3557acfe-ed5b-4100-8491-e4a0c32a3d0f · Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-92-816/2012Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00081-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.7; 1.2.5.4; 1.2.14.1.2.1; 2.1.16.2.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. gegužės 18 d.Vilnius Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja J. E.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei M. Z.,dalyvaujant prokurorui J. G.,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui B.

A.,nukentėjusiajai Z. G.,vertėjai O. L.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. G. (E. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini) klasėje B. P. suaugusiųjų mokymo centre, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus:1) 2011-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – 30 parų areÅ¡tu. 2011-07-15 paleistas iÅ¡ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atlikus areÅ¡to bausmę;2) 2011-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, atidedant 1 metams. 2012-02-10 iÅ¡brauktas iÅ¡ įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;3) 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK180 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Nuosprendis įsiteisėjęs, vykdytinas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas,kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir             n u s t a t ė: E. G. grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent: jis, 2012-01-21 apie 16.00 val., Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsimojęs kirviu prieÅ¡ motinÄ Z. G. ir kirsdamas juo į sienÄ Å¡alia nukentėjusiosios Z.

G., grasino jÄ nužudyti, tokiu savo elgesiu sukėlęs pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais veiksmais E. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.Taip pat jis, atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2012-01-02 apie 7.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ A. Z. deÅ¡inės rankos iÅ¡plėšė jos 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo kosmetika 40 Lt sumai bei mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 7230“ 550 Lt vertės, ir pabėgo, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė jos turtÄ , padarydamas nukentėjusiajai A.

Z. 640 Lt turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis E. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, tik nepripažino aplinkybės, kad užsimojo kirviu prieÅ¡ motinÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio metu buvo blaivas, o alkoholio pavartojo po įvykio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su motina Z. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-01-21 apie 14.40 val. iÅ¡ turgaus grįžo jo motina.

Jis buvo pagiringas, paprašė motinos 30 litų, nes jam reikėjo grÄ Å¾inti skolÄ draugui. Motina jam davė 26 litus, tai jis paprašė duoti dar 4 litus, bet motina atsisakė duoti, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Po kažkiek laiko motina Z. G. nuėjo į Å«kinį pastatÄ , o jis paėmė virtuvinį kirvį ir nuėjo motinai iÅ¡ paskos. Ūkiniame pastate jis ir toliau prašė motinos duoti 4 litus, dėl ko vėl kilo žodinis konfliktas. Nepamena, ar buvo užsimojęs kirviu prieÅ¡ motinÄ ir ar daužė kirviu į sienÄ prie motinos.

Po to jis išėjo iÅ¡ Å«kinio pastato, iÅ¡metė kirvį į laukÄ link geležinkelio pusės ir grįžo namo. Po kurio laiko sugrįžo ir motina. Jis atsiprašė motinos ir, paėmęs pinigus, nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko butelį brendžio ir nuėjo pas draugus. Po kurio laiko grįžo namo, namuose nieko nebuvo, užrakino buto duris ir vienas gėrė alkoholį. Grįžus motinai neįleido jos į namus, todėl motina iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir pradėjo laužyti duris, tada jis peiliu perpjovė sau rankÄ . 2012-01-02 jis buvo Naujosios Vilnios rajone, tačiau nepamena, kaip iÅ¡ moters pavogė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

BÅ«damas Vilniuje prie geležinkelio stoties jis aptiko, kad turi svetimÄ telefonÄ , kurį pardavė iÅ¡ matymo pažįstamam vaikinui Edvardui už 70 litų. Po kurio laiko jam paskambino moteris ir paprašė grÄ Å¾inti jos telefonÄ arba pinigus už telefonÄ . Jis atsakė, kad telefono neturi. Po 2 - jų dienų jis susitiko su ta moterimi ir parašė jai raÅ¡telį su įpareigojimu grÄ Å¾inti jai telefonÄ ir pinigus bei nurodė grÄ Å¾inimo datÄ . Telefono jis negrÄ Å¾ino, nes buvo suimtas (b. l. 68 – 69).

Papildomai nurodė, kad grasino motinai su kirviu, nes jam prasidėjo nervų protrÅ«kis. Kirvį turėjo rankose. Tuo momentu nesuprato, kÄ daro, o mama galėjo iÅ¡sigÄ sti ir suprasti, kad yra realus grasinimas iÅ¡ jo pusės jÄ nužudyti. Dėl grasinimo nužudyti motinÄ labai pergyvena, gailisi. Su motina susitaikė. Dėl svetimo turto pagrobimo kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai. Telefonas nukentėjusiajai A. Z. yra grÄ Å¾intas. Nukentėjusioji Z. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad sÅ«naus jai gaila, ji jam viskÄ atleido.

Ä®vykio dienÄ grįžo iÅ¡ miesto namo, sÅ«nus E. G. buvo namuose. SÅ«nus paprašė 30 litų, nes jam reikia gražinti skolÄ . Ji iÅ¡ pradžių supyko ir atsisakė duoti, tačiau po to davė jam 26 litus, dar pabarė jį, kas jam nepatiko, ir nuėjo į Å«kinį pastatÄ . Neužilgo į Å«kinį pastatÄ Ä¯bėgo Emiras su virtuviniu kirvuku mėsai kapoti rankose ir puolė prie jos, užsimojęs kirviu. IÅ¡sigandusi ji atsitraukė nuo jo ir atsirėmė į sienÄ . Jis kirviu pradėjo daužyti į sienÄ Å¡alia jos galvos, vis Å¡aukdamas, kad užmuÅ¡.

Ji ramino jį, po kiek laiko jis nurimo, nuleido kirvį ir, išėjęs iÅ¡ Å«kinio pastato, numetė kirvį už kelio. Dabar gyvena viena. Pripažįsta, jog yra ir jos kaltės, kad netinkamai iÅ¡auklėjo sÅ«nų. Retkarčiais sÅ«nus vartoja alkoholį. Neblaivus sÅ«nus bÅ«na kartais ramus, o kartais ne. Anksčiau sÅ«nus jos nemuÅ¡davo. Nurodyto įvykio metu sÅ«nus buvo blaivus, jis vakare iÅ¡gėrė alaus (b. l. 167 – 168).Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumÄ , be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiosios Z.

G. parodymų, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: - 2012-01-21 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio T. B. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iÅ¡ kurio matyti, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ kaltinamojo namus, buvo nustatyta, jog kaltinamasis E. G. smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ Z. G. – grasino jai kirviu, smurtavo prieÅ¡ motinÄ nebe pirmÄ kartÄ (b. l. 6 – 7);- liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos 3 bÅ«rio vyr. patruliu. 2012-01-21 dirbant kartu su vyr. patruliu Ž.

T. ir A. J. apie 21.00 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje sÅ«nus grasina nužudyti motinÄ , užsidaręs namie nieko neįsileidžia. Atvykus į įvykio vietÄ Ä¯ juos kreipėsi Z. G., kuri paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus E. G., neblaivus, norėjo jÄ nužudyti kirviu, o dabar užsidarė namuose ir nieko neįsileidžia. Jie bandė įkalbėti sÅ«nų atidaryti duris, tačiau jis neatidarė. Policijos pareigÅ«nams Z. G. leido iÅ¡laužti duris. IÅ¡laužus duris ir įėjus į kambarį pamatė kraujo dėmes ant grindų ir prie lovos gulintį E. G., kuris buvo persipjovęs kairės rankos rieÅ¡Ä .

E. G. pradėjo rėkti, kad nenori gyventi, kad užmuÅ¡ juos. Pasakęs Å¡iuos žodžius pradėjo spardytis kojomis, neleido prie jo prisiartinti, daužė galvÄ Ä¯ grindis kelis kartus. Sulaikant E. G. buvo užlaužtos jo rankos ir uždėti antrankiai bei iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam suteikus medicininę pagalbÄ jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiÄ jį policijos komisariatÄ (b. l. 9 – 10);- liudytojų A.

J. ir Ž. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie analogiški liudytojo T. B. parodymams (b. l. 11 – 12, 13 - 14);- 2012-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra iš rastų, o pastato dešinėje pusėje yra priestatas iš blokų, stogas šiferinis, pastato durys medinės; ūkinio pastato viduje dešinėje pusėje ant sienos suaugusio žmogaus aukštyje (apie 1,80 m) matosi kirvio ar panašaus įrankio paliktos kapojimo/kirtimo žymės (b. l. 15 – 22);- nukentėjusiosios A.

Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji 2012-01-02 apie 6.00 val. atėjo pas draugę I. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo laiptinėje ji pamatė tris jaunuolius ir dvi merginas. Apie 7.00 val., ji išėjo ir nuėjo link autobusų sustojimo. Beeidama link sustojimo ir praeidinėdama pro parduotuvę „IKI“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡sitraukė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ ir paskambinus dukrai pradėjo su ja kalbėtis. Tuo metu iÅ¡ nugaros prie jos pribėgo jaunuolis E. G. ir sugriebė už telefono, kurį ji laikė rankoje.

Jam nepavykus iÅ¡plėšti telefono jis iÅ¡plėšė iÅ¡ kitos jos rankos rankinę 50 litų vertės ir pabėgo. Rankinėje buvo kosmetika 40 Lt sumai bei mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 7230“ 550 Lt vertės. Ji pradėjo vytis, bet jaunuolis įlipo į autobusÄ ir nuvažiavo. Tada ji nuėjo prie E. G. draugų, kurie buvo prie namo laiptinės, ir ji paklausė, ar jie nepažįsta dar vieno vaikino, kuris buvo kartu su jais. Minėti jaunuoliai po kurio laiko atnešė raÅ¡telį suto jaunuolio duomenimis.

Ji paskambino E. G., bet niekas neatsiliepė. SekančiÄ dienÄ ji dar kartÄ paskambino, atsiliepė vaikinas, kuriam ji pasakė, kad yra ta moteris, iÅ¡ kurios jis atėmė rankinę ir pokalbio metu ji susitarė susitikti su tuo vaikinu 2012-01-04 apie 16.00 val. prie parduotuvės „IKI cento“ adresu S. B. g., 154, Vilniuje. Sutartu laiku jie susitiko, E. G. prašė nesikreipti į policijÄ , žadėjo jai grÄ Å¾inti pavogtÄ telefonÄ arba pinigus už jį bei savo ranka parašė jai raÅ¡telį - pasižadėjimÄ , kuriame nurodė, kad iki 2012-02-04 gražins telefonÄ arba pinigus.

Ji sutikrino vaikino asmenybę pagal jo asmens tapatybės kortelę, kuriÄ jis jai pateikė, tai buvo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Sutartu laiku E. G. jai negrÄ Å¾ino skolos, todėl ji parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl telefono „Nokia 7230“ vagystės. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 7230“ jai grÄ Å¾ino policijos komisariate. Civilinio ieÅ¡kinio ji atsisakė (b. l. 29 - 30, 32 – 33);- kaltinamojo suraÅ¡ytas raÅ¡telis, kuriame jis raÅ¡tu patvirtino, jog pavogė rankinukÄ , kuriame buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 7230“ bei pažadėjo grÄ Å¾inti pavogtÄ telefonÄ arba pinigus už jį iki 2012-02-04 (b. l. 35);- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A.

Z. atpažino kaltinamÄ jį E. G. (t. 1, b. 37 - 39);- liudytojo E. A. (E. A.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su E. G. pažįstamas maždaug dvejus metus. Paskutinį kartÄ jį matė po Naujų metų, datos nepamena. 2012 sausio mėnesio pradžioje E. G. pardavė jam mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kurio IMEI numeris 355946045448086, kuriuo jis naudojosi. Kad telefonas vogtas, jis nežinojo (b. l. 45);- daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolai, iÅ¡ kurių matyti, jog E. A. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, kurio IMEI numeris 355946045448086, be SIM kortelės, su baterija, kuris po apžiÅ«ros buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajai A.

