2024-04-10 Nr. AB-5789-3-61-3-00304-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-180-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00304-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 2-1673(2.11) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti VRK pateikti teisingą atsakymą į 2023 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos pateiktą prašymą VRK; 2) patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad VRK 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 2-1673(2.11) atsakė į pareiškėjos 2023 m. gruodžio 2 d. prašymą, kuriame nurodė, jog 2023 m. balandžio 19 d. rašte ir 2023 m. balandžio 28 d. rašte dėl savivaldybių tarybų posėdžių pripažinimo įvykusiais (neįvykusiais) ar jų teisėtumo (neteisėtumo) nesprendė, tačiau nurodė aktualias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo normas, kuriomis reikėtų vadovautis. Paaiškino, kad nurodyti raštai nėra prieštaraujantys.

Teismas pažymėjo, kad Rašte pareiškėjai nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jai nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, pareiškėjai juo nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, dėl to vertino, kad skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aktualiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis sprendė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį ir pareiškėjos skundą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir/ar išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus argumentus. Teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Pareiškėjos vertinimu, VRK 2023 m. balandžio 19 d. Nr. 2-629(2.10) rašto „Dėl savivaldybių tarybų narių ir merų priesaikų“ negalima pavadinti rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio. Pažymi, kad VRK veikė ne Vietos savivaldos įstatymų nustatyta tvarka, šią aplinkybę įrodo minėtas 2023 m. balandžio 19 d. raštas, pateiktas rinkimų apygardos pirmininkei A. P. ir VRK 2023 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 2-734(2.11), pateiktas pareiškėjai.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių. Pažymi, kad savivaldybės tarybos nariai ir meras įgyja visas teises ir pareigas tik tada, kai prisiekia Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka, prisiekę tarybos nariai ir merė atstovauja pareiškėją. Pareiškėjai neaišku, kaip tarybos nariai ir merė gali įstatymų nustatyta tvarka tinkamai atstovauti pareiškėją, jeigu nurodyti vieši asmenys, kartu veikdami su VRK, nesugeba nustatyta tvarka duoti priesaiką. Tai pareiškėjai sukuria teisines pasekmes, pakerta pasitikėjimą valstybinių institucijų – VRK, Mažeikių rajono savivaldybės rinkimų apygardos Nr. 26 ir Mažeikių rajono savivaldybės atstovaujamosios institucijos – vykdoma veikla ir priimamais sprendimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakytą priimti dėl to, kad jis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas administraciniame teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VRK 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 2-1673(2.11) ir įpareigoti atsakovą pateikti teisingą atsakymą į 2023 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos pateiktą prašymą VRK; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra informacinio pobūdžio, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-502/2023 ir kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VRK 2023 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 2-1673(2.11) ir įpareigoti atsakovą pateikti teisingą atsakymą į 2023 m. gruodžio 2 d. pareiškėjos pateiktą prašymą VRK; patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjai jokių teisių ir pareigų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjos skundo ir skundžiamo individualaus akto turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas nedaro įtakos pareiškėjos ar kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju faktas, ar pareiškėjos skundžiamas aktas sukelia jos nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jos skunde nurodomas teisių pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjos skundžiamas aktas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jos teisių. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius