2026-01-28 Nr. AB-2072-3-61-3-07323-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-109-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07323-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjai L. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-296/02-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalyje dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VMI 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. RNA-10003 „Dėl turto arešto panaikinimo“ (toliau – ir VMI sprendimas) ir įpareigojimo prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Atsakovas prašyme nurodė, kad:

2.1. VMI gavo Komisijos sprendimą, kuriuo tenkinta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti atsakovą šį klausimą nagrinėti iš naujo, bei nuspręsta panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl taikytų apribojimų turtui, arešto turtui panaikinimo.

2.2. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka 2023 m. birželio 21 d. buvo 8 292,33 Eur. Iš jų: 1 878,91 Eur – gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 1 393,34 Eur – GPM baudos, 5 020,08 Eur – GPM delspinigių. VMI 2017 m. birželio 7 d. Turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-1442 (toliau – ir Turto arešto aktas) surašė remiantis 2016 m. liepos 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-438. Turto arešto mastas – 2 0247,40 Eur. Areštuoto turto vertė – 9 079,00 Eur. 2017 m. kovo 23 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)467-86996 išieškoti 20 122,60 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir perduotas vykdyti antstoliui.

2.3. Antstolis vykdė turto pardavimą varžytinėse ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo Nr. 0025/17/01169, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 723 straipsniu, panaikino areštą turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VMI dėl turto arešto panaikinimo likusiam iš varžytinių neparduotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui ir statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VMI 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. RNA-10003 nurodė, kad nesutinka panaikinti turto arešto prašyme nurodytam turtui. VMI, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 2 punktu bei CPK nuostatomis 2017 m. birželio 7 d., Turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį turtą kaip mokestinių prievolių užtikrinimo priemonę, o vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą priėmė 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-869996 išieškoti 20 122,60 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir šis sprendimas perduotas vykdyti antstoliui. Vykdymo proceso metu turtas buvo parduotas varžytinėse, kurių metu nepavyko parduoti nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.5. Vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis (su tam tikrais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677-680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.

2.6. CPK 723 straipsnio 2 dalis numato pareigą panaikinti turto areštą šiais atvejais: kai turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis arba teismas, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas. Minėta nuostata nenustato mokesčių administratoriaus ar kitų institucijų, areštavusių skolininko turtą, teisės panaikinti jų pritaikytą turto areštą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka iki šiol nepadengta (2023 m. gegužės 5 d. sudarė 8 464,2 Eur), VMI, atsisakydama panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui ir statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi riziką, jog panaikinus turto areštą minėtam turtui, mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyks, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir priėmė teisėtą sprendimą turto arešto nepanaikinti.

2.7. Pareiškėja prašyme VMI rėmėsi CPK 723 straipsniu bei tuo, kad nenumatyta trečiųjų varžytinių galimybės ir antstolio teisės, neįvykus antrosioms varžytinėms, parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais, taigi iš esmės teikė VMI viršininko 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.7 papunktyje nurodytą prašymą. Taisyklių 15.7 papunktyje nurodyta, jog turto arešto panaikinimo pagrindas taikomas ir kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikė prašymą ir mokesčių administratorius įvertino, kad nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius negali vadovautis Taisyklių 15.7 papunktyje įvardintais pagrindais, kadangi pareiškėjos mokestinė nepriemoka iki šiol nėra padengta, pareiškėja jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Taip pat nėra ginčo dėl mokestinės nepriemokos ar jos dydžio. Panaikinus turto areštą minėtam turtui, VMI teisėti interesai išieškoti mokestinę nepriemoką bus pažeisti, todėl šiuo atveju Taisyklių 15.7 punktas netaikytinas. Komisija nenurodė jokio kito turto arešto naikinimo pagrindo. VMI sprendimas nenaikinti turto arešto akto yra pagrįstas ir teisėtas.

3. Pareiškėja L. K. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė prašymą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Atsakovo prašyme nurodytais motyvais ir pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Komisijos sprendimo dalį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovas nenurodė jokių naujų argumentų, nepateikė naujų įrodymų.

3.2. Yra įsiteisėjęs Komisijos 2023 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 21RE-125(AG-6/02-2023), kuris yra priimtas iš esmės dėl to paties dalyko. Vykdydama šį Komisijos sprendimą, VMI pakartotinai išsprendė pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą ir priėmė VMI sprendimą, analogišką anksčiau priimtam VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimui – atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl arešto panaikinimo. Atsakovas, priimdamas VMI sprendimą, ignoravo Komisijos 2023 m. vasario 21 d. sprendimą.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad turtas yra areštuotas atsakovo sprendimu, pareiškėja kreipėsi į atsakovą raštu ir prašė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones antstolio 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme nurodytam turtui. Turtas areštuotas VMI, kurio arešto tvarką nustato MAĮ 101 straipsnis ir Taisyklės. Išieškotojas, šiuo atveju VMI, atsisakė perimti turtą, todėl turtas grąžinamas skolininkui. Turto grąžinimas skolininkui turi būti realus, todėl turi būti panaikinti bet kokie apribojimai, taikyti skolininko turtui. Išimtis grąžinti turtą yra tik tuo atveju, jeigu turtas yra įkeistas. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui (CPK 723 str. 3 d.). Todėl tik po metų VMI gali areštuoti turtą iš naujo ir iš naujo pradėti vykdymo veiksmus. Atsakovas turi realiai įvykti CPK 723 straipsnio 1 dalies reikalavimą, taikomą vykdymo procese, grąžinti skolininkui turtą, o tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą panaikinti areštą turtui. Atsakovas privalo taikyti išieškojimo senaties terminą be atskirto mokesčių mokėtojo prašymo. Šiuo atveju atsakovas turi nutraukti išieškojimą remiantis MAĮ 107 straipsnio pagrindu ir panaikinti areštą turtui.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino atsakovo prašymą ir panaikino Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. VMI viršininkas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-86996 nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto 20 226,71 Eur. VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 3 dalimi (mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti) ir CPK, surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo šį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); arešto mastas 20 247,40 Eur; apribota disponavimo teisė; viso areštuoto turto vertė 9 079 Eur. Pagal Turto arešto aktą mokestinė nepriemoka nustatyta remiantis 2016 m. liepos 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo FR0682-438. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (36.9)FR0682-438 dėl patikrinimo akto tvirtinimo priskaičiuotos sumos nėra mažareikšmės, todėl yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali parduoti arba kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.

5.2. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. 0025/17/01169 dėl arešto turtui panaikinimo, vadovaujantis CPK 613 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi, patvarkė panaikinti areštą nurodytam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems nurodytiems pastatams ir statiniui; areštas naikinamas remiantis CPK 723 straipsniu.

5.3. Pareiškėja VMI pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą, kuriuo prašė panaikinti VMI taikytas laikinąsias apsaugos priemones antstolio 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme nurodytam turtui, kadangi turtas areštuotas VMI sprendimu. VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. RNA45474 informavo pareiškėją, kad nesutinka panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui ir statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu paaiškino, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 2 punktu bei CPK, Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį turtą kaip mokestinių prievolių užtikrinimo priemonę. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gruodžio 6 d. duomenimis pareiškėjos mokestinę nepriemoką sudarė 8 871,29 Eur.

5.4. Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu, teikė skundą Komisijai. Komisijos 2023 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 21RE-125(AG-6/02-2023) pareiškėjos skundas tenkintas, VMI 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimas panaikintas ir VMI įpareigota iš naujo nagrinėti prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

5.5. VMI sprendime nurodė, jog nesutinka panaikinti turto arešto aktą likusiam iš varžytynių neparduotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad VMI Turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausantį turtą kaip mokestinių prievolių užtikrinimo priemonę, o vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2017 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-86996 išieškoti 20 122,60 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir šis sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Vykdymo procese turtas buvo parduodamas varžytynėse, kurių metu nepavyko parduoti nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju turtas yra areštuotas VMI, turto arešto taikymo tvarką reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis ir Taisyklės, kurių 15 punktas numato atvejus, kai yra naikinamas turto arešto aktas, ir nurodytų atvejų sąrašas yra baigtinis, pareiškėjos prašyme nurodytas turto arešto naikinimo pagrindas nėra nurodytas Taisyklių 15 punkte. Pareiškėjos mokestinė prievolė yra neįvykdyta nuo 2017 m., todėl panaikinus turto areštą gali būti pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai. VMI sutiktų panaikinti Turto arešto aktą, jeigu būtų Taisyklių 15 punkte numatyti pagrindai arba pareiškėja pasiūlytų areštuoti kitą, lygiavertį areštuotam, turtą arba kitus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, numatytus MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose (hipoteka, įkeitimas, laidavimas, garantija).

5.6. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti VMI sprendimą. Komisija sprendimu panaikino VMI sprendimą, kuriuo tenkinta pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti atsakovą šį klausimą nagrinėti iš naujo, ir nuspręsta panaikinti VMI sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą dėl taikytų apribojimų turtui, arešto turtui panaikinimo. VMI, nesutikdama su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka iki šiol nepadengta, todėl darė išvadą, kad VMI, atsisakydama panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui ir statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi riziką, jog panaikinus turto areštą minėtam turtui, mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyks, vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir priėmė teisėtą sprendimą turto arešto nepanaikinti.

7. Teismas vertino, kad Taisyklių 15.7 papunktis reglamentuoja visus kitus atvejus, kai VMI yra pateikiami prašymai dėl turto arešto panaikinimo ir atitinkamai VMI tokius prašymus turi vertinti, atsižvelgdama į minėtame punkte nurodytus aspektus, t. y., ar tokiu atveju nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai. Taisyklių 15.7 papunktyje aiškiai nurodyta, jog turto arešto panaikinimo pagrindas taikomas ir kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikė prašymą ir mokesčių administratorius įvertino, kad nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai. Mokesčių administratorius negali vadovautis Taisyklių 15.7 papunktyje įvardintais pagrindais, kadangi pareiškėjos mokestinė nepriemoka iki šiol nėra padengta, pareiškėja jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Ginčo dėl mokestinės nepriemokos ar jos dydžio taip pat nėra. Teismas konstatavo, kad panaikinus turto areštą minėtam turtui VMI teisėti interesai išieškoti mokestinę nepriemoką bus pažeisti, todėl šiuo atveju Taisyklių 15.7 papunktis netaikytinas. Jokio kito turto arešto naikinimo pagrindo Komisija nenurodė. Teismas darė išvadą, kad VMI sprendimas nenaikinti Turto arešto akto yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl Komisijos sprendimas, kuriuo VMI sprendimas panaikintas bei VMI įpareigota iš naujo nagrinėti šį klausimą, turi būti panaikintas.

III. 8. Pareiškėja L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios teisės normos, kurios yra nurodytos CPK, nes išieškojimas vyksta pagal CPK nustatytas taisykles. MAĮ įvardintos tik CPK normos, susijusios su turto areštu. Įstatyme yra įvardinta, kad mokesčių administratorius turi tokias pat teises kaip ir areštuojantis turtą antstolis. Taikant įstatymo analogiją (procesinių teisės normų), areštą turėtų panaikinti ta institucija, kuri taikė areštą, t. y. atsakovas.

9.2. Atsakovas turi realiai įvykdyti CPK 723 straipsnio 1 dalies reikalavimą, taikomą vykdymo procese – grąžinti skolininkui turtą, o tai reiškia, kad atsakovas turi pareigą panaikinti areštą turtui.

9.3. Atsakovas privalo taikyti išieškojimo senaties terminą be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo. Šiuo atveju atsakovas turi nutraukti išieškojimą remiantis MAĮ 107 straipsnio pagrindu ir panaikinti areštą turtui. Pareiškėjos atveju yra antstolio grąžinti vykdomieji dokumentai atsakovui, todėl turi būti taikoma išieškojimo senatis. Komisijos sprendimu atsakovas įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl arešto turtui panaikinimo ir tai neprieštarauja Taisyklių 15.6, 15.7 papunkčiams, nes atsakovas gali priimti sprendimą pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo) ir 8 punkto pagrindu (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas).

10. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos CPK XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.

10.2. Šiuo atveju turtas yra areštuotas VMI. Turto arešto taikymo tvarką reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis ir Taisyklės. Taisyklių 15 punkte nurodytų atvejų sąrašas yra baigtinis, pareiškėjos prašyme nurodytas turto arešto naikinimo pagrindas nėra nurodytas Taisyklių 15 punkte.

10.3. Pareiškėjos mokestinė prievolė yra neįvykdyta nuo 2017 m., todėl panaikinus turto areštą gali būti pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai.

10.4. CPK 723 straipsnio 2 dalis numato pareigą panaikinti turto areštą šiais atvejais: kai turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis arba teismas, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas. Minėta nuostata nenustato mokesčių administratoriaus ar kitų institucijų, areštavusių skolininko turtą, panaikinti jų pritaikytą turto areštą. Todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išieškotojui atsisakius paimti neparduotą iš varžytinių turtą, panaikinamas turto areštas. Ši nuostata netaikoma mokesčių administratoriaus ar kitų institucijų taikomam turto areštui.

10.5. Nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo termino (5 m.) senatis. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis reglamentuota, kad MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

10.6. Taisyklių 15.7 papunktis reglamentuoja visus kitus atvejus, kai VMI yra pateikiami prašymai dėl turto arešto panaikinimo ir atitinkamai VMI tokius prašymus turi vertinti, atsižvelgdama į minėtame punkte nurodytus aspektus, t. y., ar tokiu atveju nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai.

10.7. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius negali vadovautis Taisyklių 15.7 papunktyje įvardintais pagrindais, kadangi pareiškėjos mokestinė nepriemoka iki šiol nėra padengta, pareiškėja jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VMI 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. RNA-10003 „Dėl turto arešto panaikinimo“ (VMI sprendimas), kuriuo atsisakyta panaikinti turto arešto aktą daliai mokesčių administratoriaus areštuoto, tačiau iš varžytinių neparduoto pareiškėjos L. K. turto (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatas ir statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir ginčo turtas), teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas, nesutinka su Komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta panaikinti VMI sprendimą ir įpareigoti pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, prašo šią Komisijos sprendimo dalį panaikinti.

12. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundą tenkino ir Komisijos sprendimą panaikino, konstatavęs, kad VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste sprendė, kad CPK 723 straipsnio nuostatos, kuriomis pareiškėja grindė savo prašymą mokesčių administratoriui dėl turto arešto panaikinimo, yra netaikomos mokesčių administratoriui. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka nepadengta, o panaikinus turto areštą ginčo turtui, ginčo mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyks, todėl turto arešto panaikinimas ginčo turtui pažeistų mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesus, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tai padaryti Taisyklių 15.7 punkto pagrindu.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

16.1. Mokesčių administratorius VMI sprendimą priėmė išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui. Šį prašymą pareiškėja grindė tuo, kad ginčo turto pardavimą iš varžytinių vykdęs antstolis, vadovaudamasis CPK 723 straipsniu, priėmė 2022 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. 0025/17/01169 panaikinti areštą daliai areštuoto pareiškėjos turto. Atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad ginčo turtas areštuotas mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėja, vadovaudamasi CPK 723 straipsnio 2 dalimi, mokesčių administratoriaus prašė panaikinti areštą ginčo turtui.

16.2. Ginčijamu VMI sprendimu atsakovas atsisakė panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui, nes ginčo turtas areštuotas kaip neįvykdytų mokestinių prievolių (pareiškėjos mokestinę nepriemoką sudaro 8 871,29 Eur) užtikrinimo priemonė. Taip pat VMI paaiškino, kad CPK 723 straipsnio 2 dalis netaikoma tais atvejais, kai turtas yra areštuotas mokesčių administratoriaus sprendimu, nes tokiais atvejais mokesčių administratorius vadovaujasi VMI viršininko 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintomis Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklėmis. Pareiškėjos nurodytas atvejis nepatenka į Taisyklių 15 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, kuriame nurodyti turto arešto aktų naikinimo pagrindai.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nei pareiškėja, nei mokesčių administratorius nekvestionuoja, kad ginčo turtas yra areštuotas teisėtai, kad antstoliui nepavyko parduoti ginčo turto iš varžytinių, kad pareiškėjai pateikus 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą jos mokestinę nepriemoką sudarė 8 871,29 Eur. Byloje iš esmės nesutariama, ar mokesčių administratorius priimdamas VMI sprendimą teisėtai ir pagrįstai atsisakė vadovautis CPK 723 straipsnio 2 dalimi ir ar pareiškėjos nurodytas atvejis tikrai nepatenka į Taisyklių 15 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, kuriame nurodyti turto arešto aktų naikinimo pagrindai.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad turto areštas yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). MAĮ 101 straipsnyje „Turto areštas“ nustatyta: turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (1 d.); mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (2 d.); mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (3 d.); mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5 d.); mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis (6 d.).

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui pirmiausiai taikomos MAĮ 101 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 6 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodytas baigtinis sąrašas CPK normų (t. y. CPK XLVIII skyriaus 675 str. 1, 2, 4 ir 5 d., 677–680, 683, 684 str., 686 str. 1 ir 2 d. bei 688 str.), kurios mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui taikomos mutatis mutandis ir kurias įgyvendindamas mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir CPK nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.

20. Ginčui aktualios redakcijos CPK 723 straipsnio, kuriame reglamentuojamos išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės ir kuria iš esmės yra grindžiamas pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymas, 2 dalyje nustatyta, kad „grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas“. Paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinus šios nutarties 18, 19 punktuose paminėto teisinio reglamentavimo ir nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad CPK 723 straipsnio 2 dalies nuostata netaikoma mokesčių administratoriaus ar kitų institucijų taikomam turto areštui. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, priimdamas VMI sprendimą, ja nesivadovavo.

21. Pareiškėja teigia, kad jos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymas panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui turėjo būti patenkintas vadovaujantis Taisyklių 15.7 punkto pagrindu. Šiame kontekste primintina, jog ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 15, 15.7 punktuose buvo nustatyta, kad „15. Turto arešto aktas panaikinamas per 5 darbo dienas po to, kai paaiškėja, kad: <...> 15.7. kitais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikė prašymą ir mokesčių administratorius įvertino, kad nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai“. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad turto arešto aktas Taisyklių 15.7 punkto pagrindu panaikinimas (i) mokesčių mokėtojui pateikus prašymą ir (ii) mokesčių administratoriui įvertinus, kad nebus pažeisti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesai. Taigi mokesčių administratorius, vertindamas, ar yra pagrindas turto arešto aktą panaikinti Taisyklių 15, 15.7 punktų pagrindu, jam pateiktą tokio pobūdžio mokesčių mokėtojo prašymą turi įvertinti mokesčių administratoriaus, kaip kreditoriaus, interesų kontekste. Atitinkamai, nustačius, kad tokie interesai panaikinus turto arešto aktą gali būti pažeisti, turi būti atsisakyta tokį prašymą tenkinti.

22. Iš ginčijamo VMI sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymo panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui netenkino akcentavęs neginčijamai nustatytas aplinkybes, kad ginčo mokestinė nepriemoka nėra padengta, o pareiškėja jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratoriui priėmus sprendimą panaikinti turto areštą ginčo turtui būtų pažeisti jo, kaip kreditoriaus, interesai.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėja teikia argumentus, susijusius su ginčo mokestinės prievolės pripažinimu pasibaigusia pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 ir 5–8 punktus, įskaitant išieškojimo senaties termino taikymą bei mokesčių administratoriaus pareigą nagrinėjamu atveju turto arešto aktą panaikinti Taisyklių 15.6 punkto (jame nustatyta, kad turto arešto aktas panaikinamas per 5 darbo dienas po to, kai paaiškėja, kad priimtas sprendimas pripažinti mokestinę prievolę pasibaigusia pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 ir 5–8 punktus) pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašyme panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui šis klausimas nebuvo keliamas. Atitinkamai klausimas dėl ginčo mokestinės prievolės pripažinimo pasibaigusia pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir VMI sprendime. Atsižvelgiant į tai, pastarieji apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

24. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius ginčijamame VMI sprendime pagrįstai netenkino ginčui aktualios redakcijos CPK 723 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 15, 15.7 punktais grindžiamo pareiškėjos 2022 m. lapkričio 23 d. prašymo panaikinti turto areštą likusiam iš varžytinių neparduotam ginčo turtui. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas esą netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą.

25. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad Komisijos sprendimo dalis tiek, kiek VMI sprendimas panaikintas bei VMI įpareigota iš naujo nagrinėti šį klausimą, turi būti panaikinta, panaikino Komisijos sprendimą visa apimtimi, nors ginčijamu Komisijos sprendimu, be kita ko, bylos dalis nutraukta, o šios Komisijos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikra teisme nebuvo atliekama, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucija tikslintina.

27. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-296/02-2023) dalį tiek, kiek šiuo sprendimu buvo tenkinti pareiškėjos L. K. skundo reikalavimai panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. RNA-10003 „Dėl turto arešto panaikinimo“ ir įpareigoti pareiškėjos L. K. 2022 lapkričio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis