3530cc7d-201f-431f-b0ca-80aab6bc969c · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-62-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01265-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 2.3.5.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. E. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

R. ieÅ¡kinį atsakovui D. E. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. R. (toliau ir – ieÅ¡kovė) pateikė ieÅ¡kinį atsakovui D. E. (toliau ir – atsakovas) dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V.

E. iÅ¡laikymui po 350,00 Eur, mokamų kas mėnesį iki dukros pilnametystės, patvirtinti bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkÄ .

2. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikui V. E., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, įpareigojant laikinÄ iÅ¡laikymÄ už einamÄ jį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; – patvirtini laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad dukros tėvas D. E. bendrauja su vaiku V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val., pasiimant dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nesant galimybės tėvui pasiimti vaiko nurodytu laiku, tėvas apie tai praneÅ¡a vaiko motinai telefonu ar SMS žinute, ar el. paÅ¡tu prieÅ¡ dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gal bÅ«ti pakenkta nepilnamečio vaiko interesams, nes nebus padengiama atsakovui tenkanti nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirta dalis. IÅ¡laikymas turi bÅ«ti teikiamas reguliariai. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkÄ , todėl patvirtintina ir laikina bendravimo tvarka.

4. Atsakovas atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iÅ¡ dalies. Taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. e2-6950-570/2021 priteisė laikinÄ jį iÅ¡laikymÄ vaikui V.

E., gim. (duomenys neskelbtini), po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, įpareigojant laikinÄ iÅ¡laikymÄ už einamÄ jį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; patvirtino laikinÄ jÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant, kad tėvas D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku V. E., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje.

Nesant galimybės tėvui bendrauti nurodytu laiku, tėvas apie tai praneša vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paštu prieš dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas kas mėnesį gauna apie 642,00 Eur stabilių pajamų, turi registruojamojo nekilnojamojo turto, turi daugiau iÅ¡laikytinių, kurių poreikiai teismui nėra žinomi, atsakovo Å¡eiminė padėtis nėra žinoma. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais atsakovas dukrai pastaruoju metu teikia po 220,00 Eur per mėnesį iÅ¡laikymÄ . Tokiu bÅ«du jis savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ vykdo. IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ gaunamų 500,00 Eur per mėnesį pajamų bei 70,00 Eur vaiko pinigų, ieÅ¡kovė sumoka buto nuomos mokestį, apmoka komunalinius mokesčius, iÅ¡silaiko save ir vaikÄ . Tokio dydžio pajamų nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. O atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis iÅ¡naudoti visas priemones tam, kad gautų atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų savo nepilnametės dukros poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų apsaugoti nepilnametės dukros interesai.

7. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus atsakovas laikinai privalo teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam vaikui po 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, įpareigojant laikinÄ iÅ¡laikymÄ už einamÄ jį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

8. Nurodė, kad atsakovas nevykdo raÅ¡tu Å¡alių sudaryto susitarimo, pagal kurį atsakovas turi bendrauti su dukra V. pirmÄ jį mėnesio savaitgalį, vasaros atostogų metu. Tėvas su dukra nebendrauja jau keletÄ metų, nedalyvauja jos auklėjime, nesirÅ«pina dukra.

9. Teismas sprendė, jog bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis vaiko V. E. ir tėvo D. E. tarpusavio ryÅ¡iui atkurti. Nesant duomenų, ar atsakovo gyvenamojoje vietoje yra užtikrintos tinkamos sÄ lygos nepilnametei dukrai praleisti visÄ savaitgalį su nakvyne, teismas sprendė, kad laikinai, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla nustatytina laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nustatant bendravimÄ vienÄ kartÄ per mėnesį, Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. dukros gyvenamojoje vietoje ar kitose vieÅ¡ose vietose. Nesant galimybės tėvui bendrauti su vaiku nurodytu laiku, tėvas apie tai praneÅ¡a vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paÅ¡tu prieÅ¡ dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Nurodė, kad 2021 m. birželio 21d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 yra nustatyta vaiko V. E. ir jos senelės iÅ¡ motinos pusės D. A. laikinoji bendravimo tvarka kiekvieno mėnesio antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., todėl tėvo ir dukros V. bendravimas turėtų bÅ«ti nustatytas kiekvieno mėnesio pirmÄ jį savaitgalį (Å¡eÅ¡tadienį). III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 11.

Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti iÅ¡ atsakovo D. E. laikinÄ iÅ¡laikymÄ V. E. po 220,00 Eur., kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; netenkinti praÅ¡ymo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip pat praÅ¡o prijungti papildomai pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. PraÅ¡o prijungti įrodymus, kurie patvirtina Å¡alių turtinę padėtį. Å ių įrodymų anksčiau pateikti neturėjo galimybės, nes dėl greitai vykstančio proceso nespėjo pasirÅ«pinti teisine pagalba. 1.2. NeprieÅ¡tarauja ir toliau mokėti V. E. iÅ¡laikymÄ po 220,00 Eur kas mėnesį, iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla. Teikti 270,00 Eur iÅ¡laikymo neturi galimybės. 1.3. Atsakovo gaunamos pajamos kas mėnesį yra 642,00 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neįvertino vieÅ¡o registro duomenų apie Å¡ios sodybos rinkos vertę, kuri yra 6862,00 Eur.

Sodyba yra negyvenama ir skirta tik Å«kiui, gyvÅ«nų auginimui, kuriais ir prekiauja. Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl atsakovo turimo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, įtakos atsakovo mokumui. IeÅ¡kovė teismui yra pateikusi netikslius duomenis apie savo turtÄ ir pajamas. 1.4. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ . Sprendžiant laikino iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ teismas turi spręsti dėl minimalių vaiko poreikių patenkinimo iki bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla, o ne dėl papildomų vaiko poreikių tenkinimo. 1.5.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda nereguliariai. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) metų teikia V. E. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 220,00 Eur, nes tokia suma buvo Å¡alių suderinta. IÅ¡laikymÄ teikia reguliariai, o pavėlavęs įmokas sumoka papildomai kitÄ mėnesį. 1.6. Atsakovas, gaudamas 642,00 Eur stabilias pajamas, 220,00 Eur skiria savo nepilnametei dukrai V. E.. Maždaug tokiÄ pat sumÄ turi skirti ir savo nepilnamečiui sÅ«nui M. E., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Asmeninių poreikių tenkinimui liekanti suma sudaro apie 202,00 Eur, iÅ¡ kurių apeliantas iÅ¡laiko bÅ«stÄ , turi moralinę pareigÄ prisidėti prie savo sunkiai sergančios mamos priežiÅ«ros, kuri Å¡iuo metu gyvena su atsakovu ir yra jo iÅ¡ dalies iÅ¡laikoma, nes jos gaunamos neįgalumo pensijos, neužtenka vaistams, gydymui ir kitiems poreikiams. M. E. mama gauna apie 500,00 Eur darbo užmokestį, dėl pandemijos buvo prastovose, nes jos darbas susijęs su maitinimo įstaigomis. Atsakovas iÅ¡ banko ėmė paskolÄ automobiliui įsigyti.

Teikiamo iÅ¡laikymo suma V. E. 220,00 Eur atitinka atsakovo galimybes (jis dirba 6 dienas per savaitę) ir tenkina didesnius nei minimalius vaiko poreikius. 1.7. IeÅ¡kovė teismui yra pateikusi netikslius duomenis apie savo turtÄ ir pajamas. IeÅ¡kovė turi savo įmonę, kuriai vadovauja. Nutylima, kad mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ per 2019 metus turėjo 19 995,00 Eur pelno, duomenų apie 2020 metus nėra registruose, o nuo 2021 m. kovo 4 d. įmonė yra PVM mokėtoja, o tai reiÅ¡kia, jog įmonės apyvarta yra didesnė nei 45 000,00 Eur, per metus.

Ä®monė turi 4 automobilius, kuriuos naudoja ir asmeninėms reikmėms, taigi akivaizdu, kad mažosios bendrijos įkÅ«rėja ir savininkė tikrai turi didesnes pajamas nei 500,00 Eur. Be to, I. R. neteikia teismui duomenų apie turėtÄ ir 2021 metais parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) (gyvenamÄ jį namÄ su žemės sklypu) bei jį pardavus gautas pajamas. Nurodo, kad iki pardavimo Å¡iame turte ieÅ¡kovė galėjo gyventi ir nebÅ«tų reikėję nuomotis bÅ«stÄ . IeÅ¡kovės gyvenamoji vieta deklaruota jos sutuoktinio nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nepagrįsti argumentai, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu ir dukra privalo nuomotis bÅ«stÄ , bei patirti papildomas iÅ¡laidas. 1.8.

Atsakovas su dukra nebendravo ilgÄ laiko tarpÄ , todėl esant nutrÅ«kusiems vaiko ir tėvo emociniams ryÅ¡iams, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio apimtis, sÄ lygos ir galimybės turi bÅ«ti derinamos tiek su vaiko poreikiais, tiek ir su atsakovo, ketinančio atkurti ryšį su vaiku galimybėmis. Atsakovas užsiima prekyba turguje mėsos gaminiais, Å¡eÅ¡tadienis yra pagrindinė prekybos diena, todėl teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka negali bÅ«ti įgyvendinama. 1.9. Apelianto nuomone, atsakovui reiÅ¡kiami reikalavimai yra tik siekis sumažinti vaiko močiutės, D.

A., galimybes matytis su anÅ«ke ir kerÅ¡tas, kad atsakovui atvykus į 2021 m. spalio 12 d. teismo posėdį, jis iÅ¡sakė pozicijÄ , kad visiems priimtiniausia vaiko lankymo vieta bÅ«tų pas močiutę, (duomenys neskelbtini), kur yra įprasta vaiko buvimo vieta, ir čia atsakovas galėtų bendrauti ir matytis su V., pabandyti atkurti su vaiku ryšį, supažindinti su broliu, ir tai galėtų padaryti sekmadieniais, atvykęs pas močiutę D. A.. 1.10. Reikalavimas, kad atsakovas vyktų pas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kurios adresas nutartyje nėra nurodytas, nėra įgyvendinamas.

IeÅ¡kinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė negyvena (tai yra žinoma iÅ¡ kitų bylos pateiktų vaiko teisių specialistų iÅ¡vadų apie faktinę Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ ). 1.11. Nurodo, kad atsakovas neprieÅ¡tarautų bendrauti su V. E. atsakovo gyvenamojoje vietoje, pirmÄ mėnesio sekmadienį (kai yra vienintelė atsakovo nedarbo diena) nuo 10.00 valandos iki 19.00 valandos, kai atvežimu ir pasiėmimu pasirÅ«pintų vaiko motina, kuri inicijavo bendravimo tvarkÄ ir kurios iniciatyva vaikas iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Be to, I. R. turi maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , kurios biuras yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiko atvežimas į (duomenys neskelbtini) vienÄ kartÄ per mėnesį, neturėtų bÅ«ti sudėtingas, kadangi įmonės vadovė turi reikalų ir dažnai bÅ«na (duomenys neskelbtini). Susitikti su vaiku atsakovas galėtų ir kitu, iÅ¡ anksto suderintu laiku, (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieÅ¡tarauja bendravimui su dukra per Messenger ar telefonu. 1.12. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovas praÅ¡o paikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos arba pakeisti Å¡iÄ tvarkÄ , nustatant, kad D.

E. bendrauja su vaiku V. E. kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 val., iki tos pačios dienos 19.00 val., atsakovo gyvenamojoje vietoje, o ieÅ¡kovė I. R. įpareigojama vaikÄ atvežti ir pasiimti iÅ¡ atsakovo gyvenamosios vietos.

12. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apelianto argumentai yra prieÅ¡taraujantys. 2021 m. lapkričio 5 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad sutinka su byloje priimtais sprendimais, o vėliau pateikė atskirÄ jį skundÄ . Atkreipia dėmesį, jog atsakovÄ ir D. A. atstovauja tas pats atstovas, kas rodo, jog yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. 2.2.

Nesutikdamas su priteisto laikino iÅ¡laikymo suma apeliantas savo interesus iÅ¡kelia aukščiau nepilnamečio vaiko interesų. IÅ¡ apelianto priteistas laikinas 270,00 Eur iÅ¡laikymas jo nepilnametei dukrai nepatenkina minimalių jos poreikių. Civilinėje byloje yra pateikta vaiko poreikių lentelė, kurioje iÅ¡samiai detalizuota vaikui reikalinga iÅ¡laikymo suma per mėnesį. Be to, apeliantas nežino realių dukros poreikių, nes su ja nebendrauja. Faktas, kad apelianto teigimu Å¡alys buvo suderinę, jog jis teiks iÅ¡laikymÄ dukteriai periodinėmis iÅ¡mokomis po 220,00 Eur/mėn. nėra pagrindas atskirÄ jį skundÄ tenkinti. 2.3.

Apeliantas nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje bus 730 Eur ir tai yra tik orientacinis kriterijus. 2.4. Nors apeliantas nurodo, jog ieÅ¡kovė yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tÄ faktÄ , kad jai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, kadangi Å¡alių nepilnametė dukra gyvena su motina.

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). 2.5. BÅ«damas jaunas, darbingo amžiaus atsakovas turi visas galimybes pasirÅ«pinti reikiamo dydžio pajamų gavimu. 2.6. Atsakovo neatsakingÄ požiÅ«rį rodo tai, kad besibaigiant vieno kredito mokėjimui jis pasiėmė papildomÄ kreditavimÄ .

Prisiimdamas papildomus įsipareigojimus, privalėjo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku. To nepadarius, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui. 2.7. IeÅ¡kovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su dukterimi sekmadieniais, tačiau bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ atvykti į dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ . Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė dažnai bÅ«na (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindi naikinti skundžiamÄ nutartį.

Atsakovas turi automobilį. Bendravimas su vaiku ir jo auklėjimas yra abiejų tėvų teisė ir pareiga. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adreso, kadangi jam tik atvykus pas dukterį ji tikrai bus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylÄ toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Atsakovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, t. y. bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios Å¡alies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliacinei instancijai atsakovas pateikė duomenis apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jo vertę ir bÅ«klę, duomenis apie įsipareigojimus bankui, turimus vaikus, ieÅ¡kovei atliekamus pavedimus (mokėjimo nurodymai), ligos dokumentus, bei informacijÄ apie maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ (toliau ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. sausio 18 d. atsakovas papildomai pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä , ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us.

Kadangi Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimÄ bÅ«tina iÅ¡samiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, jų svarbÄ teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendimui, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų 17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas Å¡eimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos sureguliavimÄ . Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva, kai bÅ«tina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 2 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino iÅ¡laikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ , prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi bÅ«ti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio iÅ¡laikymo teikimas.

19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino iÅ¡laikymo dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ , atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ esmės nesprendžiamas, t. y. taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės. Å ios faktinės aplinkybės bus nustatytos, įvertintos ir dėl jų pasisakyta tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ vertintinos iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

20. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alių tarpusavio susitarimu atsakovas teikė materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai po 220,00 Eur kas mėnesį. IÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, mokėjimo nurodymų matyti, kad minėto dydžio iÅ¡laikymÄ atsakovas teikia nuo (duomenys neskelbtini) metų. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, kad per šį laikotarpį iÅ¡ esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar iÅ¡ esmės pablogėjo ieÅ¡kovės turtinė padėtis.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo mokamas iÅ¡laikymas neužtikrina vaiko bÅ«tinųjų poreikių. Be Å¡alių dukters atsakovas dar turi sÅ«nų, kurio iÅ¡laikymui skiriamos lėšos. Apeliacine tvarka sprendžiant klausimÄ dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo nepateikta duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytÄ atsakovo gaunamų pajamų (642,00 Eur) dydį. Ä®vertinus iÅ¡laikytinių skaičių, aplinkybę, kad atsakovo gaunamų pajamų suma yra 642,00 Eur , nesant kitų duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, laikytina, jog teismo nustatyta 270,00 Eur laikino iÅ¡laikymo suma yra per didelė.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia byloje esantys duomenys apie atsakovo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 220,00 Eur laikino iÅ¡laikymo suma yra protingo dydžio, pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, bei į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatomas tik laikinas iÅ¡laikymas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje dalyje atsakovo atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino iÅ¡laikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, iÅ¡samiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes Å¡ios aplinkybės yra nustatomos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Å alių argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ , su vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, iÅ¡samiai bus iÅ¡nagrinėti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, priimant sprendimÄ byloje.

21. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

22. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

23. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o pakeisti bendravimo tvarkÄ nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja sekmadieniais. Atsakovas taip pat nesutinka, kad bendravimas su nepilnamete dukra vyktų jos gyvenamojoje vietoje.

24. Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad bÅ«tų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad bÅ«tų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rÅ«pintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų galimas atsakovo bendravimas su dukra. Aplinkybė, kad atsakovas su dukra nebendravo ilgÄ laiko tarpÄ , atsižvelgiant į prioritetinį vaiko interesų apsaugos principÄ , nesudaro pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

25. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės bÅ«ti realiai įgyvendinta. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o pakeisti nustatytÄ bendravimo dienÄ , nes Å¡eÅ¡tadienis yra jo pagrindinė darbo diena. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neginčija, neprieÅ¡tarauja, kad tėvas su dukra bendrautų sekmadieniais. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, skundžiama nutartimi nustatyta tėvo ir dukros bendravimo diena keistina iÅ¡ Å¡eÅ¡tadienio į sekmadienį.

26. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad vaiko atvežimu ir pasiėmimu turi pasirÅ«pinti vaiko motina, kuri inicijavo bendravimo tvarkÄ ir kurios iniciatyva vaikas iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad I. R. turi maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ , kurios biuras yra (duomenys neskelbtini), todėl vaiko atvežimas į (duomenys neskelbtini) vienÄ kartÄ per mėnesį, neturėtų bÅ«ti sudėtingas, kadangi įmonės vadovė dažnai bÅ«na (duomenys neskelbtini). Susitikti su vaiku atsakovas galėtų ir kitu, iÅ¡ anksto suderintu laiku, (duomenys neskelbtini).

Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutiki. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu vaiko teisių apsaugos specialistai rekomendavo nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, nes reikia atkurti tėvo ir dukters ryšį (posėdžio 32 minutė 2 sekundė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo bendravimas su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje užtikrins įprastÄ ir saugiÄ aplinkÄ vaikui, nesukels papildomų emocinių iÅ¡gyvenimų, geriausiai užtikrins vaiko interesus, stabiliÄ aplinkÄ .

IeÅ¡kovė siekia, kad vyktų atsakovo ir dukros bendravimas, todėl galima spręsti, jog ieÅ¡kovė sudarys sÄ lygas atsakovo ir dukters bendravimui. Atsakovas nepateikė duomenų kaip dažnai ir kiek laiko ieÅ¡kovė bÅ«na (duomenys neskelbtini), ar tuo metu, kai ieÅ¡kovė vyksta į (duomenys neskelbtini), yra galimybė atvežti dukrÄ , įvertinant tai, kad Å¡alių dukra yra moksleivė. Pažymėtina, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti reguliariai. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dažnai bÅ«na (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo Å¡ioje dalyje keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.

Be to, teismo nustatyta bendravimo tvarka neužkerta Å¡alims galimybės susitarti dėl papildomo tėvo ir dukros bendravimo. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, virÅ¡enybė yra teikiama prioritetiniais laikytiniems vaiko interesams, o ne vieno iÅ¡ tėvų norams ar poreikiams.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situacijÄ , t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobÅ«džio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali Å¡iuo momentu, skirta užtikrinti bendravimÄ su vaikais iki bus iÅ¡nagrinėtas ginčas iÅ¡ esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

28. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2021 m. lapkričio 16 d. „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 4 kopija, patvirtinanti, kad yra sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis.

30. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 80 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡eimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo bÅ«ti mokamas, todėl apeliantui D. E. grÄ Å¾intinas jo sumokėtas 43,00 Eur žyminis mokestis.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktais, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti. Iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinÄ atsakovo D.

E. bendravimo su nepilnamete dukra V. E. tvarkÄ : – tėvas D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmojo savaitgalio sekmadienį nuo 10.00 val. iki tos pačios dienos 19.00 val., dukros gyvenamojoje vietoje. Nesant galimybės tėvui bendrauti nurodytu laiku, tėvas apie tai praneÅ¡a vaiko motinai telefonu ar SMS žinute ar el. paÅ¡tu prieÅ¡ dvi dienas ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukrai V.

E., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220,00 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos, įpareigojant laikinÄ iÅ¡laikymÄ už einamÄ jį mėnesį mokėti iki einamojo mėnesio 25 dienos, paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. GrÄ Å¾inti D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt trys eurai, 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2021 m. lapkričio 16 d.

„Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr.

4. Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė