2023-06-14 Nr. AB-11973-3-63-3-01152-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1041-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01152-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovams Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-2147 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti pareiškėjo teisinę padėtį buvusią iki Sprendimo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos, turtinę žalą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos už mėnesį po 112,55 Eur, 400 Eur neturtinę žalą dėl tinkamai pagal teisę neteiktų įdarbinimo paslaugų ir neturtinę žalą už mėnesį po 200 Eur dėl neturtinės žalos aplinkybių nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki kol įsiteisės teismo sprendimas ar bus atstatytos pareiškėjo teisės.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 5 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje Vilniuje, yra ilgalaikis bedarbis, jokių pažeidimų nebuvo padaręs. Pareiškėjui persikėlus iš Vilniaus į Klaipėdos rajoną, 2021 m. liepos 1 d. iš Vilniaus Užimtumo tarnybos aptarnaujančios specialistės gavo informaciją, kad duomenys perduoti į Užimtumo tarnybos Gargždų skyrių. 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjas iš Užimtumo tarnybos gavo elektroninį laišką apie bedarbio statuso panaikinimą. Sprendime nenurodytas faktinis pagrindas, kuriuo taikyta teisė, nenurodyta, kada pažeidimas padarytas, taip pat pagal kokį ir kada teiktą kvietimą turėjo atvykti į Užimtumo tarnybą, nenurodyta, kokiu tikslu buvo kviečiamas atvykti į Užimtumo tarnybą.

Nenurodyta faktinė aplinkybė – kokį individualaus užimtumo veiklos plano (toliau – ir IUVP) punktą pažeidė, nepateikti duomenys, kaip pareiškėjui išsiaiškintos neatvykimo priežastys, todėl Sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, Užimtumo tarnyba privalėjo jį pakviesti atvykti į Sprendimo priėmimą, tačiau jis nebuvo informuotas apie planuojamą atgaline 10 dienų data priimti Sprendimą. Užimtumo tarnybos vedėjos pranešimas, jog asmens prašymu gali registruotis Užimtumo tarnyboje kaip praradęs bedarbio statusą, buvo klaidinantis, nes Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas nustato, kad registracija tęsiama asmens prašymu, bet ne iš naujo registruojama, kaip nurodo vedėja.

Registracija nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, pažeidžiant Užimtumo įstatymą. Sprendime nenurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas nutraukti registraciją. Valstybės informacinėje sistemoje nurodytas registracijos nutraukimo pagrindas – Sprendimas, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo. Šios informacijos pateikimas valstybės registre, skleidžiant nepagrįstą informaciją, pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjas pabrėžė, kad bendravimas su Užimtumo tarnyba vyko tik nuotoliniu būdu.

Pareiškėją aptarnaujanti įdarbinimo konsultantė, niekada nekvietusi atvykti naudotis IUVP numatytomis paslaugomis, pateikė melagingą informaciją apie pareiškėjo neatvykimą be pateisinamų priežasčių ir vedėja Sprendimu melagingą informaciją patvirtino. Valstybės tarnautojai grubiai pažeidė įstatymus, piktnaudžiavo tarnyba bei įvykdė nusikaltimą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jeigu buvo sutarta tiksli skambinimo data ir laikas, būtina paskambinti klientui sutartu laiku, todėl jis negali būti kaltinamas tuo, jog nesusisiekė nuotoliniu būdu – nustatyta pareiga skambinti Užimtumo tarnybai.

Realaus pagrindo atvykti naudotis IUVP numatytomis darbo rinkos paslaugomis negalėjo būti, jame buvo suplanuotos tik informacinio ir konsultacinio pobūdžio darbo rinkos paslaugos, nereikalaujančios kontaktinio susitikimo, esant sutartam nuotoliniam bendravimui. Pareiškimas apie pareiškėjo neatvykimą naudotis numatytomis IUVP paslaugomis – absoliučiai niekinis, nes nebuvo nei kvietimo, nei poreikio atvykti dėl nurodytos Sprendime priežasties. Teisė nenumato galimybės sudaryti IUVP nuotoliniu būdu – privalomas asmens parašas. Pareiškėjo parašo ant IUVP nėra, todėl Sprendimas pagrįstas neteisėtu dokumentu.

Tarnautoja pateikė melagingą informaciją dėl neatvykimo, siekdama kartu su vedėja priimti Sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad daugumos nekvalifikuotų darbų, susijusių su įtampa ar ilgalaikiu dėmesio išlaikymu, dirbti visą dieną jis negali, o, (duomenys neskelbtini), dirbti visai negali. Užimtumo tarnyba nesuteikia pareiškėjui profesinio mokymosi, paramos įsidarbinti, nes tinkamą darbą surasti savarankiškai įgytomis žiniomis labai sunku. Pareiškėjas nedirba dėl realių sunkumų surasti tinkamą darbą.

3. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Pareiškėjas tuometinės Vilniaus TDB Vilniaus miesto 5-jame skyriuje buvo registruotas nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2021 m. liepos 7 d. ir jam suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjas Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriuje registravosi nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. Darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., be svarbių priežasčių pareiškėjui neatvykus naudotis individualaus užimtumo veiklos plane darbo rinkos paslaugomis (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Pareiškėjas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe dėl bedarbio statuso nutraukimo tvarka (nevykdant Užimtumo tarnybos nurodymų) buvo supažindintas tiek registracijos metu (pateikta Atmintinė), tiek jam pateikus pasiūlymus įsidarbinti.

3.2. Nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui buvo išduoti net 7 siūlymai įsidarbinti programuotojo ir automobilio B kategorijos vairuotojo pareigoms. 2021 m. liepos 8 d. pareiškėjo duomenys buvo priimti iš Vilniaus KAD Vilniaus 5-ojo skyriaus, pareiškėjas pasirinko tik nuotolinį paslaugų teikimo būdą. Minėtu laikotarpiu buvo galiojanti epideminė situacija, todėl pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas tuo laikotarpiu buvo siūloma vyresnio amžiaus asmenų be rimtos priežasties nekviesti vykti į susitikimus Užimtumo tarnyboje, buvo nuspręsta sudaryti IUVP nuotolinio susitikimo metu. Kadangi pareiškėjas buvo e. paslaugų vartotojas, jis turėjo galimybę pats sudaryti preliminarų IUVP ir jį pakoreguoti.

3.3. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nesusisiekė nuotolinei konsultacijai, nedarbingumo pažyma jam nebuvo išduota, todėl darbo paieška už pažeidimus buvo nutraukta. Pareiškėjas po kelių savaičių skambino dėl registracijos Užimtumo tarnyboje, jis buvo informuotas, kad gali registruotis iš naujo internetu. Iš pareiškėjo nesulaukta grįžtamojo ryšio dėl informacinių technologijų profesinio mokymo. Pareiškėjas visiškai nesuinteresuotas susirasti darbą ir dirbti, nes iš jo darbinės patirties matyti, jog pareiškėjas pagal darbo sutartį nėra dirbęs nuo 2013 m. sausio 31 d., tik 2017 m. buvo įregistravęs individualią veiklą. Užimtumo tarnybos Sprendimas panaikinti bedarbio statusą yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisiniais pagrindais, todėl yra teisėtas.

3.4. Pareiškėjas 2022 m. liepos 11 d. teismui pateikė prieštaravimus į atsakovo atsiliepimą. Nurodė, kad pasilieka prie visų savo skunde pateiktų prašymų, išskyrus teismo atmestus skundo priėmimo metu.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus vedėjos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-2147 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje” dalies (4 priedo, Eil. Nr. 15), kuria pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas (ginčijamo sprendimo 4 punktas).

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas tuometinės Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto 5-jame skyriuje buvo registruotas nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2021 m. liepos 7 d. ir jam suteiktas bedarbio statusas. Nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjas registravosi Klaipėdos Klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriuje. 2021 m. liepos 8 d. pareiškėjui nuotolinio susitikimo metu buvo išduoti du pasiūlymai vairuotojo darbui: UAB „Lominda“ bei UAB „Maisto energija“. Pareiškėjas atsakovui pranešė, kad įmonės pasirinko kitus kandidatus. 2021 m. spalio 12 d. pareiškėjui nuotolinio susitikimo metu buvo išduoti du pasiūlymai vairuotojo darbui. Susisiekus pranešė, kad pasirinko taip pat kitus kandidatus. 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjui nuotolinio susitikimo metu išduotas vienas pasiūlymas programuotojo darbui UAB „Epsilon LT“ ir pakoreguoti pageidavimai ieškomam darbui. Nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas sirgo, todėl jam buvo išduota nedarbingumo pažyma. 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui nuotolinio susitikimo metu buvo suteikta informacija apie informacinių technologijų profesinio mokymo galimybes. 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjui išduota rekomendacija darbintis į UAB „Baltijos pervežimai“ programuotojo pareigoms bei išsiųsta elektroniniu laišku užpildyti „Savarankiškos darbo paieškos ataskaita“ (toliau – ir SDPA). 2022 m. sausio 28 d. grąžinta rekomendacija darbintis su atsakymu, kad kandidatas neturi darbo patirties bei jokios kvalifikacijos. Grąžintoje SDPA taip pat matėsi, kad buvo ieškota tik informacinių technologijų programuotojo darbo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad toliau turi pildyti SDPA. 2022 m. vasario 23 d. pareiškėjui išduotas siūlymas informacinių technologijų programuotojo darbui. SDPA pareiškėjas negrąžino. Pareiškėjas buvo informuotas, kad, nevykdant savarankiškos aktyvios darbo paieškos ir nepildant SDPA, darbo paieška gali būti nutraukiama už pažeidimus. Pareiškėjui taip pat priminta pareiga, kad jis turi pildyti SDPA iki kito nuotolinio susitikimo.

6.2. 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjas nesusisiekė su Užimtumo tarnyba nuotolinei konsultacijai, nedarbingumo pažyma jam nebuvo išduota. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, be svarbių priežasčių neatvykus naudotis individualaus užimtumo veiklos plane darbo rinkos paslaugomis (Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-2147 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ 4 punkte pateiktas asmenų, nurodytų 4 priede, sąrašas, kurio 15 pozicijoje įrašytas pareiškėjas ir pažymėta, kad nuo 2022 m. balandžio 15 d. panaikintas jo bedarbio statusas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku naudotis individualiame užimtumo veiklos plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 6 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394 patvirtinto Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.3 punktu. Teismas iš aptarto teisinio reguliavimo sprendė, jog įstatymų leidėjas numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant bedarbio statusas negali būti panaikintas, todėl akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju užimtumo rėmimo politiką vykdanti viešojo administravimo institucija privalo tiksliai nustatyti priežastis, sutrukdžiusias bedarbiui atvykti į Užimtumo tarnybą ir įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis, pateisinančiomis asmens neatvykimą į Užimtumo tarnybą taip, kaip numato teisės aktai.

8. Teismas nustatė, jog pirmojo apsilankymo tuometinės Vilniaus TDB Vilniaus miesto 5-jame skyriuje 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-422. Atmintinėje išvardintos bedarbių pareigos, tarp jų ir pareiga atvykti šioje atmintinėje nurodytu laiku priimti pasiūlymo dirbti (Bedarbio pareigų 7 punktas). Pasirinkus nuotolinį paslaugų teikimo būdą, pateiktas kvietimas atvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti prilyginamas šioje atmintinėje nurodytam atvykimo į teritorinę darbo biržą laikui. Lankymosi Užimtumo tarnyboje data ir laikas yra nurodomas bedarbiui išduotame specialiame dokumente – Darbo ieškančio asmens atmintinėje, kito vizito data taip pat nurodoma ir Darbo ieškančio asmens apsilankymo kortelėje. Pareiškėjas pasirinko tik nuotolinį paslaugų teikimo būdą. Pareiškėjas pats nurodė savo asmeninius kontaktus bei jais gaudavo visą teikiamą Užimtumo tarnybos informaciją ir konsultacijas, dėl kurių jokių pretenzijų nereiškė iki pat bedarbio statuso netekimo. Pareiškėjas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe dėl bedarbio statuso nutraukimo tvarka buvo supažindintas tiek registracijos metu, tiek jam pateikus pasiūlymus įsidarbinti.

9. Teismas iš 2022 m. vasario 23 d. Apsilankymo užimtumo tarnyboje bei darbo pasiūlymo išrašo turinio nustatė, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie kito apsilankymo datą – 2022 m. balandžio 14 d., pareiškėjui buvo priminta pareiga, kad turi pildyti SDPA iki kito nuotolinio susitikimo. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nesusisiekė nuotolinei konsultacijai. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo paaiškinimus, kad jį aptarnaujanti įdarbinimo konsultantė, niekada nekvietusi atvykti naudotis individualiame užimtumo veiklos plane numatytomis paslaugomis pateikė melagingą informaciją apie pareiškėjo neatvykimą be pateisinamų priežasčių, laikė nepagrįstais. Teismas iš bylos medžiagos bei atsakovo paaiškinimų nustatė, kad 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjas nesusisiekė nuotolinei konsultacijai, o nedarbingumo pažyma nebuvo jam išduota. Vadinasi, pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. paskirtame apsilankyme nedalyvavo kontaktiniu būdu, taip pat nesusiekė nuotolinei konsultacijai. Pareiškėjas nepateikė jokių neatvykimo bei nesusisiekimo priežasčių. Teismas priėjo prie išvados, jog, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2022 m. balandžio 15 d., t. y. nuo kitos dienos, kai jis be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybos Gargždų skyrių sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai.

10. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjas visiškai nesuinteresuotas susirasti darbą ir dirbti. Iš pareiškėjo darbinės patirties matyti, jog pareiškėjas pagal darbo sutartį nėra dirbęs net nuo 2013 m. sausio 31 d., individualią veiklą buvo įregistravęs 2017 metais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui buvo išduoti net 7 siūlymai įsidarbinti programuotojo ir automobilio B kategorijos vairuotojo pareigoms. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas, jog pareiškėjas, be svarbių priežasčių neatvykęs į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku naudotis individualiame užimtumo veiklos plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2022 m. balandžio 15 d. netenka bedarbio statuso, suformuluotas Sprendimo 4-ojo priedo 15-oje eilutėje, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Administracinį sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, sprendimas pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai parinktomis teisės normomis, o pareiškėjui atsiradusios teisinės pasekmės sprendime aiškiai suformuluotos. Be to, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 27 d. pranešimo Nr. SD-(19.3)-(19.3.33Mr) turinio, jame yra pateikta ir papildoma informacija, kad, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, asmens prašymu jis gali registruotis Užimtumo tarnyboje kaip praradęs bedarbio statusą. Įvertinus Sprendimo turinį, byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančių įrodymų visumą, teisinį ginčo santykių reguliavimą, nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, skundo reikalavimas panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, atmestas kaip nepagrįstas. Kaip nepagrįstas atmestas ir skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti Užimtumo tarnybą atstatyti pareiškėjo teisinę padėtį buvusią iki Sprendimo priėmimo.

11. Teismas taip pat nenustatė, kad Užimtumo tarnybos Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar, kad Užimtumo tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat, kad skundžiamas aktas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Užimtumo tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas žalą kildina iš valstybės tarnautojų veiksmų, kurie, pareiškėjo teigimu, neveikė taip, kai turėjo veikti, piktnaudžiavo tarnyba. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimą, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos, tariamai padarytą turtinę žalą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos už mėnesį po 112,55 Eur, neturtinę 400 Eur žalą dėl tinkamai pagal teisę neteiktų įdarbinimo paslaugų, neturtinę žalą už mėnesį po 200 Eur dėl neturtinės žalos aplinkybių nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki kol įsiteisės teismo sprendimas ar bus atstatytos pareiškėjo teisės, atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą; įpareigoti Užimtumo tarnybą atlyginti žalą, padarytą neteisėtu Užimtumo tarnybos registracijos nutraukimo veiksmu, turtinę žalą – 801,3 Eur, neturtinės žalos dydį nustatyti teismui, bet tai neturėtų būti mažiau kaip 10 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai nustatė ginčo ribas, jas nepagrįstai susiaurino. Sprendimas priimtas tik dėl bedarbio statuso panaikinimo pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktą, numatančio tik bedarbio statuso panaikinimą, bet ne registracijos nutraukimą. Sprendime teisinis pagrindas nutraukti registraciją Užimtumo tarnyboje nenurodytas. Jokie faktiniai pagrindai nutraukti registraciją irgi nepateikti.

13.2. Teismas nevykdė pareigos ištirti visus įrodymus, netyrė pateiktų įrodymų, nenustatė nurodyto jo socialinio statuso – socialiai remiamo asmens, reikšmingo teisingam bylos išnagrinėjimui. Reikšminga yra tai, kad žalos atlyginimas nepasiturinčiam socialiai remtinam asmeniui kyla būtent iš registracijos nutraukimo veiksmo, bet ne iš bedarbio statuso panaikinimo. Teismas nenagrinėdamas registracijos nutraukimo veiksmo teisėtumo, pažeidė ne tik jo teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, bet ir jo turtines teises. Užimtumo tarnyba privalo priimti atskirą sprendimą dėl registracijos nutraukimo nustatyta tvarka, paisyti įstatymo ir Užimtumo tarnybos darbą reguliuojančios teisės.

13.3. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą tęsti registraciją, pagrįsdamas prašymą Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies norma. Užimtumo tarnyba prašymo netenkino, netęsė registracijos praradusio bedarbio statusu, kaip tai nustato Užimtumo įstatymas, bei nepaisė savo pačios Sprendime nurodytos asmens teisės. Teismas nenustatė prašymą tęsti registraciją buvus pateiktą, neatliko pareigos ištirti įrodymus, grubiai pažeidė materialiosios teisės normas. Teismas skundo dalį dėl registracijos veiksmo nutraukimo teisėtumo paliko nenagrinėtą, tuo būdu taip pat panaikindamas jo socialiai remiamo asmens teisę į žalos atlyginimą. Žalos atlyginimas nepasiturinčiam socialiai remtinam asmeniui kyla būtent iš registracijos nutraukimo veiksmo, bet ne iš bedarbio statuso panaikinimo. Bedarbio statuso panaikinimas socialiai remiamam asmeniui, esant registruotam bet kokiu statusu, nesukelia turtinių pasekmių.

13.4. Teismas rėmėsi, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. kontaktinio susitikimo metu buvo informuotas apie kitą 2022 m. balandžio 14 d. paskirtą kontaktinį susitikimą, nepagrįstai ignoravo pateiktus faktinius duomenis – jam atsiųstą kvietimą nuotolinei konsultacijai. Ginčas buvo dėl skambinimo pareigos esant nuotoliniam susitikimui.

13.5. Dėl Užimtumo tarnybos netinkamo paslaugų teikimo pareiškėjas buvo ilgalaikis bedarbis. Neturtinės žalos atlyginimui turi reikšmės Užimtumo tarnybos neteisėtais veiksmais neteiktos aktyvios darbo rinkos paslaugos, taip pat niekaip nereagavus į pateiktą prašymą suteikti profesinio mokymo paslaugas.

13.6. Tarnybos Sprendimo nebuvo su tokiu įrašu „Be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano“. Teismui nustačius, kad jis pažeidė šią teisės normą, jis niekaip negali ginti savo teisių teismuose nuo Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų, nes apie tokį pažeidimą jis nebuvo informuotas.

14. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. teismui pateikė dokumentą įvardintą „patikslintu apeliaciniu skundu“, kuris pagal dokumento turinį vertinamas tikrinamoje byloje kaip rašytiniai paaiškinimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-2147 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“, kurio 4 priede patvirtinto Asmenų, kuriems panaikintas bedarbio statusas, sąrašo 15 eilutėje nustatyta, kad pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Užimtumo tarnybos veiksmų, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu, nuo 2022 m. balandžio 15 d., t. y. nuo kitos dienos, kai pareiškėjas be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku naudotis individualiame užimtumo veiklos plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimą, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos, turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas netinkamai nustatė ginčo ribas, nevykdė pareigos ištirti visus įrodymus. Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė buvus pateiktą jo prašymą tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje kaip praradusio bedarbio statusą, skundo dalį dėl registracijos nutraukimo teisėtumo paliko nenagrinėtą, tokiu būdu pažeidė jo teisę reikalauti atlyginti žalą. Žalos atlyginimas socialiai remtinam asmeniui kyla būtent iš registracijos nutraukimo veiksmo, bet ne iš bedarbio statuso panaikinimo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismui nustačius faktinę aplinkybę, jog buvo paskirta nuotolinė konsultacija ir 2022 m. balandžio 14 d. nesusisiekta su Užimtumo tarnyba nuotolinei konsultacijai, ginčas kilo kas privalo susisiekti esant sutartam nuotolinio bendravimo būdui. Pareiškėjo teigimu, susisiekti su juo sutartu laiku nuotolinei konsultacijai privalėjo Užimtumo tarnyba.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Gargždų skyriaus Sprendimu pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu – be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku naudotis individualaus užimtumo veiklos plane darbo rinkos paslaugomis.

21. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-941 redakcija) numato, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

22. Nagrinėjamu atveju ginčydamas Užimtumo tarnybos Sprendimą pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl Užimtumo tarnybos pareigos susisiekti su pareiškėju esant sutartam nuotolinio bendravimo būdui. Pareiškėjas pabrėžia, kad Užimtumo tarnyba elektroniniu paštu 2022 m. vasario 23 d. atsiuntė kvietimą atvykti 2022 m. balandžio 14 d., kuriame buvo nurodyta, jog atvykti į Užimtumo tarnybą numatytu laiku nereikia esant nuotoliniam bendravimo būdui, bet teismas šio įrodymo netyrė.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. paskirtame apsilankyme nedalyvavo kontaktiniu būdu, taip pat nesusiekė nuotolinei konsultacijai, nepateikė jokių neatvykimo bei nesusisiekimo priežasčių, o nedarbingumo pažyma nebuvo jam išduota, priėjo prie išvados, jog pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai.

24. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jeigu buvo sutarta tiksli skambinimo data ir laikas, Užimtumo tarnyba turėjo paskambinti klientui sutartu laiku. Realaus pagrindo atvykti naudotis individualaus užimtumo veiklos plane darbo rinkos paslaugomis negalėjo būti, jame buvo suplanuotos tik informacinio ir konsultacinio pobūdžio darbo rinkos paslaugos, nereikalaujančios kontaktinio susitikimo, esant sutartam nuotoliniam bendravimui.

25. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas pasirinko tik nuotolinį paslaugų teikimo būdą, tačiau detaliau dėl pareiškėjo apsilankymo 2022 m. balandžio 14 d., t. y. dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, ar turėjo pareigą susisiekti su pareiškėju Užimtumo tarnyba, ar pats pareiškėjas susisiekti su Užimtumo tarnyba, nepasisakė.

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovas priimdamas Sprendimą pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui bedarbio statusą pagal Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktą (be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku naudotis individualaus užimtumo veiklos plane darbo rinkos paslaugomis), taip pat iš esmės neįvertino šių aplinkybių dėl susisiekimo pareigos tuo atveju, jeigu paslaugų teikimas suderintas nuotoliniu būdu, taigi, nepasisakė dėl reikšmingų šiai bylai aspektų.

27. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje kaip asmens, praradusio bedarbio statusą. Pareiškėjas teigia, kad Užimtumo tarnyba prašymo netenkino, netęsė registracijos kaip tai nustato Užimtumo įstatymas, bei nepaisė Sprendime nurodytos asmens teisės, o teismas nenustatė buvus pateiktą jo prašymą tęsti registraciją, t. y. neatliko pareigos ištirti įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad žala kyla būtent iš registracijos nutraukimo veiksmo, bet ne iš bedarbio statuso panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, bedarbio statuso panaikinimas socialiai remiamam asmeniui, esant registruotam bet kokiu statusu, nesukelia turtinių pasekmių.

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, keldamas reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, vadovavosi Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi.

29. Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis (2019 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. XIII-2428 redakcija) numato, kad asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Užimtumo tarnybos Sprendimą, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjo prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Užimtumo tarnybos, turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio vertinimo dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo 2022 m. balandžio 29 d. pateikto prašymo tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje kaip asmens, praradusio bedarbio statusą, dėl pareiškėjo nurodomos registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo, iš kurių, pareiškėjo teigimu, ir kyla turtinė žala.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išvardyti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, nerinko jokių papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-291-602/2023).

34. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis