35254bc6-d581-4f2d-8f3d-c9c1fd4cc12c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1297-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01129-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Neringai Pažeraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. R., atsakovės atstovams Arvydui A. T., advokatui V. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-217/2017 pagal ieÅ¡kovo D.

R. ieÅ¡kinį atsakovei sodų bendrijai „Naujatrobiai“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. R. ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovės Sodų bendrijos „Naujatrobiai“ 580 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį aptvėrė jam priklausantį sodo sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , „Naujatrobių“ sodų bendrijoje, metalinio tinklo tvora su gelžbetonio stulpeliais.

Bendrijos valdybos pirmininkui A. T. nepatiko, kad jo sklypo tvora iÅ¡sikiÅ¡o į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, paliekant bendrijos bendro naudojimo gatvės plotį 5,5 metro pločio. Pasak pirmininko gatvė turi bÅ«ti 7 metrų pločio, nors bendrijos sklypų plane, gatvės plotis (duomenys neskelbtini) gatvėje numatytas 5 metrai, todėl tverdamas tvorÄ jokių norminių aktų nepažeidė, nes bendro sklypų ploto geodeziniai matavimai nebuvo padaryti. 2016 m. vasario 7 d. ieÅ¡kovo tėvas J.

R., atvykęs į jam priklausantį sodo sklypÄ , rado iÅ¡griautÄ tvorÄ ir apie tai pranešė Jonavos policijos komisariatui. Buvo nustatyta, kad tvoros nugriovimÄ organizavo bendrijos valdybos pirmininkas A. T., vykdydamas bendrijos valdybos sprendimÄ . Tokiais savavaliÅ¡kais ir neteisėtais veiksmais sodo bendrija „Naujatrobiai“ padarė ieÅ¡kovui 580 Eur turtinę žalÄ , nes buvo sudraskytas metalinis tinklas, o iÅ¡rautus gelžbetoninius stulpelius panaudoti yra problemiÅ¡ka. Atsakovė sodų bendrija „Naujatrobiai“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 152,38 Eur nuostolių iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo už priverstinio sodo tvoros nugriovimÄ .

Tvoros griovimo darbus atliko rangovas UAB „Jonavos paslaugos“, už kuriuos atsakovė sumokėjo 152,38 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ ieškovui D. R. 406 Eur žalos atlyginimui ir 230 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė, atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ 4,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo tvoros stulpai buvo sustatyti (įbetonuoti) sulig kelio riba ir yra daugiau iÅ¡sikišę į kelio pusę nei kito sklypo tvora (b. l. 102–103, t. 1). Savivaldybės administracija sodininkų bendrijos valdybos pirmininkÄ informavo, kad ieÅ¡kovo sklypÄ nužymintys stulpai užeina (kertasi) su sodų bendrijos bendro naudojimo Mėtų gatve: taÅ¡ke 2 - 1,14 m., o taÅ¡ke 3 - 0,74 m. atstumu, sklypų nužymėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi pagal atliktus ir suderintus geodezinius matavimus nepažeidžiant kitų asmenų interesų.

Å iÄ aplinkybę patvirtino pridėta sklypo matavimo schema matavimus atlikęs liudytojas matininkas J. K.. Å alys bei apklausti liudytojai patvirtino, kad nei sodų bendrijos teritorijos, nei ieÅ¡kovo sklypo geodeziniai matavimai neatlikti. Liudytojas matininkas J. K. patvirtino, kad jis darė matavimus, tačiau jų nebaigė, todėl vadovautis reikia sklypų planais. IeÅ¡kovas D. R. ir liudytojas J. R. tvoros iÅ¡sikiÅ¡imÄ Ä¯ gatvės pusę paaiÅ¡kino, tuo, jog dėl priėjimo prie bendrų įrenginių, prie el. spintų, jų sklypas sumažėjo, tačiau bendro naudojimo gatvės plotį paliko 5,5 metro.

Teismas, atsižvelgęs į J. K. parodymus, kad atliekant matavimus D. R. sklypo plotas gali kisti iki 10-15 kv. m., sprendė, kad nustatyti ar tvora buvo pastatyta pažeidžiant sklypo ribas nesant geodezinių matavimų nėra galimybės. Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas bendrijos veiksmus grindė tuo, jog Kelių priežiūros tvarkos aprašo 41.5 p. numato, kad kelius prižiūrintys asmenys turi teisę šalinti savavališkai pastatytus objektus neatlyginant nuostolių savininkui, o veiksmai atlikti remiantis sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ vidaus tvarkos taisyklių 17.2, 36 punktais, tačiau nesant atliktų bendrijos teritorijos geodezinių matavimų nėra galimybės nustatyti ar buvo pažeisti nurodytų normų reikalavimai, nes preliminariais matavimais bendro naudojimo kelių pločiai nėra nurodyti.

Dėl ieÅ¡kovo pastatytos tvoros be sodininkų bendrijos valdybos sutikimo (vidaus tvarkos taisyklių 17.2 p.), bendrija savo pažeistÄ teisę galėjo ginti teismine tvarka CK 1.138 straipsnyje numatytu teisės gynimo bÅ«du, nes bendrijos vidaus tvarkos taisyklės nesuteikia teisės veikti savavaliÅ¡kai nesant teismo sprendimo.  Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir vidaus tvarkos taisyklių 36 punktu, nes sodo kelio ir pravažiavimo ieÅ¡kovas neuždarė, o paliktas 5,5 m. pravažiavimo kelias yra pakankamas pravažiuoti technikai ir specialioms tarnyboms.

Atsakovas neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2015-07-20 informacijÄ , kad nustatyti ar gelžbetoniniai stulpai yra įbetonuoti statytojo sklypo, ar bendro naudojimo žemės ribose, nebuvo galimybės bei dėl pažeistų teisių nurodė kreiptis į teismÄ . Atsakovas neveikė kaip numatyta įstatuose – solidarumo, lygiateisiÅ¡kumo, tarpusavio susitarimo principais (Ä®statų 9 punktas), formaliai iÅ¡siuntė du raginimus paÅ¡tu, per pusę metų su ieÅ¡kovu nesusisiekė ir nesuderino iÅ¡kilusių nesutarimų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sÄ lygas.

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (be sutikimo iÅ¡ardyta tvora) ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos (iÅ¡ardytos tvoros atstatymo darbai) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sodų bendrija ,,Naujatrobiai“ yra kalta padariusi neteisėtu nugriovimu ieÅ¡kovui priklausančiÄ sodo sklypo tvorÄ , ir ieÅ¡kovas patyrė nuostolius dėl tvoros nugriovimo.Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo pateiktÄ nugriautos tvoros paskaičiavimo sÄ matÄ (b. l. 94, t. 1), sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kovas pateikė ne visus raÅ¡ytinius įrodymus sÄ matoje nurodytiems nuostoliams pagrįsti, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas priteisė 406 Eur žalos atlyginimui, t. y. 70 proc. nuo įvertintos žalos Å¡iuo metu galiojančiomis medžiagų ir darbo jėgos kainomis (580 Eur x70 proc. = 406 Eur ).Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovo procesinį elgesį, į tai, kad ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ veikė sÄ Å¾iningai, kitu bÅ«du savo pažeistos teisės įrodyti negalėjo, neprieÅ¡taravo taikos sutarties sudarymui, tačiau atsakovė taikiai užbaigti procesÄ nesutiko, ieÅ¡kovui, kaip fiziniam asmeniui, kurio procesinis elgesys buvo tinkamas, iÅ¡ atsakovės priteisė visas 230 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas 230 Eur, valstybei priteisė iÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas (4,58 Eur).Atsakovės sodų bendrijos „Naujatrobiai“ veiksmus pripažinus kaltais ir nenustačius ieÅ¡kovo veikoje neteisėtų veiksmų, teismas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė sodų bendrija „Naujatrobiai“, atstovaujama advokato V. A., praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:IeÅ¡kovas savo sodo sklypÄ aptvėrė savavaliÅ¡kai, nesant kadastrinių matavimų, nustatančių sklypo ribas.

Nagrinėjant bylÄ teisme buvo nustatyta, kad bendrijos kadastriniai matavimai yra preliminarÅ«s ir neužbaigti, todėl ir su bendrija ir su žemėtvarka nieko nederino, o sklypÄ apsitvėrė savavaliÅ¡kai. Maksimaliai 6 a. sklypo plotas po matavimų gali kisti iki 10-15 kv. m, o tuo tarpu ieÅ¡kovo sklypas padidėjo 36 kv. m. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai, nesant jokių kadastrinių matavimų, pasididino savo sklypo plotÄ pasižymėdamas sklypo ribas betoniniais stulpeliais ir tvora bendro naudojimo žemėje, skirtoje naudotis bendrijos nariams.

IeÅ¡kovo pastatyti stulpai atsirado važiuojamojoje kelio dalyje, prie 3-čio riboženklio tvora iÅ¡sikiÅ¡usi 74 cm, kitoje vietoje - 1,14 m. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties bendrijos nariai pradėjo skųstis, kad tvora trukdo jiems pravažiuoti ir net sukelia avarinių situacijų. Bendrijos nariai kreipėsi su praÅ¡ymu imtis priemonių Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti.Sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės) 17.2 punktas numato, kad kai sodo sklypas ribojasi su bendro naudojimo teritorija, savo sklypÄ atskirti tvora galima tik esant sodininkų bendrijos valdybos sutikimui.

IeÅ¡kovas tokio sutikimo neturėjo. Taisyklių 24 p. numato, kad ribos tarp sodininkų žemės sklypų ir bendro naudojimo žemės yra žymimos grioveliais, kurių gylis iki 10 cm., 0,5 m. tvorele ar siaura tokio pat aukščio gyvatvore bei kitais dekoratyviniais augalais. AukÅ¡tesnės gyvatvorės ar tvoros gali bÅ«ti statomos tik bendrijos valdybos raÅ¡ytiniu sutikimu ar sprendimu. IeÅ¡kovas, pažeisdamas minėtus reikalavimus, net nesikreipdamas į bendrijos valdybÄ sutikimo, savavaliÅ¡kai, valstybinės žemės sklype, skirtame bendrijos narių bendram naudojimui, sustatė betoninius stulpus bei tvorÄ , už kurios iÅ¡ardymÄ teismas iÅ¡ atsakovės priteisė jam žalos atlyginimÄ .

Teismas pažeidė principÄ , kad iÅ¡ neteisėtumo negali kilti jokia teisė. IeÅ¡kovas nepagrindė savo tariamai patirtos žalos dydžio. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį paties nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos jam atsiradimo yra pagrindas atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Patirtos turtinės žalos dydį ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovo pateikti kvitai tvoros įsigijimui, kuriuose nurodytas daug didesnis plotas nei buvo panaudota, be to, kvitai yra net 3 metų senumo, neįrodo, kad bÅ«tent Å¡ios medžiagos pagal juos buvo įsigytos.

Nors ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, tačiau teismas be jokių įrodymų sumažino praÅ¡omos priteisti žalos dydį iki 70 procentų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teigiama, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija patvirtino atsakovei, kad visi sodų bendrijos keliai nėra ir pagal teisės aktus negali bÅ«ti įtraukti į „Jonavos rajono vietinės reikÅ¡mės kelių, gatvių, automobilių, pėsčiųjų ir dviračių takų sÄ raÅ¡Ä â€œ, o nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijai, todėl kelio priežiÅ«ra bei remontas taip pat priklauso sodininkų bendrijos nariams.

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 6 straipsnis numato, kad už privačių kelių tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ yra atsakingi jų savininkai. Minėto įstatymo 23 straipsnio 4 dalis suteikia teisę kelio savininkams Å¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytus reklaminius ženklus, įrengtas komunikacijas, sankryžas ar nuovažas tai įrengusių subjektų sÄ skaita, jei to jie nepadaro patys po įspėjimo. Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2004-01-11, 13.6. punktas numato, kad kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo, gavę iÅ¡ eismo dalyvių ar kitų asmenų informacijÄ apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, nedelsiant organizuoti darbus, kad kliÅ«tis bÅ«tų paÅ¡alinta.

Minėto apraÅ¡o 41.5 punktas numato, kad savavaliÅ¡kai pastatyti objektai Å¡alinami neatlyginant jų savininkams nuostolių. Byloje neginčijamai įrodyta, kad kelias, ant kurio ieÅ¡kovas pastatė tvorÄ , nuosavybės teisėmis priklauso sodininkų bendrijai. Gavusi iÅ¡ kitų bendrijos narių praÅ¡ymus paÅ¡alinti kliÅ«tis kelyje, sodininkų bendrija ėmėsi visų teisėtų priemonių - suÅ¡aukė valdybos susirinkimÄ , kurio metu buvo nutarta kreiptis su praÅ¡ymu į NŽT dėl sodo bendrijos teritorijoje esančių vieÅ¡o naudojimo kelių pamatavimo ir perdavimo savivaldybės administracijai, kreiptis registruotu laiÅ¡ku į ieÅ¡kovÄ ir paraginti pačiam nusiversti neteisėtus jo sklypo teritorijÄ nužyminčius stulpus per 10 kalendorinių dienų.

Sodininkų bendrijos valdyba pasiliko sau teisę samdyti įmonę, kurį atliktų Å¡iuos darbus, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ paties ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovui buvo nusiųsti du raginimai jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tačiau jis į juos nereagavo ir kliÅ«ties nuo kelio nepaÅ¡alino. Atsakovė, organizuodama kelio kliūčių paÅ¡alinimo darbus bei gindama savo narių teises ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , su UAB „Jonavos paslaugos“ 2015-12-21 sudarė rangos sutartį Nr. 20151221/1, pagal kuriÄ rangovas UAB „Jonavos paslaugos“ atliko tvoros griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), Naujatrobių k., Kauno r.

Už Å¡iuos darbus atsakovė sumokėjo rangovui 152,38 Eur, taip patirdama minėto dydžio nuostolius. Atsakovė nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, rÅ«pinosi jos žinioje esančio kelio saugumu ir organizavo savavaliÅ¡kai įrengtos tvoros, kuri tapo kliÅ«timi kelyje, paÅ¡alinimÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas sekančiais argumentais:IeÅ¡kovo sodo sklypo, kaip ir visos sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ bendro sklypų ploto geodeziniai (kadastriniai) matavimai tvoros statymo ir jos griovimo metu nebuvo padaryti, nėra jie padaryti ir Å¡iandien.

Sklypų ir kelių (pravažiavimų) ribos nebuvo tiksliai nustatytos ir įteisintos, o jos buvo pažymėtos tiktai sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ bendrajame plane. Tverdamas tvorÄ , ieÅ¡kovas vadovavosi bendruoju sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ planu, pagal kurį bendrojo naudojimo pravažiavimo ((duomenys neskelbtini) gatvės) plotis toje vietoje yra numatytas apie 5 metrai. Užtvėrus tvorÄ , pravažiavimas liko apie 5,5 metro pločio. Atsakovė, nugriaudama ieÅ¡kovo pastatytÄ tvorÄ , elgėsi savavaliÅ¡kai ir neteisėtai, t. y.

įgyvendino savo tariamÄ teisę neteisėtu bÅ«du. Atsakovė turėjo iÅ¡ pradžių atlikti geodezinius (kadastrinius) matavimus, pažymėti ribas, ir tiktai po to reikÅ¡ti ieÅ¡kovui savo pretenzijas. Atsakovė nepranešė ieÅ¡kovui apie priimtÄ sprendimÄ nugriauti ieÅ¡kovo sklypo tvorÄ . Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, įgyvendinama savo tariamÄ teisę, savavaliÅ¡kai nugriovė ieÅ¡kovo pastatytÄ tvorÄ ir tuo padarė ieÅ¡kovui turtinę žalÄ . Atsakovė teismo proceso metu, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde nepaneigė ieÅ¡kinio reikalavimų ir motyvų, neįrodė ir nepagrindė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nepaneigė atsiliepime į jį iÅ¡dėstytų faktų ir motyvų. k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo buvo iÅ¡ dalies patenkintas, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo atmestas.Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija tik atsakovė praÅ¡ydama jos pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 152,38 Eur nuostoliams atlyginti.

Atsakovė taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsiradusių abipusių nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad atsakovė savavaliÅ¡kais ir neteisėtais veiksmais padarė jam žalÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad priverstinai nugriovė ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ ir dėl to turėjo iÅ¡laidų, kurias privalo atlyginti ieÅ¡kovas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 0,610 ha žemės sklypas, esantis Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini).

Kaip rodo kiti bylos duomenys, kad Å¡io žemės sklypo naudojimo bÅ«das yra priskirtas mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo paskirčiai. Sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2015m. liepos mėn. jam priklausantį žemės sklypÄ aptvėrė laikina tvora. Byloje neneigiama, kad ieÅ¡kovas darbus atliko be leidimo ir nederindamas su atsakove – sodų bendrija „Jaujatrobiai“. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai užtverdamas tvorÄ Å¾ymiai sumažino bendrijos bendrojo naudojimo gatvės plotÄ ir kitiems bendrijos nariams tapo sudėtinga naudotis gatve, todėl bendrijos nariai prašė imtis priemonių paÅ¡alinti ieÅ¡kovo padarytÄ pažeidimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad ieÅ¡kovas atlikdamas laikinos tvoros statybos darbus juos atliko savavaliÅ¡kai ir neturėdamas reikiamo leidimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo geodeziniai matavimai iki galo nebuvo atlikti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas laikinÄ tvorÄ aptvėrė savo sklypo ribose ir teisėtai bei nepažeisdamas kitų atsakovės bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė CK 6. 246 - 6. 249 straipsnių pagrindu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 580 Eur žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė faktines ieÅ¡kinio aplinkybes ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad atsakovė nugriaudama jo pastatytÄ laikinÄ tvorÄ pasielgė neteisėtai, nes neturėjo tam teisėto pagrindo ir savo veiksmais padarė ieÅ¡kovui žalÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies nurodęs, kad ieÅ¡kovas įrodė visas civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pateiktÄ nugriautos tvoros sÄ matÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės 406 Eur žalai atlyginti.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kuriÄ kildina ieÅ¡kovas, nes iÅ¡ neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

Kaip jau buvo nustatyta Å¡ios nutarties 19 punkte, kad ieÅ¡kovas tvoros statymo darbus atliko savavaliÅ¡kai ir neturėdamas reikiamo leidimo bei turėjo iÅ¡laidų. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pats savo neteisėtais veiksmais atlikęs statybos darbus turėjo tam tikrų iÅ¡laidų ir nori, kad jas atlygintų atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ieÅ¡kovui jo turėtų iÅ¡laidų neprivalo atlyginti, nes ieÅ¡kovui tokios iÅ¡laidos atsirado neteisėtu pagrindu.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas atlikdamas neteisėtus veiksmus, turėjo numatyti tokių iÅ¡laidų susidarymo galimybes ir veikdamas neteisėtai prisiėmė jų atsiradimo rizikÄ . Atskirai akcentuotina, kad ir pagal CK 1. 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus principus neleidžiama piktnaudžiauti teise ir visakeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , kad bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti tik teisėtai įgytas civilines teises, t.y. asmuo turi pagrindÄ tikėti, kad veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tik tam tikrų tikslų, ir tik tokio asmens lÅ«kesčiai gali bÅ«ti apsaugoti.

Taigi, teisėtų lÅ«kesčių principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikomos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendintos. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad paties ieÅ¡kovo pastatytas statinys buvo nesilaikant galiojančios tvarkos, t.y. savavaliÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovui nebuvo ir pagrindo teisėtiems lÅ«kesčiams dėl jam susidariusios žalos atlyginimo.  Įvertinus nustatytas aplinkybes ir nurodytÄ argumentacijÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo iÅ¡ dalies buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė savo pažeistÄ teisę galėjo ginti teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Teismas motyvavo, kad atsakovė pati priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo tvorÄ nugriauti ir patyrė nuostolių, kurių galėjo iÅ¡vengti. Teismas nenustatęs priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino.Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams ir jo motyvacijai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Atskirai pažymėtina, kad pagal CPK 6 straipsnį teisingumÄ vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu.

Teisingumas yra materialiosios teisės normų įgyvendinimas vartojant valstybės prievartÄ sprendžiant ginčus dėl teisės. Teisingumo principas reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta iÅ¡imtinė teisė valstybės vardu ( Konstitucijos 109 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu) iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir pasakyti, kuri Å¡alis teisi, kuri – ne. Spręsdamas konkretų ginÄÄ teismas konkrečioms aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ .

Å alys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tÄ patį ginÄÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas ( CPK 18 straipsnis). Tokios procesinės teismo veiklos forma ir turinys yra ypatinga, nes jokiai kitai institucijai valstybė nepaveda įgyvendinti tokių funkcijų. Kaip rodo bylos medžiaga, kad atsakovė įstatymu nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė ir savo pažeistos ar ginčijamos teisės negynė, o pati priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį nugriauti ir jį nugriovė.

Atsakovė atlikusi tokius veiksmus prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti nuostolius. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir susidariusiÄ situacijÄ konstatuotina, kad atsakovė nepasinaudojo teise, kad Å¡alių ginčas bÅ«tų sprendžiamas teisme teisėtu bÅ«du. Pripažintina, kad atsakovė pati priėmusi sprendimÄ statinį nugriauti elgėsi neteisėtai ir neįrodė visų ieÅ¡kovui civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįstai buvo netenkintas.

Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta ( CPK 263 straipsnis), todėl paliktina nepakeista.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismePirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas panaikinus ir ieškovo ieškinį atmetus, naikintina ir teismo sprendimo dalis ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje ir ieškovui ieškinio dalyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovui iÅ¡ dalies priteistinos tik bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos pirmosios instancijos teisme atsakovės atmesto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje. Pagal tokiÄ pačiÄ taisyklę atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ dalies priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos pirmosios instancijos teisme.Kadangi apelianto apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, jam iÅ¡ dalies pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

          Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ pakeisti.Teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinys atsakovei sodininkų bendrijai „Naujatrobiai“ iÅ¡ dalies buvo patenkintas ir priteista jam 406 Eur žalai atlyginti bei 230 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.IÅ¡ ieÅ¡kovo D. R. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei sodininkų bendrijai „Naujatrobiai“ į/k 156913228 430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 10 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.IÅ¡ atsakovės sodininkų bendrijos „Naujatrobiai“ priteisti ieÅ¡kovui D.

R. 115 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                         Algimantas Kukalis