Z. (b. l. 46, 47 – 50, 51). Atsižvelgiant į išdėstytus ištirtus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų turinį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga bei paties kaltinamojo prisipažinimu. Kaltinamojo įvykdytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, pasireiÅ¡kiantis aktyviais veiksmais praneÅ¡ant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas, ar susargdintas, verčiant bijoti, kad dėl tolimesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Subjektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t.y. grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo ar parodymo aktyviais veiksmais nukentėjusiajam. Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat nukentėjusios Z. G. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis E. G., Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, žodžiais ir veiksmais (užsimojęs kirviu prieÅ¡ motinÄ Z.

G., daužydamas juo į sienÄ Å¡alia nukentėjusiosios galvos) grasino jÄ nužudyti, tokiu savo elgesiu sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realizuotas. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir/ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę.

Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumÄ . Tad, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus, jų turinį, santykį vienas su kitu, darytina iÅ¡vada, kad E. G. atvirai, tai yra nukentėjusiosios A. Z. akivaizdoje, iÅ¡plėšė iÅ¡ jos deÅ¡inės rankos rankinę su mobiliojo ryÅ¡io telefonu, padarydamas nukentėjusiajai 640 Lt turtinę žalÄ , todėl Å¡i jo veika teisingai kvalifikuota kaip atvirÄ vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, jog grasindamas nužudyti motinÄ jis buvo blaivus, alkoholinius gėrimus vartojo po nusikalstamos veikos padarymo.

Å ias kaltinamojo aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji Z. G., todėl nesant baudžiamojoje byloje pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog E. G. BK 145 straipsnio 1 dalyje inkriminuojamÄ veikÄ atliko bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡i aplinkybė iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamasis E. G. teistas (b. l. 82 – 83), baustas administracine tvarka (b. l. 108 - 109), iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 110, 111), gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl miÅ¡raus elgesio ir emocijų sutrikimo (b. l. 114), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 115), 2012-02-09 specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad kaltinamajam E. G. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 118).Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į tai, jog nusikaltimai padaryti prieÅ¡ moteris, kurių viena artimas Å¡eimos narys, į kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , į nusikalstamų veikų stadijas (baigti nusikaltimai), į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, mokosi, nedirba, teistas), teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog Å¡ioje byloje bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , tačiau, įvertinus tai, jog turtinės žalos realiai nepadaryta arba ji atlyginta, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, susitaikė, - bausmės dydis nevirÅ¡ytinas įstatymo sankcijose už Å¡ias nusikalstamas veikas numatytų vidurkių.

Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 4 d.). Ä® kaltinamojo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2012-01-21 iki 2012-01-22 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 57), ir suėmimo laikotarpis nuo 2012-01-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str., b. l. 76-77, 151-152).Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai Å¡ioje byloje padaryti iki paskutinio nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, kaltinamajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo bÅ«du su 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 9 d.).

Įskaitytina į bausmę atlikta pagal šį nuosprendį bausmės dalis.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiosios motinos teisėtus interesus, kaltinamajam skirtinas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 2 dalimi, 306, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pripažinti E. G. (E. G.) kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.pripažinti E. G. (E. G.) kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, paskiriant E. G. subendrintÄ 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu E. G. paskirtÄ bausmę bendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ pagal abu nuosprendžius 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ä® atliktos bausmės laikÄ E. G.

įskaityti 2 (dvi) laikino sulaikymo paras nuo 2012-01-21 iki 2012-01-22, suėmimo laikotarpį nuo 2012-01-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės dalį, atliktÄ pagal 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.Palikti E. G. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ - iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 722 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant iÅ¡klausyti programÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo dienos arba, esant galimybei, bausmės atlikimo vietoje.IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, jog vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                      J. E.