35257913-cc06-4e71-a207-9bf6707b8a3a · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-4170-660/2014 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02145-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 48.1; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovui R. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

E. G. padarė nedidelį chuliganizmÄ : 2014-03-20, apie 11.40 val. interneto portale www.delfi.lt buvo patalpintas straipsnis „Neįtikėtinas įžūlumas: BMW ekipažas Kaune Å¡lapinosi vidury gatvės“ bei vaizdo įraÅ¡as, kuriame matosi, kaip du asmenys sustoja Karaliaus Mindaugo pr., Kaune, važiuojamojoje kelio dalyje įjungia įspėjamÄ jį signalÄ ir iÅ¡lipę Å¡lapinasi. Tyrimo metu nustatyta, kad vienas iÅ¡ asmenų, kuris Å¡lapinosi, yra E. G.. E. G. tokiais savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

E. G. prisipažino padaręs pažeidimÄ . Parodė, kad važiuojant automobiliu su pažįstamu R. kurio pavardės ir adreso nežino, pasakė jam, kad nori į tualetÄ . Å is pasakė, kad Å¡lapintųsi čia, pasiÅ«lė jam lažintis iÅ¡ 200 Lt, kad nusiÅ¡lapins gatvėje. Jis pasakė R., kad nusiÅ¡lapins, jei ir jis tÄ patį padarys ir jie susilažino. Tada įjungus avarinį signalÄ jie sustojo Karaliaus Mindaugo pr. antroje eismo juostoje ir nusiÅ¡lapino. Po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Pinigų už lažybas negavo. Dėl savo poelgio gailisi. Su R. anksčiau 1,5 mėnesio dirbo statybose, įvykio dienÄ su juo susitiko atsitiktinai.Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovas R. Z. paaiÅ¡kino, kad E. G. 7 kartus baustas administracine tvarka, jam skirtų baudų nesumokėjo. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. baustas 2 kartus. PažeidimÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, judrioje gatvėje, piko metu, sutrikdydamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir eismÄ , kas sukėlė visuomenės pasipiktinimÄ .

E. G. pirmo teismo posėdžio metu dėl pažeidimo nesigailėjo, nenurodė draugo, su kuriuo padarė pažeidimÄ . PraÅ¡o skirti jam 30 parų areÅ¡tÄ .Dėl veikos kvalifikavimoPagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzÅ«riniais žodžiais ar gestais vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iÅ¡ esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį. Veikos, apraÅ¡ytos Lietuvos Respublikos BK 284 ir Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumÄ (BK 11 straipsnio 1 dalis).

Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ .

Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.). Iš nagrinėjamoje byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo patalpintas interneto portale www.delfi.lt, matyti, kad automobilis sustoja važiuojamojoje kelio dalyje, du asmenys išlipę iš automobilio šlapinasi, po to sėda į automobilį ir nuvažiuoja (b. l. 15). Iš vaizdo įrašo matyti, kad neteisėti E. G. veiksmai truko trumpai, šio pažeidimo liudytojų, nukentėjusiųjų nenustatyta.

Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl E. G. veiksmų buvo sustabdytas eismas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad E. G. neteisėti veiksmai neatitinka BK 284 str. nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams pagal savo pavojingumo laipsnį (neteisėti veiksmai truko trumpai ir nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių - visuomenės rimties ar vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo) ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. E. G. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 174 str., įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), E. G. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka.

Važiuojant automobiliu su draugu R. susilažino, kad abu nusiÅ¡lapins gatvėje. Sustabdžius automobilį abu iÅ¡lipo ir Karaliaus Mindaugo pr. nusiÅ¡lapino. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 3), delfi.lt straipsnis (b. l. 5), tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose nurodyta, kad priimtomis priemonėmis pagal interneto portale www.delfi.lt patalpintÄ straipsnį bei vaizdo įraÅ¡Ä buvo nustatyta, jog automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G., susisiekus su V. G., ji nurodė, kad automobilį vairuoja jos sÅ«nus E. G., kuris skambučio metu buvo Å¡alia motinos, todėl pakalbėjus su V.

G., jis buvo iÅ¡kviestas į policijos komisariatÄ , suprato dėl kokio pažeidimo kviečiamas, jam nurodyta kartu atsivesti ir draugÄ (b. l. 6, 7), VÄ® „Regitra“ duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G. (b. l. 8), pažyma apie asmens baustumÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad E. G. baustas administracine tvarka (b. l. 10-14), kita bylos medžiaga.Å ių įrodymų visuma nustatyta, kad E. G. padarė nedidelį chuliganizmÄ , t. y. administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., todėl yra baustinas.Dėl nuobaudos skyrimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimÄ skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudÄ , įvertina pažeidimo pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. E. G., susilažinęs iÅ¡ pinigų su draugu, kurio tikslių anketinių duomenų nenurodė, padarė pažeidimÄ judrioje Kauno gatvėje, piko metu, nusiÅ¡lapino sustabdęs ir palikęs automobilį Karaliaus Mindaugo prospekto viduryje, antroje eismo juostoje, atsisukęs į gyvenamųjų namų pusę, kas rodo jo veiksmų įžūlumÄ ir itin didelę nepagarbÄ visuomenei.

E. G. turi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi padaręs pažeidimÄ (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį jam jau yra paskirta nuobauda, pažeidimÄ padarė grupėje asmenų (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 1, 5 p.). E. G. administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai, jam paskirtų piniginių baudų nemoka, laikytina, kad tokios rÅ«Å¡ies nuobaudos neefektyvios ir nepasiekia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. keliamų tikslų, t. y. nubausti bei auklėti administracinius teisės pažeidimus darantį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jis nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl už dabar padarytÄ pažeidimÄ E. G. baustinas administraciniu areÅ¡tu.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., teismas n u t a r ė:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., ir skirti 20 (dvideÅ¡imties) parų administracinį areÅ¡tÄ .Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                             Larisa Tamulionienė Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiÅ¡kios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡kyla Å¡ių dviejų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimo problema.Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, –užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto iki trijų Å¡imtų litų arba administracinį areÅ¡tÄ iki trisdeÅ¡imties parų.Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos apibudintos panaudojant panaÅ¡ius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų Å¡iuo metu nėra.

Sankcijos už atitinkamų veikų padarymÄ taip pat panaÅ¡ios. Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį, t.y. atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybes, vieÅ¡osios vietos specifikÄ .Dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atribojimo kriterijųBK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ ...“.

Dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Teismo nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai pripažįstami įžūlÅ«s, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultÅ«ros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultÅ«ros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimÄ bei naikinimÄ yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose. (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan.

Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.). Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu vieÅ¡oje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose R. R. įžūliu elgesiu – Å¡aukdama ir žodžiais grasindama demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios skundÄ patikrinęs nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pripažino, kad jis pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau žemesnės instancijos teismai apskritai nemotyvavo, kuo pasireiškė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, nors tai, kaip minėta, esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis.Teismų praktika atskleidžia, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinama padarius BK 284 straipsnyje „Viešosios tvarkos pažeidimas“ numatytas nusikalstamas veikas, dažnai kyla veikų atribojimo problemų. Teismams tenka spręsti atribojimo klausimus tarp BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veikų, tarp BK 284 straipsnyje ir BK 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose numatytų veikų, taip pat tarp BK 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje numatytų veikų.

Teismas privalo nurodyti iÅ¡samius motyvus, labai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai paaiÅ¡kinančius teismo iÅ¡vadÄ dėl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams.Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp R. R., kuri yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta teisminiai ginčai dėl centrinio Å¡ildymo atsijungimo bei priskaičiuotų mokesčių už Å¡ilumÄ . Ä®vykio metu ji atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas norėdama užregistruoti pareiÅ¡kimÄ , kad atsiskaitė už Å¡ilumÄ , nuo centrinio Å¡ildymo atsijungė, dėl to neturėtų bÅ«ti siunčiamos sÄ skaitos už Å¡ildymÄ .

Å ilumos tinklų darbuotojai teigė, kad atsijungimas neteisėtas, dėl to sÄ skaitos bus siunčiamos. Å io konflikto metu, R. R. ėmė Å¡aukti ir žodžiu pagrasino susprogdinti katilinę, nuÅ¡auti žmones, tačiau policija nebuvo iÅ¡kviesta, į policijÄ D. R. skundu kreipėsi tik po 6 dienų.Teismai, įvertinę surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose R. R. Å¡aukė ir žodžiu grasino susprogdinti katilinę bei nuÅ¡auti žmones, tačiau neįvertino R.

R. tyčios turinio susidariusioje situacijoje ir tokį R. R. elgesį nepagrįstai pripažino įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių, neteisėtas R. R. elgesys truko trumpai, tai kad dėl jos elgesio žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis ir buvo nutrauktas žmonių darbas ar tuo sutrikdyta normali įmonės veikla bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ , nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų iÅ¡vada, jog R.

R. įžūliu elgesiu sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, yra neteisinga. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiÅ¡kios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡kyla Å¡ių dviejų teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių atribojimo problema. Veikos, apraÅ¡ytos BK 284 ir ATPK 174 straipsnių dispozicijose, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumÄ (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.Ä®statymų leidėjas, apraÅ¡ydamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nedidelio chuliganizmo požymius, neiÅ¡skyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti Å¡ias dvi veikų rÅ«Å¡is bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumÄ .

Tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad R.

R. neteisėtas elgesys – šauksmai ir grasinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pagal savo pavojingumo laipsnį (tai truko trumpai ir jie nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. /////////////////OlandasLietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijose numatytos veikos apibudintos panaudojant panašius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra.

Sankcijos už atitinkamų veikų padarymÄ taip pat panaÅ¡ios. Pažymi, kad tokiomis sÄ lygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį, t.y. atsižvelgiant į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybes, vieÅ¡osios vietos specifikÄ .Apeliantas pažymi, kad pažeidėjas yra Olandijos pilietis, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos, taip elgdamasis sÄ moningai klydo.

Nurodo, kad elgdamasis spontaniÅ¡kai M. B. H. galėjo nepastebėti nei monsinjoro A. S. (neabejotina, kad jis net nežinojo, kas tai per žmogus), nei mažo paveikslėlio su Marijos atvaizdu, nei suprasti už kÄ meldžiasi sustoję žmonės ar perskaityti, kas paraÅ¡yta ant laikomo plakato. Pažymi, kad olandas iÅ¡ karto nutraukė savo veiksmus, kai to pareikalavo žmonės.Apelianto nuomone, nepagrįsti ir keliantys abejonių teiginiai, kad M. B. H. savo elgesiu siekė iÅ¡niekinti valstybės simbolį – vėliavÄ , ar trukdė atlikti religines apeigas.

Nurodo, kad objektyviai Å¡is nusikaltimas daromas aktyviais veiksmais – vieÅ¡ai nuplėšiant, sudraskant, sulaužant, sunaikinant, subjaurojant ar kitaip iÅ¡niekinant Lietuvos valstybės vėliavÄ arba herbÄ . Pažymi, kad aptariamu atveju Olandijos pilietis jokių aktyvių veiksmų vėliavos atžvilgiu neatliko. Taip pat kelia klausimÄ ar aptariamu atveju žmonių grupelės kalbėti poteriai apskritai laikytini pamaldomis, religinėmis apeigomis ar religinėmis iÅ¡kilmėmis. Apelianto nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju pasekmių nekilo, meldimasis tęsėsi.Apelianto teigimu, visuomenės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų, ar įmonių veikla ir pan.Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad M.

B. H. dėl savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė, paskirtÄ nuobaudÄ Ä¯vykdė, todėl uždaviniai numatyti ATPK 1 str. bei 284 str. buvo pasiekti. Taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl M. B. H. atsakomybės pagal baudžiamuosius įstatymus bÅ«tų pažeistas konstitucinis principas non bis inidem, kuris reiÅ¡kia draudimÄ bausti antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kuris nėra nusikaltimas.Apeliacinis skundas netenkintinas. M. B. H. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nedidelį chuliganizmÄ , o bÅ«tent: jis 2013 m. liepos 27 d. apie 13.30 val. vieÅ¡oje vietoje, Vilniuje, Katedros aikÅ¡tėje, kitų žmonių akivaizdoje nusimovė kelnes ir parodė sėdmenis, tokiu bÅ«du pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį ir Å¡iais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 174 str.Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., teisenÄ nutraukė, nustatęs Lietuvos Respublikos BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame iÅ¡ esmės keliamas medžiagos perdavimo tirti prokuratÅ«rai pagrįstumo klausimas – apeliantas nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka įsitikinimui, kad padarytos veikos atitinka BK 127 str., 171 str., 284 str. 1 d. nusikalstamų veikų požymius.ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Taigi pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiÅ¡kėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, turi bÅ«ti atliekami Lietuvos Respublikos ATPK 251 str. 258 str. nustatyti veiksmai.

ATPK 258 str. nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylÄ organas (pareigÅ«nas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagÄ prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, o Å¡io kodekso 251 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali bÅ«ti nutraukta ATPK numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. atsako tas, kas necenzÅ«riniais žodžiais ar gestais vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko kitokius panaÅ¡ius veiksmus, pažeidžiančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Taigi aptariamu atveju administracinis teisės pažeidimas ir nusikaltimas atribojami iÅ¡ esmės pagal padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį. IÅ¡ byloje esančių liudytojų A. B. ir A. S., R. K., T. K. ir A. J. paaiÅ¡kinimų bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotų parodymų, nustatyta, kad 2013 m. liepos 27 d. apie 13 val. žmonių grupė apie 30 - 40 asmenų, laikydami kryžių, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavÄ , Å v. Marijos paveikslÄ , plakatÄ su nupieÅ¡ta Å¡eima, meldėsi prie Vilniaus pagrindinės Katedros, t.y. tuo metu vyko religinės pamaldos, tarp besimeldžiančių tikinčiųjų buvo ir monsinjoras A.

S., kuris buvo apsirengęs sutanÄ ir pasipuošęs valstybiniais apdovanojimais. T. M. B. H. veiksmai, atsisukant į maldininkus nugara ir sėdmenų bei lytinių organų demonstravimas, pagrįstai apylinkės teismo vertinamas kaip įžūlus elgesys vieÅ¡oje vietoje, su patyčiomis, demonstruojant ciniÅ¡kÄ nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdantis visuomenės rimtį ir tvarkÄ , juolab, jog toks M. B. H. veiksmas buvo atliktas vidurdienį, miesto centre. Pažymėtina, kad be maldininkų, buvo daug žmonių, tame tarpe ir nepilnamečių asmenų.

Visos Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. B. H. veika savo pobÅ«džiu ir intensyvumu peržengė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. ribas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ (BK 284 str.) gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar pažeidėjo veiksmai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį (ATPK 174 str.) turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.