2019-03-21 Nr. AB-7183-3-61-3-03272-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-999-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03272-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1), įpareigoti pateiktą paraišką vertinti toliau ir priteisti teismo išlaidas.

2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2017 m. liepos 31 d. 11 val. per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS (toliau – ir ŽŪMIS) pateikė paraišką Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ taisykles (toliau – ir Paraiška). Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 30.2 punkte nustatyta, kad paramos paraiška, jei ji pildoma elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 12 val. 2017 m. liepos 31 d. buvo paskutinė paraiškų teikimo diena. Teikiant paraišką, nuo 2017 m. liepos 31 d. 11.11 val. informacinė sistema ėmė strigti ir pareiškėja negalėjo įkelti visų kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų, todėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. atspausdintą paraišką ir visų dokumentų kopijas pateikė Agentūros Tauragės paramos administravimo skyriui.

Šis 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1), kad pateiktos paraiškos administravimas stabdomas ir paraiška atmetama. Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad Agentūra paskutinę paraiškų teikimo dieną iš valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) ir ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus informacijos negavo. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3D-20 patvirtintų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatų 8 punktu.

Teigė, kad ŽŪIVKC turėjo pateikti įrodymus, kad ŽŪMIS 2017 m. liepos 31 d. nuo 11.11 val. iki 11.56 val. tikrai patikimai veikė. Tai, kad ŽŪIVKC tokios informacijos nepateikė, o Agentūra iš ŽŪIVKC ir ŽŪMIS rangovų informacijos apie ŽŪMIS neveikimą negavo, visiškai nepaneigia to fakto, kad ŽŪMIS 2017 m. liepos 31 d. nuo 11.11 val. iki 12.00 val. neveikė. Pareiškėja teigė, kad pats Agentūros Tauragės administravimo skyrius nepareikalavo iš pareiškėjos įrodymų apie ŽŪMIS sutrikimą, nesuteikė galimybės pašalinti 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos spausdintinės paraiškos trūkumų, 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktą spausdintinę paraišką nagrinėjo bendra tvarka, t. y. nesilaikė Administravimo tvarkos 30.2 punkte nustatytų terminų, neišnagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateikto prašymo dėl ŽŪMIS sutrikimo per 10 darbo dienų ir sprendimą priėmė tik 2017 m. rugpjūčio 22 d.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja skunde teikia argumentus, kurie nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, t. y. jokių įrodymų, kad ŽŪMIS veikla sutriko dar 11 val. 11 min., nėra. Pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. 11 val. 57 min. pateikė Paraišką su papildomais dokumentais, tačiau buvo pateikti ne visi privalomi dokumentai. Pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, tačiau, įvertinus jų turinį, matyti, kad jie galimai nebuvo tinkamai parengti. Pareiškėja, manydama, kad Paraiškos pateikimo dieną ŽŪMIS tinkamai neveikė, vadovavosi Administravimo taisyklių 30.2 papunkčiu ir pateikė Paraišką su priedais Agentūrai. Pareiškėja pateikė Paraišką ir ši buvo pateikta laiku, todėl teigti, kad jos atveju turi būti taikomas Administravimo taisyklių 30.2 papunktis, nėra pagrindo. Atsakovas teigė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog nepateikus įrodymų dėl ŽŪMIS veiklos sutrikimų Paraiška buvo sėkmingai pateikta su papildomais dokumentais (iš to galima spręsti, kad buvo galima juos įkelti). Atsakovas teigė, kad įrodymus dėl ŽŪMIS galimo neveikimo privalėjo pateikti pareiškėja, o ne Agentūra, kadangi įrodymų pateikimas pagal Administravimo taisyklių 30.2 papunktį yra pareiškėjos pareiga.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytu laiku Užklausų ir incidentų valdymo sistemoje nebuvo užregistruotas nė vienas incidentas, susijęs su visišku ŽŪMIS neveikimu ar veiklos sutrikimu. Prie pareiškėjos skundo pridėti 2017 m. liepos 31 d. ekrano vaizdai nerodo ŽŪMIS sutrikimo. Sisteminis pranešimas „Prašome palaukti“ rodomas, kai į sistemą keliamas didesnės apimties dokumentas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. KTR-851 (10.6.1) bei įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 373 Eur teismo išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. pateikė Paraišką. Agentūra atliko Paraiškos prioritetinį atitikties vertinimą ir nustatė, kad kartu su paraiška per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą pareiškėja pateikė pradžios balansą, pažymėjimą apie išklausytą Ūkininkavimo pradmenų mokymosi programą Nr. 19143, išduotą 2017 m. gegužės 19 d., komercinių pasiūlymų kopijas (21 psl.), 2017 m. liepos 15 d. pažymą dėl ilgalaikio turto apskaitos, žemės valdymo fakto patvirtinimo dokumentus – privačios žemės sklypų panaudos sutartis, sudarytas 2017 m. liepos 24 ir 25 d., pinigų dovanojimo aktą, kuris neužpildytas, nepasirašytas ir neatitinka 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos 2017 m. liepos 27 d. pasirašytos pinigų dovanojimo sutarties, vietoje verslo plano pateikė pradžios balansą. Su 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu pareiškėja papildomai pateikė verslo planą, UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2017 m. liepos 26 d. pažymą, asmens tapatybės kortelės kopiją, 2017 m. liepos 26 d. pažymą Nr. 17-07/302 „Dėl pareiškėjo narystės“, ŽŪIKVC 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. 1S-5861 „Dėl žemės ūkio valdos duomenų pakeitimo“, 2017 m. liepos 25 d. pranešimą apie žemės ūkio valdos įregistravimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą SDŽ Nr. 2704298, pareiškėjos ūkio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ŪP Nr. 0165368, 2017 m. liepos 15 d. pasirašytas panaudos sutartis neatlygintinai traktoriaus ir žemės ūkio technikos (grėblio, rulonų preso su vyniotuvu, pjaunamosios, priekabos, frontalinio krautuvo) bei statinio panaudai, traktoriaus registravimo liudijimą, žemės nuosavybės ir panaudos būdu valdomų sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, taip pat papildomą trečią komercinį pasiūlymą dėl mėsinių galvijų įsigijimo. 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraštyje pareiškėja nurodė, kad „įvyko ŽŪMIS sistemos sutrikimas ir nepavyko korektiškai sukelti paraiškos priedų“. Papildomos informacijos apie ŽŪMIS sistemos sutrikimus ji nepateikė. Agentūra paskutinę paraiškų teikimo dieną – 2017 m. liepos 31 d. – iš ŽŪIKVC ir ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus informacijos negavo.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtinimo“, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 30.2, 35 punktais, Administravimo taisyklių 35, 46.1, 46.5, 48, 49 punktais.

9. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. pateiktų dokumentų skaičius ir turinys skiriasi. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 50 punktu, pareiškėją skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl paramos neteikimo“ informavo, kad jos Paraiškos administravimas yra stabdomas ir ji atmetama. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, teikdama paraišką 2017 m. liepos 31 d., nepateikė visų privalomų dokumentų (verslo plano, reikalingo nustatyti ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, ir kuriamo gyvulininkystės ūkio dydį verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu, žemės sklypų, įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, nuosavybės dokumentų, pažymos apie narystę asocijuotoje žemdirbių savivaldos organizacijoje), reikalingų apskaičiuoti prioritetinius balus, ir nebuvo nustatyta ŽŪMIS sistemos sutrikimų, įrodymų apie sistemos sutrikimus pareiškėja nepateikė, todėl pareiškėjos Paraiška Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 buvo atmesta ir toliau nebeadministruojama. Pareiškėja teigė, kad negalėjo įkelti visų kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų, nes, pildant paraišką elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, nustojo veikti informacinė sistema.

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad paskutinę Paraiškos pateikimo dieną (2017 m. liepos 31 d.) paraišką pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale informacinė sistema neveikė tinkamai, nors jokių pranešimų iš ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus nebuvo gauta. Teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog tai, kad ŽŪIVKC tokios informacijos nepateikė, o Agentūra iš ŽŪIVKC ir ŽŪMIS rangovų informacijos apie ŽŪMIS neveikimą negavo, visiškai nepaneigia to fakto, kad ŽŪMIS 2017 m. liepos 31 d. nuo 11.11 iki 12.00 val. neveikė. Teismas darė išvadą, kad 2017 m. liepos 31 d. informacinė sistema (ŽŪMIS) neveikė tinkamai.

11. Teismo nuomone, šio ginčo užbaigimas atmetant pareiškėjos skundą ir paliekant galioti atsakovo formaliai priimtą ginčo sprendimą neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. liepos 31 d. informacinė sistema (ŽŪMIS) neveikė tinkamai, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl paramos neteikimo“ Paraiškos administravimą sustabdė ir ją atmetė.

12. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra formalus, atsakovas nesilaikė Administravimo metodikos 30.2 punkte nustatytų terminų, sprendimas priimtas nepašalinus visų neaiškumų dėl informacinės sistemos netinkamo veikimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atitinkamai atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką.

13. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašoma suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio ir priteista pareiškėjai, išlaidos dėl žyminio mokesčio taip pat priteistos pareiškėjai.

III. 14. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovo teigimu, Įgyvendinimo taisyklių 35 punkte ir Administravimo taisyklių 30.2 punkte yra aiškiai pasakyta, kad neužtenka vien tik pateikti informacijos apie galimus ŽŪMIS sutrikimus (kaip tai yra konstatuota teismo sprendime), tačiau pareiškėjas turi pareigą (o ne pasirinkimą) pateikti aiškius bei svarius įrodymus, kaip tokius, kad ŽŪMIS sistema iš tiesų tinkamai neveikė. Taigi, iš teismo sprendimo turinio matoma, kad teismas susidariusią situaciją traktavo taip, lyg įrodymų pateikimas nėra svarbus ir įrodymus prilygino papildomai informacijai, kas šiuo atveju yra neteisinga.

16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 2 d. nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ŽŪMIS neveikė tinkamai. Pareiškėja pateikė Paraišką, ir ši buvo pateikta laiku, todėl teigti, kad jos atveju turi būti taikomas Administravimo taisyklių 30.2 punktas ir Įgyvendinimo taisyklių 35 punktas, nėra pagrindo. Taip pat pažymi, kad šiuo atveju informacija apie ŽŪMIS neveikimą nebuvo paskelbia interneto tinklalapiuose www.nma.lt ir https://zumis.lt ir negalėjo būti skelbiama, nes ŽŪIKVC aiškiai pasakė, kad jokių sutrikimų nebuvo.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjos skunde, tiek Agentūros atsiliepime, tiek posėdžio metu buvo nagrinėtas klausimas, kodėl pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ŽŪMIS neveikė, nors žinojo, kad juos privalo pateikti. Pirmosios instancijos teismas visiškai neužsiminė apie šį faktą ir sprendime ši itin svarbi aplinkybė apskritai nėra paminėta.

18. Atsakovo teigimu, įrodymų pateikimo faktas per 3 darbo dienas yra vienas esminių šio ginčo klausimų, o tai, kad teismo sprendime apie tai nė žodžiu neužsiminta, sudaro terpę diskriminacinio pobūdžio nuostatų taikymui.

19. Atsakovui nėra aišku, kodėl šioje situacijoje teismas nevertino ŽŪIKVC atsiliepimo. Būtent ŽŪIKVC yra atsakingas už ŽŪMIS administravimą ir palaikymą. ŽŪIKVC atsiliepime aiškiai ir išsamiai paaiškino, kad ŽŪMIS sutrikimai registruojami Užklausų ir incidentų valdymo sistemoje, o tuo laiku, kurį nurodė pareiškėja – nebuvo nei vieno pranešimo dėl ŽŪMIS sutrikimo. Atkreipia dėmesį, kad patikrinus turimą informaciją nustatyta, kad 2017 m. liepos 31 d. tarp 11 val. ir 12 val. buvo pateiktos 25 paraiškos ir absoliučiai jokių sistemos sutrikimų nebuvo.

20. Agentūros teigimu, jos sprendimas negali būti naikinamas, kadangi jis yra detalus, išsamus ir pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais.

21. Atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Nurodo, kad 350 Eur sumą sudaro bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su byla, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje. Agentūra laikosi pozicijos, kad teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taip pat teigia, kad susipažinimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje yra neskaidomas procesas, todėl pareiškėjos atstovė nepagrįstai išlaidas išskaidė į tris dalis.

22. Pareiškėja G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pareiškėja nurodo, kad jos pateikti įrodymai, kad ŽŪMIS sistema neveikė tinkamai 2017 m. liepos 29, liepos 30, liepos 31 dienomis būtent ir suponavo teismo sutikimą su skundo argumentu, kad ŽŪIVKC informacijos apie ŽŪMIS sutrikimą nepateikė, o Agentūra iš ŽŪIVKC ir ŽŪMIS rangovų informacijos apie ŽŪMIS neveikimą negavo, visiškai nepaneigia to fakto, kad ŽŪMIS 2017 m. liepos 31 d. nuo 11.11 val. iki 12.00 val. neveikė tinkamai.

24. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentu, kad ŽŪIVKC yra ta institucija, kuri gali suteikti informaciją, ar buvo informacinės sistemos sutrikimų ar ne, nes kaip teismo posėdyje patvirtino ŽŪIVKC atstovai, sistemos sutrikimą jie (ŽŪIVKC) fiksuoja tik tada, kai pati informacinė sistema apie sutrikimą informuoja, sistemos nepateisinamo lėtaeigiškumo ŽIVKC nelaiko sistemos sutrikimu.

25. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad sąvokos „sistema veikė“ ir „sistema neveikė tinkamai“ yra ne tapačios, ir būtent dėl jų kilo ginčas, kurį nagrinėja teismas.

26. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatytas įstatymu, yra suformuota nuosekli bylinėjimosi išlaidų administracinėse bylose priteisimo praktika.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

28. Nurodo, kad pareiškėjos skunde nurodytu laiku Užklausų ir incidentų valdymo sistemoje nebuvo užregistruotas nei vienas incidentas, susijęs su ŽŪMIS visišku neveikimu ar veiklos sutrikimu. Teigia, kad prie pareiškėjos skundo pridėti ekrano vaizdai nerodo ŽŪMIS sutrikimo. Taip pat pažymi, jog su pareiškėjos Paraiška į ŽŪMIS buvo įkelti ne visi pagal teisės aktus privalomi dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. KTR-851 (10.6.1), kuriuo pareiškėja informuota, kad jos paraiškos administravimas yra stabdomas ir ji atmetama, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja 2017 m. liepos 31 d., pateikdama paraišką Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės "Ūkio ir verslo plėtra" veiklos srities "Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" įgyvendinimo taisykles, pridėjo ne visus dokumentus, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška. Kadangi terminas pateikti per ŽŪMIS sistemą baigėsi 2017 m. liepos 31 d., 12.00 val., pareiškėja pasinaudojo Įgyvendinimo taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės paramos administravimo skyriui 2017 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu papildomai pateikė verslo planą, UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2017 m. liepos 26 d. pažymą, asmens tapatybės kortelės kopiją, 2017 m. liepos 26 d. pažymą Nr. 17-07/302 „Dėl pareiškėjo narystės“, ŽŪIKVC 2017 m. liepos 27 d. raštą Nr. 1S-5861 „Dėl žemės ūkio valdos duomenų pakeitimo“, 2017 m. liepos 25 d. pranešimą apie žemės ūkio valdos įregistravimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą SDŽ Nr. 2704298, pareiškėjos ūkio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ŪP Nr. 0165368 (reg. Nr. 2272, 2017 m. liepos 26 d.), 2017 m. liepos 15 d. pasirašytas panaudos sutartis neatlygintinai traktoriaus ir žemės ūkio technikos (grėblio, rulonų preso su vyniotuvu, pjaunamosios, priekabos, frontalinio krautuvo) bei statinio panaudai, traktoriaus registravimo liudijimą, žemės nuosavybės ir panaudos būdu valdomų sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, taip pat papildomą trečią komercinį pasiūlymą dėl mėsinių galvijų įsigijimo.

32. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės "Ūkio ir verslo plėtra" veiklos srities "Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, 35 punkte reglamentuota, jei dėl ŽŪMIS sistemos sutrikimų paskutiniąją kvietime teikti paramos paraiškas nurodyto laikotarpio dieną nepavyksta pateikti paraiškos ir pareiškėjas gali tai įrodyti, tokiu atveju paramos paraišką, jos priedus bei motyvuotą prašymą su minėtais įrodymais per 3 (tris) darbo dienas pareiškėjas gali pateikti spausdintine forma Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams adresais, nurodytais interneto svetainėje https://www. nma. lt/.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ŽŪMIS sistema neveikė tinkamai. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2017 m. liepos 29 d. kiekvieną kartą prisijungus sistema rodydavo užrašą "Prašome palaukti", kuris tesdavosi 20 min. ir daugiau. Atsakovas išsamios informacijos apie tai, kad pareiškėja buvo prisijungusi 2017 m. liepos 29 d., 2017 m. liepos 30 d., 2017 m. liepos 31 d. ir kokius veiksmus bandė atlikti (ar bandė prisijungti, ar bandė pildyti paraišką, ar bandė įkelti dokumentus ir pateikti paraišką ir pan.) nepateikė. Atsižvelgiant į tai, iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog paskutinę paraiškos pateikimo dieną (2017 m. liepos 31 d.) paraišką pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale informacinė sistema neveikė tinkamai, nors jokių pranešimų iš ŽŪMIS rangovų apie sistemos sutrikimus nebuvo gauta. Be to, kaip nepagrįsti atmestini trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad toks sisteminis pranešimas "Prašome palaukti" rodomas, kai į sistemą yra keliamas didesnės apimties dokumentas ...> (kaip jau buvo minėta, tai negali tęstis 20 ir daugiau minučių, o taip pat keletą dienų iš eilės) ir <... kad 2017 m. liepos 31 d. tarp 11.00 val. ir 12.00 val. buvo pateiktos 25 paraiškos ir absoliučiai jokių sistemos sutrikimų nebuvo.

34. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 30.2 punkte nustatyta, jog prie elektroninės paramos paraiškos užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas). Šių taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad paramos paraiška turi būti tinkamai užpildyta, pateikiant išsamią ir teisingą informaciją. Pareiškėjas su paramos paraiška ir privalomais pateikti dokumentais gali pateikti kitus papildomus dokumentus, kurie, jo manymu, gali būti svarbūs vertinant paraišką. Pagal Administravimo taisyklių 35 punktą, užregistravus paramos paraišką Mokėjimo agentūroje, pareiškėjas negali teikti papildomos informacijos, jei jos nepareikalauja Mokėjimo agentūra (išskyrus informaciją apie pasikeitusius kontaktinius duomenis). Į papildomą informaciją, kurią pareiškėjas pateikia savo iniciatyva, paramos paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama. Administravimo taisyklių 46.1 punkte nurodyta, kad paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimo metu patikrinama, ar paramos paraiška pateikta ir reikalaujami dokumentai pateikti nepasibaigus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui, o 46.5 punkte – ar pateikti visi reikalaujami dokumentai. Tų pačių taisyklių 48 punkte numatyta, jog jei atliekant paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimą yra nustatoma, kad pareiškėjas pateikė ne visus paramos paraiškoje nurodytus dokumentus, pareiškėjo gali būti prašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas turi trūkstamus dokumentus pateikti. Pagal Administravimo taisyklių 49 punktą, jei atliekant paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimą nustatoma, kad paramos paraiška užpildyta netinkamai arba neužpildyta, arba per pranešimuose nustatytą laiką nepateikiami reikalaujami dokumentai, paramos paraiška atmetama.

35. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėja, teikdama paraišką 2017 m. liepos 31 d., nepateikė visų privalomų dokumentų (verslo plano, reikalingo nustatyti ekonominį dydį, išreikštą produkcijos standartine verte, ir kuriamo gyvulininkystės ūkio dydį verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu, žemės sklypų, įtrauktų į valdą, kuriuos įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, nuosavybės dokumentų, pažymos apie narystę asocijuotoje žemdirbių savivaldos organizacijoje), reikalingų apskaičiuoti prioritetinius balus, ir nebuvo nustatyta ŽŪMIS sistemos sutrikimų, įrodymų apie sistemos sutrikimus pareiškėja nepateikė, todėl pareiškėjos paraiška Nr. 19JU-KT-17-1-02194-PR001 buvo atmesta ir toliau nebeadministruojama.

36. Taigi pareiškėjos paraiška atmesta tuo pagrindu, jog kartu su paraiška nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad vadovaujantis anksčiau minėtų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 48 punktu, tokio pobūdžio trūkumai gali būti pašalinti per nustatytą terminą. Administravimo taisyklių 49 punkte nustatytos elgesio taisyklės taikymą (paraiškos atmetimą) suponuoja tokios aplinkybės kaip paramos paraiškos užpildymas netinkamai (1) arba neužpildymas (2), arba per pranešimuose nustatytą laiką nepateikimas reikalaujamų dokumentų (3). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad paramos paraiška užpildyta netinkamai arba neužpildyta, nėra.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

39. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė