352cc6ca-e7aa-4523-a1cd-82e1169c4f07 · Lietuvos apeliacinis teismas

  Civilinė byla Nr. 2-1644-798/2016        Teisminio proceso Nr.2-58-3-00246-2013-6                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1;      3.3.2.4;3.4.2.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.        Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės bankrutavusios individualios įmonės „Montela“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-113-267/2016 pagal bankrutavusios individualios įmonės „Montela“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Katalonija“, praÅ¡ymÄ dėl pritaikytų visų areÅ¡tų bei taikomų apribojimų bankrutuojančios įmonės sÄ skaitai panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas n u s t a t ė : Bylos esmė Atsakovė bankrutavusi individualioji įmonė (toliau – BIÄ®) „Montela“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Katalonija“, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti visus areÅ¡tus bei taikomus apribojimus BIÄ® „Montela“ bankroto administratoriaus atidarytai a/s Nr. LT227300010123446807, esančiai Swedbank, AB, bankas bei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti pareiÅ¡kėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Å iaulių skyriui taikyti priverstinį lėšų nuskaitymÄ minėtai atsiskaitomajai sÄ skaitai, skirtai bankroto procedÅ«roms vykdyti.

Teigė, jog pareiÅ¡kėjas VSDFV Å iaulių skyrius nepagrįstai taiko priverstinį lėšų nuskaitymÄ (b. l. 1–2).PareiÅ¡kėjas VSDFV Å iaulių skyrius prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ atmesti. Teigė, kad IÄ® „Montela“ už įmonės savininkÄ N. B. nuo 2015 m. sausio 1 d. kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos privalo mokėti savarankiÅ¡kai dirbančio VSD įmokas (b. l. 9–11). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovės BIÄ® „Montela“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Katalonija“ praÅ¡ymÄ atmetė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad IÄ® „Montela“ savininkas N. B. privalomai turėjo bÅ«ti apdraustas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu ir IÄ® „Montela“ privalėjo apskaičiuoti, iÅ¡skaityti ir mokėti socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondÄ (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nėra nuostatos, draudžiančios iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius ar kitas privalomÄ sias įmokas, atsiradusias po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Bankroto administratorius nekvestionavo aplinkybių, kad IÄ® „Montela“ už įmonės savininkÄ N. B. teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjo 2015–2016 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. privalomų įmokų, atsiradusių po bankroto bylos IÄ® „Montela“ iÅ¡kėlimo (2013 m. birželio 7 d.). Todėl teismas sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu VSDFV Å iaulių skyrius turėjo teisę duoti nurodymÄ kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nuraÅ¡yti iÅ¡ IÄ® „Montela“ sÄ skaitos kredito įstaigoje ir Å¡iuos VSDFV Å iaulių skyrius veiksmus nėra pagrindo laikyti neteisėtais (b. l. 14–15).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde atsakovė BIÄ® „Montela“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Katalonija“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pagal VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ individuali įmonė, mažoji bendrija ar Å«kinė bendrija įmokų nemoka, jeigu veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalį nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ .

Nuo 2013 m. spalio 24 d. BIĮ „Montela“ yra bankrutavusi ir ūkinės veiklos vykdyti negali. Taip pat atsakovė negali deklaruoti savo veiklos sustabdymo (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. AA-135 „Dėl mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ patvirtintų taisyklių 342 punktas).

 Likvidavimo proceso metu taikomas iÅ¡ieÅ¡kojimas už įmokas, kurios yra priskaičiuotos bankrutavusiai įmonei už jos savininkÄ , pažeidžia BIÄ® „Montela“ pirmos eilės kreditorių teises, nes antros eilės kreditoriui yra suteikiama pirmenybė. Pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalį tik administratoriui yra suteita teisė naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ ir (ar) juo disponuoti ir nei vienas kreditorius negali perimti įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Ä®BÄ® (b. l. 17–19).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas VSDFV Å iaulių skyrius praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ jÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

Bankrutavusios įmonės statusas nėra numatytas tarp VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų iÅ¡imčių, leidžiančių kas mėnesį nemokėti VSD įmokų nuo MMA, taip pat nėra duomenų, kad nuo 2015 m sausio 1 d. apskaičiuojant VSD įmokų prievolę BIÄ® „Montela“ gali bÅ«ti taikomos VSDÄ® 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos iÅ¡imtys, todėl bankrutavusi įmonės už savo savininkÄ N. B. nuo 2015 m. sausio 1 d. kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos privalo mokėti savarankiÅ¡kai dirbančio asmens VSD įmokas.BIÄ® „Montela“ už įmonės savininkÄ teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjo VSD įmokų, paskaičiuotų už 2015 ir 2016 metus, todėl pareiÅ¡kėjas į BIÄ® „Montela“ sÄ skaitÄ , skirtÄ atsiskaitymui su kreditoriais, pateikė mokėjimo nurodymus.Å iuo atveju už bankrutavusios įmonės savininkÄ kas mėnesį priskaičiuojama VSD įmokų suma yra sudėtinė administravimo iÅ¡laidų dalis (b. l. 21–23).

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybių IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi IÄ® „Montela“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Administravimas“. Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi pripažinta BIÄ® „Montela“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pratęstas BIÄ® „Montela“ bankroto procedÅ«ros terminas iki 2016 m. balandžio 15 d.; 2016 m. kovo 17 d. nutartimi dar kartÄ pratęstas BIÄ® „Montela“ bankroto procedÅ«ros terminas iki 2016 m. spalio 15 d.

PareiÅ¡kėjas, VSDFV Å iaulių skyrius, vykdydamas einamųjų VSD įmokų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ IÄ® „Montela“ per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemÄ (toliau – PLAIS) pateikė mokėjimo nurodymus, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. (1446,43 Eur VSD įmokų ir 37,27 Eur delspinigių), į BIÄ® „Montela“ sÄ skaitÄ Nr. LT227300010123446807, Swedbank, AB, bankas, skirtÄ atsiskaitymui su kreditoriais. Tarp Å¡alių kilo ginčas, ar pareiÅ¡kėjas VSDFV Å iaulių skyrius pagrįstai bankrutavusios įmonės likvidavimo procedÅ«ros metu taikė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už įmokas, kurios yra priskaičiuotos bankrutavusiai įmonei, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., už jos savininkÄ .Dėl VSD įmokų (1 446,43 Eur) už bankrutavusios įmonės savininkÄ mokėjimo Ä®BÄ® reglamentuoja įmonių bankroto procesÄ (Ä®BÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®BÄ® taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sÄ jungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali bÅ«ti nustatyti bankroto proceso ypatumai (Ä®BÄ® 1 straipsnio 2 dalis). Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , iÅ¡skyrus nustatytÄ jį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalis).

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatantis draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti skolas ne ginčo tvarka, nėra taikomas mokesčiams ir kitoms privalomosioms įmokoms.Valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡is, socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, draudėjų ir apdraustųjų asmenų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDÄ®). Pagal VSDÄ® 4 straipsnio 3 dalį (2015 m. sausio 1 d. redakcija) individualių savininkai privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos gavę Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pajamas.

Pagal VSD įstatymo 7 straipsnio 1 punktÄ individualios įmonės savininko VSD įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės iÅ¡siimama individualios įmonės savininko asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Individualios įmonės savininko VSD įmokų bazę sudaro individualios įmonės iÅ¡siimama individualios įmonės savininko asmeninimas poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu VSD įmokas už Å¡iuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė.

Individualios įmonės savininko bazę sudaro individualios įmonės Fondo valdybos prie su VMI nustatyta tvarka deklaruoto ir su jos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio lėšų kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko asmeniniams poreikiams, ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Remiantis VSDĮ 14 straipsnio 2 dalimi draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus VSD ir kitų įstatymų.

VSDÄ® 17 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas įmokas gali priverstine tvarka duodami nurodymÄ kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas įmokas nuraÅ¡yti iÅ¡ draudėjo sÄ skaitos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 112 punktas nustato, kad priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komas Fondo biudžetui sumas kredito įstaigos nuraÅ¡o pagal Fondo valdybos skyrių pateiktus mokėjimo nurodymus, kuriuose nurodomas teisinis pagrindas - sprendimas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka (data ir numeris) iÅ¡ visų draudėjų sÄ skaitų kredito įstaigose.

Mokėjimo nurodymai, remiantis sprendimais dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka, kredito įstaigoms pateikiami, kai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytu laiku. Priverstinio poveikio priemonių taikymo patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. Nr. V-32 „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo patvirtinimo“, 17 punktas nustato, kad kai skolininkas turi sÄ skaitÄ (-as) kredito įstaigoje (-ose), Fondo valdybos teritorinis skyrius nuo skolos, didesnės eurai, atsiradimo momento per aÅ¡tuonias darbo dienas privalo priimti sprendimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka (10 priedas arba 35 priedas) ir per PLAIS pateikti vykdyti mokėjimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.

Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog VSD įmokas už savininkÄ turi mokėti individuali įmonė, reiÅ¡kia, kad Å¡i prievolė bankroto proceso metu tenka individualiai įmonei, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ individualiai įmonei, jos prievoles mokėti VSD įmokas perkelti įmonės savininkui. Atitinkamai ir likviduojamos įmonės statusas nepatenka į VSDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas iÅ¡imtis, kurios suteikia teisę BIÄ® „Montela“ nuo 2015 m. sausio 1 d. kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, už savo savininkÄ nemokėti VSD įmokų.

Taigi, įmokas į VSDF biudžetÄ apeliantė privalėjo mokėti VSDÄ® nustatyta tokių įmokų apskaičiavimo, iÅ¡skaitymo ir mokėjimo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje 2A-230/2008). Konstatuotina, kad VSDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pareiÅ¡kėjas turėjo teisę duoti nurodymÄ kredito įstaigai nesumokėtas VSD 1 446,43 Eur dydžio įmokas nukreipti į apeliantės, kaip draudėjos, sÄ skaitÄ kredito įstaigoje ir Å¡iuos pareiÅ¡kėjo veiksmus nėra pagrindo laikyti neteisėtais.

Atskirojo skundo argumentai, susiję su BIÄ® „Montela“ veiklos nevykdymu atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatantis draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius ne ginčo tvarka, taikomas fizinių asmenų socialinio draudimo sumoms, atsiradusioms po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ne dėl įmonės Å«kinės veiklos. Kiti skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės tinkamam klausimo iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad VSDF valdyba iÅ¡nagrinėjusi bankroto administratoriaus skundÄ dėl Å iaulių skyriaus 2016-05-12 sprendimo Nr.(7.6)S-17842 „Dėl informacijos pateikimo“ ir veiksmų priskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatė, kad skundas nepagrįstas, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Fondo valdybos sprendimas nebuvo skųstas administraciniam teismui.     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Antanas Rudzinskas                                                                                                                                              Â