅ¡ymu atvykęs prie jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjo į minėtÄ butÄ ir tyčia rankomis ir kojomis sudavė A.

G. nenustatytÄ kiekį, bet ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas A. G. veido poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį ir kairės plaÅ¡takos III-io pirÅ¡to tolimojo pirÅ¡takaulio lūžį su aplinkine kraujosruva ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdydamas A. G. sveikatÄ . V. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo V. B. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę V.

B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (V. B. padarė nesunkų nusikaltimÄ , veika padaryta tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 127), baustas administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjęs, turi kelias galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 120-126), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 129), į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 130), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 132), dirba (t. 1, b. l. 119), kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Å ių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus Å¡velniausiÄ BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra nei V. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V.

B. skirtina bausmė mažesnė už numatytÄ bausmės vidurkį. Atitinkamai skirtini ir tam tikri įpareigojimai. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 114). Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina. CD laikmena su garso įraÅ¡ais iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, esanti byloje esančiame voke (t. 1, b. l. 152), paliktina saugoti byloje.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 280,80 € civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtų iÅ¡laidų gydant nukentėjusįjį A. G. atlyginimo (t. 1, b. l. 50-54). PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas pilnai.Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo V.

B. 5770,63 € turtinės žalos atlyginimui ir 6500 € neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 19-23). Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro: 222,31 € turėtos iÅ¡laidos vaistams (Brexin, Ibuprofen, Dolmen (skausmui, prieÅ¡uždegiminiai), Xanax, Somnols, Hypnozan), kitoms priemonėms (tvarščiai, nuskausminamieji geliai, nosinaitės, valerijono tinktÅ«ra), gydytojų mokamoms konsultacijoms, tyrimams (kompiuterinė tomografija, radiologija) (vaistų, kitų priemonių pirkimo kvitai, taip pat kvitai už gydytojų konsultacijas ir tyrimus pridedami); 230 € dydžio nuostoliai už užpuolimo metu sugadintus rÅ«bus: marÅ¡kiniai, džinsai (kelnės) ir striukė (pridedamos nuotraukos, patvirtinančios rÅ«bų sugadinimo faktÄ ); 1416,24 € negautų darbinių pajamų per laikotarpį nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 (42 dienos), kadangi dėl patirto sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti savo darbo, tai yra turėjo atsakyti potencialiems klientams, norėjusiems užsisakyti jo teikiamas fotografavimo paslaugas (pridedami iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Sodros apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , metinė pajamų deklaracija už 2016 m., kuri, anot nukentėjusiojo, patvirtina, kad jo mėnesinės pajamos siekia vidutiniÅ¡kai 1028,50 € per mėnesį 2016 metais arba 33,72 € per dienÄ 2016 metais); 30 € iÅ¡laidų už kurÄ , kadangi jam reikėjo vykti į gydymo įstaigas, taip pat reikėjo vykti dėl nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo, pratęsimo ir uždarymo (prideda banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijas); 200 € dydžio iÅ¡laidos, kurias nukentėjusysis patyrė sumokėdamas nurodytÄ sumÄ fotografei K.

M. už jo padarytų užsakovui nuotraukų retuÅ¡avimÄ , kadangi kito asmens paslaugos retuÅ¡uojant nuotraukas buvo reikalingos, nes nukentėjusysis negalėjo laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų klientui (į bylÄ anksčiau pateikta sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopija); 3200 €, kurie reikalingi atvirai nosies ir pertvaros plastikos operacijai, kuriÄ pagal nustatytÄ diagnozę ir pakitusiÄ sveikatos bÅ«klę atlikti rekomendavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (pridedama 2017-09-28 gydytojo iÅ¡vada) bei 472,08 €, nes tokių papildomų pajamų nukentėjusysis neteks atlikus minėtÄ operacijÄ , kadangi gydantis gydytojas nurodė, kad atlikus minėtÄ operacijÄ nustatytina dvi savaites vengti krÅ«vio (nedarbingumas).

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis užpuolimo metu patyrė ypač skausmingÄ sveikatos sutrikdymÄ ir kÅ«no sužalojimus – galvos sumuÅ¡imÄ , galvos smegenų sutrenkimÄ (veido poodines kraujosruvas), nosies kaulų lūžį, pirÅ¡tikaulio lūžį, Å¡onkaulių ir uodegikaulio sumuÅ¡imÄ . Patirtų fizinių sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki Å¡ios dienos – pastovÅ«s ir nuolat atsinaujinantys galvos skausmai, dėl sumuÅ¡to uodegikaulio negali sėdėti, miegoti ant nugaros, lūžęs pirÅ¡tas taip pat nėra iki galo sugijęs – liko skausmingas, sunku jį sulenkti, dėl blogos fizinės savijautos negali dirbti – sunku susikaupti, sunku ilgai iÅ¡sėdėti.

PrieÅ¡ jį įvykdytas smurtinis nusikaltimas sukėlė žalÄ ne tik jo fizinei, bet ir psichinei sveikatai, dvasinei savijautai. Pirmiausia, jis patyrė pažeminimÄ , sukrėtimÄ bei emocinį stresÄ , mirties baimę nusikaltimo padarymo metu, iki Å¡ios dienos jaučia nerimÄ ir baimę žinodamas, kad be jokios priežasties vos nebuvo užmuÅ¡tas žmogaus, kurio niekada nebuvo sutikęs, niekada nepažinojo ir niekada nebuvo jam kaip nors pakenkęs, iki Å¡iol jaučiasi nesaugiai. Pažymi, kad dėl patirto ir tokios psichologinės ir dvasinės savijautos jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vartoti raminamieji ir migdomieji vaistai, kuriuos vartoja ir Å¡iai dienai.

BlogÄ savijautÄ Ä¯takoja ir dėl sulaužytos nosies subjaurota iÅ¡vaizda. BÅ«tent jo patirtos dvasinės ir emocinės kančios ir iÅ¡gyvenimai yra neturtinės žalos dydį didinantys kriterijai. Vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydį nustatančių kriterijų yra tai, kad dėl stiprių dvasinių ir emocinių neigiamų iÅ¡gyvenimų, patirto streso, nuolatinės nemigos (prasto miego), dėl to atsiradusio pervargimo jausmo, nukentėjusysis jaučia tiek kÅ«rybinio, tiek fizinio darbingumo sumažėjimÄ ir kÅ«rybinės kokybės (idėjų ir pan.) stokÄ .

Nemažai rÅ«pesčių kėlė nukentėjusiojo prisiimti, bet laiku neįvykdyti įsipareigojimai klientams, kurie buvo patikėję fotografuoti jų Å¡ventes ir laukė Å¡ių nuotraukų. Apie užpuolimÄ niekam iÅ¡ klientų nepranešė, kadangi nenorėjo sukelti jiems neigiamų emocijų, dėl to buvo priverstas ieÅ¡koti įvairių pasiteisinimų, meluoti (dėl darbų terminų nukėlimo, susitikimų atidėjimo ir pan.), taip rizikuodamas per ilgus darbo metus įgyta gera reputacija. 6500 € dydžio neturtinės žalos kompensacija, nukentėjusiojo manymu, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir bent iÅ¡ dalies galėtų atlyginti jo patirtÄ fizinį skausmÄ , didelius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus bei po to patirtus nepatogumus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jam padarytÄ turtinę žalÄ sudaro: jo sumokėti pinigai už vaistus, rentgenus, už plastinę nosies operacijÄ (į SantariÅ¡kes nenuvyko, nes operacija buvo nukelta, bet ten jam turėjo daryti operacijÄ tik dėl kvėpavimo, o jis nori, kad jam bÅ«tų atlikta viena operacija, kurios metu nosis bÅ«tų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo), gydymÄ , rÅ«bus, kelionės iÅ¡laidos, mėnesio nedarbingumo laikotarpis, o jam padarytÄ moralinę žalÄ sudaro: metai terapijos, nukentėjo jo Å¡eima, jo kÅ«ryba, priprato prie migdomųjų vaistų.

Dėl Å¡io įvykio jis patyrė didžiulį stresÄ , pradėjo vartoti vaistus, jam sutriko miegas, miega iÅ¡sižiojęs, jam sunku kvėpuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad po traumos A. G. buvo skirti vartoti vaistai, kuriuos jis vartojo, taip pat buvo reikalingos kitos priemonės (tvarščiai, nuskausminamieji geliai ir panaÅ¡iai), įvairių gydytojų konsultacijos, tyrimai, tai patvirtina VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos asmens sveikatos istorijoje Nr. 23-g-142 esantys duomenys bei pateikti mokėjimo kvitai. IÅ¡ teismui pateiktų vaistų įsigijimo kvitų kopijų matyti, kad 2016-11-11 pirktas nesterilus tvarstis (2 vnt.) už 0,68 € ir vaistai „Dolmen“ už 3,84 €, viso sumokėta 4,52 €, taip pat 2016-11-11 pirktas tvarstis už 1,48 €, 2016-11-21 pirktas gelis raumenims ir sÄ nariams „Perskindol Active“ už 8,53 € ir vienkartinės nosinės „Zeva Softis“ už 0,18 €, viso sumokėta 8,71 €, 2016-11-25 pirkti vaistai „Somnols“ už 3,13 €, taip pat 2016-11-25 pirktas gelis „Voltaren Emulgel“ už 16,05 €, 2016-12-01 pirkta vienkartinės nosinės „Zeva Softis“ už 0,18 € ir vaistai „Ibuprofen“ už 2,44 €, iÅ¡ viso sumokėta 2,62 €, 2016-12-05 pirkti vaistai „Xanax“ už 1,33 €, 2016-12-19 pirkti vaistai „Somnols“ už 9,19 €, vaistai „Xanax“ už 3,92 €, iÅ¡ viso už Å¡iuos vaistus sumokėta 13,11 €, bei dar viena prekė už 11,97 €, kuri, kaip jau nurodoma civiliniame ieÅ¡kinyje, turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuota, kadangi iÅ¡laidos už Å¡iÄ prekę, nesusijusios su įvykdytu nusikaltimu, 2016-12-30 pirktas gelis raumenims ir sÄ nariams „Perskindol Active“ už 9,03 €, be to, 2017-01-23 pirkta valerijonų tinktÅ«ra už 1,76 € ir vaistai „Hypnozan“ už 8,48 €, iÅ¡ viso – už 10,24 €, 2017-02-01 pirktas gelis raumenims ir sÄ nariams „Perskindol Active“ už 8,53 €, 2017-03-07 pirkti vaistai „Somnols“ už 5,12 €.

Å ios turtinės iÅ¡laidos už pirktus vaistus ir kitas medicinines priemones, tai yra viso 83,87 €, pripažintinos nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos patirta turtine žala, todėl Å¡i suma priteistina. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ pirmojo vaistinės kvito (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 26), „Camelia“ vaistinėje buvo pirkti vaistai „Brexin“ ir gelis „Voltaren Emulgel“, iÅ¡ viso už 20,23 €, tačiau nematyti, kada Å¡ios medicininės prekės buvo pirktos, o iÅ¡ paskutiniojo vaistinės kvito, kuomet prekės vaistinėje buvo perkamos 2016-11-15 (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 26), negalima įskaityti, kokios konkrečiai prekės ir už kokiÄ kainÄ buvo pirktos.

Todėl teismas dėl Å¡ių iÅ¡laidų žalos atlyginimo nepriteisia. Taip pat iÅ¡ pateiktų kvitų (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 24, 25, 26) matyti, kad buvo mokama už gydytojų konsultacijas. IÅ¡ VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos asmens sveikatos istorijos Nr. 23-g-142 (l. 61, 72) matyti, kad 2016-12-02 A. G. buvo paskirta mokama neurologo konsultacija (12,86 €), o 2017-03-08 mokama radiologo konsultacija (16,92 €). IÅ¡ kvitų (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 25, 26) matyti, kad 2016-12-02 už konsultacijÄ buvo sumokėta 12,86 €, o 2017-03-08 už radiologinį buvo sumokėta 16,92 €.

Todėl Å¡ios iÅ¡laidos, viso 29,78 €, pripažintinos pagrįstomis ir taip pat priteistinos nukentėjusiajam. Tačiau 20,27 € sumokėti 2016-12-02 UAB „Kardiolita“ už aukÅ¡tesnį gydymo standartÄ (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l.

26) bei 60 € sumokėti 2017-09-28 UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ už konsultacijÄ (t. 2, b. l.

24) nepriteistini kaip žalos atlyginimas, kadangi pirmuoju atveju nėra aiÅ¡ku, už kÄ buvo mokami pinigai, o antruoju atveju sumokėti pinigai praėjus beveik metams po nagrinėjamo įvykio negali bÅ«ti siejami kaip neiÅ¡vengiamai bÅ«tini dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Nukentėjusiojo praÅ¡ymas priteisti 230 € dydžio nuostolius už sugadintus drabužius yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ pateiktų nuotraukų neaiÅ¡ku, kada jos buvo darytos, taip pat iÅ¡ jų negalima spręsti, kad bÅ«tent Å¡iais drabužiais įvykio metu buvo apsirengęs nukentėjusysis ir kad bÅ«tent Å¡ie drabužiai buvo sugadinti įvykio metu, be to, nukentėjusysis nenurodo konkrečių drabužių kainų ir jų niekaip nepagrindžia.

A. G. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimai dėl transporto iÅ¡laidų ir negautų pajamų taip pat atmestini kaip neįrodyti. Transporto iÅ¡laidas A. G. įrodinėja jo bÅ«tinumu vykti į gydymo įstaigas bei nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimui, pratęsimui ir uždarymui ir pateikia DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kad 2016-12-05 „Neste oil“ jis už pirkinius ir paslaugas sumokėjo 30 €. Tačiau iÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o neaiÅ¡ku, už kokias paslaugas ar prekes „Neste oil“ degalinėje buvo sumokėta nurodyta suma, be to, nukentėjusysis nenurodo nei kada, nei kiek kartų, nei kokį atstumÄ jam reikėjo vykti į gydymo ar kitas įstaigas.

O A. G. praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas, nėra neginčijamų įrodymų, kad jis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija už 2016 m. (t. 2, b. l. 32-34) yra bendro pobÅ«džio, nurodant, kad pajamos gautos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimus, bet nedetalizuojant iÅ¡ kur, kokios pajamos gautos, kokie jo darbo įkainiai, kokios darbo apkrovos dienomis ir panaÅ¡iai. Laikyti, kad A. G. pajamos yra tolygios ir pastovios, neteisinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis jokio dokumento, kad dirba pagal verslo liudijimÄ nepateikė, o Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017-10-26 pažyma patvirtina, kad A.

G. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-09-25 iki 2017-09-25, kas reiÅ¡kia, jog laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 turėjo bedarbio statusÄ . Atsižvelgiant į tai, civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomos 1416,24 € negautos darbinės pajamos už minėtÄ laikotarpį negali bÅ«ti priteisiamos. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir reikalavimas dėl 200 € iÅ¡laidų, kurias, kaip nurodo A. G., jis patyrė sumokėdamas fotografei K. M. už pagalbÄ retuÅ¡uojant nuotraukas. Juo labiau, kad 200 € A.

G. K. M. sumokėjo jau pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, be to, iÅ¡ pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nėra aiÅ¡ku, už kokių nuotraukų retuÅ¡avimÄ buvo mokama, taip pat, kokiu pagrindu nuotraukos buvo retuÅ¡uojamos, kadangi jokios sutarties ar kito dokumento, kurio pagrindu K. M. už A. G. bÅ«tų atlikusi retuÅ¡avimo darbus, byloje nėra. Dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dalies, kuria praÅ¡oma priteisti bÅ«simas 3200 € iÅ¡laidas bÅ«simai nosies ir pertvaros plastikos operacijai ir 472,08 € papildomų pajamų, teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių bÅ«tinybę nukentėjusiajam iÅ¡ anksto gauti pinigus operacijai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. dėl nosies kaulų lūžio SantariÅ¡kių ligoninėje 2016-11-28 buvo paskirta planinė operacija, kurios atlikimas yra finansuojamas iÅ¡ ligonių kasų, tačiau, kaip patvirtino ir pats nukentėjusysis, operacijos jis daryti nenuvyko, operacija buvo perkelta ir galutinis operacijos terminas yra iki 2017-12-20. Tačiau A. G. paskirtos ir apmokamos iÅ¡ ligonių kasų operacijos iki Å¡iol nepasidarė. Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad SantariÅ¡kių ligoninėje jam operacijÄ turėjo daryti tik dėl kvėpavimo problemų, o jis nori, kad bÅ«tų atlikta viena operacija, kurios metu nosis bÅ«tų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo.

Pažymėtina, kad nosies pertvaros pakrypimas pas A. G. buvo dar po nosies lūžio, patirto vaikystėje. Kaip matyti iÅ¡ „Valakupių plastinės chirurgijos klinikos“ 2017-09-28 raÅ¡to, jame tik rekomenduojama atvira nosies bei pertvaros plastika bei nurodoma apytikrė operacijos kaina – 3200 €, ir nurodoma, kad pacientui pooperaciniu laikotarpiu rekomenduojama dvi savaites vengti fizinio krÅ«vio. Pateiktame raÅ¡te nėra operacijos plano, nėra nurodyta, kokia apimtimi bus atliekama operacija, nėra operacijos sÄ matos.

RaÅ¡te nurodyta tik orientacinė kaina ir ji negali bÅ«ti pagrindu neabejotinai spręsti, kad bÅ«tent tokia suma bÅ«tina nukentėjusiojo operacijai atlikti. Å iuo atveju teismas pažymi ir tai, kad duomenų, kad plastinė nosies operacija nukentėjusiajam bus tikrai atlikta „Valakupių plastinės chirurgijos klinikoje“ ar kitoje mokamoje gydymo įstaigoje, nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu priteisti bÅ«simas A. G. operacijos iÅ¡laidas pagrindo nėra. Jeigu nukentėjusiajam ateityje bus atlikta rekomenduota nosies deformacijos operacija, dėl tokios operacijos gydymo iÅ¡laidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.

Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį. Dėl 472,08 € papildomų pajamų netekimo pažymėtina, kad šios pajamos negali būti priteisiamos, kadangi Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, A. G. darbo biržoje taip pat įregistruotas ir nuo 2017-09-26, tai yra jis yra bedarbis, be to, rekomendacija po operacijos dvi savaites vengti fizinio krūvio nepatvirtina, kad tuo metu asmuo bus nedarbingas.

Å i ieÅ¡kinio dalis taip pat paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebÅ«tų užkirstas kelias ateityje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra įrodyta, kad dėl V. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , taip pat į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ kaltinamojo V. B. priteistina 113,65 € turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus praradus sveikatÄ , netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).V. B. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas A.

G. - veido poodinės kraujosruvos, nosies kaulų lūžis ir kairės plaÅ¡takos III-io pirÅ¡to tolimojo pirÅ¡takaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, nukentėjusysis buvo nedarbingas beveik pusantro mėnesio, nuolat lankėsi pas gydytojus, jautė skausmus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, nes akivaizdu, kad jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ ir fizinį skausmÄ . Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimÄ .

Teismas neturi pagrindo netikėti, jog A. G. dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes – atsinaujinantys galvos skausmai, apsunkintas kvėpavimas nosimi, sunkumai sėdint ir miegant, greitesnis nuovargis, nerimas, nesaugumo jausmas, priklausomumas nuo vaistų, diskomfortas dėl subjaurotos išvaizdos (pakrypusi nosis), dar nėra atlikta nosies operacija. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį, labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Å iuo metu nukentėjusysis, kaip nurodo, toliau verčiasi fotografavimo veikla, gyvena iÅ¡ esmės pilnavertį gyvenimÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, A. G. ir anksčiau yra patyręs nosies traumÄ ir jo nosis jau buvo Å¡iek tiek pakrypusi ir iki Å¡io įvykio. Teismas atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, nevedęs, vaikų neturi), į padarytos turtinės žalos dydį.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. G. praÅ¡omos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500 €.Nukentėjusysis pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistinÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nukentėjusiojo naudai.

Teismas pažymi, kad baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl nusikalstamais veiksmais patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, kas reiÅ¡kia, kad padaryta žala turi bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su nusikalstama veika. O nukentėjusiojo A. G. reikalaujamos 5 procentų dydžio palÅ«kanos nepatenka į patirtos žalos sampratÄ ir nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su kaltinamojo nusikalstama veika, todėl Å¡is nukentėjusiojo praÅ¡ymas netenkintinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. G. praÅ¡o priteisti 400 € bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iÅ¡ advokato Modesto Sriubo į bylÄ pateiktos 2017-09-14 sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr. SF-101/2017, nukentėjusysis A.

G. advokatui sumokėjo 400 € už jo atstovavimÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose (3 posėdžiai), rengė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos jam turi bÅ«ti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad turėtos iÅ¡laidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iÅ¡ kaltininko.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas, dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalÄ . Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Kaltinamajam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.Byloje esančiÄ CD laikmenÄ palikti saugoti byloje.Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ V.

B. 280,80 € (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt euro centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. G. gydymo iÅ¡laidų atlyginimui.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. B. 113,65 € (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis euro centus) nukentėjusiajam A. G. turtinei žalai atlyginti ir 1500 € (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl iÅ¡laidų už nosies plastinės operacijos atlikimÄ ir po operacijos papildomų darbinių pajamų netekimo palikti nenagrinėtÄ . Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. G. 400 € (keturis Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                           Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė