352a9e55-ec3e-4586-b09b-2bb0ca153c96 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2470-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43007-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.9.2.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. spalio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ â€žSwedbank“, AB grÄ Å¾inti VSDFV Kauno skyriui be teisinio pagrindo įgytas A.

A. banko sÄ skaitoje esančias lėšas – 14025,14 Lt (4061,96 EUR) bei nuo Å¡ios sÄ skaitos nuraÅ¡ytus mokesčius – 57 Lt (16,51 EUR).Nurodė, kad A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus Jonavos skyriuje buvo mokama nuo 1980 m. paskirta ir Jonavos rajono skyriaus 1996-01-28 perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pensija, remiantis A. A. 2007-03-26 praÅ¡ymu, kas mėnesį buvo pervedama į jos sÄ skaitÄ banke AB „Swedbank“. 2011-04-22 A.

A. mirė. Duomenys apie jos mirties faktÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ buvo įvesti tik 2014-07-24 pagal Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pateiktÄ ir 2014-07-23 gautÄ Kaliningrado srities civilinės metrikacijos skyriaus sudarytÄ mirusių Lietuvos Respublikos piliečių sÄ raÅ¡Ä . Kadangi ieÅ¡kovas pavėluotai sužinojo apie A. A. mirtį, pensijos mokėjimas nebuvo laiku nutrauktas ir per laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2014-07-31 į jos sÄ skaitÄ be teisinio pagrindo buvo pervesta 24649,56 Lt senatvės ir 2702,00 Lt naÅ¡lių pensija, viso 27351,56 Lt dydžio suma.

Atsakovas 2014-08-28 raÅ¡tu ieÅ¡kovÄ informavo, kad A. A. banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervedamos minėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, 2014-08-28 pabaigos likutis – 14025,14 Lt.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.Nurodė, kad tarp „Swedbank“, AB ir A. A. 2007-03-06 buvo sudaryta fizinio asmens banko sÄ skaitos sutartis. Kliento sÄ skaitoje esančios lėšos nėra „Swedbank“, AB, nuosavybė, bankas tik atlieka lėšų įskaitymÄ , nuosavybės teisės į lėšas neįgyja, todėl nėra tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje.

Banko sÄ skaitos savininkui mirus sÄ skaitos blokuojamos, o esančios ar po mirties įskaitytos lėšos iÅ¡mokamos tik paveldėjimo liudijime nurodytiems įpėdiniams. Taip pat ieÅ¡kovas nėra tarp „Swedbank“, AB ir A. A. sudarytos fizinio asmens banko sÄ skaitos sutarties Å¡alis ir nėra A. A. turto paveldėtojas, todėl neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo grÄ Å¾inti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas (metiniai kortelės aptarnavimo mokesčiai).Trečiasis asmuo atliepime nurodė, kad neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neturėtų bÅ«ti traukiama į bylÄ kaip ginčo santykio dalyvis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas pagal Å¡alių procesinius dokumentus ir raÅ¡ytinius įrodymus nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius A. A., a.k. 4252070223, mokėjo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensijÄ , kuri A. A. 2007-03-26 praÅ¡ymu, kas mėnesį buvo pervedama į jos sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB „Swedbank“ (b.l. 9-11) A. A. 2011-04-22 mirė (b.l.12).

Duomenys apie jos mirtį į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ Ä¯vesti 2014-07-24 pagal Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade pateiktus duomenis (b.l.25). 2014-08-04 VSDFV Kauno skyriaus sprendimais Nr.PE-SP4-223 ir Nr.PE-SP4-224 atitinkamai buvo nustatyta 2702,00 Lt dydžio A. A. naÅ¡lių pensijos permoka ir 24649,56 Lt senatvės pensijos permoka, iÅ¡ viso 27351,56 Lt. Atsakovas 2014-08-28 raÅ¡tu ieÅ¡kovÄ informavo, kad A. A. banko sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervedamos minėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, 2014-08-28 pabaigos likutis – 14025,14 Lt (b.l. 27-30).

IÅ¡ banko pateikto sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog po A. A. mirties iÅ¡ sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 13270,00 Lt suma, taip pat nuskaičiuota 57,00 Lt banko administravimo mokesčių. Testamentų registro duomenimis 2014 m. spalio 14 d. registre nėra įregistruotų A. A. palikimo priėmimo faktų (b.l.

26) IeÅ¡kovas 2014-11-07 raÅ¡tu Nr. (2.47)S-73376 kreipėsi į atsakovÄ AB „Swedbank“, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti banko sÄ skaitoje esančias lėšas – 14025,14 Lt lėšas (b.l.31-32). Atsakovas 2014-11-13 raÅ¡tu Nr. SR/14-32003 atsisakė grÄ Å¾inti pervestas lėšas, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo patenkinti VSDFV praÅ¡ymo, nepagrįstai iÅ¡mokėtų lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas gali reikalauti iÅ¡ mirusio sÄ skaitos savininko įpėdinių (b.l.33). Teismas taip pat nustatė, jog vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 3 d., A.

A. mirus (2011-04-22) nuo 2011 m. gegužės mėnesio pensijai jai nebegalėjo bÅ«ti mokama, A. A. civilinis teisnumas yra iÅ¡nykęs (CK. 2.2 str.). Teismas konstatavo, jog VSDFV į A. A. sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Swedbank“ įmokėtų lėšų bankas nėra įgijęs, todėl jo atžvilgiu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CPK 185). IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Å¡ių lėšų grÄ Å¾inimo turi teisę reikÅ¡ti ne atsakovui, o A. A. įpėdiniams.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ A. A. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad dalis ieÅ¡kovo pervestų lėšų po A. A. mirties iki tol kol banko sÄ skaita buvo užblokuota, buvo panaudota (laikotarpiu nuo 2011-05-23 iki 2012-12-03) buvo iÅ¡gryninta 13270,00 Lt suma (b.l.28-30), sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad A. A. įpėdinių nėra. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad paskutinė A. A. gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Ä® bylÄ pateikti duomenys tik apie tai, kad įpėdiniai nepriėmė palikimo pagal Lietuvos teisę, tačiau nėra įrodymų, kad A.

A. palikimas nebuvo priimtas pagal Rusijos Federacijos teisę (CK 1.62 str. 1 d.).             IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas 2015-03-13 sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir banko AB „Swedbank“ nuraÅ¡ytų administravimo iÅ¡laidų įgijimo teisėtumÄ . A. A. buvo sudariusi banko sÄ skaitos sutartį su banku AB „Swedbank, kuri remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiÅ¡kinimu, yra finansinių paslaugų sutartis.

Kadangi A. A. (klientas) mirė 2011 m. balandžio 22 d., jos civilinis teisnumas yra iÅ¡nykęs (LR Civilinio kodekso 2.2 str.), .t.y., ji nebegali bÅ«ti teisinių santykių subjektu. Kadangi po jos mirties niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.723 str. 1 d., t.y., paslaugų teikimui po kliento mirties tapus neįmanomam ar beprasmiÅ¡kam, sutartis nutrÅ«ksta. Pagal Fizinio asmens banko sutarties sÄ lygų 9.4 p. nutraukus sutartį, sÄ skaitoje esantis lėšų likutis pervedamas į Banko vidines sÄ skaitas.

Akivaizdu, kad po A. A. mirties ir nesant jos teisių ir pareigų perėmėjų, AB „Swedbank“ lieka vienintelis subjektas galintis disponuoti A. A. sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Po A. A. mirties pervestos lėšos nepriklausė mirusiajai, Å¡ios lėšos yra VSDFV Kauno skyriaus nuosavybė. Atsakovas bankas AB „Swedbank“ gavo pinigus – 16,51 Eur (57,00 Lt) nuskaičiuotų banko administravimo mokesčių. Nors pagal Fizinio asmens banko sÄ skaitos sutarties sÄ lygas bankas AB „Swedbank“ turėjo teisę gauti atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau po klientės mirties, pasibaigus sutarties galiojimui, bankas nuskaitydamas mokesčius iÅ¡ VSDFV Kauno skyriui nuosavybės teise priklausančių lėšų, nepagrįstai praturtėjo VSDFV Kauno skyriaus sÄ skaita.

Teismas, atmesdamas VSDFV Kauno skyriaus ieÅ¡kinį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nustatydamas, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Å¡ių lėšų grÄ Å¾inimo turi reikÅ¡ti ne atsakovui, o A. A. įpėdiniams. A. A. turtinių teisių ir pareigų perėmėjų nėra, be to, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos, pensijų sumos iÅ¡mokėtos po pensijos gavėjo mirties nepriklauso pensijos gavėjui, jos nelaikytinos palikimu ir negali bÅ«ti pripažintos paveldėjimo objektu.

Taigi Å¡iuo atveju jokio paveldėtino A. A. turto nėra ir valstybės pareiga priimti mirusiųjų palikimÄ neatsiranda.      Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovas nėra įgijęs jokio apelianto turto. Taip pat, nors apelianto nurodomame Vilniaus apygardos teismo sprendime c.b.

Nr. 2A-294-553/2014 pasisakyta, jog turtas (iÅ¡mokos) pervestos po asmens mirties nelaikytinos palikimu ir negali bÅ«ti pripažintos paveldėjimo objektu, tačiau nepasisakyta, jog mirusiojo turto paveldėtojai negali paveldėti prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo. Bet kuriuo atveju, atsakovas nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvis ir nėra įgijęs nuosavybės į mirusiosios lėšas. Pažymėjo, kad pateikus mirties liudijimÄ mirusiosios sÄ skaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos, o sÄ skaita uždaroma teisėtų paveldėtojų praÅ¡ymu.

Jei sÄ skaitoje yra piniginių lėšų, jos sÄ skaitoje laikomos tol, kol nesikreipia įpėdiniai. Nors sÄ skaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos tik gavus ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ apie A. A. mirtį, A. A. sÄ skaita nėra uždaryta. IeÅ¡kovas nėra banko ir jo klientės sutarties Å¡als, nėra jos turto paveldėtojas, todėl nepagrįstai praÅ¡o grÄ Å¾inti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.).

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl juridinio ieÅ¡kinio pagrindo ir procesinių bei materialinių normų taikymo.Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 str. 3 d., A.

A. mirus (2011-04-22) nuo 2011 m. gegužės mėnesio pensijai jai nebegalėjo bÅ«ti mokama. Esant Å¡ioms aplinkybėms, seka loginė iÅ¡vada, jog iÅ¡mokos, pervestos A. A. po jos mirties, nei jai, nei jos įpėdiniams nepriklauso, dėl ko kyla pareiga jas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Visgi sutiktina su atsakovo pozicija, jog atsakovas nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvis ir nėra įgijęs nuosavybės į mirusiosios lėšas, todėl pagrįstai be kliento nurodymo atsisako nuraÅ¡yti lėšas iÅ¡ sÄ skaitos (CK 6.922 str. 1 d.).

Nesant žinių apie mirusiosios įpėdinius ir palikimo priėmimÄ , ieÅ¡kovas neturi galimybių kreiptis į juos dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio netenkinus, susiklostytų tokia teisinė situacija, jog esant aiÅ¡kioms faktinėms aplinkybėms, iÅ¡ esmės pripažinus ieÅ¡kovo teisę į mirusiosios sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas, ieÅ¡kovo teisės nebÅ«tų apgintos, vien todėl kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ , neteisingai kvalifikuoja Å¡alių santykius bei remiasi netinkamu juridiniu pagrindu. Bet kurio asmens kreipimosi į teismÄ tikslas yra siekis, kad bÅ«tų apginta Å¡io asmens (įstatymo nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Tam, kad teismas galėtų suinteresuoto asmens atitinkamÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti ir iÅ¡spręsti, Å¡is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ä®statyme detaliai reglamentuotas suinteresuoto asmens – ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ , t. y. ieÅ¡kinio turinys. IeÅ¡kinys, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų Å¡ių dokumentų formai ir turiniui, turi atitikti ir specialius ieÅ¡kinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai).

Bet kurio ieÅ¡kinio turinį sudaro ieÅ¡kovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Pastarosios ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Be faktinio ieÅ¡kinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieÅ¡kinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamÄ materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoja ieÅ¡kinyje nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad juridinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimÄ , ex officio atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo.

Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Marijampolės miÅ¡kų urėdija v.

B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtÄ sprendimÄ pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Kaip teisingai nurodo pirmos instancijos teismas, pagal CK 6.913 str. nuostatas, bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento atidarytÄ sÄ skaitÄ vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir iÅ¡mokėjimo iÅ¡ sÄ skaitos, bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimÄ ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sÄ skaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiÅ«ra apribojimus.

CK 6.922 str. 1 d. nustatyta kad lėšos iÅ¡ kliento sÄ skaitos nuraÅ¡omos kliento nurodymu. Be kliento nurodymo lėšos gali bÅ«ti nuraÅ¡omos teismo sprendimu, taip pat kitais įstatymo ar banko sÄ skaitos sutarties numatytais atvejais (CK 6.922 str. 2 d.).Atsižvelgiant į CK 6.922 str. nustatytus lėšų nuraÅ¡ymo iÅ¡ sÄ skaitos pagrindus, darytina iÅ¡vada, jog pirmenybė taikoma kliento nurodymui ir tik iÅ¡imtiniai atvejais lėšos gali bÅ«ti nuraÅ¡omos teismo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kurių Å¡alys iÅ¡ esmės neginčija, į tai, kad teismas nėra saistomas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto juridinio ieÅ¡kinio pagrindo, sprendžia jog yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies vadovaujantis CK 6.922 str. 2 d. ir nuraÅ¡yti mirusiosios sÄ skaitoje likusias pinigines lėšas, susidariusias ieÅ¡kovui nepagrįstai mokant mirusiajai iÅ¡mokas, ir grÄ Å¾inti jas ieÅ¡kovui.Visgi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja grÄ Å¾inti mokestį už klientui suteiktas banko paslaugas (57 Lt).

Kaip nustatyta byloje, sÄ skaita ir kitos banko paslaugų teikimo sutartys buvo užblokuotos tik gavus ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ apie A. A. mirtį, tačiau A. A. sÄ skaita nėra uždaryta. Byloje nėra duomenų, jog mokestis už klientui suteiktas banko paslaugas buvo nuskaičiuotas nepagrįstai, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes jis neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CPK 185).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimÄ dalyje dėl 14025,14 Lt (4061,96 EUR) dydžio piniginių lėšų nuraÅ¡ymo ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti „Swedbank“, AB, j.a.k. 112029651, nuraÅ¡yti nuo mirusiosios A.

A. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, 4061,96 EUR (14025,14 Lt) sumÄ ir pervesti jÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j.a.k. 188677437.“Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Bujokaitė Aldona Tilindienė Dainius Rinkevičius