2023-01-18 Nr. AB-1489-3-61-3-00807-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-60-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00807-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Č. (A. Č.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (po reorganizacijos nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, atsirado nemiga, stresas, neapykanta, nepasitikėjimas pareigūnais, sutriko socialiniai ryšiai, prarado laiko suvokimą, yra pažemintas jo orumas, kadangi 2022 m. vasario 27 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus PN pareigūnui T. B. prašymą išsiųsti laiškus į valstybės institucijas, tačiau pareigūnas atsisakė šį prašymą priimti, rodė nepasitenkinimą ir liepė prašymą perrašyti, priešingu atveju, laiškų neišsiųs. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas T. B. buvo nemandagus, grasino jam, kad pablogins laikymo sąlygas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tą pačią dieną buvo atlikta pareiškėjo kameros krata, po kurios atlikimo dingo jam priklausantys daiktai (elektroniniai prietaisai). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad minimas pareigūnas neatlieka savo pareigų susijusių su užimtumo užtikrinimu. Pareiškėjas 23 valandas praleidžia kameroje ir tik 1 valandą pasivaikščiojime. Kameroje neveikia radijas, pareigūnų iškvietimo mygtukas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai nepažeidė teisės aktų, vykdydami funkcijas pareiškėjo atžvilgiu. Pareigūnų teisėti reikalavimai, teisėtai ir tinkamai atliekamos kratos bei kontroliavimas, kad suimtieji vykdytų teisėtus pareigūnų reikalavimus ar laikytųsi nustatytos tvarkos, negali būti traktuojami kaip suimtųjų žeminimas, provokavimas, psichologinis smurtas arba kitoks nederamas elgesys.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustačius Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

2022 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimą. Žyma ant voko patvirtina, kad apeliacinis skundas išsiųstas 2022 m. lapkričio 15 d. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl senaties termino“. Prašyme nurodyta, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą gavo tik 2022 m. spalio 24 d. būdamas Alytaus pataisos namuose, todėl mano, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti reiktų skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į tai prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyti priimti.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2022 m. spalio 4 d., todėl apeliacinis skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. lapkričio 3 d. imtinai. Teismas konstatavo, kad apeliantas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismo vertinimu, ginčijamą teismo sprendimą pareiškėjas gavo nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui jį apskųsti (paskutinė dieną 2022 m. lapkričio 3 d.). Teismas nenustatė, o apeliantas nenurodė svarbių ir nuo apelianto valios nepriklausiusių aplinkybių dėl kurių per likusias 9 dienas pareiškėjas neturėjo galimybių parengti apeliacinį skundą ir jį laiku pateikti teismui. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III. Pareiškėjas A. Č. (A. Č.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą gavo paštu 2022 m. spalio 24 d. Pareiškėjas nurodo, kad tai patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas. Todėl jam, kaip pareiškėjui, vietoj 30 dienų nustatyto termino teko tik 9 dienos apskųsti šį sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad yra rusakalbis, apeliacinis skundas rašytas ranka ir yra didelės apimties. Be to, jo laisvė yra apribota, pašto išlaidas turi apmokėti pats, tačiau gali tai padaryti tik tada, kai pinigai atsiranda jo asmeninėje sąskaitoje, o jis neturi darbo ir pajamų. Dėl šių, nuo jo valios nepriklausiusių, priežasčių jam tiek laiko prireikė paduoti apeliacinį skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad sąmoningai nevilkino proceso ir savo teisėmis nepiktnaudžiavo.

Pareiškėjas pažymi, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. būtų įteiktas tą pačią dieną, tuomet apeliacinis skundas būtų pateiktas laiku. Pareiškėjo nuomone, 9 dienos sprendimui apskųsti yra neteisingas ir neprotingas terminas ir pažeidžia jo teises.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtų galima pasinaudoti įstatymo analogija baudžiamosiose ir civilinėse bylose, kur nustatyta, kad sprendimas gali būti apskųstas nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo dienos arba nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjas tvirtina, kad tokia yra teisinė praktika, tačiau pirmosios instancijos teismas šią praktika nepagrįstai nesivadovavo.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja I. K. sąmoningai vilkina procesą ir daro viską, kad atskirasis skundas nebūtų priimtas.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo nagrinėti prašymo dėl termino atnaujinimo, kadangi apeliacinis skundas su prašymu paduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo nuomone, teisėjos veiksmai parodo, kad ji yra suinteresuotas asmuo.

Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą gavo paštu 2022 m. spalio 24 d. nėra paremtas įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų ją naikinti ar keisti: pareiškėjo argumentai, jog apskundimo terminas turėtų ar galėtų būti skaičiuojamas nuo skundžiamojo sprendimo gavimo, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), o 2 dalis – kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kurį siekia apskųsti pareiškėjas, buvo paskelbtas 2022 m. spalio 4 d., todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti yra 2022 m. lapkričio 3 d. Bylos duomenimis, pareiškėjas apeliacinį skundą (kuriame nurodyta data – 2022 m. lapkričio 13 d.) ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti išsiuntė 2022 m. lapkričio 15 d. Šias aplinkybes patvirtina voko, kuriuo parteikti pareiškėjo procesiniai dokumentai, žyma „išsiųsta Alytaus pataisos namai 2022-11-15 Nr. 1959“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti 12 kalendorinių dienų.

Teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., LVAT 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog yra rusakalbis, be to negauna pajamų, todėl neturėjo finansinių galimybių sumokėti už pašto išlaidas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl nepagrindžia pareiškėjo procesiniuose dokumentuose aplinkybių. Pažymėtina, kad šių argumentų pareiškėjas nenurodė teikdamas prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog skundo, kuris surašytas ranka, apimtis yra pakankamai didelė (17 lapų), taip pat kad jo galimybės išsiųsti apeliacinį skundą įkalinimo įstaigoje yra apribotos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo lapų skaičius savaime nepatvirtina, kad 9 kalendorinių dienų nepakanka tokiam apeliaciniam skundui parengti. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia sudėtingos faktinių aplinkybių, teisės aktų ar teismų praktikos analizės, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo reikalingas laikas gauti įrodymus, informaciją ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo termino praleidimą, visų pirma, nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas ir atidumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė.

ABTĮ 138 straipsnio 1-3 dalys, be kita ko, nustato, kad apeliacinis skundas, kurio priėmimo klausimą sprendžia būtent pirmosios instancijos teismas, nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo, pažymi, kad: ABTĮ 138 straipsnio 1-3 dalys, be kita ko, nustato, kad apeliacinis skundas, kurio priėmimo klausimą sprendžia būtent pirmosios instancijos teismas, nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių galimą bylą nagrinėjusio teismo ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendusio teisėjo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė