2013-03-28 Nr. AB-931-3-63-3-00392-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-925/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00392-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė L. B., dėl sprendimo dalies, akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 7–8, 67–69) prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPF-58-11 dalį, kurioje numatyta parinkti ir paskirti advokatę L. B. tęsti teikti teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10; 2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. aktą Nr. (1.7)-SR-4160; 3) priteisti 904,50 Lt turtinės ir 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jai buvo suteikta 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-718/10, vienašališku Tarnybos sprendimu buvo paskirta Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė L. B. Advokatė visą laiką veikė priešiškai, pareiškėją terorizavo, tyčiojosi iš jos. Advokatė veikė prieš pareiškėjos teises ir interesus, esant aiškiam interesų konfliktui nenusišalino nuo atstovavimo net aiškiai ir nedviprasmiškai dėl atstovavimo pasisakius Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-111-162/2011, ir pradėjus administracinę bylą Nr. I-626-386/2011. Tarnybos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-97-11 minėta advokatė buvo pakeista. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja patikslino skundą. Teigė, kad advokatės L. B. ydinga veika, jos atstovavimas civilinėje byloje Nr. 2-948-793/2011 lėmė materialinės ir moralinės žalos pareiškėjai atsiradimą. Remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsniais nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bei Lietuvos advokatūros neveikimas ar išankstinė pozicija sukėlė negatyvias pasekmes – 45 mėnesius vilkinamas civilinės bylos Nr. 2-948-793/2011 nagrinėjimas, kuris iš esmės net nepradėtas. Pareiškėja teigė, kad buvo priversta inicijuoti ir dalyvauti kituose teisminiuose procesuose, kad galėtų apginti teisę gauti tinkamą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visą laiką ji buvo žeminama ir įžeidinėjama, kankinama. Pažymėjo, kad jos bylas nagrinėjo teisėjai, kurie veikė ir veikia prieš jos teisėtus interesus. Dėl minėtų subjektų neveikimo arba suinteresuoto veikimo, patyrė didelį diskomfortą, pažeminimus, įžeidimus bei nepatogumus, stresą. Tai turėjo tiesioginį poveikį pareiškėjos sveikatos būklei, ir sukėlė nematerialinę žalą, kurią pareiškėja įvertino 45 000 Lt. Materialinė žala šiuo atveju sudaro 904,50 Lt. Tarnybos direktorius nepagrįstai ir neteisingai sprendė nušalinimo klausimą, vilkino šio klausimo nagrinėjimą, tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. aktas Nr. (1.7)-SR-4160 turi būti panaikintas.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimais (b. l. 28–29, 82–84) pareiškėjos S. S. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundžiamą sprendimą Tarnybos vardu priėmė Teisės skyriaus vedėja K. G., nes skundžiamo sprendimo priėmimo dieną ji pavadavo į komandiruotę išvykusį Tarnybos direktorių. Taigi pagrindo spręsti pareiškėjos prašymą dėl Tarnybos direktoriaus R. V. nusišalinimo nuo prašymo nagrinėjimo, šiam laikinai nevykdant darbo funkcijų dėl komandiruotės, nebuvo. Teigė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jį panaikinus, pareiškėja apskritai netektų jai reikalingos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje.

Pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu buvo išspręstas ne vien advokato parinkimo klausimas, o antrinės teisinės pagalbos tęsimo klausimas iš esmės, t. y. pratęstas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-718-10, kuris galiojo iki 2011 m. gegužės 15 d., galiojimas, pareiškėjai iš naujo nustatyta valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos dalis (100 proc.) remiantis aktualia pareiškėjos metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija (VGTPĮ 18 str. 8 d.). Paaiškino, kad, vykdant visoje Lietuvos Respublikoje taikomą vieningą praktiką dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų priimamų sprendimų, patvirtinančių advokato įgaliojimus bylos procese, turinio, ginčijamas sprendimas parengtas remiantis Teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr. 1R-121 patvirtinta rekomenduojama Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo forma. Taigi nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo nuostatų, kurias Teisingumo ministerija, vadovaudamasi VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 рunktu, yra patvirtinusi kaip rekomenduojamas, juolab visos sprendimo rezoliucinės dalies sąlygos neabejotinai gina pareiškėjos interesus (išsamiai aprašytos pareiškėjai reikšmingos antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, pareiškėjos teisės ir pareigos). Nurodė, kad po 2011 m. spalio 21 d. akto Nr. (1.31)-TPF-58-11 priėmimo Tarnyba advokatą pareiškėjai pakeitė jau du kartus.

Šiuo metu advokatė L. B. antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai nebeteikia, todėl tenkinti skundo reikalavimo dėl 2011 m. spalio 21 d. akto Nr. (1.31)-TPF-58-11 panaikinimo nėra pagrindo. 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-97-11, advokatė L. B. pakeista, antrinę teisinę pagalbą teikti pagal 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10 paskirtas advokatas R. K. 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-103-11, išnagrinėjus advokato R. K. prašymą dėl advokato pakeitimo, advokatas R. K. pakeistas ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti pagal 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10 paskirtas advokatas R.

S. Dėl ginčijamo 2011 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4160 paaiškino, kad pareiškėja skunde visiškai nenurodė dėl kokių priežasčių šis aktas naikintinas, todėl šis reikalavimas atmestinas vien dėl akivaizdaus nepagrįstumo. Paaiškino, kad šiuo aktu Tarnyba atsakė į pareiškėjos 2011 m. spalio 27 d. pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-948-793/11“, kuris pateiktas Tarnybai jau po šioje byloje skundžiamo 2011 m. spalio 21 d. akto Nr. (1.31)-TPF-58-11 priėmimo. Akte iš esmės tik aprašomi iki tol priimti Tarnybos sprendimai, susiję su antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-948-793/11 teikimu pareiškėjai.

Taigi šiuo aktu joks sprendimas, turintis įtakos pareiškėjos teisėms ar pareigoms, nebuvo įformintas, todėl svarstytina, ar šis aktas iš viso gali būti skundžiamas administracine tvarka. Pareiškėjos 2011 m. spalio 27 d. pareiškime nenurodytos priežastys, dėl kurių Tarnybos direktorius turėtų nusišalinti, jos nuomonė dėl interesų konflikto pagrįsta subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais. Tarnybos direktoriui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios galėtų sukelti jo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą ir trukdytų jam išnagrinėti pareiškėjos prašymą objektyviai ir nešališkai.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo paaiškino, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, ir dėl tokių darbuotojų veiksmų buvo patirta žala. Atsakovo teigimu, nėra nei vienos Tarnybos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (1.7)-SR-4160 nutraukė, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė, taip pat netenkino prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 nutraukta Tarnybos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-46-12. Nėra duomenų, kad Tarnybos minėtą sprendimą pareiškėja būtų apskundusi, šis sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Tarnybos 2011 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPF-58-11 teisinių pasekmių pareiškėjai nebesukelia. Pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Tarnybos 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-97-11 advokatė L. B. buvo pakeista ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R. K., o 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-103-11 advokatas R. K. pakeistas ir paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas R. S. Tarnyba pakeitusi advokatę L. B. iš esmės įgyvendino pareiškėjos reikalavimą pakeisti advokatę. Skundžiamas Tarnybos 2011 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPF-58-11 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualaus administracinio akto turiniui ir formai. Sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, pasirašytas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas ir teisėtas, atitinka VGTPĮ nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, Tarnybos kompetenciją, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Teismas pastebėjo, kad reikalavimas pakeisti advokatę yra išvestinis reikalavimas, kurio patikslintame skunde pareiškėja nebenurodo, tačiau ji taip pat nenurodo, kad šio reikalavimo atsisako. Nurodytas reikalavimas netenkintinas tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti teismo sprendimo motyvuose dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Įvertinęs Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4160 turinį, teismas padarė išvadą, kad tai informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėja informuojama apie skundžiamo sprendimo priėmimą, paaiškinama, kodėl nuo jos pranešimo nagrinėjimo nenusišalino Tarnybos direktorius. Ginčijamu raštu privalomų vykdyti nurodymų ir (ar) įpareigojimų, ir (ar) veiksmų, pareiškėjai nenustatyta. Skundžiamas raštas savo turinio ir formos prasme nėra ir negali būti laikomas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba nesuteikimo. Rašte klaidingai nurodyta, kad raštas gali būti skundžiamas, tačiau dėl šios aplinkybės rašto teisinis vertinimas nesikeičia. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarnybos raštas, adresuotas pareiškėjai, nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos privalomojo elgesio taisyklės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14–15 d.). Plačiąja prasme būtų galima teigti, kad tai viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet ir atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado, todėl dėl tokio rašto (veiksmo) administracinė byla negalima. Todėl administracinė byla šioje dalyje nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str., 101 str. 1 p.).

Teismui nenustačius, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, konstatuota, kad nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, pareiškėjos prašymas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjos skundą atmestus kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėja S. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 159–160), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, bylą nagrinėjo šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą. Mano, kad bylą turėtų būti perduota nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui. Pažymi, kad jos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2751-83/2012 susijęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos E. Kiaurakytės teisėmis ir interesais. Nurodo, kad teismui pranešė dėl ligos negalėsianti dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, įgaliotas atstovas taip pat negalėjo jos atstovauti, tačiau teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant proceso šalims ir skundą atmetė. Sprendimas subjektyvus, nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 165–166) nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalomo šalių dalyvavimo nebuvo nustatęs, proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką pranešė tinkamai, todėl teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Dėl visų skundo reikalavimų teismas pasisakė visapusiškai ir išsamiai, o apeliantė skunde nepateikia argumentų, kodėl mano, kad jos skundas išnagrinėtas netinkamai, kurios teismo išvados yra nepagrįstos. Apeliantė taip pat nenurodo, kokią įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turėjo tai, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant jos atstovui. Aplinkybės dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos E. Kiaurakytės atžvilgiu iškeltos civilinės bylos nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje nebuvo minimos teisėjos, nešališkumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPF-58-11 dalies, kurioje numatyta parinkti ir paskirti advokatę L. B. tęsti teikti teisinę pagalbą pareiškėjai pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-718-10; Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4160, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2011 m. spalio 27 d. pranešimą; 904,50 Lt turtinės ir 45 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 straipsnis 7 dalis).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-718-10 pareiškėjai S. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 dėl žalos atlyginimo ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė L. B. (b. l. 30–31). Tarnyba 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-225-10 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą minėtoje civilinėje byloje (b. l. 32–34). Pareiškėja apskundė šį sprendimą ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-111-162/2011 jos skundą patenkino – Tarnybos sprendimą, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikino ir įpareigojo Tarnybą spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010 (b. l. 36–43).

Tarnyba, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą, 2011 m. spalio 21 d. priėmė šioje nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą Nr. (1.31.)-TPF-58-11 (b. l. 45–46). Skundžiamu sprendimu nuspręsta pratęsti Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-718-10 galiojimo terminą iki 2012 m. gegužės 15 d.; toliau teikti pareiškėjai 100 procentų garantuojamą teisinę pagalbą; antrinę teisinę pagalbą teikti ir toliau parinkta advokatė L. B. Tarnyba 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-97-11 nusprendė pakeisti advokatę L.

B. ir pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą R. K. (b. l. 50–51). Šis sprendimas priimtas, vadovaujantis VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalimi, ir įvertinus pareiškėjos S. S. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nepasitikėjimu advokate L. B., įvertinus įsigaliojusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-111-162/2011 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį.

Tarnyba 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-103-11, išnagrinėjusi advokato R. K. pranešimą, advokatą pakeitė ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą R. S. (b. l. 89–90). Tarnyba 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-46-12, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nusprendė nutraukti pareiškėjai S. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-718-10, nes atstovavimas civilinėje byloje neperspektyvus. Tarnyba priimdama minėtą sprendimą įvertino advokato R.

S. 2012 m. balandžio 23 d. paaiškinimą bei nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-1633-793/2010 dėl žalos atlyginimo išnagrinėta, tai yra pareiškėjos ieškinys paliktas nenagrinėtu ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, advokatė L. B. buvo pakeista Tarnybos 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-97-11, taigi pareiškėjos reikalavimas iš esmės buvo įvykdytas. Tarnybos 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-46-12 pareiškėjai nutraukta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2010, kurioje priimtas skundžiamas 2011 m. spalio 21 d. Tarnybos sprendimas. Nėra duomenų, kad minėtą Tarnybos sprendimą pareiškėja būtų apskundusi, šis Tarnybos sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamas Tarnybos 2011 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPF-58-11 teisinių pasekmių pareiškėjai S. S. nebesukelia. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįstas ir teisėtas, atitinka VGTPĮ nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, Tarnybos kompetenciją, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VGTPĮ nenumato pareiškėjo teisės pasirinkti advokatą. Nei su skundu, nei su apeliaciniu skundu pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamo sprendimo priėmimo laikotarpiu advokatė veikė tokiu būdu, kad tai būtų pagrindas Tarnybai 2011 m. spalio 21 d. neskirti advokatės L. B. toliau teikti teisinę pagalbą pareiškėjai. Taip pat byloje nėra medžiagos ar duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pavedant advokatei L. B. toliau teikti teisinę pagalbą pareiškėjai.

Skundžiamu Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4160 Tarnyba atsakė į pareiškėjos 2011 m. spalio 27 d. pranešimą, kuriuo pareiškėja informuoja apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo įsiteisėjimą ir civilinės bylos Nr. 2-948-793/2011 nagrinėjimo atnaujinimą. Pareiškėja prašė priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo minėtoje civilinėje byloje ir nušalinti Tarnybos direktorių R. V. nuo šio pranešimo nagrinėjimo. Tarnyba 2011 m. lapkričio 3 d. raštu informavo pareiškėją, jog vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą, 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPF-58-11 pratęsė Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-718-10, kuriuo pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-1633-793/2011 (Nr. 2-948-793/2011), galiojimo terminą iki 2012 m. gegužės 15 d., nurodė, kad šis sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2011 m. spalio 24 d. registruotu paštu. Rašte taip pat paaiškinama, kodėl nuo pranešimo nagrinėjimo nenusišalino Tarnybos direktorius (nesant įstatyme numatytų nusišalinimo pagrindų) (b. l. 70).

Vertindamas 2011 m. lapkričio 3 d. rašto turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai informacinio pobūdžio raštas. Ginčijamu raštu privalomų vykdyti nurodymų ir (ar) įpareigojimų, ir (ar) veiksmų, pareiškėjai nenustatyta. Skundžiamas raštas savo turinio ir formos prasme nėra ir negali būti laikomas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba nesuteikimo. Skundžiamas Tarnybos raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jame nesuformuluotos privalomojo elgesio taisyklės (ABTĮ 2 str. 14–15 d.), jis neturėjo poveikio pareiškėjos teisių apimčiai, todėl administracinė byla dėl šio rašto nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str., 101 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas šią administracinę bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo sprendime išsamiai išanalizuotos bylos aplinkybės ir argumentuotai paaiškinta, kodėl pareiškėjos reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentacija sutinka ir jos nekartoja.

Nenustačius neteisėtų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, nėra pagrindo svarstyti iš neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėja apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, bylą nagrinėjo šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2751-83/2012 susijęs su Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos E. Kiaurakytės teisėmis ir interesais nėra pagrindas konstatuoti bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos, kurios sudėtyje nebuvo minimos teisėjos, šališkumo. Tai, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti priimto sprendimo neteisėtumo. Pareiškėja nenurodo, kokią įtaką jos ir jos atstovo nedalyvavimas turėjo skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta privalomo šalių dalyvavimo, proceso dalyviams apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl joms neatvykus teismas teisėtai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaite-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė