2017-03-07 Nr. AB-5495-3-61-3-04840-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-377-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04840-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. 3B-120.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad eina Inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Skundžiamu įsakymu jam paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis tyčia nevykdė pareigybės aprašymo 7.18 punkte nustatytos funkcijos konsultuoti ūkio subjektus. Pareiškėjas pažymi, kad savo tarnybinėje veikloje jis palaikė ryšius su valstybės institucijomis ir įstaigomis bei fiziniais asmenimis, atstovavo Inspekcijai sprendžiant klausimus pagal skyriaus kompetenciją, konsultavo ūkio subjektus. Dėl savo atliekamų pareigų Inspekcijoje negavo jokių nusiskundimų, per visą 22 metų darbo Inspekcijoje laikotarpį niekada nebuvo baustas jokiomis drausminėmis nuobaudomis.

Inspekcijoje nebuvo patvirtintas joks tvarkos aprašas ar taisyklės, kuriose būtų aiškiai sureglamentuota įrašomųjų konsultacijų teikimo tvarka, teikimo būdai. Jokiuose teisės ir lokaliniuose Inspekcijos aktuose nebuvo numatyta, kad konsultacijos, teikiamos telefonu, turi būti įrašinėjamos, pareiškėjas šiuo telefonu nesinaudojo. 2014 m. lapkričio 27 d. Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. elektroniniu laišku pareiškėjas ir kiti skyriaus darbuotojai buvo informuoti, jog atsižvelgiant į vis dar diegiamą konsultavimo tvarką ir viršininko pavaduotojo R.

V. išsakytą pastabą, į klausimus telefonu bet kokia tema neatsakinėti ir nukreipti į konsultavimo telefoną. Inspekcijoje gairės, kurių nuostatas, pasak skundžiamo įsakymo, pažeidė pareiškėjas, nebuvo įgyvendintos – Inspekcijoje nebuvo patvirtinta, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis Inspekcijos tarnautojai turi laikytis vienodos asmenų konsultavimo praktikos. Vienintelis pareiškėją ir kitus Inspekcijos tarnautojus įpareigojantis, nepanaikintas ir galiojantis teisės aktas, nustatantis konsultacijų teikimo tvarką, yra Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašas, kurio nuostatų pareiškėjas laikėsi, jų nepažeidė ir jose nėra nustatyta įpareigojimas įrašinėti konsultacijas telefonu.

Vykstant tyrimui dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku jis buvo informuotas, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo R. V. pavedimu, pirmadienį (gegužės 25 d.) 9 val. bus pajungtas konsultavimo centro telefonas pareiškėjo darbo vietoje. Pareiškėjo darbo vietoje buvo pajungtas konsultavimo centro telefonas, kuris buvo aktyvuotas tik 2015 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Inspekcijos viršininkas per 2 mėnesius tikrai buvo supažindintas su tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, todėl laikytina, kad Inspekcija praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Pareiškėjas konsultacijų teikti neatsisako, visą reikalingą informaciją, esant konkrečiam paklausimui, jis perduoda Koordinavimo ir konsultavimo skyriaus specialistams, todėl visi konsultacijų besikreipiantys asmenys gauna kvalifikuotą ir išsamią informaciją jiems rūpimais klausimais. Pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjui buvo skirta nuobauda, yra ta, jog pareiškėjas neįrašinėjo konsultacijų teikiamu telefonu, tačiau jokiais teisės aktais neįpareigoja pareiškėjo įrašinėti pokalbius.

Nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, nustatyti pažeidimai nesukėlė jokių padarinių – nei patikrinimo išvadoje nei skundžiamame įsakyme nėra nurodyta, kokias pasekmės sukėlė pareiškėjas, neva pažeisdamas nurodytas teisės aktų nuostatas, neatsižvelgta į tai, kad Inspekcijoje nėra nustatyta konsultacijų teikimo telefonu tvarka, įpareigojanti pokalbius įrašinėti. Jau iki konsultavimo centro įrangos įdiegimo, pareiškėjas pateikdavo išsamias konsultacijas.

Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad įsigijo informacijos ir konsultacijų centro įrangą, kuria naudojantis pradėta teikti informacija ir konsultacijos. Ši įranga buvo įdiegta pareiškėjo darbo vietoje, tačiau iki 2015 m. balandžio 20 d. A. K. nė karto nebuvo prisijungęs prie konsultacijų centro, konsultacijas telefonu ir el. paštu teikti atsisakė, konsultacijų telefoną savo iniciatyva atjungė. Taip pat, ne kartą susitikęs Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėją R. Į., pareiškėjas ragino ateiti pasiimti konsultacijų centro telefoną, kadangi neketinąs vykdyti konsultavimo funkcijos. R. Į. teikime dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo nurodė, kad bandant A. K. sujungti su besikreipiančiais konsultavimo telefonu asmenimis dėl Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus kompetencijai priklausančių klausimų, A. K. dažnai pakeltu tonu atsakydavo, kad tai ne jo darbas ir kad konsultacijų neteiks. A. K. vienintelis iš konsultantų nuo Inspekcijos konsultacijų ūkio subjektams pradžios 2013 m. spalio mėnesį pokalbių neįrašinėjo, net jeigu ir teikė konsultacijas. Pareiškėjas nevykdė savo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ginčijama nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis nustatytų terminų, kadangi nuo pažeidimo paaiškėjimo A. K. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos ir buvo kasmetinėse atostogose. Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašas buvo sėkmingai įgyvendintas, kadangi visi šiame konsultavimo tvarkos įgyvendinimo procese dalyvaujantys darbuotojai suprato įstaigos požiūrį, poziciją ir veiksmus įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 nuostatas bei diegiant Inspekcijoje vieningo ir kokybiško konsultavimo principus ir be jokių problemų bei nepasitenkinimo įsisavino darbo su sukurto konsultavimo centro įranga principus bei užtikrino sklandų ir efektyvų šio centro veikimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3B-120, kuriuo pareiškėjui A. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Iš įsakymo turinio matyti, kad nuobauda paskirta už tai, kad A. K. tyčia nevykdė Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų tinkamai konsultuoti telefonu ūkio subjektus, konsultacijų pokalbius įrašant. Pasisakydamas dėl ginčo aplinkybių, teismas pacitavo Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjo R. Į. 2015 m. balandžio 21 d. teikimą „Dėl Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ bei A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ išdėstytas aplinkybes.

Teismas nurodė, kad VTĮ 15 straipsnyje numatytos valstybės tarnautojų, statutinių muitinės pareigūnų, bendrosios pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pagal Ūkio subjektų konsultavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 2B-I9 „Dėl Ūkio subjektų konsultavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas), 16 punktą, paaiškinimai teikiami bendruoju Inspekcijos telefonu (duomenys neskelbtini) arba pagal kompetenciją skyrių, nesančių departamentuose, telefonais. Šio aprašo 17 punkte nustatyta, kad, jei Inspekcijos bendruoju telefonu konsultuojantis darbuotojas negali suteikti informacijos, jis skambinantį asmenį sujungia su skyriaus, nesančio departamente, darbuotoju. Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.18 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas užtikrinti Inspekcijos funkcijų vykdymą bei viešojo administravimo gerinimą, palaiko ryšius su valstybės institucijomis ir įstaigomis, kitais juridiniais, fiziniais asmenimis, atstovauja Inspekcijai sprendžiant klausimus pagal skyriaus kompetenciją, konsultuoja ūkio subjektus. Pagal Pareigybės aprašymo 7.19 ir 8 punktus, siekdamas Inspekcijos strateginių tikslų įgyvendinimo, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas taip pat vykdo su skyriaus funkcijomis susijusius Inspekcijos vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus; yra tiesiogiai pavaldus Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjui.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. balandžio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1434-492/2015, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2193/2012). Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo surašytas 2015 m. balandžio 28 d., juo remiantis skundžiama tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2015 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjui 2015 m. balandžio 29 d. – 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 29 d. – 2015 m. liepos 10 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir 2015 m. liepos 13 d. įsakymu nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Šie laikotarpiai į terminą nuobaudos skyrimui neįskaičiuojami, todėl atsakovas nuobaudą paskyrė nepraleidęs VTĮ 30 str. nustatytų terminų.

Pareiškėjas remiasi jam elektroniniame laiške 2014 m. lapkričio 27 d. pateiktu Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. nurodymu „Atsižvelgiant į vis dar diegiamą konsultavimo tvarką ir viršininko pavaduotojo R. V. išsakytą pastabą, į klausimus telefonu bet kokia tema neatsakinėkite ir nukreipkite į konsultavimo telefoną (duomenys neskelbtini).“ Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui po to šiuo klausimu buvo duodami nauji nurodymai ir atsižvelgdamas į juos bei tarnybą reguliuojančius aktus pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie savo pareigas.

Pateiktame susirašinėjime elektroniniu paštu Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjas R. M. 2013 m. rugpjūčio 2 d. nurodė, kad Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriuje už konsultavimą bus atsakingas Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus patarėjas A. K.. Pranešimai apie konsultavimą pareiškėjui buvo siųsti 2014 m. gruodžio mėnesį, 2015 m. kovo, gegužės mėnesius. Šių įrodymų kontekste neįtikima, kad pareiškėjas galėjo nežinoti apie savo pareigą teikti konsultacijas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad byloje bei tarnybinio nusižengimo tyrime savo poziciją grindė labiausiai akcentuodamas tariamą netinkamą šios pareigos reglamentavimą teisės aktais.

Pareiškėjui 2014 m. lapkričio 26 d. el. paštu buvo siųsta instrukcija kaip naudotis konsultavimo centro telefonu, ši pareiga yra numatyta aptartuose teisės aktuose, be kita ko, ir pareigybės, kurią ėjo pareiškėjas, aprašo 7.18 punkte, o pareigybės aprašo 7.19 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti su skyriaus funkcijomis susijusius Inspekcijos vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus. Nuo pareigos teikti konsultacijas yra neatsiejamas įstaigoje praktikuojamos tvarkos laikymasis. Taigi pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo detaliai teisiškai reglamentuota konsultacijų teikimo tvarka, pareiga konsultacijas įrašinėti, tačiau nepaneigė, jog turėjo ir galėjo žinoti apie nurodymą įrašinėti ir teikti konsultacijas naudojantis įdiegta sistema.

Toks nurodymas dera su jo pareiginėmis funkcijomis, todėl nėra pagrindo abejoti jo pagrįstumu. Esant visiems aptartiems pareiškėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams, teismas pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais. Teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė jam skirtų tarnybinių pavedimų ir priimant ginčijamą nuobaudą, buvo pagrįstai nustatyta, kad A. K. nevykdė savo tarnybinės pareigos teikti konsultacijas ūkio subjektams. Apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo informuotas 2015 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. (09)11B-530, pateikė išsamius paaiškinimus, byloje nėra pagrindo abejoti skundžiamo akto atitikimu procedūriniams, turinio ir formos reikalavimams, todėl teismas daro išvadą, kad ginčijama nuobauda (pastaba) pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. 3B-120 ir pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl ginčo faktinių aplinkybių pažymėjo, kad 2013 m. Inspekcijoje įvyko tam tikri organizaciniai pertvarkymai, po kurių buvo įsteigtas Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyrius. 2013 m. lapkričio 22 d. įvyko Inspekcijos posėdis organizaciniais veiklos klausimais. Inspekcijos tarnautojai, įskaitant ir pareiškėją, buvo supažindinti su 2013 m. lapkričio 28 d. surašytu posėdžio protokolu Nr. 24B-32, kuriame nurodyta, kad pirmuoju posėdžio darbotvarkės klausimu buvo svarstoma konsultavimo funkcijų įsisavinimo eiga ir procesas; posėdžio dalyviai nutarė įpareigoti visus informaciją ir konsultacijas teikiančius asmenis įrašyti pokalbius.

Tačiau po šio Inspekcijos tarnautojų posėdžio Inspekcijoje nebuvo patvirtintas joks tvarkos aprašas ar taisyklės, kuriose būtų aiškiai sureglamentuota įrašomųjų konsultacijų teikimo tvarka, teikimo būdai, jokiu vidiniu Inspekcijos teisės aktu nebuvo numatyta, kokias teises ir pareigas turi įrašomąsias konsultacijas teikiantys Inspekcijos tarnautojai, kokia įrašytų konsultacijų teisinė galia, kur ir kokiais tikslais bus naudojami įrašai, kokia atsakomybė tenka Inspekcijos tarnautojams, suteikusiems netinkamas konsultacijas ir pan.

Nepaisant to, kad įrašomųjų konsultacijų teikimo tvarka Inspekcijoje nebuvo sureglamentuota, šalia konsultacijoms naudojamo telefono aparato buvo pastatytas dar vienas telefono aparatas. Atsižvelgiant į tai, kad lokaliniuose Inspekcijos aktuose nebuvo numatyta, kad konsultacijos, teikiamos telefonu, turi būti įrašinėjamos, pareiškėjas šiuo telefonu nesinaudojo. 2014 m. lapkričio 27 d. Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. elektroniniu laišku pareiškėjas ir kiti skyriaus darbuotojai buvo informuoti, jog atsižvelgiant į vis dar diegiamą konsultavimo tvarką ir viršininko pavaduotojo R.

V. išsakytą pastabą, į klausimus telefonu bet kokia tema neatsakinėti ir nukreipti į konsultavimo telefoną (duomenys neskelbtini). 2015 m. bandžio 28 d. pareiškėjas gavo Komisijos pirmininko R. V. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (09)11B-530. Vykstant tyrimui dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku jis buvo informuotas, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo R. V. pavedimu, pirmadienį (gegužės 25 d.) 9 val. bus pajungtas konsultavimo centro telefonas pareiškėjo darbo vietoje. 2015 m. gegužės 25 d.

Konsultacijų centro telefono pajungimo darbo vietoje aktas Nr. 10B-443 patvirtina, kad pareiškėjo darbo vietoje buvo pajungtas konsultavimo centro telefonas. Šis telefono aparatas buvo aktyvuotas tik 2015 m. rugsėjo mėn.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime teismas akivaizdžiai painioja pareiškėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtintą pareigą teikti konsultacijas su nepagrįstais nurodymais įrašinėti teikiamas konsultacijas, o tai atskleidžia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir neobjektyviai, teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, todėl visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad ginčijamu įsakymu skirta drausminė nuobauda (pastaba) pareiškėjui buvo paskirta teisėtai.

Pareiškėjo manymu, teismas, pagrįsdamas teiginį, kad pareiga naudotis konsultavimo centro telefonu buvo nustatyta teisės aktuose, rėmėsi tik VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau VTĮ 15 straipsnyje įtvirtintos elgesio taisyklės pagal savo pobūdį yra blanketinės, nukreipiančios į kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Teismo nagrinėtos Inspekcijos vidaus teisės aktų nuostatos, t. y. Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašo 16 ir 17 punktai, Pareigybės aprašymo 7.18 ir 7.19 punktai nustato pareiškėjui šio ginčo nagrinėjimui reikšmingas tik dviejų tipų pareigas: pagal kompetenciją teikti konsultacijas ūkio subjektams bendruoju Inspekcijos telefonu arba/ ir vykdyti su skyriaus funkcijomis susijusius Inspekcijos vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus.

Dėl pareigos konsultuoti ūkio subjektus pareiškėjas pažymėjo, kad nei skundžiamame teismo sprendime nurodytos VTĮ nuostatos, nei galiojantys ir nepanaikinti vidiniai Inspekcijos teisės aktai neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo pareigos teikti konsultacijas telefonu, kuriuo konsultacijos yra įrašinėjamos. Tai, kad pareiškėjas Pareigybės aprašyme numatytą funkciją teikti konsultacijas vykdė tinkamai, patvirtina į bylą pateiktame rašytiniame įrodyme – 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje dėl A. K. tarnybinio nusižengimo, nurodytos aplinkybės. Be to, atliekant tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo, nei vienas iš apklaustų Inspekcijos tarnautojų neteigė ir nepatvirtino, kad pareiškėjas nevykdo savo pareigos pagal kompetenciją konsultuoti ūkio subjektus, kadangi konsultacijos faktiškai buvo teikiamos, ir, kaip nurodo apklausoje dalyvavę asmenys, konsultacijos buvo išsamios.

Be to, pareiškėjo teigimu, būtent R. Į. apklausoje nurodė, kad jeigu pareiškėjas konsultacijas ir teikia, tai nesilaiko tvarkos, tačiau jokia oficiali, Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtinta, konsultacijų teikimo tvarka jas įrašant Inspekcijoje nebuvo nustatyta, o teikdamas konsultacijas pareiškėjas vadovavosi Inspekcijos viršininko įsakymais patvirtintomis, galiojančiomis ir nepanaikintomis tvarkomis – Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašu ir Pareigybės aprašymu. Pareiškėjo manymu, jis, vykdydamas Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, pagrįstai atsisakė vadovautis oficialiai nepatvirtinta ir nepaskelbta konsultacijų teikimo jas įrašant tvarka, t. y. 2013 m. lapkričio 28 d. posėdžio organizaciniais veiklos klausimais protokolo Nr. 24B-32 nutarimu ir teisiškai neįpareigojančiu teisės aktu, kuriame numatytos Inspekcijoje neįgyvendintos, blanketinės nuostatos – gairėmis.

Pareiškėjas pažymi, kad jis neatsisakė teikti konsultacijų, visą reikalingą informaciją, esant konkrečiam paklausimui, jis perduoda Koordinavimo ir konsultavimo skyriaus specialistams, todėl visi konsultacijų besikreipiantys asmenys gauna kvalifikuotą ir išsamią informaciją jiems rūpimais klausimais.

Dėl pareigos vykdyti su skyriaus funkcijomis susijusius Inspekcijos vadovybės ir skyriaus vedėjo pavedimus pareiškėjas nurodė, kad, remiantis Pareigybės aprašymu ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, jis privalo vykdyti Inspekcijos vadovybės – viršininko V. Ž., viršininko pavaduotojų E. R., D. S., R. V. ir Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. pavedimus. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad po to, kai 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas R. M. elektroninius laišku nurodė, jog „į klausimus telefonu bet kokia tema neatsakinėkite ir nukreipkite į konsultavimo telefoną (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjui šiuo klausimu buvo duodami nauji nurodymai ir atsižvelgdamas į juos bei į tarnybą reguliuojančius aktus, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie savo pareigas.

Teismas šiuo aspektu padarė klaidingą išvadą, kadangi Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. 2013 m. rugpjūčio 2 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriuje už konsultavimą bus atsakingas skyriaus patarėjas A. K., išsiųstas beveik 1,5 metų anksčiau, nei buvo duotas nurodymas į klausimus telefonu neatsakinėti ir nukreipti į konsultavimo telefoną. Be to, tai, jog pareiškėjas paskirtas atsakingu už konsultavimą neturi nieko bendro su konsultacijų įrašinėjimu ir tokios tvarkos reglamentavimu bei jos laikymusi, todėl teismas visiškai nepagrįstai savo padarytas išvadas grindžia nurodytais argumentais.

Teismo vertinimu, pareiškėjui privalomi buvo ir 2014 m. gruodžio mėnesio pranešimai, t. y. – 2014 m. gruodžio 1 d. Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo R. M. ir Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjo R. Į. susirašinėjimas, su kuriuo buvo supažindintas pareiškėjas. Šiame susirašinėjime nurodoma, kad „<...> konsultavimo centro telefonas skirtas tik konsultuoti, jam suteiktas atskiras telefono numeris. Iki šiol naudotas telefonas liks, veiks kaip ir anksčiau“. Kokiu pagrindu tokio turinio elektroninis laiškas turėjo būti įvertintas kaip nurodymas įrašinėti konsultacijas, yra visiškai neaišku.

