2013-05-06 Nr. AB-1535-3-61-3-01574-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-909/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01574-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 6.6.1, 15.2.3.2, 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. Š. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1–10, 85–91) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba) neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 46 137,72 Lt; 2) panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimą Nr. 4-01-1809 (toliau – ir 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimas); 3) solidariai iš atsakovų Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Lt neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 m. kovo 18 d. sprendimu jam buvo paskirta 2 927,27 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, taikydamas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, už 2010 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius neišmokėjo 6 304,09 Lt valstybinės pensijos dalies. Toks teisinis reguliavimas pažeidė pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, buvo nepagrįstai apribota asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 52 straipsnių kylantys imperatyvai, todėl civilinė atsakomybė taikoma ir Lietuvos valstybei. Valstybinės pensijos dalies nemokėjimas sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nuo 2010 m. pradžios dėl sumažintos valstybinės pensijos pareiškėjas buvo priverstas apriboti savo ir šeimos poreikius, negalėjo normaliai aprūpinti šeimos ir pats užtikrinti normalių pragyvenimo sąlygų, taip pat pablogėjo sveikata.

Atsakovai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 56–57, 60–63, 96–100) nurodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip valstybės teisėsaugos institucija, perskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis ir nepripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai ar įstatymams teisės aktų, ir Laikinojo įstatymo, nuostatomis. Pareiškėjui paskirta 2 927,27 Lt valstybinė pareigūnų pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio pagrįstai buvo perskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 1 priedu bei 5 straipsnio 1 dalimi. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti 2010 m. gugužės 21 d. Sprendimą – nepagrįstas. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi vykdyti ir įgyvendinti galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau nebuvo priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti (kompensuoti) neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Kadangi atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui atitinkamo dydžio valstybinę pensiją, vadovavosi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 108–113) pareiškėjo J. Š. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 46 137,72 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2007 m. kovo 23 d. išvada dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Nr. N-30 pareiškėjui nuo 2007 m. kovo 1 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis 2 927,27 Lt (b. l. 64). Pareiškėjas 2010 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu „Dėl visos paskirtos pensijos neišmokėjimo“ Nr. L-01-1507 ir prašė išmokėti jam neišmokėtą pensijos dalį, kuri buvo sumažinta remiantis neteisėtais ir prieštaraujančiais Konstitucijai aktais, taip pat toliau mokėti jam paskirtą 2 927,27 Lt pensiją per mėnesį (b. l. 11–20, 38–47). Specialiųjų tyrimų tarnyba 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 4-01-1809 „Dėl visos paskirtos pensijos neišmokėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad J. Š. paskirta 2 927,27 Lt valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis (b. l. 23–24, 50–51). Pareiškėjas prašo panaikinti minėtą Sprendimą ir priteisti jam neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 46 137,72 Lt.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarime iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. spalio 25 d. raštas Nr. 4-01-5557 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“ patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjui buvo neišmokėta 46 137,72 Lt (b. l. 92–93, 101–102), nusprendė, kad pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 46 137, 72 Lt suma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Specialiųjų tyrimų tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą bei išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jį atmetė pagrįstai. Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimo teisėtumas pareiškėjo teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimo panaikinimo nėra, ir ją atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas nenustatė Specialiųjų tyrimų tarnybos neteisėtų veiksmų, nes skaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui valstybinę pensiją atsakovas veikė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėtų būti nustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, t. y. neįrodė vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.

Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73–75), kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-189-95/2012 pakeisti: panaikinti sprendimą toje dalyje, kuria pareiškėjo J. Š. skundas tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, neišmokėta 46 137,72 Lt valstybinės pensijos dalis, ir priimti naują sprendimą – skundą šioje dalyje atmesti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Paaiškina, kad pareiškėjui J. Š. paskirta 2 927,27 Lt valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama, vadovaujantis galiojančiomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo nuostatomis. Pirmą kartą pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo apribotas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos valstybinės pensijos dydis viršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį. Antrą kartą pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Atsižvelgus į tai, kad paskirta valstybinė pensija viršijo 1 800 Lt, buvo pritaikytas koeficientas 0,8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikus duomenis, kad pareiškėjas gavo su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų, pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas trečią kartą, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę.

2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios ir mokamos valstybinės pensijos sumos riba buvo atstatyta iki anksčiau galiojusio 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, todėl, atitinkamai, pareiškėjui nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio valstybinė pensija buvo mokama perskaičiavus ją pagal aktualios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 21 d., buvo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, Konstitucijai neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas 2003 m. gegužės 13 d. sprendime, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, todėl valstybinės pensijos dalies nepriemoka galėtų būti priteista pareiškėjui tik tuo atveju, jeigu mokant valstybinę pensiją ir toliau būtų taikomos nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal anksčiau nurodytas teisės normas, kurios šiuo metu yra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo ne tik perskaičiuota, bet ir išmokėta iki anksčiau nurodyto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo J. Š. pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31d. nėra galutinis ir todėl laikomas neįvykdytu.

Pareiškėjas J. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130–132) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Remiasi pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime pateiktais išaiškinimais ir papildomai nurodo, kad nors apeliantas savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, apeliaciniame skunde cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, tačiau nenurodo konkrečiai kokias materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė, ar netinkamai pritaikė. Konstitucinis Teismas iš esmes pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taigi kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurios pagrįstos teisės aktu, pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui J. Š. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus išvada Nr. N-30 pareiškėjui J. Š. buvo paskirta 2 927,27 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis buvo apribotas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui mokama valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta dar kartą. 2010 m. gegužės 12 d. prašymu Nr. L-01-1507 pareiškėjas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir prašė išmokėti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, tačiau 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 4-01-1809 Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsakovas nurodė, kad Valstybinių pensijų įstatymas bei Laikinasis įstatymas, kuriais vadovaujantis buvo perskaičiuota ir pareiškėjui J. Š. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba neturi teisinio pagrindo keisti priimto sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, 46 137,72 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo (b. l. 85–91) matyti, jog J. Š. prašė priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį - 46 137,72 Lt, o Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. spalio 25 d. rašte „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“ Nr. 4-01-5557 (b. l. 92–93) pateikti duomenys už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo pensijos ribojimą, taikytą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytas ribojimas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžiui buvo taikomas, nes šis viršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Taigi nagrinėjamu atveju Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas (šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu) negalėjo būti taikomas pareiškėjui paskirtos pensijos dydžiui.

Pažymėtina, jog tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, taikant šioje nuostatoje numatytą pensijos ribojimo tvarką, buvo pagrįstai apskaičiuotas pareiškėjo pensijos perskaičiavimo koeficientas (K= 0,8) ir jį pritaikius pareiškėjui paskirtos pensijos dydis sumažintas teisėtai. Tačiau Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, todėl J. Š. paskirtos valstybinės pensijos ribojimas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (kuri buvo taikoma visą ginčo laikotarpį, išskyrus 2010 m. kovo mėnesį) negalėjo būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje numatyta tvarka, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 m. spalio 25 d. rašte Nr. 4-01-5557 „Dėl neišmokėtos pensijos dalies“ pateiktą informaciją, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl ribojimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pareiškėjui neišmokėta 4 905,21 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o dėl paskirtos pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjui neišmokėta 41 232,51 Lt suma, padarė išvadą, jog iš viso pareiškėjui neišmokėta 46 137,72 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kadangi iš minėto 2012 m. spalio 25 d. rašto, kurį pasirašė laikinai einantis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas Saulius Urbonavičius, matyti, kad pareiškėjui J. Š. nesumokėta būtent 46 137, 72 Lt suma ir šios nepriemokos apskaičiavimo atsakovas neginčija, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis.

Išnagrinėjusi faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime išdėstytą doktriną, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti pareiškėjui 46 137, 72 Lt susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Atsakovai Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Specialiųjų tyrimų tarnybos, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo J. Š. pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31d. nėra galutinis ir todėl laikomas neįvykdytu, nes pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir išmokėtas dar iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Iš šio Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad šiuo atveju patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir tokiu būdu apgynus jo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Tad apeliacinio skundo argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimu tik į ateitį (Konstitucijos 107 straipsniu), atmestini.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl minėto pareiškėjo reikalavimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimo teisėtumas pareiškėjo teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), su tokia išvada nesutinka.

Kaip matyti iš minėto Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimo turinio, šiame akte yra išreikšta atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką.

ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis gali būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-785/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pripažinti, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba, priimdamas prašomą panaikinti 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau, kaip 2013 m. kovo 12 d. nutartyje yra pažymėjusi išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (Administracinė byla Nr. A552-519/2013) teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (kurioje numatytas 1,3 šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ribojimas) bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, yra pagrindas panaikinti tą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010 m. gegužės 21 d. Sprendimo Nr. 4-01-1809 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 4-01-1809 dalį, kurioje atsisakyta J. Š. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė