3552dbbd-3a1e-4cc4-8f22-78a92dfed3d5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-8-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-05499-2014-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Eglės Žulytės-Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, pareiškėjos Finansų ir administravimo tarnybos Finansų skyriaus vadovui A.

V., atsakovės atstovams K. B. ir R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis 2014-12-22 gautas AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundas, kurį pareiÅ¡kėja patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-12-19 nutarimÄ Nr. O3-939 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 Nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas);

2) pareiÅ¡kėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-279 (toliau – ir Metodika), 7.3.71 punktas ir 2014-10-17 Komisijos nutarimo Nr. O3-851 1 punktas neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo virÅ¡enybės principams bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 56 straipsnio 1 daliai, 65 straipsnio 3 daliai 4 daliai ir 68 straipsnio 1 daliai, 74 straipsnio 4, 5 ir 6 dalims, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimu Nr. 916 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko apraÅ¡o 11 ir 16 punktams.

PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad skundžiamu Nutarimu Komisija nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė sumažinti pareiÅ¡kėjai 2015 m. iÅ¡mokėtinų lėšų už vieÅ¡uosius interesus atitinkančios paslaugos (toliau – ir VIAP) – elektros energijos, kuri yra bÅ«tina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, gamybos teikimÄ . Pirmiausiai, Komisija 2014-08-07 priėmė nutarimÄ dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų, kuriuo pareiÅ¡kėjai nustatė 5 skirtingus reguliacinius įpareigojimus, konstatavus, kad pareiÅ¡kėja užima dominuojančiÄ padėtį elektros energijos gamybos rinkoje, Å¡i rinka nepasižymi efektyvia konkurencija, o pareiÅ¡kėja gali taikyti nepagrįstai aukÅ¡tas kainas.

Å iuo 2014-08-07 nutarimu Komisija taip pat pritarė 2014-07-30 Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo patikslintai ataskaitai, kurios pagrindu ir priimtas 2014-08-07 nutarimas dėl įpareigojimų taikymo. Komisijos 2014-08-07 nutarimÄ dėl įpareigojimų taikymo pareiÅ¡kėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Komisija 2014-08-07 nutarimÄ dėl įpareigojimų taikymo nusprendė įgyvendinti pareiÅ¡kėjos atžvilgiu pakeisdama norminį administracinį aktÄ â€“ VIAP MetodikÄ . Pakeitus norminį administracinį aktÄ , Komisija sudarė atitinkamas normines reguliacines prielaidas priimti individualų administracinį aktÄ , kurio pagrindu bÅ«tų sumažintos pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtinos kompensacinės VIAP lėšos.

Todėl pakeitusi VIAP MetodikÄ , t. y. papildžiusi jÄ 7.3.71 punktu, Komisija 2014-12-19 priėmė juo paremtÄ skundžiamÄ NutarimÄ , kuriuo nusprendė atitinkama apimtimi sumažinti pareiÅ¡kėjai 2015 m. iÅ¡mokėtinas VIAP lėšas. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, dėl to, jog jis yra paremtas neteisėta norminio administracinio teisės akto nuostata – VIAP Metodikos 7.3.71 punktu. Tuo tarpu VIAP Metodikos 7.3.71 punktas yra neteisėtas, nes jis prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams bei teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo virÅ¡enybės principams.

Å iuo punktu Komisija poįstatyminiame akte įtvirtino Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nenumatytÄ reguliacinę priemonę, kuri bÅ«tų taikoma Å«kio subjektams, kuriuos Komisija pripažįsta dominuojančiais atlikto rinkos tyrimo kontekste. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja, kaip VIAP paslaugos teikėja, iÅ¡ esmės turi pareigÄ teikti VIAP paslaugÄ pagal teisės aktų apibrėžtas sÄ lygas bei teisę gauti atitinkamo dydžio kompensacijÄ už tokios paslaugos teikimÄ , kuri turi padengti paslaugos teikėjo su jos teikimu susijusias bÅ«tinÄ sias sÄ naudas bei apimti reguliuojamo dydžio investicijų grÄ Å¾Ä Ä¯ VIAP paslaugos apimties teikimÄ patenkančių gamybinių įrenginių atžvilgiu.

Tuo tarpu VIAP Metodikos 7.3.71 punktas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog Komisija sumažins pareiÅ¡kėjai atlyginimÄ , mokamÄ už VIAP paslaugos teikimÄ vien todėl, kad pareiÅ¡kėjos pelnas (investicijų grÄ Å¾a) iÅ¡ komercinio pobÅ«džio (į VIAP apimtį nepatenkančios) veiklos yra didesnis nei maksimalus pelnas (investicijų grÄ Å¾a) gaunamas iÅ¡ minėtos reguliuojamos VIAP paslaugos teikimo. Taigi, VIAP Metodikos 7.3.71 punktas iÅ¡ esmės įtvirtino taisyklę, pagal kuriÄ , Å«kio subjektas, kurį Komisija pripažino dominuojančiu, bÅ«tų priverstas dalį savo iÅ¡ komercinės (į VIAP apimtį nepatenkančios) veiklos gautos investicijų grÄ Å¾os skirti to Å«kio subjekto teikiamos VIAP paslaugos – elektros energijos, kuri yra bÅ«tina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, gamybos – sÄ naudoms kompensuoti.

Tokia priverstinė kompensacija bÅ«tų taikoma už kiekvienus metus, kuriais iÅ¡ komercinės (į VIAP apimtį nepatenkančios) veiklos Å«kio subjektas uždirbtų didesnį pelnÄ nei leidžiamas maksimalus pelnas, kuris yra reguliuojamas VIAP schemos kontekste. Taigi VIAP Metodikos 7.3.71 punkte įtvirtinta tokia reguliacinė priemonė, kuri nėra numatyta Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje. Tokiu bÅ«du Komisija neteisėtai iÅ¡plėtė Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytÄ iÅ¡samų ir baigtinį galimų taikyti reguliacinių priemonių sÄ raÅ¡Ä , tokiu bÅ«du poįstatyminiu teisės aktu buvo nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kuris gali bÅ«ti nustatytas tik įstatymu, be to, taip veikdama Komisija virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Taip pat nurodo, kad VIAP Metodikos 7.3.71 punktas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 4-5 dalims ir VIAP ApraÅ¡o 11 bei 16 punktams. Pažymi, kad nei VIAP ApraÅ¡as, nei VIAP Lėšų administravimo apraÅ¡as nenumato, jog pats VIAP paslaugos teikėjas gali bÅ«ti įpareigotas dengti Å¡ios paslaugos teikimui bÅ«tinas sÄ naudas iÅ¡ tokio teikėjo komercinių veiklų kontekste generuojamos investicijų grÄ Å¾os (pelno). Tuo tarpu VIAP Metodikos 7.3.71 punktas įtvirtino tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį VIAP paslaugos teikimo sÄ naudas (i) turėtų dengti pats VIAP paslaugos teikėjas ir, maža to, (ii) tokios sÄ naudos turėtų bÅ«ti dengiamos iÅ¡ į VIAP paslaugos teikimo apimtį apskritai nepatenkančios atitinkamo subjekto veiklos, t. y.

VIAP paslaugos teikimo sÄ naudos turėtų bÅ«ti kompensuojamos atitinkamo subjekto komercinės veiklos kontekste generuojamų pajamų pagrindu. Savo esme toks reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog Komisija atleidžia valstybę nuo pareigos užtikrinti, kad už tokios valstybės/visuomenės poreikiams teikiamos paslaugos teikimÄ bÅ«tų atlyginta jÄ teikiančiam subjektui. Teigia, kad VIAP Metodikos 7.3.71 punktas yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas taip pat ir dėl to, jog jo pagrindu Komisija įtvirtino priverstinio kryžminio subsidijavimo taisyklę, tokiu bÅ«du pažeisdama Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktÄ bei Elektros energetikos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį ir 74 straipsnio 6 dalį.

Pabrėžė, jog kryžminio subsidijavimo tarp skirtingo pobÅ«džio veiklų draudimas yra bendrasis elektros energetikos sektoriaus principas, ir jis taikomas ne tik elektros energetikos sektoriuje veikiantiems Å«kio subjektams, bet ir pačiai Komisijai, t. y. Komisija turi kontroliuoti ir užtikrinti, kad nebÅ«tų vykdomas kryžminis subsidijavimas tarp skirtingų veiklų. Atitinkamai, Komisija turi pati nepriimti tokių teisės aktų, kurie įpareigotų Å«kio subjektus įgyvendinti kryžminį subsidijavimÄ tarp komercinio pobÅ«džio ir nekomercinio pobÅ«džio, į VIAP apimtį patenkančios veiklos.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, jog nors pareiÅ¡kėja skundžia NutarimÄ , nurodydama, kad jis priimtas VIAP nutarimo (Metodikos 7.3.71 punkto) pagrindu, nei pati pareiÅ¡kėja pagrindžia, nei lydimieji Nutarimo dokumentai tokio pagrindo nepatvirtina. PrieÅ¡ingai, Nutarimas priimtas iÅ¡imtinai dėl dujų kainos pokyčio, kuris turi įtakos skaičiuojant pareiÅ¡kėjos patiriamas kuro sÄ naudas.

Todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai skundžia NutarimÄ motyvuodama Metodikos 7.3.71 punkto taikymu, kuriuo priimant NutarimÄ Komisija nesivadovavo ir Å¡is Metodikos pakeitimas visiÅ¡kai nesusijęs su priimamu Nutarimu, o pareiÅ¡kėja Metodikos 7.3.71 punkto prieÅ¡taravimo aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktams klausimÄ , su identiÅ¡kais argumentais, teikiamais Å¡ioje byloje, pateikė ir administracinėje byloje Nr. eI-6404-815/2015. Nurodė, kad įstatymu yra įtvirtintos principinės nuostatos, apibrėžiančios Komisijos diskrecijos ribas nustatant įpareigojimus atitinkamam subjektui, tačiau nedetalizuoja Å¡ių įpareigojimų įgyvendinimo bÅ«dų, o suteikia teisę pasirinkti tinkamiausias ir efektyviausias įpareigojimų įgyvendinimo priemones.

Komisijai suteikta plati diskrecijos teisė elektros energetikos sektoriaus reguliavimo srityje (tvirtinti metodikas, atlikti rinkų tyrimus, nustatyti įpareigojimus), o tuo pačiu ir teisė pasirinkti konkrečius bÅ«dus, kaip pasiekti Elektros energetikos įstatymo tikslus. Todėl Komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas ir vadovaudamasi jai suteiktais įgaliojimais nustatyti atitinkamus įpareigojimus asmeniui, turinčiam didelę įtakÄ elektros energijos gamybos rinkoje, įvertino įpareigojimų mažiausiÄ galimÄ Ä¯takÄ asmeniui pasirenkant produkto realizavimo bÅ«dÄ ;

įtakÄ konkurencijai rinkoje; visuminę naudÄ vartotojams ir rinkai, bei priėmė VIAP nutarimÄ , kuris įgyvendina Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , bei kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Metodikos 7.3.71 punkto nuostata įgyvendina Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kad didelę įtakÄ turintis subjektas disciplinuotai elgtųsi rinkoje taikydamas sÄ naudomis pagrįstas kainas, bet kartu gaudamas protingumo kriterijų atitinkančiÄ investicijų grÄ Å¾Ä .

PareiÅ¡kėja yra Å«kio subjektas, kuris su tais pačiais arba skirtingais gamybiniais įrenginiais vykdo subsidijuojamÄ (Lietuvos elektrinė) veiklÄ ir komercinę veiklÄ (KHAE ir KHE bei virÅ¡kvotinė elektros energijos gamyba Lietuvos elektrinėje), dėl didesnių ribinių gamybos sÄ naudų Lietuvos elektrinėje pagaminta elektra yra nekonkurencinga rinkoje, todėl remtina per VIAP schemÄ , o KHAE ir KHE pagaminta elektra dėl savo veiklos specifikos ir mažesnių veiklos sÄ naudų gali konkuruoti rinkoje ir tai vykdo; pareiÅ¡kėja daliai procesų naudoja tuos pačius turimus resursus, kurie paskirstomi minėtiems įrenginiams, taip sutaupo VIAP veiklos sÄ skaita.

PareiÅ¡kėja, vertindama elektros energijos rinkoje besiformuojančias kainas ir elektros energijos poreikį, elektros energijos gamybÄ ir pardavimus planuoja visais jai priklausančiais gamybos įrenginiais, todėl remtinos elektros energijos pardavimas, kuriai užtikrinamos visos bÅ«tinos sÄ naudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grÄ Å¾a, taip pat netiesiogiai daro įtakÄ ir pareiÅ¡kėjos galimybėms konkuruoti rinkoje vykdant komercinę veiklÄ ir tam panaudojant dalį turimų bendrų resursų, kurių sÄ naudos užtikrinamos per VIAP schemÄ .

Todėl jokio kryžminio subsidijavimo siÅ«loma schema nebus įtvirtinta bei atitinkamai nebus pažeistos Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo nuostatos dėl apskaitų atskyrimo ir kryžminio subsidijavimo draudimo nuostatos, bet, prieÅ¡ingai, bus iÅ¡vengta nepagrįstų iÅ¡laidų vartotojams priskyrimo per VIAP schemÄ . Akcentuoja, kad Metodikos 7.3.71 punkto nuostata nėra kiÅ¡amasi į didelę įtakÄ turinčių asmenų (įskaitant pareiÅ¡kėjos) pasirinkimÄ savo nuožiÅ«ra organizuoti savo Å«kinę veiklÄ ir konkuruoti su kitais Å«kio subjektais, prieÅ¡ingai, pasirenkama nedarantis tiesioginės įtakos rinkos veikimo principams sprendimas reguliuoti per virÅ¡pelnį, kuris disciplinuoja subjekto veiksmus, bet palieka jai nepaliestÄ veikimo laisvę konkurencinėje plotmėje.

PareiÅ¡kėja pati sau prieÅ¡tarauja – vienu atveju nurodo, kad Metodikos minėtas punktas nedraudžia Å«kio subjektui taikyti nei didesnių, nei mažesnių kainų (skundo 46 punktas), bet kitoje skundo vietoje jau nurodo (skundo 52 punktas), kad Metodikos 7.3.71 punktas daro įtakÄ pareiÅ¡kėjos galimybėms konkuruoti rinkoje. Tai tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėja pateikia neteisingus teiginius, kurie nepagrįsti nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-12-19 nutarimo Nr. O3-939 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 Nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ pagrįstumo bei teisėtumo. Pirmiausia, pažymėtina, kad nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pasisakė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamÄ Komisijos sprendimÄ buvo laikytasi atitinkamų procedÅ«rinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos SÄ jungos teismai yra ne kartÄ pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politikÄ tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiÅ¡kiai nevirÅ¡ijo joms suteiktų galių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006; 2009-04-01 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010; 2011-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , teismas Å¡iuo atveju taip pat apsiribos vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, laikėsi nustatytų procedÅ«rų, nepadarė esminės klaidos, nepiktnaudžiavo jai suteikta valdžia, nevirÅ¡ijo jai suteiktų galių. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Komisija 2014-10-30 nutarimu Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ nustatė pareiÅ¡kėjos padaliniui Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumÄ , elektros energijos supirkimo kainÄ 2015 metams – 41,91 ct/kWh (12,14 euro ct/kWh) be PVM, kurioje kintamųjų sÄ naudų dedamoji 29,95 ct/kWh (8,67 euro ct/kWh) be PVM ir pastoviųjų sÄ naudų dedamoji – 11,96 ct/kWh (3,46 euro ct/kWh) be PVM atsižvelgiant į 2014-10-15 nutarimu Nr. 1091 pareiÅ¡kėjos padaliniu Lietuvos elektrinei nustatytÄ remtinos elektros energijos gamybos apimtį 2015 metams – ne daugiau kaip 1100 GWh.

Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius 2014-12-18 pažymoje Nr. O5-379 pateikė siÅ«lymÄ pareiÅ¡kėjai nustatyti Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainÄ 2015 m. – 40,95 ct/kWh (11,86 euro ct/kWh) be PVM, kurioje kintamųjų sÄ naudų dedamoji – 28,74 ct/kWh (8,32 euro ct/kWh) be PVM ir pastoviųjų sÄ naudų dedamoji – 12,21 ct/kWh (3,54 euro ct/kWh) be PVM. PareiÅ¡kėjos ginčijamu 2014-12-19 Nutarimu pakeistas Komisijos 2014-10-30 Nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ 1 punktas, jį iÅ¡dėstant taip:

„Nustatyti AB „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumÄ , elektros energijos supirkimo kainÄ 2015 metams – 40,95 ct/kWh (11,86 euro ct/kWh) be PVM, kurioje kintamųjų sÄ naudų dedamoji – 28,74 ct/kWh (8,32 euro ct/kWh) be PVM ir pastoviųjų sÄ naudų dedamoji – 12,21 ct/kWh (3,54 euro ct/kWh) be PVM, atsižvelgiant į Nutarimu AB „Lietuvos energijos gamyba“ padaliniui Lietuvos elektrinei nustatytÄ remtinos elektros energijos gamybos apimtį 2015 metams – ne daugiau kaip 1100 GWh.“.

Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas nustato, kad Komisija tvirtina vieÅ¡uosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodikÄ , nustato vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų kainas. Metodikos 7.3.5 punkte nustatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , VIAP sÄ raÅ¡Ä ir VIAP apraÅ¡Ä , nustato VIAP lėšas Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams, už elektros energijos gamybÄ nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba bÅ«tina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, įskaitant ir naujų generuojančių Å¡altinių, įrengiamų Vyriausybės nutarimu nustatytose elektrinėse, bandomosios eksploatacijos metu pagamintÄ ir į tinklus patiektÄ elektros energijÄ Ä¯vertinusi skirtumÄ tarp Komisijos nustatytų pastoviųjų sÄ naudų, priskirtinų elektros energijos gamybos pajėgumams, prognozės ir faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų, priskirtų elektros energijos gamybos pajėgumams per praėjusius kalendorinius metus.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčija NutarimÄ , argumentuodama, kad jis priimtas remiantis neteisėtais Komisijos nutarimais, o bÅ«tent – Komisijos 2014-10-30 nutarimu Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas dėl supirkimo kainos) bei Komisijos 2014-09-30 nutarimu Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas dėl patikrinimo).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-153-208/2017 jau vertino Nutarimo dėl supirkimo kainos pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir 2017-06-15 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė, o nurodytÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas tokį sprendimÄ paliko nepakeistÄ 2018-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2335-415/2018, konstatuodamas, kad ginčijamas Nutarimas dėl supirkimo kainos atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, kitų neteisėtumo pagrindų nenustatė.

Pasisakant dėl Nutarimo dėl patikrinimo įtakos Å¡ioje byloje ginčijamam Nutarimui, akcentuotina, kad Nutarimo dėl patikrinimo teisėtumas taip pat jau buvo įvertintas kitoje administracinėje byloje. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčijo Nutarimo dėl patikrinimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-5145-968/2015, teismas 2015-09-21 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė, argumentuodamas, kad Komisija, atlikdama pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ , nepadarė esminių klaidų, iÅ¡ esmės pažeidusių pareiÅ¡kėjos teises, kurios sudarytų pagrindÄ NutarimÄ dėl patikrinimo pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmosios instancijos sprendimÄ paliko nepakeistÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Taigi teismas toliau nenagrinės pareiškėjos argumentų dėl Komisijos Nutarimo dėl supirkimo kainos ir Nutarimo dėl patikrinimo, kurie administracinėse bylose Nr. A-2335-415/2018 ir A-1742-261/2016 jau išnagrinėti ir šioje byloje kartojasi, nes tokių faktų vertinti iš naujo nėra pagrindo. Todėl laikytina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotas Nutarimo dėl supirkimo kainos ir Nutarimo dėl patikrinimo teisėtumas bei pagrįstumas, todėl šių nutarimų pagrindu priimtas ir šioje byloje ginčijamas Nutarimas taip pat laikytinas teisėtu bei pagrįstu šiuo aspektu.

Vertinant pareiÅ¡kėjos argumentus dėl to, kad ginčijamu Nutarimu nebuvo iÅ¡taisytos klaidos Nutarime dėl supirkimo kainos neteisingai apskaičiuojant ir nustatant per maÅ¾Ä investicijų grÄ Å¾Ä elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams atžvilgiu, akcentuotina, kad investicijų grÄ Å¾os klausimu jau buvo nagrinėtas administracinėje byloje Nr. A-2335-415/2018 vertinant Nutarimo dėl supirkimo kainos pagrįstumÄ bei teisėtumÄ . Lietuvos vyriausias administracinis teismas, analizuodamas investicijų grÄ Å¾os klausimÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Komisijos neteisėtus veiksmus skaičiuojant investicijų grÄ Å¾os normÄ , taip pat nėra pagrindo remtis pareiÅ¡kėjos pateikta 2015-05-28 UAB „Ernst&Young Baltic“ specialistų iÅ¡vada dėl WACC skaičiavimo elektros energijos gamybos bendrovėms.

Todėl tokie pareiÅ¡kėjos argumentai dėl investicijų grÄ Å¾os neteisingo skaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos argumentai dėl ginčijamo Nutarimo neteisėtumo remiantis tuo, kad jis pagrįstas Metodikos 7.3.71 punktu atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į ginčijamo Nutarimo turinį matyti, kad jame aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis priimtas, o daugelis jo priėmimo motyvų iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius 2014-12-18 pažymoje Nr. O5-379.

IÅ¡analizavus Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014-12-18 pažymos Nr. O5-379 turinį matyti, kad ginčijamas Nutarimas dėl elektros energijos supirkimo kainos nustatymo priimtas remiantis iÅ¡imtinai gamtinių dujų kainos pokyčiu, atitinkamai dėl to perskaičiuotas pareiÅ¡kėjos kintamųjų sÄ naudų poreikis gaminant elektros energijos gamybos apimtį. Taigi pareiÅ¡kėjos argumentai, jog Nutarimas priimtas dėl Metodikos 7.3.71 punkto, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjos nurodomos Metodikos 7.3.71 punktas įtvirtina, kad Komisija, atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymÄ , VIAP sÄ raÅ¡Ä ir VIAP apraÅ¡Ä , nustato VIAP lėšas Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams, už elektros energijos gamybÄ nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba bÅ«tina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, įskaitant ir naujų generuojančių Å¡altinių, įrengiamų Vyriausybės nutarimu nustatytose elektrinėse, bandomosios eksploatacijos metu pagamintÄ ir į tinklus patiektÄ elektros energijÄ , įvertinusi ateinantiems kalendoriniams metams Komisijos nustatytos investicijų grÄ Å¾os ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grÄ Å¾os skirtumÄ elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veikloje, taip pat įvertinusi Å¡ioje veikloje gautos faktinės investicijų grÄ Å¾os ir lauktos investicijų grÄ Å¾os neatitikimÄ už praėjusius kalendorinius metus.

Å is punktas taikomas tais atvejais, kai elektros energijos gamintojas, motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtakÄ elektros energijos rinkoje. Vertinant nurodyto Metodikos punkto taikymÄ nagrinėjamoje byloje ir jo įtakÄ ginčijamo Nutarimo teisėtumui, taip pat pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminių administracinių aktų teisėtumo klausimÄ , pagrįstumÄ , teismas pažymi, kad analogiÅ¡kas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl Metodikos 7.3.71 punkto atitikties teisės aktų reikalavimams jau buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI-2833-815/2016, kurioje sprendimas įsiteisėjo 2017-01-06.

Å iame sprendime konstatuota, kad „nėra bÅ«tina taikyti Metodikos 7.3.71 punkto nuostatų pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, nes AB „Lietuvos energijos gamyba“ nėra laikomas asmeniu, turinčiu didelę įtakÄ elektros energijos rinkoje. Atitinkamai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra locus standi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl VIAP metodikos 7.3.71 punkto nuostatų atitikties aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės aktams iÅ¡tyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl VIAP metodikos 7.3.71 punkto iÅ¡tyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.“.

Taigi, Å¡ioje administracinėje byloje, galiojant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-05 sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-2833-815/2016, turinčiam prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iai administracinei bylai, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Metodikos 7.3.71 punkto nuostatų atitikties aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės aktams iÅ¡tyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Metodikos 7.3.71 punkto iÅ¡tyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , siekiant iÅ¡tirti 2014-10-17 Komisijos nutarimo Nr. O3-851 1 punkto atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažymėtina, kad Å¡iuo 2014-10-17 nutarimu Nr. O3-851 Metodika papildyta 7.3.71 punktu, todėl praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl 2014-10-17 Komisijos nutarimo Nr. O3-851 1 punkto atitikties teisės aktų reikalavimams taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos ginčijamas Komisijos 2014-12-19 nutarimas Nr. O3-939 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 Nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ priimtas institucijai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, laikantis nustatytų procedÅ«rų, nepadarant esminės klaidos, nevirÅ¡ijant jai suteiktų galių, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.

Naikintini ginčijamÄ NutarimÄ , vadovaujantis pareiÅ¡kėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Eglė Žulytė-Janulionienė