Dėl Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjo R. Į. 2014 m. gruodžio 23 d. elektroninio laiško (kuriame nurodoma, kad konsultacijų centras pilnai veikia, todėl asmenims konsultuoti telefonu būtina naudoti konsultacijų telefoną), 2015 m. kovo 23-24 d. elektroninių laiškų (kuriuose nurodyta informacija apie rekvizitus, kurie turi būti nurodomi rengiant atsakymus į elektronines užklausas) bei 2015 m. gegužės 22 d. elektroninio laiško (informuojama apie tai, kad pareiškėjo darbo vietoje bus pajungtas konsultavimo centro telefonas ir prašymas sudaryti sąlygas pajungti telefoną bei užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą), pareiškėjas nurodė, kad Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vadovas nepriklauso Inspekcijos vadovybei ir nėra skyriaus, kuriam priklauso pareiškėjas, vadovas, todėl remiantis pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.19 punkto 8 dalimi, jis nepatenka tarp asmenų, kurių nurodymus pareiškėjas yra įpareigotas vykdyti.

Teismas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą grindžia tuo, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie savo pareigą teikti konsultacijas. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, naujoji konsultavimo sistema, kuria ūkio subjektams teikiamos konsultacijos yra įrašinėjamos, nėra teisiškai tinkamai reglamentuota Inspekcijoje. Tiek Inspekcija, priimdama skundžiamą įsakymą, tiek ir teismas sprendime visiškai ignoravo teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigų turinys ir šių pareigų vykdymo tvarka, patvirtinta Inspekcijos viršininko įsakymais, buvo keičiama teisinės ir įpareigojančios galios neturinčiais susirinkimų protokolais. Pavaldumo santykiais nesusietas Inspekcijos skyriaus vadovas skyrė neaiškaus pobūdžio pavedimus įrašinėti teikiamas konsultacijas, visiškai nepaaiškindamas ir neinformuodamas apie tai, kokiais tikslais, kam ir kur bus naudojami įrašai. Kitaip tariant, pareiškėjo pareigų apimtis buvo išplėsta, tačiau liko visiškai neaiškus naujųjų funkcijų turinys, o pareiškėjas akivaizdžiai negalėjo žinoti savo teisių ir pareigų, susijusių su įrašomų konsultacijų teikimu, kadangi Inspekcijoje tai nebuvo niekaip teisiškai sureglamentuota.

2015 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, pasinaudodama ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatyta teise proceso šalims teikti įrodymus, pateikė į bylą 2015 m. lapkričio 25 d. parengtą Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Inspekcija informavo tarnautojus, jog šis teisės aktas nustato ūkio subjektų konsultavimo Inspekcijoje tvarką, siekiant užtikrinti vienodą ir kokybišką Inspekcijos teisės aktų nuostatų taikymo aiškinimą ir kitų Inspekcijos kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pačiame projekte yra sureglamentuota, jog konsultacijos yra teikiamos darant pokalbio įrašus, įrašai daromi automatiniu būdu, visi įrašai konsultacijų centre saugomi vienerius metus. Kadangi minėtas dokumentas yra projekto stadijoje, jis šiai dienai dar nėra patvirtintas, todėl teisiškai neįpareigojantis. Visgi tai, jog Inspekcija nusprendė tinkamai sureglamentuoti pasikeitusią konsultacijų teikimo tvarką ir tai daro siekdama užtikrinti vienodą ir kokybišką Inspekcijos teisės aktų nuostatų taikymo aiškinimą, sudaro prielaidą teigti, kad būtent Inspekcija turi pareigą užtikrinti, kad Inspekcijos tarnautojai vieningai ir nedviprasmiškai vertintų ir taikytų teisės aktus, numatančius blanketines teisės normas, kurios turi būti konkretizuotos ir detalizuotos šiuos teisės aktus įgyvendinančių institucijų vidinėse tvarkose. Pareiškėjo teigimu, visiškai akivaizdu, kad Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašas turėjo būti keičiamas po to, kai protokolo nutarimu buvo nuspręsta įpareigoti konsultacijas teikiančius tarnautojus pokalbius įrašinėti, tačiau tai nebuvo padaryta – nepatvirtintos tvarkos pagrindu buvo reikalaujama įrašinėti teikiamas konsultacijas, o to nedarant pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda. Akcentuotina, kad teismas skundžiamame sprendime neištyrė į bylą pareiškėjo atstovės pateikto įrodymo – 2015 m. lapkričio 25 d. parengto Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašo pakeitimo projekto, jo nevertino, neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Darytina išvada, kad tinkamai neištyrus pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančio įrodymo, buvo priimtas akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas teismo sprendimas.

Pareiškėjas dar kartą pažymėjo, kad nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nei Inspekcijos Komisijos išvadoje nei ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, kokias pasekmes sukėlė pareiškėjas, neva pažeisdamas nurodytas teisės aktų nuostatas. Skundžiamame sprendime teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių, nenagrinėjo padarinių ir teisinių pasekmių, kuriuos galėjo sukelti pareiškėjas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime cituoja Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vedėjo R. Į. 2015 m. balandžio 21 d. teikime „Dėl Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto A. K. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ bei Komisijos 2015 m. gegužės 28 d. išvadoje „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ nurodytas aplinkybes. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta praleidus nuobaudos skyrimo terminus. Pareiškėjas nurodo, kad nuobauda turi būti paskirta per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, tačiau į šį laiką neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. liepos 10 d. A. K. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos. O nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo kasmetinėse atostogose. Todėl visiškai nėra jokių abejonių, kad nuobaudos skyrimo terminai nėra praleisti ir nuobauda paskirta laiku ir tinkamai.

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcijos darbuotojų posėdyje (atsakovo manymu, turimas galvoje 2013 m. lapkričio 28 d. posėdis organizaciniais veiklos klausimais) parengtas protokolo nutarimas, įpareigojantis visus informaciją teikiančius asmenis įrašinėti pokalbius, nebuvo įgyvendintas, t. y. jo pagrindu nebuvo priimta ir patvirtinta nauja konsultacijų teikimo tvarka, nebuvo pakeistas galiojantis Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašas, kuriame nėra numatytas įpareigojimas pokalbius įrašinėti. Minėtas nutarimas kaip tik buvo sėkmingai įgyvendintas, kadangi visi šiame konsultavimo tvarkos įgyvendinimo procese dalyvaujantys darbuotojai suprato įstaigos požiūrį, poziciją ir veiksmus įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 nuostatas bei diegiant Inspekcijoje vieningo ir kokybiško konsultavimo principus, be jokių problemų bei nepasitenkinimo įsisavino darbo su sukurto konsultavimo centro įranga principus bei užtikrino sklandų ir efektyvų šio centro veikimą. Atsakovas nesutinka su tuo, kad minėto protokolo nutarimas turėjo būti įgyvendinamas tik priimant Inspekcijos viršininko įsakymą ir keičiant galiojančias ir taikomas Ūkio subjektų konsultavimo tvarkos aprašo nuostatas, o pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis ir vykdyti posėdžio organizaciniais veiklos klausimais protokolo nutarimą. Inspekcijoje nuolat organizuojamuose posėdžiuose organizacinės veiklos klausimais dalyvauja visa Inspekcijos vadovybė bei pagrindinių skyrių vadovai. Šiuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami pagrindiniai, strateginiai ir svarbiausi Inspekcijos veiklos klausimai. Jame priimami nutarimai vykdomi kaip raštiški Inspekcijos viršininko pavedimai. Funkcija – vykdyti kitus Inspekcijos vadovybės pavedimus – yra kiekvieno Inspekcijos darbuotojo pareigybės aprašyme, tame tarpe ir pareiškėjo. Todėl visiškai nesuprantama pareiškėjo pozicija nevykdyti Inspekcijos viršininko raštiško pavedimo, tuo pačiu ir savo pareigybės aprašymo nuostatų.

Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad Ūkio subjektų konsultavimo Inspekcijoje tvarkos aprašo projektas, kuris minimas pareiškėjo skunde, būtų kaip nors siejamas su nagrinėjama tarnybine nuobauda. Inspekcijoje vien per 2015 m. pakeista keliasdešimt teisės aktų vienaip ar kitaip susijusių su ūkio subjektų priežiūra ir vien tai, kad teisės akto projekto rengimas sutampa su bylos nagrinėjimu teisme savaime nereiškia, kad teisės aktas keičiamas dėl nagrinėjamo šalių ginčo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs tarnybinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 3B-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu atsakovo įsakymu pareiškėjui (Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniajam specialistui) tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tai, kad jis tyčia nevykdė pareigybės aprašymo 7.18 punkte nustatytos funkcijos konsultuoti ūkio subjektus pagal Ūkio subjektų konsultavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje tvarkos aprašo 16 punktą (numatantį, kad „paaiškinimai teikiami bendruoju inspekcijos telefonu <...> arba pagal kompetenciją skyrių, nesančių departamentuose, telefonais <...>“) ir 17 punktą (pagal kurį, „jei Inspekcijos bendruoju telefonu konsultuojantis darbuotojas negali suteikti informacijos, jis skambinantį asmenį sujungia su skyriaus, nesančio departamente, darbuotoju“). Įsakyme nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. K. neužtikrino Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje vienodo ir kokybiško konsultavimo principo, Viešojo administravimo įstatymo ir Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892) nuostatų dėl įpareigojančio konsultacijos pobūdžio; 2013 m. lapkričio 28 d. posėdžio organizaciniais veiklos klausimais protokolo Nr. 24B-32 nutarimo, kad visi informaciją ir konsultacijas teikiantys asmenys įpareigoti įrašyti pokalbius. Tuo pažeidė Valstybinės kelių inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso (patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2B-330) 8.1.1 punktą (įpareigojantį laikytis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų), 8.8.3 punktą (įpareigojantį vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas); Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (įpareigojantį valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą (įpareigojantį tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas), ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo įsakymą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, priimant ginčijamą nuobaudą, pagrįstai buvo nustatyta, kad A. K. nevykdė savo tarnybinės pareigos teikti konsultacijas ūkio subjektams. Byloje nėra pagrindo abejoti skundžiamo akto atitikimu procedūriniams, turinio ir formos reikalavimams, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijama nuobauda (pastaba) pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, kad faktinės bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir neobjektyviai, teismas netinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog jam ginčijamu įsakymu drausminė nuobauda skirta teisėtai. Pareiškėjo nuomone, nei teismo sprendime nurodytos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nei galiojantys vidiniai Inspekcijos teisės aktai neįtvirtina tiesioginės pareiškėjo pareigos teikti konsultacijas telefonu, kuriuo konsultacijos yra įrašinėjamos.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos tarnybinio nusižengimo komisijos 2015 m. gegužės 28 d. išvados „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo“ ir atsakovo 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ matyti, kad pareiškėjui nuobauda, be kita ko, skirta ir už Valstybės tarnybos įstatymo VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 bei 4 punktų pažeidimą, t. y. už bendrosios pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad VTĮ 15 straipsnyje yra numatytos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos.

Taigi, šios normos taikymui būtina nustatyti, kokių būtent pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tarnautojas neatliko, ar jas atliko netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos būtent tarnybinio patikrinimo metu. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, turi patikrinti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda už bendrosios pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neatlikimą ar netinkamą atlikimą, buvo nustatyti konkretūs pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų neatlikimo ar netinkamo atlikimo atvejai ir kokių būtent teisės aktų reikalavimų nesilaikymu tai pasireiškė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blanketinę teisės normą, į būtinumą nustatyti kokias konkrečias teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2476/2012 ir kt.).Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t.y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo įsakyme bei tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje išdėstytas pareiškėjo A. K. kaltinimas pažeidus Valstybinės kelių transporto inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso atitinkamas nuostatas, o būtent 8.1.1 punktą, įpareigojantį laikytis „<...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų“, 8.8.3 punktą, įpareigojantį „vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>“ taip pat yra siejamas su bendro pobūdžio elgesio standartais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad administracinis aktas, kuriuo valstybės tarnautojui paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2010 m. birželio 29 d. sprendimą Nr.A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2126/2011 ir kt.).

Minėta, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, taip pat ir Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso 8.1.1 bei 8.8.3 punktų atitinkamos nuostatos nustato bendrąją valstybės tarnautojo (Inspekcijos valstybės tarnautojo) pareigą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai atidžiai ir profesionaliai. Šios įstatymo normos bei nurodytų Etikos kodekso pažeidimų konstatavimui tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyti pareiškėjo Pareigybės aprašyme priskirtų funkcijų nevykdymo (netinkamo vykdymo) konkretūs atvejai, ar atitinkamo pavedimo atlikti konkrečią užduotį (užduotis) neįvykdymo nustatytu laiku faktai ir kvalifikuoti pagal tas teisės aktų normas, kurios buvo pažeistos.

Nagrinėjamu atveju 2015 m. gegužės 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, į kurią atsižvelgiant priimtas Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 3B-120, teigiama, kad A. K. tyčia nevykdė Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (patvirtinto Inspekcijos viršininko 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 2B-221) 7.18 punkte nustatytos funkcijos: „siekdamas užtikrinti Inspekcijos funkcijų vykdymą bei viešojo administravimo gerinimą <...> konsultuoja ūkio subjektus“ pagal Ūkio subjektų konsultavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos tvarkos aprašo (patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 2B-19) 16 punktą, įpareigojantį, kad „paaiškinimai teikiami bendruoju Inspekcijos telefonu (duomenys neskelbtini) arba pagal kompetenciją skyrių, nesančių departamentuose, telefonais <...>“ ir 17 punktą, įpareigojantį, kad „jei Inspekcijos bendruoju telefonu konsultuojantis darbuotojas negali suteikti informacijos, jis skambinantį asmenį sujungia su skyriaus, nesančio departamente, darbuotoju <...>“. Tvirtinama, kad tokiais veiksmais A. K. neužtikrino Inspekcijoje vienodo ir kokybiško konsultavimo principo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892) nuostatų dėl įpareigojančio konsultacijos pobūdžio; 2013 m. lapkričio 28 d. posėdžio organizaciniais veiklos klausimais protokolo Nr. 24B-32 nutarimo, kad visi informaciją ir konsultacijas teikiantys asmenys įpareigoti įrašyti pokalbius, ir tuo pažeidė Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso 8.1.1 punktą (įpareigojantį laikytis <...> įstatymų, kitų teisės aktų <...> reikalavimų) ir 8.8.3 punktą (įpareigojantį „vykdyti savo pareigas atsakingai, rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>“).

Taigi, iš tarnybinio nusižengimo komisijos išvados ir Inspekcijos viršininko įsakymo formuluočių, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje A. K. nuobauda skirta už Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.18 punkte nustatytos pareigos konsultuoti ūkio subjektus nevykdymą. Šios pareigos vykdymo tinkamumą atsakovas iš esmės pagrįstai sieja su Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 2B-19 patvirtinto Ūkio subjektų konsultavimo valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie susisiekimo ministerijos tvarkos aprašo 16 ir 17 punktų nuostatomis. Tačiau šiame teisės akte nėra nustatyta Inspekcijos kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareiga įrašyti pokalbius, teikiant informaciją ar konsultacijas. Pareiškėjo argumentas, kad Inspekcijoje nebuvo jokio galiojančio teisės akto, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai sureglamentuotos įrašomųjų konsultacijų teikimo taisyklės, ir kurio jis pagal pareigybės aprašymą privalėjo laikytis, visiškai pagrįstas. 2013 m. lapkričio 28 d. posėdžio organizaciniais veiklos klausimais protokolas Nr. 24B-32, kuriame nutarta „įpareigoti visus informaciją ir konsultacijas teikiančius asmenis įrašyti pokalbius“ negali būti laikomas nagrinėjamai bylai aktualiu vidiniu Inspekcijos teisės aktu. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio konsultavimo įranga Inspekcijoje tebebuvo diegiama ir 2014 metais. Objektyvių ir konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. visiškai nevykdė (ir kokiu konkrečiu laikotarpiu) pareigybės aprašo 7.18 punkte nustatytos funkcijos konsultuoti ūkio subjektus, byloje nėra.

Atsakovo nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892 patvirtintų Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairių pažeidimo konstatavimas atsakovo administraciniame akte ir komisijos išvadoje pareiškėjui yra visiškai abstraktus, nenurodant kokių konkrečiai jų nuostatų ar reikalavimų A. K. nesilaikė. Be to, šis teisės aktas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-432/1R-169 neteko galios nuo 2015 m. liepos 17 d., taigi Inspekcijos viršininko įsakymo skirti nuobaudą pareiškėjui priėmimo metu, jau negaliojo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimas nagrinėjamoje byloje taip pat visiškai nekonkretus ir neaiškus, kadangi atsakovas nenurodė nei kokias šio įstatymo normas nei kaip konkrečiai pareiškėjas pažeidė.

Ir galiausiai, pareiškėjui A. K. tiek Komisijos išvadoje, tiek ir Inspekcijos viršininko įsakyme pareikštas esminis kaltinimas dėl ūkio subjektams konsultacijų neteikimo ar teikiamų konsultacijų neįrašinėjimo, neapibrėžtas ir laike. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punktas reikalauja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada būtų motyvuota. Joje, be kita ko, turi būti nustatyta nurodoma tarnybinio nusižengimo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės ir kt.

Visų šio punkto reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimo laikas (intervalas, konkrečių veiksmų neatlikimo konkretiems ūkio subjektams, ar netinkamo atlikimo datos, ir pan.) nenustatytas, apsiribota bendro pobūdžio ir dar prieštaringais teiginiais (pav., „nesutiko būti sujungtas su konsultacijos pageidaujančiu asmeniu, iki 2015 m. balandžio 20 d. nesinaudojo šiam tikslui skirtu telefonu“, „neprisijungė suteiktais kodais ir slaptažodžiais, nesidomėjo siųstomis instrukcijomis“, „vienintelis iš konsultantų nuo Inspekcijos konsultacijų ūkio subjektams pradžios 2013 m. spalio mėn. pokalbių neįrašinėjo, net jeigu ir teikė konsultacijas“) ir pan. Šie teiginiai ne tik konkrečiai neapibrėžti laiko požiūriu, bet nepagrįsti jokiomis Komisijos nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, prie patikrinimo akto nepridėti jokie konkretų pažeidimą patvirtinantys duomenys, pareigą įrašinėti teikiamas konsultacijas pagrindžiančiomis teisės aktų normomis. Šie tarnybinio patikrinimo išvados trūkumai yra esminiai, išvada nemotyvuota, o nemotyvuota išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir tinkama priimti administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Kadangi nagrinėjamu atveju 2015 m. gegužės 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvados trūkumai yra esminiai, atsakovo 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 3B-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuris priimtas remiantis minėta išvada ir į įsakymą perkeliant išvados teiginius, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.

Nagrinėdamas ir spręsdamas ginčą teismas konkrečių bylos faktinių aplinkybių atžvilgiu parenka ir taiko atitinkamas materialiosios teisės normas. Vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą atsakovo įsakymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str., 88 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo A. K. skundą patenkinti, atsakovo Valstybinės transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. 3B-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimo“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė