2018-10-17 Nr. AB-18680-3-64-3-00314-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2087-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00314-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių TI nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. kovo 1 d., ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Trūko vietos ir oro, dėl ko kildavo ginčai tarp kalinių. Dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas, dėl drėgmės ir šalčio atsirado bėrimas. Tualetai buvo be unitazų, iš jų sklido smarvė. Kamerose nebuvo šilto vandens. Kadangi 23 valandas per parą reikėjo būti perpildytoje patalpoje, nebuvo galimybių miegoti, dažnai kildavo konfliktai, jis tapo irzlus, nervingas, uždaras. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI buvo etapuotas 2016 m. rugsėjo 16 d. ir įstaigoje su pertraukomis laikytas iki 2017 m. vasario 27 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 101, 1, 58, 74, 99, 104, kameroje būdavo 1–5 asmenys. Pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 16,2 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 101 pelėsio nėra, yra nežymus dirbtinio apšvietimo pažeidimas. Kameroje Nr. 58 pelėsio nėra, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. Kameroje Nr. 99 pelėsio nėra, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, yra nežymūs oro temperatūros, dirbtinio apšvietimo pažeidimai. Kitų nusiskundimų dėl sąlygų kamerose nebuvo. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji (nuteistieji). Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Asmens higienos užtikrinimui asmenys kartą per savaitę vedami į dušą, šilto vandens tiekimas į kameras teisės aktais nenumatytas. Atsakovas pažymėjo, jog niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo T. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas su pertraukomis nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. vasario 27 d. Iš viso pareiškėjas buvo kamerose Nr. 101, 1, 58, 74, 99, 104 kalinamas 30 dienų, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 16,22 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 30 dienų, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

7. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. 62/04-617 nurodyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. kovo 1 d. T. V. nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų.

8. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2016 m. rugsėjo 20 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kamerose Nr. 101 dirbtinis apšvietimas per mažas, norma pažeista nežymiai, pelėsio nėra. 2017 m. sausio 11 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 58 pelėsio nėra, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. 2017 m. vasario 20 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 99 dirbtinis apšvietimas per mažas, oro temperatūra vienu laipsniu mažesnė, nei nustatyta teisės aktais, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus. Pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langą yra.

9. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, pas gydytojus kreipėsi dėl galvos skausmo, blogo miego, odos bėrimo. Duomenų, jog susirgimai būtų susiję su blogomis sąlygomis kameroje, nepateikė. Būnant ne Šiaulių TI, nurodė, jog blogai miega dėl anksčiau vartotų narkotinių medžiagų, dėl bėrimo Šiaulių TI kreipdavosi pirmą dieną, tik atvykęs į jį. Dėl regėjimo nesiskundė.

10. Teismas darė išvadą, ką nurodė pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau tai yra paneigta bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo trumpai, 30 dienų, iš šių dienų pažeidimai nėra nustatyti nė vieną dieną, pareiškėjui teko mažiausia 3,65 kv. m kameros ploto. Teismas taip pat įvertino tai, jog nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai , ilgiausia 11 dienų, tarp jo buvimo Šiaulių TI buvo nuo kelių dienų iki kelių mėnesių laiko tarpai, būnant Šiaulių TI, pareiškėjui mažiau nei 4 kv. m kameros ploto teko tik 5 dienas.

Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, buvo vertinama kaip pagrįsta.

Pastebėta, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga iš dalies paneigtas (nustatyta, jog kameroje Nr. 99, kuris jis buvo 1 dieną, mikroklimato parametrai atitinka reikalavimus, pelėsio nėra), iš dalies patvirtintas (nustatyta, jog kameroje Nr. 101, kur pareiškėjas buvo 11 dienų, dirbtinis apšvietimas buvo kiek per mažas, bet kitų pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 58, kur pareiškėjas buvo 6 dienas vienu laipsniu nei nustatyta teisės aktais žemesnė oro temperatūra, per mažas apšvietimas, tačiau santykinė oro drėgmė reikalavimus atitiko), tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Atmestas argumentas dėl šilto vandens nebuvimo kamerose, tokia būtinybė teisės aktais nustatyta nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl regėjimo skundų nebuvo išreiškęs, dėl odos bėrimo pateikdavo skundus, tik atvykęs į Šiaulių TI, o ne jame pabuvus, tad teismas laikė neįrodytu, jog būtent buvimas Šiaulių TI sukėlė odos bėrimą, o ne buvimas kitose įkalinimo vietose, nes pirmą kartą odos bėrimas užfiksuotas 2016 m. spalio 20 d., t. y., po daugiau kaipo 25 dienų po išvykimo iš Šiaulių TI, ten buvus nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., taip pat atkreiptas dėmesys, jog 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas nurodė, jog yra irzlus, prastai miega, kaip priežastį nurodydamas narkotikų vartojimą.

11. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 76:2010) įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nustatyta, kad valstybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

13. Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose ar higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą neleido daryti išvados, jog susirgimai susiję su buvimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, padaryti pažeidimai dėl higienos sąlygų kamerose nežymūs, skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų sąlygų nebuvo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu galimai buvo pažeidžiamos jo teisės dėl higienos sąlygų kamerose, buvo trumpas, 30 dienų, ir neapibrėžtas, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas T. V. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo, prašydamas tenkinti jo skundą.

15. Apeliaciniame skunde teigia, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pažeidimų buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata (odos bėrimas, pablogėjo regėjimas), jis tapo irzlus, nervingas. Pabrėžia, jog buvo apšvietimo, temperatūros pažeidimai, 5 dienas jam teko mažiau nei 4 kv. m ploto.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjas T. V. kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI.

19. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

20. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo yra nepagrįstos, tačiau pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir iš tualeto sklido blogas kvapas, kameros, kuriose jis laikytas, nevisiškai atitiko higienos normų reikalavimus (apšvietimo, nežymus temperatūros pažeidimas).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia nustatytus pažeidimus ir iš esmės teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog 5 dienas jam teko būti kamerose, kuriose teko mažiau nei 4 kv. m, pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui aktualus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas, kuriame įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Šiaulių TI kamerose teko nuo 3,65 kv. m iki 8,7 kv. m ploto. Taigi nebuvo pažeista teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. Laikytina, kad ginčo laikotarpiu jo galimybė kameroje laisvai judėti nebuvo suvaržyta. Todėl šiuo aspektu konstatuoti pažeidimo nebuvo pagrindo.

24. Taip pat nustatyta, jog kameros, kuriose jis laikytas, nevisiškai atitiko higienos normų reikalavimus, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš tualeto sklido blogas kvapas. Tačiau pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo iš viso tik 30 dienų (3–11 dienų periodais, su pertraukomis iki 3 mėnesių). Be to, iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad higienos normų pažeidimai nustatyti tik dviejose ginčui aktualiose kamerose: Nr. 101, kurioje pareiškėjas iš viso buvo 11 dienų, nustatytas apšvietimo pažeidimas ir Nr. 99, kurioje pareiškėjas buvo tik pusę dienos, nustatyti apšvietimo ir temperatūros pažeidimai. Nustatyta, kad pažeidimai buvo labai nežymūs (apšvietimas 1–14 lx mažesnis nei norma, temperatūra mažesnė 1 laipsniu), be to, buvo ne visą pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpį, atskiromis dienomis.

25. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, nevisiškai užtikrinant sąlygų kamerose atitikimą higienos normoms (dėl apšvietimo, temperatūros). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

26. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančių duomenų (išrašas iš asmens sveikatos istorijos, b. l. 14–36) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja jam atsiradusį odos bėrimą, pablogėjusį regėjimą, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad šie sveikatos sutrikimai yra susiję būtent su netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių TI.

27. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų kalinamųjų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 1 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (30 dienų, su pertraukomis), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija laikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė