2013-05-20 Nr. ATPB-82-4-48-3-00487-2012-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-15-2013

Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00487-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

45.4.4; 45.4.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. prašymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su administracine byla,

n u s t a t ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimu E. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 120 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda nustatyta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. A. apeliacinis skundas netenkintas.

E. A. nubaustas už tai, kad 2012 m. balandžio 4 d., apie 7.50 val., UAB „Lukoil Baltija“ priklausančioje degalinėje, esančioje Elektrėnų sav., Elektrėnų m., Elektrinės g. 6, į transporto priemonės – automobilio „BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dujų balioną prisipylęs suskystintų dujų, prieš pradėdamas važiuoti, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir išvažiuodamas ją nutraukė, taip sugadindamas UAB „Lukoil Baltija“ turtą, o po to pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nurodytomis aplinkybėmis E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktus.

Pareiškėjas E. A. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismai netinkamai taikė ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė tik Transporto priemonės dujų baliono užpildymo tvarką, bet ne Kelių eismo taisykles. Pareiškėjo teigimu, dujų užpylimo žarna buvo nutraukta dėl to, kad jis pamiršo atjungti dujų pistoletą nuo transporto priemonės ir pakabinti jį į vietą. Atlikti šiuos veiksmus yra užpildančio balioną dujomis asmens (vairuotojo ar degalinės operatoriaus) pareiga, reglamentuota Transporto priemonės dujų baliono užpildymo taisyklėmis. Dėl to asmuo, užpildantis transporto priemonės balioną dujomis, negali būti laikomas nei transporto priemonės vairuotoju, nei eismo dalyviu ir negali pažeisti Kelių eismo taisyklių. Nenustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo pripažinti jį kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jo veika neatitinka objektyvių ir subjektyvių šio administracinio teisės pažeidimo požymių. Vienas objektyvių požymių yra kilęs eismo įvykis. Įvertinus tai, kad nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, nes dujų žarna buvo nutraukta tik dėl jo veiksmų neatjungiant dujų pistoleto prieš sėdant į automobilį, bet ne dėl automobilio judėjimo, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad įvyko eismo įvykis, ir taikyti ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, pasak pareiškėjo, nenustatyta ir jo tyčia padaryti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kad pasišalina iš įvykio vietos, kad apskritai suvokė, jog padaryta kokia nors žala. Tai patvirtina 2012 m. balandžio 18 d. surašytas jo paaiškinimas, taip pat nuoseklūs paaiškinimai teisme. Reikšmingos ir veikos padarymo aplinkybės: dujų žarna trūko per daugkartinę movą, todėl jai trūkus šioje vietoje, jis buvo įsitikinęs, kad jokios žalos nepadarė, nes mova kaip tik ir yra skirta tam, kad žarna nebūtų sugadinta. Tai, kad dujų žarnos pareiškėjas nesugadino, patvirtina 2012 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra, tą pačią dieną surašytas atliktų darbų perdavimo aktas (iš kurių matyti, kad jokios žarnos detalės nebuvo keičiamos), įvykio vaizdo įrašas (iš kurio matyti, kad jis apžiūrinėja nutrauktą žarną, ir tik įsitikinęs, kad ji niekaip nesugadinta, išskyrus nutrūkimą per daugkartinę movą, išvažiuoja). Pareiškėjas pažymi, kad žarnos sujungimas per daugkartinę movą nereikalauja jokių ypatingų įgūdžių, tai gali atlikti ir degalinės operatoriai, todėl jis negalėjo numatyti, kad žarnos sujungimui yra samdoma bendrovė ir jai už tai mokama. Svarbu ir tai, kad pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokios prasmės, nes degalinės darbuotojai jį iš matymo pažinojo, degalinės teritorijoje nuolat filmuojama, be to, nebuvo vartojęs alkoholio ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, o automobilis buvo techniškai tvarkingas.

Pareiškėjo teigimu, teismas jam paskyrė ATPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančią, neproporcingą padarytam administraciniam teisės pažeidimui administracinę nuobaudą. Dėl išsiblaškymo jis padarė žmogišką klaidą (tai gali atsitikti bet kam) ir už tai buvo nubaustas net 3500 Lt bauda, jam atimta teisė ketverius metus vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjas teigia, kad neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų sukeltas pavojus kitiems žmonėms, padaryta nemenka žala, nevairavo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, o šiuo metu nėra net jokių jo veikos padarinių, nes degalinės dujų užpylimo žarna naudojama, išlaidos visiškai atlygintos. Taigi paskirta administracinė nuobauda visiškai neatitinka jo asmenybės, veiksmų įvykio metu ir kilusių padarinių mažareikšmiškumo, todėl ji neatlieka jokios baudimo ar auklėjimo funkcijos, o tik verčia jį nuolat galvoti, kad nubaustas tikrai neteisingai. Pareiškėjo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jei teismas nutartų, kad jo veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ar 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį, neskiriant tokios didelės baudos bei neatimant teisės ketverius metus vairuoti transporto priemones. Nors skirti švelnesnę administracinę nuobaudą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau administracine nuobauda siekiami tikslai įpareigoja teismą įvertinti ir galimybes skirti švelnesnę, proporcingą nuobaudą arba jos visai neskirti.

Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai įrodymus panaudojo ne tiksliai pagal paskirtį, todėl iš esmės pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalį. Vertindami vaizdo įrašą, teismai nurodė, kad prie dujų kolonėlės, apžiūrinėdamas žarną, jis buvo tik labai trumpą laiką, nors vaizdo įraše rodomas pagreitintas vaizdas ir sprendžiant apie tikrąją trukmę vaizdo įrašas turėjo būti peržiūrėtas atitinkamu greičiu.

Atsiliepimu į E. A. pareiškimą administracinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistus.

Atsiliepime nurodoma, kad E. A. nurodomi argumentai, jog nutraukdamas dujų užpylimo žarną Kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama kaip eismo įvykis ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kad jis neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai, yra visiškai teisiškai nepagrįsti. Pagal Kelių eismo taisykles eismo įvykis, be kita ko, yra įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei buvo sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o tų pačių taisyklių 106 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. A. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jo veika yra eismo įvykis, kurio metu sugadintas svetimas turtas, taigi tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už vairuotojo pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Dėl to administracinei atsakomybei kilti pakanka šio fakto ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo turėjo tikslą išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo argumentai, kad jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, yra nepagrįsti, nes iš įvykio vaizdo įraše matomų E. A. veiksmų akivaizdu, kad jis tikrai matė, jog sugadino (visiškai nutraukė) dujų užpylimo žarną ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Kaip to reikalaujama Kelių eismo taisyklių 234 punkte, E. A. apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, o šio įvykio aplinkybes visiškai nustatyti padėjo tik policijos atlikti veiksmai. Dėl to E. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad pagal ATPK 301 straipsnio nuostatas mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskyrimas galimas tik nustačius tam tikras išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo padėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N575-209/2012). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi požiūrio, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Pareiškėjo E. A. nurodomos aplinkybės, kad padarytą žalą jis atlygino, o netekus teisės vairuoti transporto priemones bus apribotos jo galimybės dirbti ir judėti, yra reikšmingos skiriant sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą, tačiau nesuteikia pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos yra nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą bei nutartį, todėl juos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė ne Kelių eismo taisykles, bet Transporto priemonių dujų balionų užpildymo suskystintomis dujomis tvarką.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, tuo tarpu pagal transporto priemonių dujų balionų užpildymo tvarką, pabaigus pildyti balioną, reikia atjungti dujų pistoletą nuo transporto priemonės dujų baliono ir pakabinti jį į vietą. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje nustatyta, kad E. A., atvykęs į degalinę ir transporto priemonės (automobilio „BMW 730“) dujų balioną pripildęs dujomis, neatjungė nuo jos dujų pistoleto ir nepadėjo jo į vietą, o po to, kai nuėjęs pas degalinės operatorių susimokėjo už suskystintas dujas, įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, nepatikrinęs, ar dujų užpylimo žarna atjungta nuo automobilio dujų baliono ir, nutraukdamas dujų užpylimo žarną, ją sugadino, padarydamas UAB „Lukoil Baltija“ 292 Lt žalą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad E. A. pažeidė ne tik transporto priemonės dujų baliono užpildymo tvarką, bet ir nurodytas Kelių eismo taisykles, nes pradėdamas važiuoti nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad E. A. pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis pažeidimas nulėmė kitų asmenų turto sugadinimą, atitinka bylos aplinkybes ir yra pagrįsta, kvalifikuojant E. A. veiką pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jo prašyme nurodytų materialinės teisės normų taikymo klaidų teismai nepadarė.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis nesukėlė eismo įvykio, be to, nesuprato, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir kad yra padaręs kokią nors žalą. Pažymėtina, kad tokius pat argumentus E. A. nurodė ir apeliacine tvarka apskųsdamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarimą, o apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, byloje nustatyta, kad E. A. pažeidė Kelių eismo taisykles, sugadino kito asmens turtą, t. y. sukėlė eismo įvykį (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. A., būdamas susijęs su šiuo eismo įvykiu, iš jo vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. A. inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo buvimo yra teisingos, nurodė, kad E. A., prieš važiuodamas transporto priemone, neatjungė dujų užpylimo žarnos ir išvažiuodamas ją nutraukė (taip sugadindamas UAB „Lukoil Baltija“ turtą). Pastebėjęs tai, jis sustojo, išlipo iš automobilio, atjungė žarną ir padėjo šalia kolonėlės, po to išvažiavo, apie sugadintą svetimą turtą jis nei degalinės darbuotojų, nei policijos pareigūnų neinformavo (įvykio aplinkybės išaiškėjo iš kitų šaltinių). Taigi, E. A. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino dujų užpylimo žarną (turto sugadinimo aplinkybė įrodyta, ją iš dalies pripažino ir pats pareiškėjas). Spręsdamas apie tai, kad E. A. sąmoningai pasitraukė iš įvykio vietos, be kita ko, teismas vertino jo veiksmus po dujų užpylimo žarnos nutraukimo; šie veiksmai liudija, kad E. A. negalėjo nesuprasti, jog sukėlė atitinkamus padarinius. Teismo padarytos išvados dėl E. A. tyčios pasitraukiant iš įvykio vietos ir taip pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra argumentuotos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes E. A. veikai tinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Dėl ATPK 256 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalį, nes, vertindami vaizdo įrašo duomenis, neatsižvelgė į tai, kad jame atsispindi pagreitintas vaizdas ir, sprendžiant apie tikrąją jo veiksmų trukmę, vaizdo įrašas turėjo būti peržiūrėtas atitinkamu greičiu.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje apibrėžtą įrodymų sąvoką tokią priemonę kaip vaizdo įrašą teismai laikė įrodymu nepažeisdami ATPK 256 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarbu yra tai, ar pagal vaizdo įrašo duomenis įstatymo nurodyta tvarka galima nustatyti bylos aplinkybes, kurios reikšmingos jai teisingai išspręsti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad vaizdo įraše matomas pagreitintas vaizdas leido teisingai spręsti apie jame fiksuotų E. A. veiksmų turinį, be to, šiuos duomenis palygino bei sugretino su kitais įrodinėtas aplinkybes liečiančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas E. A. inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumo klausimus, savo išvadas grindė dar kartą įvertintų bylos duomenų visuma, ir, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nutarimą pagrįstu, esminio proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

Pareiškėjas teigia, kad jam paskirta neproporcinga administracinė nuobauda, nes ji visiškai neatitinka jo asmenybės, veiksmų įvykio metu ir kilusių padarinių mažareikšmiškumo, todėl mano, kad taikant ATPK 301 straipsnį jam turėjo būti paskirta švelnesnė administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad šie argumentai taip pat buvo nurodyti pateikiant skundą apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas dėl to pateikė motyvuotas išvadas. Pagal ATPK 301 straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės), taip pat ir šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų leidėjo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, apygardos teismas dar kartą įvertino bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl E. A. nuobaudos teisingumo. Tai, kad E. A. atlygino žalą, kad ji nedidelė, o netekus teisės vairuoti bus apribotos E. A. darbo ir judėjimo galimybės, teismas vertino tik kaip aplinkybes, reikšmingas parenkant administracinę nuobaudą sankcijose ribose. Tačiau teismas vertino ir tai, kad E. A. linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir anksčiau jam taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios. Aptaręs visas reikšmingas nuobaudos paskyrimo klausimo aplinkybes, teismas konstatavo, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti E. A. ATPK 301 straipsnį, byloje nėra, ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei padarytiems administracinės teisės pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos, daryti kitokias išvadas ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, neperžengiant prašymo ribų, skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, o prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. A. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė