355654ac-c8ce-4f57-bd97-65a66f154e6e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-69-430/2023 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02381-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams B.

K. U., N. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. K., J. K. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties dalies panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, registro duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė N. L. 2022 m. kovo 18 d. patikslintu ieškiniu prašė:

1) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini) 2) Panaikinti sandorius 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 dalį, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės B.

A., M. K. pardavė dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini); 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės R. V. dalį, kuria M. K. ir J. K. pardavė B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios plotas yra 253 kv. m; koordinatės: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini).

3) Taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), valdymo teisę tokiu bÅ«du – nustatyti ieÅ¡kovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovų B. K. U.ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , bendrÄ ribÄ nurodytuose koordinačių taÅ¡kuose: posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 4 (duomenys neskelbtini) , ribos linijos ilgis 50,05 m, pagal Å . L. sudarytÄ 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ .

4) Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad kilo gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl bendros jų žemės sklypus skiriančios ribos. Gretimų sklypų bendra riba nėra aiÅ¡ki, Å¡alys nesutaria dėl ribos buvimo vietos, todėl ribÄ turi nustatyti teismas. 1.2. 2020 metų pabaigoje ieÅ¡kovė pastebėjo, kad atsakovai pasistatė tvorÄ jos žemėje. Pradėjusi aiÅ¡kintis priežastis ji rado, kad Nekilnojamojo turto registre yra padaryta žyma, jog atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieÅ¡kovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir kad kadastro žemėlapyje atžymėta atsakovų sklypo riba 5 metrus „įeina“ į ieÅ¡kovės sklypÄ . 1.3.

Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kodėl Å¡alia esantis žemės sklypas, „persidengia“ su jai priklausančiu žemės sklypu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti sÄ lyginėje koordinačių sistemoje ir pasiÅ«lė atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir tokiu bÅ«du sužinoti tikslias žemės sklypo ribas. 2021 m. sausio 16 d. atlikti ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, ieÅ¡kovei, pateikus žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ Valstybės įmonei Registrų centrui, 2021 m. balandžio 2 d.

Valstybės įmonės (toliau VÄ®) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus sprendimu nuspręsta atidėti praÅ¡ymo priėmimÄ , kadangi pažymint minėto sklypo ribas kadastro žemėlapyje nustatyta, jog Å¡io žemės sklypo ribos kerta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. 1.4. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau NŽT) pateikė atsakymÄ Nr. 48SD-(14.48.136E), kad gretimų žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dokumentai prieÅ¡taringi, žemės sklypų savininkams nesutarus dėl bendros ribos, teises gali ginti teismine tvarka.

RaÅ¡te nurodė, kad iÅ¡nagrinėjus gretimo sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. parengtÄ namų valdos ribų PlanÄ M 1:500 ir archyvinėje byloje saugomÄ 1992 m. balandžio 27 d. parengtÄ sklypo linijų, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato ribų nužymėjimo vietovėje AktÄ , buvo nustatyta, jog žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) pažymėtos ribos skiriasi.

Plane pietrytinė žemės sklypo riba yra 35,00 m (Akte nurodyta 30,00 m); pietvakarinė riba 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); Å¡iaurės vakarinė riba yra 35,00 m(Akte nurodyta 30,00 m), Å¡iaurės vakarinė riba yra 50,14 m (Akte nurodyta 50,00 m); Å¡io sklypo pietvakarinė riba ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡nagrinėjus matininko VÄ® Registrų centras posistemėje „GeoMatininkas“ pateiktÄ (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesniosios žemės Å«kio mokyklos gyvenvietės iÅ¡plėtimo generalinio plano iÅ¡traukÄ , nustatyta, kad žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) matmenys yra 30,00 m x 50,00 m. 1.5.

Nurodė, kad iÅ¡ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 15 sesijos 1992 m. kovo 13 d. sprendimo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad N. L. paskirtas 1500 kv. metrų ploto žemės sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) individualaus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. 1992 m. balandžio 27 d. Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje Akte nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 13 d. sprendimu ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iÅ¡planavimo projektu, nužymėtos vietoje N. L. sklypo linijos; sklypo schemoje nurodyti žemės sklypo matmenys: 50.00 m x 30,00 m. (13,70+12.30+4), bendras sklypo plotas 0,15 ha. 1.6. 1992 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl individualiai statybai paskirto 0,15 ha žemės sklypo jai pardavimo. 1992 m. gruodžio 22 d.

UAB „Tolimatis“ paruošė ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ . Å iame plane nurodytas žemės sklypo plotas – 1504 kv. m.; riba, pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 1-2 yra 30,00 m ilgio; riba, pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 2-3 yra 50,05 m ilgio; riba, pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 3-4 yra 29,91 m ilgio; riba, pažymėta posÅ«kio taÅ¡kais 4-1 yra 50,04 m ilgio. Plane nurodyta, kad žemės sklypas Å¡iaurės rytuose esančioje 50,05 m ilgio riboje, pažymėtoje posÅ«kio taÅ¡kais 2-3, ribojasi su M.

S. žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. gruodžio 22 d. ieškovės Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais) M. S. (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), V. M. M. (projektinis Nr. 80), I. K. (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). M. S. sutiko su ieškovės žemės sklypo ribomis, nereiškė jokių pretenzijų nei plano ribų plano pasirašymo metu, nei kada nors vėliau.

Žemėtvarkos tarnyboje Å¡is planas suderintas 1993 m. liepos 27 d. Plane esančioje sklypo vietos schemoje matyti, kad besiribojantys žemės sklypai, pažymėti projektiniais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra identiÅ¡kos konfigÅ«racijos su ieÅ¡kovės sklypu, iÅ¡ kurių sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovams priklausantis žemės sklypas. 1993 m. gruodžio 9 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria N. L. nusipirko1504 kv.m. ploto žemės sklypÄ , esantį Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) apyl. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutartis patvirtinta Vilniaus rajono notarės D. S., reg. Nr.6253. IÅ¡ VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įraÅ¡as apie ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į 0,1504 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), galioja nuo 1994 m. sausio 9 d., t. y. nuo 1993 m. gruodžio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo VÄ® Registrų centras. 1.7. IÅ¡ 1992 m. balandžio 16 d. Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato ribų nužymėjimo vietoje akto matyti, kad dalyvaujant individualiam statytojui M.

S., remiantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu 1992 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktas žemės sklypas M. S., pagal (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iÅ¡planavimo projektÄ nužymėtos sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) linijos ir pastatų pamatų ribos. Sklypo schemoje matyti, kad žemės sklypo matmenys yra 30,00 m x 50,00 m. IÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybėje saugomo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesniosios žemės Å«kio mokyklos gyvenvietės iÅ¡plėtimo generalinio plano iÅ¡traukos, patvirtintos 2021 m. kovo 2 d.

ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistės, matyti, kad žemės sklypų, kurių projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatytos ribos nebuvo pakeistos. IÅ¡ NŽT pateikto generalinio plano iÅ¡traukos matyti, kad 1994 m. gegužės 31 d. B. S. personalinė įmonė patvirtino Å¡io plano iÅ¡traukÄ . Joje matosi 1994 m. birželio 1d. Vilniaus rajono architekto suderintas koregavimas, keičiant suformuotų sklypų ribas tokiu bÅ«du: riba tarp žemės sklypų projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista, perkeliant per 5 metrus jÄ Ä¯ kitÄ vietÄ â€“ sumažinant sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotÄ ir padidinant sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotÄ . 1.8.

B. S. personalinės įmonės 1994 m. birželio 4 d. sudarytame namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad sklypo, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) , plotas yra 1755 kv.m., o atstumai tarp posūkio taškų 1-4 ir 2-3 nurodyti 35,00 m. Šiame plane akivaizdžiai matyti, kad anksčiau buvusi pažymėta sklypo riba (nubrėžta linija) užtušuota baltu korektoriumi, ir tarp posūkio taškų 3-4 nubrėžta kita riba-linija, be to, daryti akivaizdūs užtušavimai - pataisymai ir tekstinėje plano dalyje, visi užtušavimai-pataisymai neaptarti ir nepatvirtinti.

Plane yra sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) N. L. paraÅ¡as grafoje „suderinta“, tačiau ieÅ¡kovės tvirtinimu, ji niekuomet nepasirašė tokių ribų sklypo plano, Žemės sklypo planas suderintas 1997-05-07 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje, pasiraÅ¡ytas B. A.. 1997 m. sausio 13d. M. K. pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai, praÅ¡ydamas parduoti jam 0,1755 ha ploto žemės sklypÄ Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gegužės 15 d. sudaryta valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartis Nr. 841/97-2206, kuria Valstybė, veikdama per Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , atstovaujamÄ Vilniaus rajono Žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkės B.

A., pagal LR Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymÄ Nr. 584-41, M. K. pardavė 1755 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. faktiÅ¡kai jam buvo parduota 1500 kv. m ploto valstybinės žemės ir 255 kv. m ploto ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios žemės, kuriÄ ji buvo įgijusi pagal 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį. 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo pardavimo sutartimi reg. Nr. 8-3471, patvirtinta Vilniaus miesto notarės R.

V., atsakovai M. K. ir J. K. 0,1755 ha ploto žemės sklypÄ kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius pastatus pardavė atsakovui B. K. U. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. 1.9. Nurodė, kad kelių asmenų vardu negali bÅ«ti įregistruota nuosavybės teisė į tÄ patį daiktÄ , kai jie nėra bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, todėl Å¡iame ginče bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus ir jų teisėtumÄ .

Ginčas dėl bendros žemės sklypus skiriančios ribos iš esmės yra susijęs su ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies priskyrimo kitam sklypui ir pardavimo kitam asmeniui – atsakovui M. K. teisėtumu. 1.10. Nurodė, kad Žemės sklypai, dėl kurių bendros ribos kilo ginčas, buvo suformuoti kaip nauji individualiai statybai skirti sklypai ir paskirti statytojams: 1500 kv.m ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas N. L. ir 1500 kv. m ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas M.

S.. Å ie sklypai parduoti privatinėn nuosavybėn žemės reformos metu, todėl Å¡ie privatizavimo veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607 nuostatomis. 1.11. Nurodė, kad naujai suformuotas 1755 kv. m ploto sklypas parduotas 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui M. K. pagal LR Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997m. balandžio 15 d. įsakymÄ Nr. 584-41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos” 4 punktÄ , individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodamų ar iÅ¡nuomojamų naujų žemės sklypų konkretų dydį savo potvarkiu nustato meras (valdyba) pagal patvirtintus detaliuosius planus.

Duomenų apie tai, kad savivaldybė bÅ«tų priėmusi sprendimÄ sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) skirti papildomÄ valstybinės žemės plotÄ 255 kv. m nėra, o jeigu bÅ«tų buvęs priimtas, bÅ«tų neteisėtas dėl žemiau nurodytų motyvų. LR Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr.584-41 M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypÄ priimtas neteisėtai, neturint jokio teisėto pagrindo. Atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) namų valdos planas galutinai buvo suderintas 1997 m. gegužės 7 d., todėl taikytinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis teritorijų planavimo procesÄ , kuris įsigaliojo nuo 1996 m. sausio 1 d.

Namų valdos planas privalo bÅ«ti rengiamas vadovaujantis detaliuoju planu. 1.12. Galiojančio (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesniosios žemės Å«kio mokyklos gyvenvietės iÅ¡plėstinio generalinio plano 2021 m. kovo 1 d. iÅ¡trauka patvirtina, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuoti vienodo dydžio, jų ribos nebuvo keičiamos. 1994 m. birželio 1 d. Vilniaus rajono architekto atliktas generalinio plano „koregavimas“, keičiant suformuotų sklypų ribas – praplečiant sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovės sklypo gilumÄ 5 metrais, Å¡itaip paimant dalį ieÅ¡kovės žemės sklypo ir Å¡iÄ ieÅ¡kovės sklypo dalį prijungiant prie atsakovų sklypo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nei sklypų amalgamacijos, nei konsolidacijos procedÅ«ros nebuvo atliekamos. Toks plano pakeitimas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kompetentingos savivaldybės institucijos ir neįsigaliojo. Savivaldybės priimto sprendimo pakeisti generalinį planÄ sumažinant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotÄ ir jo sÄ skaita padidinat sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) plotÄ priimta nebuvo. 1.13. IeÅ¡kovė savo žemės sklypo dalies negrÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn ir nesuteikė teisės savo žeme disponuoti.

Žemės sklypo dalis, priskirta atsakovų sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) generalinio plano „pakoregavimu“ ir 1994 m. birželio 4 d. sudarytu namų valdos žemės sklypo ribų planu, nepriklausė valstybinės žemės fondui, o buvo privati žemė, teisėtai ieÅ¡kovės įsigyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovės nuosavybės teisė į žemės sklypÄ buvo įregistruota VÄ® Registrų centras ir tinkamai iÅ¡vieÅ¡inta. Nuosavybės teisės turinį sudaro naudojimo, valdymo ir disponavimo teisės, todėl tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ ar jo dalis bei daiktines teises.

Valstybė, veikdama per Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įgaliotÄ asmenį, neteisėtai padidintÄ Å¾emės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė tuometiniam pareiÅ¡kėjos kaimynui M. K. kaip valstybinę žemę, pažeidžiant konstitucinę ieÅ¡kovės teisę į nuosavybę ir imperatyvias įstatymų nuostatas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, 1964 m. CK 95 straipsnį, Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos” nuostatas.

Neteisėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 pagrindu šiuo sandoriu neteisėtai buvo parduota ieškovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis 253 kv. m ploto, kurios koordinatės nustatytos matininko Š. L. 2021 m. liepos 26 d. Situacijos planu: posūkio taškas Nr. 3 (duomenys neskelbtini).13, posūkio taškas Nr. 4 (duomenys neskelbtini), posūkio taškas Nr. 7 (duomenys neskelbtini) , posūkio taškas Nr. 8 (duomenys neskelbtini). 1.14.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad buvo pažeista jos teisė į nuosavybę sužinojo 2021 m. sausio 26 d. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Apie tai, kad jai priklausančio žemės sklypo dalis yra „primatuota“ ir parduota kaimyniniam sklypui, ji nebuvo gavusi jokios informacijos. Aplinkybes, kad atsakovų 1994 m. birželio 4 d. namų valdos žemės sklypų planas gali bÅ«ti neteisėtas, ieÅ¡kovė sužinojo tik 2021 m. gegužės-birželio mėnesiais, kai iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos gavo Å¡io plano kopijÄ .

IeÅ¡kovė neigia pasiraÅ¡iusi šį atsakovų 1994 m. birželio 4 d. namų valdos žemės sklypo planÄ , jo sudarymo aplinkybės ieÅ¡kovei nebuvo žinomos. Ginčijamos atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. gegužės 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinys ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties turinys ieÅ¡kovei tapo žinomas tik Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovams pateikus Å¡ių dokumentų kopijas į bylÄ .

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. 1.15. Tuo metu, kai įvyko ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pažeidimas, galiojusio 1964 CK 143 straipsnis numatė savininko teisę iÅ¡reikalauti turtÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, jog tai, kad 1964 m. Civilinio kodekso 143 straipsnyje nustatyta, jog savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti turtÄ ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, jeigu Å¡is turtas savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas ar iÅ¡ kurio nors jų pagrobtas arba kitaip nustojo bÅ«ti jų valdomas be jų valios, yra visuotinai pripažinta nuosavybės teisės gynimo taisyklė.

Ginčo objektu esanti gretimų žemės sklypų bendra riba turi bÅ«ti atstatyta, nes ji buvo pakeista dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo klastojant dokumentus ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo dalis parduota kitam asmeniui be jos-savininkės valios. Å itaip įvykdytina restitucija natÅ«ra, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei neteisėtais sandoriais iÅ¡ jos paimtos žemės sklypo dalies valdymÄ . 1.16. Pripažinus niekiniais ginčijamus sandorius (nurodytÄ jų dalį), taikytina restitucija natÅ«ra, nes ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra padarytas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

IeÅ¡kovei turi bÅ«ti grÄ Å¾intas neteisėtai iÅ¡ jos paimtos žemės dalies valdymas nustatant ieÅ¡kovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini), , ir atsakovų B. K. U. ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , bendrÄ ribÄ nurodytuose koordinačių taÅ¡kuose: posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , posÅ«kio taÅ¡kas nr. 4 (duomenys neskelbtini) , ribos linijos ilgis 50,05 m, pagal Å .

L. sudarytÄ 2021-03-15 žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ .

2. Atsakovai B. K. U. ir N. U. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Ginčijamų teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas - LR Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr.584-41, kuriuo leista M. K. parduoti 1755 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Patikslinto ieÅ¡kinio 1 reikalavimas atmestinas, nes praleistas terminas jį apskųsti ir nepraÅ¡oma praleistÄ terminÄ atnaujinti. 2.2.

Teigia, kad nuo praÅ¡omo panaikinti administracinio akto priėmimo dienos (1997 m. balandžio 15 d.) iki patikslinto ieÅ¡kinio su reikalavimu iÅ¡ dalies panaikinti aktÄ pateikimo teismui (2022 m. kovo 18 d.) praėjo 24 metai ir 11 mėnesių. Antra, ieÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepraÅ¡o terminÄ atnaujinti. Trečia, nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bÅ«tų nustatyta nusikalstama veika, susijusi su LR Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d.

įsakymas Nr.584-41 priėmimu. 2.3. Nurodė, kad pagal pardavėjo pateiktus dokumentus parduodamas žemės sklypas priklausė pardavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2002 m. gegužės mėn. 02 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriaus iÅ¡duotÄ pažymÄ apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ ir teises į jį Nr. 20021572; pagal 1997 m. gegužės mėn. 30 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus raj.

žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimÄ Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, reg. Nr. 41/13199; ir pagal 1997 m. gegužės mėn. 15 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, Nr. P41/97-2206. Prie pirkimo-pardavimo sutarties buvo pridėtas 1997 m. žemės sklypo planas, kuriame esančių duomenų, įskaitant žemės sklypo ribų ir ploto, teisingumÄ yra patvirtinę suinteresuotos valstybinės institucijos. 2.4.

Teigia, kad pardavėjų pateiktoje valstybinės žemės įsigijimo sutarties 1 straipsnyje buvo nurodyta, kad 0.1755 ha žemės sklypas parduotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 pagrindu. Atsakovai I (U.) pilnai pasitikėjo įgaliotos valstybės institucijos sprendimų teisėtumu, jos darbuotojų kompetencija ir neturėjo pagrindo abejoti Pardavėjų nuosavybės teise į parduodamÄ 0.1755 ha žemės sklypÄ . Be to, pardavėjai garantavo, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į įsigytÄ turtÄ ; kad nėra valstybės institucijų jokių praneÅ¡imų apie ketinimÄ apriboti jų nuosavybės teises ar praneÅ¡imų apie su parduodamo turto nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymÄ (sutarties 4.3 – 4.4 punktai). 2.5.

Atsakovai pirkdami 0.1755 ha žemės sklypÄ neturėjo ir dabar neturi jokių duomenų, kad jiems parduotÄ Å¾emės sklypÄ pardavėjai bÅ«tų įgiję nusikalstamos veikos pasėkoje. Jeigu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1997 m. parduodama M. K. ir J. K. 0.1755 ha ploto žemės sklypÄ atliko kokius nors neteisėtus ar klaidingus veiksmus, tai Atsakovai negali atsakyti už valstybės pareigÅ«nų veiksmus.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti taikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad: 3.1. Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 13 d. sprendimu (registro Nr. 231) M. S. individualaus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse skirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai M. K. ir J. K. 1993 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ M.

S. nusipirko nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai 1997 m. sausio 13 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti 0,1755 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ((kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau -Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr.987 „Dėl valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos” (redakcija galiojusi 1996-11-23 - 1999-06-09) (toliau -Tvarka) 2 punktu parduodant arba kitaip perleidžiant valstybinę žemę ne žemės Å«kio veiklai, valstybei atstovauja atitinkamos apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkas.

Apskrities valdytojas savo sprendimu leidžia parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypÄ . Pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡o apskrities valdytojas arba jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkas. Tvarkos 4 punkte reglamentuota, kad kaimo vietovėje naujo žemės sklypo individualiam gyvenamajam namui statyti maksimalus dydis – 0,25 hektaro, o esamos namų valdos sklypas atitinka faktiÅ¡kai jos užimamÄ plotÄ , bet negali bÅ«ti didesnis kaip 2 hektarai.

Tvarkos 6 punkte reglamentuota, kad Naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų.

Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimÄ , tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytÄ gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtÄ statiniams, ir tam nepanaudotÄ Å¾emės sklypo plotÄ . 3.2. Atsakovai M. K. ir J. K. 1997 m. sausio 13 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti 0,1755 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Kartu prie praÅ¡ymo pridėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Namų valdos techninės apskaitos kortelę ir 1994 m. birželio 4 d. parengtÄ B. S. personalinės įmonės direktoriaus B. S. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ M:500 (toliau – Žemės sklypo planas Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo planas Nr. (duomenys neskelbtini) suderintas paraÅ¡ais su Vilniaus rajono administracijos ArchitektÅ«ros ir Statybos skyriaus vyr. architektu, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos virÅ¡ininku, taip pat su gretimų žemės sklypų savininkais, be kita ko ir su ieÅ¡kove Vilniaus rajono Žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkė B.

A. 1997 m. gegužės 7 d. suderinusi Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ , 1997 m. gegužės 15 d. sudarė su atsakovais valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/97-2206, kuria pardavė atsakovams 0,1755 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ . Nr. (duomenys neskelbtini). 3.3. Atsakovai 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-3471 pardavė Žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams B.

K. U. ir N. U. (toliau – Atsakovai II). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1997 m. gegužės 30 d. , ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal B. S. personalinės įmonės vykdytojo B. S. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. 3.4. Pažymėjo, kad Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos gyvenvietės išplėtimo generaliniame plane (toliau -Projektas), kuris koreguotas ir suderintas 1994 m. birželio 1 d.

Vilniaus rajono architekto praplečiant Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 5 m į IeÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Žemės sklypo planas Nr. (duomenys neskelbtini) suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais ir su ieÅ¡kove. Atsižvelgiant į tai, kad už Projekto rengimÄ buvo atsakinga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Projektas koreguotas ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės vyr. architektu, o Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas parengtas pagal koreguotÄ ProjektÄ ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir statybos vyr. architektu, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos virÅ¡ininku, su gretimų žemės sklypų savininkais, be kita ko ir su IeÅ¡kove, 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo sutartis su atsakovais I sudaryta atsižvelgiant į ProjektÄ ir Žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) planÄ , kuris yra neatskiriamoji 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/97-2206 ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 8-3471 dalis, todėl nėra pagrindo naikinti Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių dalyje dėl 253 kv. m. ir taikyti restitucijÄ dėl Å¡ios dalies grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei. 3.5.

IeÅ¡kovė skundžia sprendimus priimtus 1994-1997 metais, tai yra praėjus 24 metams nuo jų priėmimo dienos. IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti 1994 m. Žemės sklypo planÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1997 m. pirkimo-pardavimo sutartį praėjus 24 metams nuo pirkimo -pardavimo sudarymo. IeÅ¡kovė nepateikia paaiÅ¡kinimų, priežasčių, kodėl ji tiek metų nieko nedarė dėl jos pažeistų teisių gynimo. 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio iki 2000 metų, 83 straipsnis numatė, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, iÅ¡nyksta teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ (ieÅ¡kininė senatis).

Pagal 84 straipsnio nuostatas nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Šuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų.

3. Atsakovai M. K. ir J. K. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, atmesti ieÅ¡kovės N. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį, kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , priteisti M. K. ir J. K. naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti vėliau. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 4.1. Nuo praÅ¡omo panaikinti administracinio akto priėmimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio su reikalavimu iÅ¡ dalies panaikinti aktÄ pateikimo praėjo 24 metai ir 11 mėnesių, o ieÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepraÅ¡o terminÄ atnaujinti. 4.2.

Atsakovai sutinka su kitų atsakovų argumentais dėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojusio iki 2000 metų nuostatas. Kadangi ieÅ¡kovė skundžia sprendimus priimtus 1994 - 1997 metais (praėjus 24 metams nuo jų priėmimo dienos), o tuo metu galiojusio CPK 84 straipsnis nustatė bendrÄ trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ , vadovaujantis tuo metu galiojusio CPK 83 straipsniu pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, iÅ¡nyksta teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ (ieÅ¡kininė senatis). 4.3.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė paaiÅ¡kinimų bei priežasčių, kodėl ji tiek metų nieko nedarė dėl jos pažeistų teisių gynimo. Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. 4.4.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju, negalima ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios sieti su ieÅ¡kovės 2020 metais pastebėjimu, jog jos kaimynas atsakovas pastatė tvorÄ , o bÅ«tina sieti su ta aplinkybe, kad ieÅ¡kovė pasirašė M. K. namų valdos sklypo ribų planÄ , kurį 1997 m. gegužės 7 d. patvirtino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, Vilniaus rajono žemės Å«kio valdybos, Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkė B. A. ir kuriame aiÅ¡kiai yra nubrėžtos 35.00 metrų kraÅ¡tinės bei nurodytas bendras plotas – 1755 kv. m.

Mano, kad taikant rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartÄ , ypatingai įvertinant faktÄ , kad ieÅ¡kovė pasirašė, t. y. susipažino ir sutiko su atsakovų namų valdos sklypo ribų plane nurodytais sklypo iÅ¡matavimais, spręstina, kad ieÅ¡kinį teismui pateikus 2022 m. kovo 18 d., kai apie ginčo situacijÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma dar nuo 1996 – 1997 metų, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas. Atsakovams praÅ¡ant teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestinas vien jau Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu. 4.5.

Nurodė, kad tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41, tiek 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartis Nr. 841/97- 2206, t. y. ieÅ¡kovės siekiami panaikinti administracinis aktas bei sandoris, yra paremti tuo, kad Atsakovų II 0,1755 ha ploto namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo parengtos ir patvirtintos pagal Namų valdos techninės apskaitos kortelę ir 1994 m. birželio 4 d. parengtÄ B.

S. personalinės įmonės direktoriaus B. S. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ M:500. Žemės sklypo planas Nr. (duomenys neskelbtini) suderintas paraÅ¡ais su Vilniaus rajono administracijos ArchitektÅ«ros ir Statybos skyriaus vyr. architektu, (duomenys neskelbtini) ART virÅ¡ininku, taip pat su gretimų žemės sklypų savininkais, be kita ko ir su ieÅ¡kove. 4.6. IeÅ¡kovė nepatiekė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o iÅ¡ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos į bylÄ pateikto žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) jokių „koregavimų“ nematyti.

Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omas panaikinti administracinis aktas (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41) bei praÅ¡omas panaikinti sandoris (2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. 8-3471) yra paremti B. S. namų valdos žemės sklypo ribų planu M:500, norint panaikinti minėtÄ aktÄ bei sandorį, privaloma pirmiau kreiptis į teismÄ dėl Žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Atsakovų nuomone, kuomet teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas dokumentas, kurio pagrindu buvo sudaryti vėlesni dokumentai (administracinis aktas bei sandoris), nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį. 4.7.

Tiek 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutartis Nr. 841/97-2206, tiek 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. 8-3471 buvo sudarytos atsakovams laikantis absoliučiai visų teisės aktų reikalavimų. Atsakovai visada elgėsi sÄ Å¾iningai, niekada neatliko ir nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su žemės sklypo įsigijimu. Vien jau dėl to, partikslinto ieÅ¡kinio tenkinimas bÅ«tų visiÅ¡kai nesuderinamas su atsakovų teisių ir teisėtų interesų apsauga. 4.8.

Teigė, kad nenuginčijus ir / ar nepakeitus 1994 m. birželio 4 d. parengto B. S. personalinės įmonės direktoriaus B. S. Žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suderintas paraÅ¡ais su Vilniaus rajono administracijos ArchitektÅ«ros ir Statybos skyriaus vyr. architektu, (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos virÅ¡ininku, taip pat su gretimų žemės sklypų savininkais, o taip pat ir su ieÅ¡kove, nėra pagrįsta tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, nes bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos atsakovų , kaip sÄ Å¾iningų turto įgijėjų, teisės ir teisėti interesai.

4. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad: 5.1. Neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio mokyklos gyvenvietės iÅ¡plėtimo generalinio plano korektÅ«ras. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovams B. K. U. ir N. U. iÅ¡ ieÅ¡kovės N. L. 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė atsakovams M. K. ir J. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės N. L. 2057,00 Eur (du tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės N. L. 20,04 Eur (dvideÅ¡imt eurų 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

6. Pirmosios instancijos teismas dėl termino administraciniam aktui apskųsti nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo datÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas.

7. Pažymėjo, kad ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikto veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas deÅ¡imties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo, yra naikinamasis, todėl pasibaigęs negali bÅ«ti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismÄ su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali bÅ«ti pagal įstatymÄ atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismÄ buvimas.

8. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas yra 253 kv. m, Teismas pažymi, kad šis dokumentas priimtas tinkamai atliekant atitinkamas procedūras. Duomenų byloje apie tai, kad būtų atlikti, kokie nors pažeidimai, neatitikimai teisės aktų imperatyvioms nuostatoms nėra, taip pat teismo nuosprendžiu nėra nustatyta jokia nusikalstama veika, susijusi su minėto įsakymo priėmimu.

Å io akto pagrindu M. K. įgijo 1755 kv. m ploto žemės sklypÄ nuosavybės teise. Å is aktas galėjo bÅ«ti skundžiamas per vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo dienos (ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalis). Praleidus šį terminÄ , jis galėjo bÅ«ti atnaujinamas per 10 metų nuo minėto akto priėmimo dienos (ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinys dėl minėto akto panaikinimo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taigi ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį praėjus daugiau nei 25 metams po akto priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido tiek 1 mėnesio terminÄ Ä¯sakymui skųsti, tiek 10 metų naikinamÄ jį terminÄ administraciniam aktui apskųsti. Tai daro negalimÄ teismo procesÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo.

9. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo nurodė, kad remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 1993 m. gruodžio 9 d. ieÅ¡kovė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1504 kv. m sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) apyl., (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. birželio 1 d. Vilniaus rajono architekto suderintu planu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas praplėstas 5 m. 1997 m. gegužės 7 d. sudarytas ir suderintas M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kurio plotas – 1755 kv. m. 1997 m. gegužės 15 d. M. K. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1755 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. K. ir M. K. pardavė B. K. U. minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

10. Nurodė, kad ieÅ¡kovė teigė, kad nuosavybės teisės pažeidimas laikomas tęstiniu pažeidimu, todėl ieÅ¡kinio senatis nagrinėjamu atveju netaikytina. Be to, ieÅ¡kovė nurodė apie savo pažeistas teises sužinojusi tik 2021 m. sausio 16 d. Taigi senaties terminas, ieÅ¡kovės vertinimu, nepraleistas. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 1994 metų moka mokesčius už 15 arų žemės sklypÄ , paaiÅ¡kino, kad žemės sklype maždaug kartÄ per metus Å¡ienauja. Nurodė, kad tvorÄ , esančiÄ sklype, pastebėjo tik 2021 metais. Atsakovai su ieÅ¡kovės pozicija nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo sužinoti, jog ginčo žemės sklypo dalis priklauso ne jai, o kaimyninio žemės sklypo savininkams. Tai, kad ieÅ¡kovė teigia sužinojusi minėtÄ faktÄ praėjus daugiau nei 20 metų nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės sužinoti apie, ieÅ¡kovės vertinimui, teisės pažeidimÄ anksčiau. IeÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir atsakinga turėjo rÅ«pintis savo žemės sklypu ir žinoti jos ribas. Jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, pagrindžiančių faktÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės žinoti, kad ginčo sklypo dalis priklauso kaimyniniam sklypui, byloje nėra.

12. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė pati pasirašė 1997 m. gegužės 7 d. M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ , kuriame nurodytas plotas – 1755 kv. m bei nubrėžtos sklypo ribos. Å is planas yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas. Tai sudaro pagrindÄ spręsti apie tai, jog ieÅ¡kovė ne tik galėjo sužinoti, bet ir realiai susipažinusi su pateiktu planu žinojo, jog M. K. tenkanti sklypo dalis sudaro 1755 kv. m.

13. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų praÅ¡ymÄ bei nenustatęs svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas kreiptis į teismÄ , sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

14. Dėl žemės sklypo ribų nustatė, kad k 1997 m. gegužės 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane, kuris yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties priedas, esantis jos parašas, tačiau šio dokumento turinys yra pakeistas. Ieškovė nurodo, jog ji pasirašė plane, kur nurodytas M. K. tenkantis 15 arų žemės plotas. Taigi iš esmės ieškovė teigia, jog ji nepasirašė tokio plano, kuriame M. K. nustatomas 1755 kv. m žemės plotas.

15. Teismas, įvertinęs pateiktÄ teismui dokumentÄ (bylos Nr.(duomenys neskelbtini) 12 lapas), pažymėjo, jog matyti, kad Å¡iame dokumente yra korekcijų, t. y. baltu markeriu užtuÅ¡uotas tekstas, sklypo atvaizdavime užtuÅ¡uota linija bei rožinės spalvos raÅ¡ymo priemone apibrėžtas sklypo atvaizdavimo plotas. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡iame plane kaip pagrindinis aspektas vertintinas M. K. tenkantis žemės sklypo plotas (kurį ir ginčija ieÅ¡kovė), pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris aiÅ¡kiai nurodytas – 1755 m2.

Tame pačiame dokumente, prie žymos „suderinta“, pasirašė ieÅ¡kovė. Nurodė, kad paraÅ¡as yra ieÅ¡kovės, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieÅ¡kovė. Dokumente nurodyto ploto, sklypo vietos schemos, lentelės, kurioje nurodytos vietinės koordinatės, korektÅ«ros požymių nėra. Nurodė, kad vertinant minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė 1997 m. gegužės 7 d. pasiraÅ¡iusi M. K. tenkančio namų valdos žemės sklypo ribų planÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti apie pakeistas sklypų ribas.

16. Teismas pažymėjo, kad esant praėjus daugiau nei 20 metų, galimai, atitinkami dokumentai gali bÅ«ti neiÅ¡likę. Teismas nagrinėjamoje situacijoje vertina byloje pateiktus dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad 1997 m. gegužės 15 d. M. K. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1755 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o Å¡ios sutarties priedÄ â€“ planÄ pasirašė ir pati ieÅ¡kovė taip iÅ¡reikÅ¡dama savo sutikimÄ . Taigi ginčo žemės sklypų ribų derinimo procese buvo suderintos ir nustatytos tokios ribos, kokios ir nurodytos teismui pateiktuose dokumentuose. Pagrįstų duomenų, kurie galėtų patvirtinti faktÄ , jog buvo priimti neteisėti administraciniai aktai ar sudaryti sandoriai tam nesant teisinio pagrindo, nėra (CPK 1(duomenys neskelbtini) straipsnis).

17. Dėl pirkėjų kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų pažymėjo, kad nuomonė neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tam, kad daiktas bÅ«tų iÅ¡reikalautas iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų, nagrinėjamu atveju atsakovų – N.s ir B. K. U., turėjo bÅ«ti nustatytas nusikaltimo padarymo faktas. Teismas duomenų apie padarytÄ nusikaltimÄ neturi. Todėl toks ieÅ¡kovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Net ir tuo atveju, jeigu byloje bÅ«tų nustatyti atitinkami ieÅ¡kovės nurodomi teisės pažeidimai, pasitvirtintų ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, teismas neturėtų galimybės tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti minėtÄ Å¾emės sklypo dalį natÅ«ra, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistos sÄ Å¾iningų nekilnojamojo daikto įgijėjų - N.s ir B. K. U. teisės ir teisėti interesai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. IeÅ¡kovė N. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-247-1115/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Teismas dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo trumpai pasisakė, jog nenustatyta, jog Å¡ie sprendimai neatitiktų imperatyvių teisės normų reikalavimų ar bÅ«tų nustatyti kokie nors pažeidimai, nepasisakydamas detaliau dėl skundžiamų sprendimų atitikimo teisės aktams.

Teismas iÅ¡ esmės nevertino skundžiamų aktų atitikimo norminiams teisės aktams, klausimÄ sprendė formaliai ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. 20.2. Patikslintu ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį ir 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 523 kv. m atsakovui M. K. pardavimo niekiniais ir juos panaikinti. Teismas neteisingai vertino, kad 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.584-41 dalis, kuria nurodyta M.

K. parduoti 1755 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio plotas yra 253 kv. m priimta tinkamai atliekant atitinkamas procedūras ir nebuvo padaryta pažeidimų ir nenustatyta neatitikimų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Teismas nepagrįstai netaikė minėto administracinio akto priėmimui aktualių teisės aktų - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau - Tvarka), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normų. 20.3.

Skundžiamas 1997 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr. 584-41 „Dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo Vilniaus rajone“ priimtas vadovaujantis Tvarkos nuostatomis. Å ios Tvarkos 4 punktas nustatė, kad faktiÅ¡kas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių žemės sklypų suteikimÄ ieÅ¡kovei ir buvusiai M. K. žemės sklypo naudotojai M. S.: 1992 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) tarybos 15 sesijos sprendimu tiek N. L., tiek M. S. buvo skirta 15 arų žemės sklypai. 1992 m. balandžio 16 d. M. S. sudarytas Sklypo linijų, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatų ribų nužymėjimo vietoje planas, sklypo plotas - 15 arų, o 1992 m. balandžio 27 d. toks planas sudarytas N. L. - sklypo plotas 15 arų. 20.4.

Tiek Tvarkos nuostatos, tiek Žemės reformos įstatymas imperatyviai nustatė, kad parduodami valstybinės žemės sklypai turėjo atitikti patvirtintÄ dydį ir detaliųjų planų sprendinius. Teismas, analizuodamas skundžiamų administracinių aktų teisėtumÄ , nepagrįstai vertino tik atskirus atrinktus dokumentus, nevertindamas įrodymų visumos. Teismas nevertino, apeliantei ir atsakovui M. K. žemės sklypų suteikimo aplinkybių, nepatikrino, ar byloje esantys įrodymai nėra prieÅ¡taringi. 20.5.

Mano, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir įrodymų visumÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija turėjo teisę atsakovui M. K. parduoti tokio ploto žemės sklypÄ , koks 1992 m. kovo 13 d. sprendimu buvo suteiktas naudotis ir ne didesnį, nei buvo numatytas Generaliniam plane. 20.6. Teismas neteisingai vertino, jog ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama ant 1994 m. birželio 4 d. M. K. namų valdos žemės sklypo ribų plano sutiko su sklypo ribomis, o Å¡is planas yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priedas, todėl 1755 kv. m ploto žemės sklypas M.

K. buvo parduotas teisėtai. 20.7. Ieškovės minėto ribų plano pasirašymas Tvarkos nuostatų atžvilgiu neturi jokios teisinės reikšmės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas M. K. yra privatūs fiziniai asmenys ir bet koks nuosavybės perleidimas turėjo būti įforminamas sandoriu tarp fizinių asmenų. Toks sandoris nebuvo sudarytas ir ginčo dėl to byloje nėra. Kaip minėta anksčiau, atsakovui M. K. galėjo būti parduotas tokio ploto žemės sklypas, koks buvo skirtas apylinkės sprendimu ir numatytas planavimo dokumentuose. 20.8.

Å iuo atveju, valstybė, veikdama per Nacionalinę žemės tarnybÄ , žemės sklypo dalį - 253 kv. m, kuriÄ 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieÅ¡kovei, 1997 m. gegužės 15 d., kaip valstybinę žemę, pardavė taip pat ir atsakovui M. K.. Valstybė tÄ patį žemės sklypo plotÄ pardavė du kartus. Teismas nenagrinėjo Å¡ių aplinkybių ir nenustatė, ar atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, parduodama ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, nepažeidė ieÅ¡kovės nuosavybės teisių.

Å ių aplinkybių nustatymas tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kinio pagrindu dėl sandorio pripažinimu negaliojančiu, todėl neiÅ¡nagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl Å¡ių aplinkybių, teismas neatskleidė ginčo esmės. 20.9. Tvarkos nuostatų prasme bei pagal ginčui aktualiÄ 1993 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1(duomenys neskelbtini) patvirtintÄ privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikos (toliau- Metodika) 3.4 papunktį, miesto žemėtvarkos tarnyba iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo privalėjo gauti praÅ¡omo įsigyti žemės sklypo planÄ ir jį patvirtinti. 5.1 papunktis nustatė, kad miestuose ir gyvenvietėse žemės sklypas turėjo atitikti nustatyta tvarka suteiktÄ naudoti plotÄ .

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir Tvarkos nuostatas M. S. - prieÅ¡ tai buvusiai M. K. sklypo naudotojai, 1992 m. kovo 13 d. apylinkės tarybos 15 sesijos sprendimu suteiktas naudotis sklypo plotas - 15 arų. Toks plotas nurodomas ir 1993 m. birželio 4 d. sutarties, kuria M. K. įsigijo nebaigtÄ statyti namÄ iÅ¡ M. S., 1 punkte. 20.10. Generalinio plano sprendiniuose matyti, kad visi sklypai yra vienodo dydžio, t. y. po 1500 kv. m. Liudytoju byloje apklaustas matininkas B. S., kuris rengė ribų planus tiek N. L., tiek M.

K., parodė, kad iÅ¡ pradžių visiems sklypams buvo parengti ribų planai po 15 arų. 20.11. Teismo iÅ¡vada, jog ginčo žemės sklypų ribų derinimo procese buvo suderintos ir nustatytos tokios ribos, kokios ir nurodytos teismui pateiktuose dokumentuose, yra nepagrįsta. Byloje esantis atsakovo M. K. žemės sklypo ribų planas, kaip ir teismas padarė iÅ¡vadÄ , yra koreguotas, t. y. baltu markeriu užtuÅ¡uotas tekstas, sklypo atvaizdavime užtuÅ¡uota linija bei rožinės spalvos raÅ¡ymo priemone apibrėžtas sklypo atvaizdavimo plotas.

Å is dokumento koregavimas nėra niekaip aptartas ir nėra patvirtintas pasiraÅ¡ančiųjų institucijų asmenų, todėl nėra galimybės spręsti, kada ieÅ¡kovė šį planÄ pasirašė - prieÅ¡ ar po koregavimo kaip ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog Å¡alys suderino bÅ«tent tokias sklypo ribas, kokios nurodytos iÅ¡taisytame ribų plane. 20.12. Nurodė, kad ginčas kyla ne dėl to, koks plotas galėjo priklausyti atsakovui M. K., bet dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių pažeidimo, t. y. kad 253 kv. m ploto buvo parduota atsakovui ieÅ¡kovės žemės sklypo sÄ skaita, tokiu bÅ«du atimant iÅ¡ jos nuosavybę.

Valstybė, veikdama per Nacionalinę žemės tarnybÄ , 1993 m. gruodžio 9 d. pardavusi ieÅ¡kovei 1504 kv. m ploto žemės sklypÄ , 253 kv. m Å¡io sklypo 1997 m. gegužės 15 d. sutartimi, kaip valstybinę žemę, pardavė M. K., nors Å¡is plotas nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei. 20.13. Mano, kad visiÅ¡kai nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog esant praėjus daugiau nei 20 metų, galimai dokumentai, pagrindžiantys (duomenys neskelbtini) apylinkės gyvenvietės generalinio plano pakeitimÄ , gali bÅ«ti neiÅ¡likę, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, jog buvo priimti neteisėti administraciniai aktai ar sudaryti sandoriai tam nesant teisinio pagrindo. 20.14.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog administraciniai aktai, susiję su generalinio plano pakeitimu sprendžiant ginčo sklypų ribÄ buvo priimti. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei VÄ® Registrų centras ar Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kokie administraciniai aktai dėl ieÅ¡kovės žemės sklypo dalies nusavinimo buvo priimti, bet prarasti. Byloje esantys įrodymai dėl žemės sklypo suteikimo ir pardavimo ieÅ¡kovei neginčijamai patvirtina ieÅ¡kovei ir Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo 15 arų plotÄ , tačiau teismas Å¡ių dokumentų visiÅ¡kai nevertino. 20.15.

Nurodė, kad bylos esmė - ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, pasireiškiantis tuo, kad valstybei pardavus dalį jos žemės sklypo atsakovui M. K., sumažėjo ieškovės žemės sklypo plotas, o riba taip ieškovės ir atsakovo M. K. žemės sklypų yra neaiški. Tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl ribos tarp žemės sklypų aiškumo, apsiribodamas formalia išvada, jog nenustatyta pažeidimų dėl skundžiamų administracinių aktų priėmimo. 20.16.

Teigia, kad teismas nevertino atsakovės NŽT Vilniaus rajono skyriaus raÅ¡to Nr. 48SD- (14.48.136 E.), kuriame nurodyta, kad iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės ir atsakovo M. K. žemės sklypų dokumentus, nustatyta, jog jie yra prieÅ¡taringi, dėl ko nėra galimybės nustatyti aiÅ¡kiÄ ribÄ taip gretimų žemės sklypų. Å is raÅ¡tas neabejotinai patvirtina, jog ribos neaiÅ¡kumas egzistuoja ir Å¡is neaiÅ¡kumas dėl sklypo ribos turėjo bÅ«ti teismo iÅ¡spręstas. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nenagrinėjo skundžiamų administracinių aktų atitikimo įstatymų reikalavimams ir neiÅ¡sprendė ginčo dėl neaiÅ¡kios gretimų sklypų ribos.

Teismas neiÅ¡nagrinėjo ginčo pagal nurodytus patikslinto ieÅ¡kinio pagrindus ir neatskleidė bylos esmės. 20.17. Pasisakydamas dėl generalinio plano, teismas vertino, jog galimai per 20 metų atitinkami generalinio plano pakeitimo dokumentai nėra iÅ¡likę, tačiau dėlto nėra pagrindo spręsti, jog atlikti pakeitimai buvo neteisėti. Teismas vertindamas Generalinio plano pakeitimo teisėtumÄ nepagrįstai nevertino Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų bei 1996 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 617, kurių nuostatos aktualios sprendžiant Generalinio plano pakeitimo procedÅ«ras. 20.18.

Teismas formaliai pasisakydamas, jog galbūt buvo priimti atitinkami administraciniai aktai, tačiau jie nėra išlikę, dėl to nėra pagrindo teigti, jog Vyriausiojo architekto 1994 m. birželio 1 d. žyma „suderinta“ yra neteisėta, neatskleidė ginčo esmės ir nepasisakė ar toks suderinimas iš vis galėjo būti atliktas. Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus matyti, ir dėl to ginčo byloje nėra, kad 1994 m. birželio 1 d. Generaliniame plane vyriausiojo architekto suderintas atsakovų žemės sklypo praplėtimas 253 kv. m padarytas po to, kai 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ieškovei, ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys įregistruoti 1993 m. gruodžio 12 d.

IeÅ¡kovė jau turėjo įsigijusi žemės sklypÄ ir žemės paėmimas iÅ¡ privačios nuosavybės kito asmens naudai negalėjo bÅ«ti atliktas. Byloje esančio generalinio plano iÅ¡traukoje žyma „suderinta“ atlikta 1994 m. birželio 1 d., t. y. iki M. K. žemės sklypo ribų plano (jis parengtas 1994 m. birželio 4 d.) parengimo, kuriuo, kaip pagrindiniu argumentu vadovavosi teismas. 20.19. Teismas pasisakydamas, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus administracinius sprendimus niekiniais, jų teisėtumo iÅ¡ esmės netgi nenagrinėjo.

Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių - ar jos buvo pažeistos, nenagrinėjo ieÅ¡kovės nuosavybės įgijimo pagrindų, nepasisakė dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo M. K. nuosavybės dokumentų prieÅ¡taringumo. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nenustatė ginčui svarbių faktinių aplinkybių ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. 20.20. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio apskundimo terminÄ ir 10 metų naikinamÄ jį terminÄ administraciniam aktui apskųsti dėl to, kad ieÅ¡kovei buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma apie jos pažeistas teises, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu. Skundžiamas 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41 priimtas sprendžiant atsakovui M. K. žemės sklypo pardavimo klausimus. IeÅ¡kovė nebuvo Å¡io teisinio santykio Å¡alimi ar asmeniu, kuriam turėjo bÅ«ti įteiktas administracinis aktas. IeÅ¡kovei 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 turinys tapo žinomas tik Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, kai 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba pateikė šį dokumentÄ teismui. 20.21.

Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant termino administracinio akto apskundimo termino klausimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai Å¡is sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). 20.22.

Nurodė, kad sprendžiant, ar ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio apskundimo terminÄ teismas turėjo nustatyti momentÄ , kada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie administracinį aktÄ , aktu nustatytas teises ir pareigas, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neiÅ¡tyrė ir nenustatė, kada ieÅ¡kovei tapo žinoma apie jos pažeistas nuosavybės teises. 20.23. Teigia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ nuosavybės teisių gynimo. Su nuosavybės teisių gynimu susijusiems reikalavimams taikytini ieÅ¡kinio senaties terminai.

Administracinėje teisenoje kreipimosi į teismÄ terminai yra procesinio, o ne materialiojo pobÅ«džio, įstatymas Å¡ių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė tik po 20 metų sužinojo apie priimtÄ neteisėtÄ administracinį aktÄ nepadaro Å¡io administracinio akto teisėtu ir nepanaikina nuosavybės teisių pažeidimo. 20.24. Å ioje byloje teismas ginčui taikydamas ieÅ¡kinio senatį neatskleidė ginčo Å¡alių materialinių teisinių santykių pobÅ«džio, nenustatė svarbių aplinkybių atsiradimo momento, ieÅ¡kinio senaties klausimÄ sprendė formaliai ir taip nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. 20.25.

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių, ar jos buvo pažeistos ir jei pažeistos, tai kokiu bÅ«du. Teismas sprendime akcentavo tik atsakovui M. K. žemės sklypo pardavimo, bet ne valstybinės žemės suteikimo ir pardavimo privatizuojant dokumentus. Teismas selektyviai vertindamas byloje esančius įrodymus padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. 20.26. Teigia, kad iÅ¡ esmės, teismas ieÅ¡kovės paraÅ¡Ä ribų plane dokumento teisine galia prilygino žemės perleidimo atsakovams sandoriui.

Tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Visų pirma, ieÅ¡kovė neigia pasiraÅ¡iusi 1994 m. birželio 4 d. atsakovo M. K. namų valdos žemės sklypo ribų planÄ dėl 1755 kv.m. Antra, pasiraÅ¡ymas ant žemės sklypo ribų plano nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė tokiu bÅ«du perleido atsakovui M. K. dalį savo žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypo ribų planas nėra administracinis aktas, sukuriantis asmenims atitinkamas teises ir pareigas. Å iuo ribų planu atsakovui M. K. neperėjo nuosavybės teisė į ieÅ¡kovės žemės sklypo dalį, o ieÅ¡kovė neperleido atsakovui M.

K. nuosavybės teisių. Sandoris, sukėlęs asmenims teises ir pareigas yra 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas M. K. įgijo teisę į 1755 kv.m. ploto žemės sklypÄ , Å¡iuo juridiniu aktu neteisėtai įgydamas ir ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalį. 20.27. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės leidžia objektyviai teigti, jog ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teismo vertinimas, kad jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, pagrindžiančių faktÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės žinoti, kad ginčo sklypo dalis priklauso kaimyniniam sklypui, byloje nėra, laikytinas formaliu.

IeÅ¡kovei iki Å¡iol priklauso 1504 kv.m. ploto žemės sklypas, Registrų centro žemėlapyje sklypo ribos tebėra persidengusios, ji iki Å¡iol moka žemės mokestį už 1504 kv.m. ploto žemės sklypÄ , niekada nėra gavusi jokio praneÅ¡imo dėl jos žemės sklypo dalies nusavinimo, todėl ji niekaip negalėjo žinoti ir neturėjo galimybių sužinoti, kad jos žemės sklypo dalis yra parduota atsakovui M. K.. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba jokiais bÅ«dais nepranešė ieÅ¡kovei, kad jos žemės sklypo dalis bus ar jau yra parduota kitam asmeniui. 20.28.

Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kada ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , tačiau teismas dėl jų nepasisakė. 20.29. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nepagrįstai svarbiausiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė M. K. žemės sklypo ribų planui M 1:500. Å io dokumento originalas buvo pateiktas kartu su M. K. žemės sklypo kadastrine byla. IeÅ¡kovė kėlė byloje klausimÄ dėl Å¡io plano teisėtumo, kadangi minėtas dokumentas buvo koreguotas, prašė atlikti dokumento rekvizitų ekspertizę, tačiau teismas atsisakė jÄ skirti.

Teismas, atsisakęs skirti ekspertizę dėl dokumento turinio pakeitimo, pats atliko ekspertinį dokumento vertinimÄ . Å iuo atveju teismas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , veikė ultra viręs - atliko dokumento vertinimÄ , reikalaujantį specialiųjų žinių. Teismas nustatė, kad iÅ¡ tiesų dokumentas yra koreguotas, nurodė kokiose vietose ir kas yra koreguota, tačiau nepasisakė dėl tokio koregavimo teisėtumo ir jo teisinės reikÅ¡mės ginčo sprendimui. Teismas vertino, jog koreguotame plane svarbiausias įraÅ¡as, nurodantis žemės sklypo plotÄ â€ž1755 kv. m.“ ir ieÅ¡kovės paraÅ¡as dokumente.

Teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovės nurodytų motyvų, jog ji pasirašė tik ant nekoreguoto plano, kuriame buvo nurodyta 15 arų dydžio žemės sklypas, koreguotas planas jai nebuvo žinomas. Byloje liudytoju apklaustas matininkas B. S. paliudijo, jog iÅ¡ pradžių visiems asmenims buvo parengti žemės sklypų ribų planai po 15 arų, tame tarpe ir M. K.. BÅ«tent ant 15 arų ploto žemės sklypo ribų plano ieÅ¡kovė ir teigia pasiraÅ¡iusi. 20.30. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, sprendimÄ priėmė vadovaudamasis keletu atrinktų dokumentų, didesnę įrodomÄ jÄ vertę suteikdamas atsakovo M.

K. žemės sklypo dokumentams, nepasisakydamas dėl įrodymų viseto, iÅ¡vadas grindė prielaida, jog galimai dokumentai nėra iÅ¡likę, nesant jokių duomenų, jog tokie dokumentai iÅ¡ vis buvo sudaryti ir nesant duomenų, jog jie neiÅ¡liko. 20.31. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama apginti, turėtas ir pažeistas jos nuosavybės teises, tačiau teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl jos nuosavybės teisių, nenustatė, ar tokios teisės buvo pažeistos. Nuosavybės teisė yra viena iÅ¡ svarbiausių asmens teisių, o tai reiÅ¡kia, kad ji turi bÅ«ti veiksmingai ginama nuo neteisėto kėsinimosi ar pažeidimo.

IeÅ¡kovė nuosavybės teisę įgijo 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) ir Å¡is pagrindas yra pakankamas nuosavybės teisei įgyti ir jÄ ginti. 20.32. Byloje pakanka raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovei priklauso 1504 kv. m. ploto žemės sklypas, kurį įgijo 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje yra pateikta atsakovų žemės sklypo kadastrinė byla, kurioje yra dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo suteikimÄ buvusiai naudotojai M.

S. ir sklypo pardavimÄ M. K.. Visi byloje esantys dokumentai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad skundžiami administraciniai aktai - 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41, dalyje dėl 253 kv. m. ploto žemės sklypo pardavimo M. K. ir 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, dalyje dėl 253 kv. m. ploto pardavimo M. K. yra niekiniai, kadangi negalėjo bÅ«ti sudaryti, nes valstybei Å¡i žemės sklypo dalis nepriklausė, o buvo ieÅ¡kovės. 20.33. Dalyje dėl restitucijos natÅ«ra taikymo teismas pasisakė, kad net tuo atveju, jeigu byloje bÅ«tų nustatyti atitinkami ieÅ¡kovės nurodomi pažeidimai, pasitvirtintų ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, teismas neturėtų galimybės tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti žemės sklypo dalį natÅ«ra, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistos sÄ Å¾iningų įgijėjų N.s ir B.

K. U. teisės ir teisėti interesai. Tokia teismo iÅ¡vada leidžia abejoti teismo sprendimo argumentais. IÅ¡ teismo pozicijos taip ir liko neaiÅ¡ku, tai ar buvo pažeidimai, ar ne. 20.34. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisės buvo pažeistos, o skundžiami sandoriai pripažinti niekiniais, tuo atveju, jei nėra galimybės taikyti restitucijos natÅ«ra, turi teisę pakeisti restitucijos bÅ«dÄ . Teismas, pasisakydamas, jog net ir nustačius pažeidimus, ieÅ¡kinio reikalavimo nebÅ«tų galima tenkinti, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

21. Atsakovai M. K. J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė atmesti ieÅ¡kovės N. L. apeliacinį skundÄ , o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-247-1115/2022 palikti nepakeistÄ , atsakovų M. K. ir J. K. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės N. L. priteisti visas atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tesniosios žemės Å«kio mokyklos gyvenvietės iÅ¡plėtimo generaliniame plane (toliau - Projektas), kuris buvo vėliau koreguotas ir suderintas 1994 m. birželio 1 d.

Vilniaus rajono architekto, praplečiant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 5 m į ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, kuriame nustatytas 0,1755 ha sklypo plotas bei jo ribos, suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais, be kita ko ir su ieÅ¡kove. Atsižvelgiant į tai, kad už Projekto rengimÄ buvo atsakinga Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Projektas koreguotas ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės vyr. architektu, o Planas parengtas pagal koreguota ProjektÄ ir suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir statybos vyr. architektu, BuivydiÅ¡kiu apylinkės tarybos virÅ¡ininku.

Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis Å¡alimis, patvirtintas teisėtai ir atitiko generalinį planÄ . Todėl atsakovai 1997 m. sausio 13 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti 0,1755 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu prie praÅ¡ymo pridėjo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Namų valdos techninės apskaitos kortelę ir PlanÄ , kuris buvo suderinta su visomis suinteresuotomis Å¡alimis. 21.2.

Vilniaus rajono Žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkė B. A. 1997 m. gegužės 7 d. suderinusi PlanÄ , 1997 m. gegužės 15 d. sudarė su atsakovais valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/97-2206, kuria pardavė atsakovams 0,1755 ha ploto namų valdos žemės sklypÄ . Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1997 m. gegužės 30 d., ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal B.

S. personalinės įmonės vykdytojo B. S. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. 21.3. Mano, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigiama jog teismas, atsisakęs skirti ekspertizę dėl Plano turinio pakeitimo, neva pats atliko ekspertinį dokumento vertinimÄ , reikalaujantį specialių žinių, todėl teismas virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , veikė ultra vires. 21.4. Atsakovų vertinimu, teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad norint atsakyti į ieÅ¡kovės suformuluotus klausimus, jokios specialiosios žinios nėra reikalingos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad į ieÅ¡kovės suformuluotus klausimus galima atsakyti vien pažiÅ«rėjus į analizuojamÄ dokumentÄ â€” planÄ , iÅ¡ kurio akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovės minėtame dokumente buvo atlikti taisymai, matyti ir buvę ankstesni įraÅ¡ai. Teismas turi teisę nagrinėdamas bylÄ , priimdamas procesinį sprendimÄ vertinti, analizuoti byloje esančius įrodymus, kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir padarė analizuodamas PlanÄ bei jame matomus atliktus taisymus.

Nurodė, kad apeliantė nenurodo, kokios specialios žinios reikalingos tam, kad įvertinti plane matomus taisymus, į kokius klausimus teismo ekspertas bÅ«tų turėjęs atsakyti, kÄ papildomai bÅ«tų vertinęs ir kokiomis specialiosiomis žiniomis bÅ«tų rėmęsis teismo ekspertas, ko negalėjo padaryti pats bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. 21.5. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai bei atsakovės pateikti paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai pagrindžia faktÄ , kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas buvo teisėtai koreguotas ir suderintas 1994 m. birželio 1 d.

Vilniaus rajono savivaldybės vyr. architektu, praplečiant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 5 metrus į ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Å is „praplėtimas“ buvo suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis (ir su ieÅ¡kove), todėl atitiko generalinį planÄ . 21.6. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ymas ant atsakovų plano, bÅ«tent ir reiÅ¡kia, o ir negali reikÅ¡ti nieko kito, kad ieÅ¡kovė sutiko su plane nubrėžtomis žemės sklypo kraÅ¡tinėmis, kiekvienos jų ilgiu, žemės sklypo plotu bei kitais plano rodmenimis.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, bÅ«tent todėl ir yra kviečiami aplinkinių žemės sklypų savininkai, kad jie galėtų įvertinti matininko pamatavimus ir sutikti su jais arba nesutikti ir nepasiraÅ¡yti žemės sklypo plane. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė dirbtinai ir nesÄ Å¾iningai bando mažinti savo pačios paraÅ¡o plane teisinę reikÅ¡mę. 21.7. Nurodė, kad ieÅ¡kovė tikslingai siekia suklaidinti teismÄ bei pateikia niekuo pagrįstus argumentus, neva teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama atsakovų plane, sutiko su nuosavybės perleidimu, o ne su plane nurodytu žemės sklypo plotu. 21.8.

Atsakovų nuomone, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas panaikinti administracinis aktas (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymas Nr. 584-41) bei praÅ¡omas panaikinti sandoris (2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. 8-3471) yra paremti planu, siekiant panaikinti minėtÄ administracinį aktÄ bei sandorį, privaloma visų pirma kreiptis į teismÄ dėl plano panaikinimo. Kuomet teisės aktų nustatyta tvarka, nėra panaikintas dokumentas, kurio pagrindu buvo sudaryti vėlesni dokumentai (administracinis aktas bei sandoris), nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį. 21.9.

Teigia, kad iš ieškovės ieškinio ir apeliacinio skundo, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ji prašo pripažinti 1997 metų sandorį negaliojančia, nes nei ieškinyje nei apeliaciniame skunde nėra nurodomi sandorių negaliojimo pagrindai. 21.10. Atsakovai teigia, kad 1997 metų sandoris atitinka tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. 1997 m. Atsakovų ir valstybės sudarytas sandoris, neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams, todėl nėra pagrindo naikinti paminėto sandorio kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms.

IeÅ¡kovė, be kita ko reikalauja, kad bÅ«tų pripažinta negaliojančia ir dalis 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtinta Vilniaus miesto notarės R. V., kuria atsakovai II pardavė atsakovams I bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovės ginčijamÄ 255 kv. m dalį. Pabrėžtina, kad netgi jeigu 1997 metų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties dalis bÅ«tų pripažinta negaliojančia (su kuo atsakovai kategoriÅ¡kai nesutinka), CK 1.80 straipsnio 4 dalis numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai žinojo, galėjo žinoti ar turėjo žinoti, kad galėtų kilti bet koks ginčas dėl įsigyjamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 21.11. Paminėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 21.12. Dėl ieÅ¡kinio senaties nurodė, kad taikant rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartÄ , ypatingai įvertinant faktÄ , kad ieÅ¡kovė pasirašė, t. y. susipažino ir sutiko su atsakovų plane nurodytais sklypo iÅ¡matavimais, spręstina, kad ieÅ¡kinį teismui pateikus 2022 m. kovo 18 d., kai apie ginčo situacijÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma dar nuo 1996 — 1997 metų, ieÅ¡kinio senaties terminas buvo akivaizdžiai praleistas.

Teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti nuo to momento, kai pasirašė atsakovų plane. 21.13. Mano, kad teismas pagrįstai ir teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir pagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ .

22. Atsakovai B. K. U. ir N. U. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė atmesti ieÅ¡kovės N. L. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas teismo sprendime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovai nepasisako dėl aplinkybių, kurių dalyviu nebuvo, nes neturi ir neturėjo informacijos apie žemės sklypÄ , kurį kartu su nebaigtu statyti namu įsigijo pagal 2002 m. pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovams nežinomos aplinkybės, susijusios su 1755 kv. m žemės sklypo suformavimu, kadastriniais matavimais, administracijos įsakymo priėmimu ir 1997 m. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. 22.2. Atsakovų N.s ir B. K. U. nuomone, teismo sprendimo motyvuose padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad net esant apeliantės (ieÅ¡kovės) nurodytiems teisės pažeidimams, teismas neturėtų galimybės tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų grÄ Å¾inti minėtÄ Å¾emės sklypo dalį natÅ«ra, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistos sÄ Å¾iningų nekilnojamojo daikto įgijėjų teisės ir teisėti interesai. 22.3.

Apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo metu, nebuvo abejonių dėl atsakovų N.s ir B. K. U. sÄ Å¾iningumo įsigyjant ginčo žemės sklypÄ . Apeliaciniame skunde be iÅ¡lygų pripažįstama, kad atstovaujama kompetentingos institucijos valstybė 1997 m. gegužės 15 d. sutartimi, kaip valstybinę žemę, pardavė M. K. 253 kv. m žemės plotÄ , kuris jau galėjo priklausyti ieÅ¡kovei N. L.. 22.4. Pažymėjo, kad nei patikslintame ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nekeliama abejonių dėl atsakovų M. ir J.

K. sÄ Å¾iningumo iÅ¡ valstybės įsigyjant ir atsakovams N. ir B. K. U. parduodant ginčo žemės sklypÄ . 22.5. Teigia, kad nors apeliaciniame skunde neginčijama, kad atsakovai N. ir B. K. U. yra sÄ Å¾iningi aukščiau nurodyto ginčo nekilnojamojo turto įgijėjai, tačiau praÅ¡oma teismo sprendimÄ panaikinti ir tenkinti N. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį, tame tarpe, iÅ¡ dalies panaikinti 2002 m. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir ieÅ¡kovei N. L. perduoti 253 kv. m žemės plotÄ . 22.6.

Manytina, kad atsakovai M. ir J. K. pagrįstai pasitikėdami valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti 1997 m. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumu. 22.7. 2002 m. pirkimo-pardavimo sutartį tvirtino notaras, kuris kaip valstybės įgaliotas asmuo, atlieka funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovai N. ir B. K. U., įtvirtinę nekilnojamojo turto sandorį notarine forma, kaip jo sÄ Å¾iningi įgijėjai buvo garantuoti, kad notaro patvirtintas sandoris nebus pripažintas negaliojančiu, ir iÅ¡ jų nekilnojamasis turtas iÅ¡reikalautas nebus. 22.8.

Nurodė, kad pagal iÅ¡orinius požymius nebuvo galima įtarti, kad kas nors gali turėti pretenzijų į dalį atsakovų N. ir B. K. U. įsigyto žemės sklypo, nes Å¡alia esamame apeliantės žemės sklype dvideÅ¡imt metų nėra veiklos požymių bei nėra jokio statinio. 22.9. Apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė (apeliantė) nepateikė duomenų apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu valstybės tarnautojo, atsakovų M. ir J. K. ar N. ir B. K. U. galimai padarytÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kitÄ sÄ moningÄ teisės pažeidimÄ , įtakojusį ginčijamus sandorius.

Jeigu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 1997 m. parduodama atsakovams M. ir J. K. 0.1755 ha ploto žemės sklypÄ atliko klaidingus veiksmus, tai atsakovai N. ir B. K. U. už tai neatsakingi ir Å¡ios bylos aspektu jų teisės ir interesai neturėtų nukentėti. 22.10. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę valstybės institucijų klaidos, padarytos perleidžiant nuosavybę, neturėtų bÅ«ti taisomos taikant restitucijÄ natÅ«ra, t. y. prievarta paimant nuosavybę. Tokiais atvejais egzistuoja dvi alternatyvos – restitucijos atlikimas sumokant ekvivalentÄ pinigais (jis galėtų bÅ«ti įgyvendintas, be kita ko, įpareigojant suinteresuotÄ asmenį sumokėti skirtumÄ tarp pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį perleisto turto rinkos vertės, buvusios to sandorio sudarymo momentu, ir kainos, sumokėtos pagal šį sandorį) arba restitucijos netaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 61 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimÄ pareiÅ¡kusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymÄ savininkas gali susigrÄ Å¾inti restitucijos bÅ«du, jei jis buvo sandorio Å¡alis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio Å¡alis, jis savininkui grÄ Å¾inamas ne restitucijos, o vindikacijos bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 34 punktas).

IeÅ¡kovės (apeliantės) N. L. ir M. bei J. K. ir N. bei B. K. U. nesieja prievoliniai santykiai. 22.11. Žemės reformÄ Lietuvoje reglamentuojančiuose aktuose numatyta, kad pagal kadastrinius matavimus nustačius žemės sklypo ploto trÅ«kumÄ , savininkui turi bÅ«ti atlyginama pinigais „Privačios žemės, miÅ¡ko sklypo ploto kompensavimo tvarkos apraÅ¡e“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (LRV 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 redakcija) nustatyta tvarka (3-6 straipsniai).

23. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti, atmetus praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pateikti.

24. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Esminės faktinės bylos aplinkybės 28. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1504 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 1993 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6253, įrašas galioja nuo 1994 m. sausio 9 d., žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1993 m. gruodžio 11 d.

Atsakovams B. K. U. ir N. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1755 kv. m ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8-3471, įraÅ¡as galioja nuo 2002 m. gegužė 3 d. Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus 1997 m. gegužės 30 d. Atsakovams M. K. ir J. K. žemės sklypas nuosavybės teise priklausė nuo 1999 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gegužės 3 d., kurį įgijo 1999 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 841/972206 pagrindu.

Dėl administracinio akto apskundimo termino 29. Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja teigdama, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) 29 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais pagrindo sutikti neturi.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iÅ¡ kurių vienas yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ , kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

31. ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. ABTÄ® 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sÄ lygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip deÅ¡imt metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pirmiau aptarto pobÅ«džio terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės.

33. ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamÄ jį terminÄ , kuriam pasibaigus negali bÅ«ti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – deÅ¡imt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismÄ dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali bÅ«ti pagal įstatymÄ atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismÄ buvimas.

Å i ABTÄ® įtvirtinta procesinio pobÅ«džio aplinkybė daro negalimÄ teismo procesÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindÄ atsisakyti priimti skundÄ dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu deÅ¡imt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

34. Apeliantė įrodinėja, kad apie praÅ¡omÄ panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį sužinojo tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Å iuo atveju, tiek praÅ¡oma panaikinti sprendimo dalis, tiek jo pagrindu sudaryta pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 1997 m., ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2022 m., t. y. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus 25 metams nuo jų priėmimo (sudarymo). Ginčo byloje, kad yra praėję daugiau nei 10 metų nuo praÅ¡omo panaikinti akto priėmimo nėra. Esant Å¡iaip aplinkybei ir nuosekliai teismų praktikai Å¡iuo klausimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra suėjęs naikinamasis terminas.

35. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali bÅ«ti nustatomos Å¡io naikinamojo termino taikymo iÅ¡imtys, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė tokių aplinkybių nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo ar dėl kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių bÅ«tų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytÄ naikinamÄ jį terminÄ .

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017).

Ä®statymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Asmenims negali bÅ«ti suteikta galimybė neapibrėžtÄ laiko tarpÄ bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų bÅ«ti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas.

Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylÄ nagrinėjančio teismo nuožiÅ«ra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (praÅ¡ymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtÄ teisės aiÅ¡kinimÄ dėl ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama iÅ¡imtinė valstybės nuosavybės teisė) gali bÅ«ti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

38. Nors apeliantė ieÅ¡kinyje įrodinėjo, kad buvo suklastotas žemės sklypų planas, jame atlikti taisymai, teigė, kad buvo atlikta nusikalstama veika, tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, o taip pat bylÄ nagrinėjant apeliaciniame teisme, nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta iÅ¡imtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (CPK 1(duomenys neskelbtini) straipsnis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinus iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju atnaujinus apeliantei praleistÄ skundo padavimo terminÄ , kuris praleistas daugiau nei 25 metus bÅ«tų pažeistas teisinio saugumo principas bei atsirastų teisinių santykių neapibrėžtumas, kas yra nesuderinama su teisingumo principu.

40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja iÅ¡imtinai su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019), konstatuoja, jog nepriklausomai nuo to, kada apeliantė sužinojo apie skundžiamÄ aktÄ , naikinamasis deÅ¡imties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktÄ dienos, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra praleistas naikinamasis deÅ¡imt metų terminas apskųsti administracinį aktÄ (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalį), plačiau dėl apeliacinio skundo argumentų dėl Å¡io akto neatitikimo teisės aktų reikalavimams nepasisako, kadangi tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

42. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog 1997 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 584-41 dalis, kuria nurodyta M. K. parduoti 1755 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio plotas yra 253 kv. m priimta tinkamai atliekant atitinkamas procedÅ«ras ir nebuvo padaryta pažeidimų ir nenustatyta neatitikimų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Pabrėžtina, kad nustačius, jog apeliantė praleido Å¡io akto apskundimo naikinamÄ jį terminÄ , apeliantė neteko teisės kvestionuoti administracinio akto teisėtumÄ , kadangi apskundimo terminas daro negalimÄ teismo procesÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl Å¡io akto atitikimo teisės aktų, galiojusiais priėmimo metu, atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini.

43. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo terminus ir praleisto termino atnaujinamo klausimÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 44. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė reiÅ¡kė reikalavimus panaikinti 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 841/972206 dalį, kuria Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atstovaujama Vilniaus rajono Žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkės B.

A., M. K. pardavė 253 kv. m dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. pirkimo- pardavimo sutartį, kuria žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 253 kv. m dalis parduota atsakovams N. U. ir B. K. U. bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant ieÅ¡kovei N. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymo teisę tokiu bÅ«du nustatyti ieÅ¡kovės N. L. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atsakovų B.

K. U. ir N. U. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu: (duomenys neskelbtini) , bendrÄ ribÄ nurodytuose koordinačių taÅ¡kuose: posÅ«kio taÅ¡kas Nr. 1 (duomenys neskelbtini) , posÅ«kio taÅ¡kas nr. 4 (duomenys neskelbtini) , ribos linijos ilgis 50,05 m, pagal Å . L. sudarytÄ 2021 m. kovo 15 d. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planÄ . Å iuo apeliantės reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, todėl apeliantė ginčija Å¡iÄ sprendimo dalį.

45. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-6(duomenys neskelbtini)/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

46. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiÅ«ra pasirenka ir nustato ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei nurodo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių Å¡alys teismui nenurodė), iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti Å¡aliai tai, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisdamas daugiau, negu ji praÅ¡o, teismas iÅ¡eitų už bylos nagrinėjimo ribų.

47. Apeliantė, nors teigia, jog ginčas kilo dėl žemės sklypų ribų, tačiau patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus formuoja, kaip administracinio akto panaikinimÄ , dviejų pirkimo-pardavimo sutarčių dalių panaikinimÄ , teigdama, kad sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Pažymėtina, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribas kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas, tačiau buvo praÅ¡oma tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl akto ir sandorių panaikinimo taikyti restitucijÄ tokiu bÅ«du, jog patvirtinamos apeliantės 2021 m. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Akcentuotina, kad atsakovai savo atsikirtimus grindė tuo, kad praleistas naikinamasis terminas administraciniam aktui apskųsti ir ieÅ¡kinio senatimi.

48. Kaip minėta, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas, kas reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iuos terminus netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2(duomenys neskelbtini)-695/2017).

49. Ta aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, niekaip nekeičia ginčijamo akto, kaip administracinio akto, prigimties. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog ir Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtam individualaus pobÅ«džio administraciniam aktui apskųsti taikytinas kitas nei ABTÄ® nustatytas terminas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ terminas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimams apskųsti negali priklausyti nuo to, dėl kokio teisinio santykio nustatymo, pasikeitimo ar pasibaigimo priimtas konkretus Å¡io subjekto sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-532-687/2018).

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės apibrėžtas ieÅ¡kinio ribas, apeliantės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį, suformuotus reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas, sprendžia, jog ginčas kilęs dėl 253 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies, todėl pagrindinis dokumentas, kuris sÄ lygojo galimÄ apeliantės teisių pažeidimÄ yra Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1997 m. balandžio 15 d.

įsakymo Nr. 584-41 dalis, kuria nuspręsta parduoti atsakovui M. K. ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalį. Tuo atveju, jeigu nebÅ«tų priimta praÅ¡omo panaikinti administracinio akto dalis, nebÅ«tų sudaryti kiti praÅ¡omi panaikinti sandoriai dėl ginčijamos 253 kv. m. dalies, t. y. 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471 atitinkamos dalys. Esant Å¡iai nustatytai aplinkybei daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančius du sandorius ir taikyti restitucijÄ yra iÅ¡vestiniai reikalavimai reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo atžvilgiu, kas reiÅ¡kia, jog atmetus pagrindinį reikalavimÄ tuo pagrindu, jog apeliantei, praleidus naikinamÄ jį terminÄ , tapo negalimas teismo procesas dėl administracinio sprendimo panaikinimo, tampa negalimas teisminis procesas dėl iÅ¡vestinių reikalavimų, kadangi praÅ¡omi panaikinti sandoriai priimti administracinio akto pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvestiniai reikalavimai dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo šiuo atveju nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , visų pirma turėjo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, nustatant, ar nepraleisti skundo pateikimo terminai, jei jie praleisti, spręsti, ar jie praleisti dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas praleistÄ terminÄ atnaujinti. Tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog administracinio akto skundo pateikimo terminai nėra praleisti arba yra pagrindas praleistus terminus atnaujinti, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti dėl kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų – pirkimo-pradavimo sutarčių teisėtumo įvertinimo ir pripažino negaliojančiomis.

52. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1140-555/2022;

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-983-642/2022).

53. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliantės reikalavimai panaikinti 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės R. V. sandorių dalys dėl 253 kv. m žemės sklypo dalies ir restitucijos negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas Å¡ioje dalyje apeliantės reikalavimai ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktÄ nutraukti Å¡iÄ nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

21. Atsakovas B. K. U. ir N. U. pateikė Luminor Bank AS, atstovaujamas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad N. U. pervedė 2022 m. lapkričio 11 d. Advokatų E. B., J. Č. ir partnerių kontorai 500 Eur, tačiau advokato sÄ skaitos už sutiktas teisines paslaugas bei suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nėra įmanoma nustatyti už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo apmokėta atstovui, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmetamas.

22. Atsakovai M. K. ir J. K. pateikė duomenis apie 1 452 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2022 m. gruodžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 22/12-05 ir 2022 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymÄ ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), sprendžia, kad atsakovų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jų naudai iÅ¡ apeliantės. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti ieÅ¡kovės N. L. apeliacinį skundÄ .

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai panaikinti 1997 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 841/97-2206 ir 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 8-3471, patvirtintos Vilniaus miesto notarės R. V. sandorių dalys dėl 253 kv. m žemės sklypo dalies ir restitucijos taikymo ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukti.

KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovės N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Loreta Braždienė V. K. Tatjana Žukauskienė