3547e20c-3bf9-449d-bfc9-bc133e6b4cd0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3174-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02486-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

Č. 2015-05-04 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 700 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ grindžia netinkamomis laikymo ir sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo LAVL sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad 2013-09-03 buvo perkeltas į LAVL dėl patirtos rankos traumos, tačiau medicininė pagalba suteikta tik kitÄ dienÄ Lazdynų ligoninėje.

LAVL buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui tekdavo mažiau vietos, nei numatyta teisės aktuose. Sanitarinis mazgas neturi unitazo, kameroje Å¡alta, neužtikrinamas vėdinimas, apÅ¡vietimas. Vertina, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis ir tai sudaro pagrindÄ atlyginti neturtinę žalÄ . Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 6-8).Nurodė, kad ligoninė nefiksuoja, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų, to daryti neįpareigoja jokie teisės aktai.

Lietuvos higienos norma ploto reikalavimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustato. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, ligoninės palatose plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti ne mažesnis nei 5,1 kv. m. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui, nes joje teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems asmenims. Ligoninės kamerų tipo palatose įrengti sanitariniai mazgai, kaip to reikalauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, o patalpos atitinka higienos normos reikalavimus. Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už jo laikymÄ LAVL laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2013-09-11 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.4 p., vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 5,1 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas jo gydymo LAVL laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2013-09-11 buvo laikomas 9 lovų 21,25 kv. m ploto kamerų tipo palatoje Nr.

24. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas minimalus plotas, o pateikti konkretaus skaičiaus, kiek palatoje buvo laikoma asmenų atitinkamomis dienomis, negalėjo. Tai, kad LAVL nefiksuoja tokios statistikos, vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, dėl to pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už teisės aktuose nustatytÄ minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo, nėra reikÅ¡mingi.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad LAVL kameroje buvo šalta, nevėdinama, tamsu, o sanitarinis mazgas neturėjo įrengto unitazo.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 p. nurodoma, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. AnalogiÅ¡kos sanitarinio mazgo įrengimo nuostatos numatytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35.5 punkte. Teisės aktai nenumato reikalavimo uždengti unitazÄ ar klozetÄ .

Ligoninėje įrengtas sanitarinis mazgas nurodytus reikalavimus atitiko, aukščio ar konkrečios jo įrengimo vietos, kuriame jis turi bÅ«ti, teisės aktai nereglamentuoja, taigi atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų Å¡ioje dalyje nenustatyta; jokių kitų argumentų dėl sanitarinio mazgo pareiÅ¡kėjas nenurodo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl Å¡ilumos ir apÅ¡vietimo yra abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, duomenų apie nustatytus pažeidimus ar skundus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių nenustatyta. FaktÄ , kad ligoninės palatų įrengimas ir sanitarinės sÄ lygos jose atitinka higienos reikalavimus, patvirtina ligoninei 2013-07-29 iÅ¡duotas leidimas – higienos pasas (b. l. 30). Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrÄ laikotarpį pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su nusiskundimais bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ ; nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta ar netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismo vertinimu dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas LAVL sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, buvo laikomas tik 9 dienas, dėl kilusių neigiamų pasekmių į LAVL nesikreipė, žala grindžiama bendromis prielaidomis, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ , priimtÄ adm. byloje Nr. A146-1527/2012; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtÄ adm. byloje Nr. A575-1028/2014).Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,                                                                                                                                                 n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo A.

Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .                       Teisėja                                                                                                      Mefodija Povilaitienė