2025-05-21 Nr. AB-8885-3-63-3-01959-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-334-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01959-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodova“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodova“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Autodova“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Autodova“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. J26-1203/2023 „Dėl sankcijos juridiniam asmeniui skyrimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir perkvalifikuoti pareiškėjo veiksmus iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 81 straipsnio į 55 straipsnio atitinkamą dalį arba sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį iki 2 500 Eur.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog buvo atliktas UAB „Autodova“ planinis patikrinimas ir nustatyta, kad UAB „Autodova“ per 2022 m. apdorojo, t. y. paruošė naudoti ir (ar) šalinti 228,349 t pavojingų atliekų (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų), kai turimo taršos leidimo specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas“ 5 lentelėje projektinis pajėgumas yra 200 t/per metus. Nutarime konstatuota, kad Bendrovė viršijo taršos leidime nurodytą projektinio pajėgumo atliekų kiekį ir neturėdama teisės apdorojo 28,349 t pavojingų atliekų. Tokiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė AAĮ 192 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punktą. Bendrovei 2023 m. liepos 18 d. buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J26-1203/2023 (toliau – ir Protokolas), o skundžiamu Nutarimu nuspręsta skirti Bendrovei ekonominę sankciją – 21 000 Eur, už pažeidimą, numatytą AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodoma, kad Bendrovės kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta Protokolu, 2023 m. liepos 18 d. Bendrovės vadovo paaiškinimu ir 2023 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu Nr. PA-1308 bei kita byloje surinkta medžiaga.

3. Pareiškėjas nurodė, kad sutinka su patikrinimo metu nustatytomis ir skunde aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, jų neginčija. Skundu pareiškėjas siekia nuginčyti netinkamai kvalifikuotus Bendrovės veiksmus bei už juos paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog iš AAĮ 81 straipsnio 5 dalies matyti, kad ši teisės norma taikoma ir užtraukia juridiniams asmenims atsakomybę tik tais atvejais, kai juridinis asmuo apdoroja pavojingas atliekas apskritai neturėdamas tam jokios teisės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo projektinio pajėgumo taršos leidimą, taip pat teisę priimti ir apdoroti atitinkamas atliekas. Taigi, Nutarime konstatuotas projektinio pajėgumo atliekų kiekio viršijimas negali būti prilyginamas tokiems atvejams, kai juridinis asmuo veikia apskritai neturėdamas jokio leidimo.

4. Pareiškėjas vertino, jog nustatytam pažeidimui turėtų būti taikomas AAĮ 55 straipsnis, numatantis juridinių asmenų atsakomybę už leidime numatytų sąlygų nesilaikymą, nes šiuo atveju pareiškėjas turėjo leidimą apdoroti pavojingas atliekas, tačiau nesilaikė (viršijo) projektiniame pajėgume numatytą galimą priimti pavojingų atliekų kiekį. Todėl pareiškėjo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėjo pažeidimas atitinka AAĮ 55 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Anot pareiškėjo, tokios pozicijos laikosi atsakovas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023).

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog teismui, manant, kad pareiškėjo veiksmų perkvalifikuoti iš AAĮ 81 straipsnio į 55 straipsnį nėra pakankamo teisinio pagrindo, prašė teismo spręsti klausimą dėl AAĮ 52 straipsnio, nustatančio, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, nei šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, taikymo. Taip pat šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir LVAT išaiškinimus dėl šios teisės normos taikymo.

6. Pareiškėjas teigė, jog iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad net ir minimalios AAĮ numatytos ekonominės sankcijos skyrimas pareiškėjui sukelia nepakeliamą finansinę naštą, dėl kurios gali būti nutraukta Bendrovės veikla. Bendrovė šiuo metu nėra finansiškai pajėgi sumokėti Nutarimu paskirtą 21 000 Eur ekonominę sankciją. Be to, pareiškėjo vertinimu, sankcijos dydis nėra proporcingas padarytam pažeidimui. Bendrovė ėmėsi griežtos vidinės kontrolės – atliekų tvarkymo apskaitos duomenų stebėsenos, kad apdorojamų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių faktiniai sutvarkymo kiekiai neviršytų šiuo metu galiojančio taršos leidimo normatyvų, kreipėsi į atsakovą dėl turimo taršos leidimo pakeitimo. Taigi, atsižvelgus į pareiškėjo finansinę padėtį, atsakovo pripažintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir žalos aplinkai, žmonėms ar valstybei nebuvimą, pareiškėjui turėtų būti skiriama 2 500 Eur dydžio ekonominė sankcija. Toks sankcijos dydis, įvertinus pažeidimo pobūdį, atitiktų proporcingumo reikalavimus, teismų praktiką ir turėtų atgrasantį poveikį bei sudarytų sąlygas, įvertinus pareiškėjo finansinę padėtį, įgyvendinti Nutarimą.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Bendrovė pagal jai išduotą taršos leidimą turi teisę apdoroti per metus 200 t pavojingų atliekų, o patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė apdorojo 228,349 t pavojingų atliekų, vadinasi, 28,349 t pavojingų atliekų apdorota neturint tam teisės. Bendrovė per metus apdorojusi ir viršijusį taršos leidime numatytą projektinio pajėgumo apdorojamų atliekų kiekį, padarė pažeidimą, atitinkantį AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiką (pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis), todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą pažeidimą į AAĮ 55 straipsnio atitinkamą dalį.

9. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde akcentuojama LVAT 2023 m. liepos 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023, nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi tai nėra analogiško pobūdžio byla. Tačiau šiuo atveju yra aktualios Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-7366-283/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-3467-484/2022, kuriose išnagrinėtos identiškos nagrinėjamai bylai situacijos.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo reikalavimais panaikinti arba sumažinti Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją, kadangi ji yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka AAĮ tikslus.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Autodova“ skundą.

12. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 7 d. Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija raštu Nr. AD5-4052 pranešė pareiškėjui, kad 2023 m. kovo 23 d. bus atliktas planinis patikrinimas, prašė pateikti Bendrovės dokumentus, kurie nurodyti minėtame rašte. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą atlikti papildomą tyrimą juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-1203/2023, kuriame buvo padaryta išvada, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes yra tikslinga atlikti papildomą tyrimą, siekiant byloje priimti pagrįstą nutarimą. Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2023 m. liepos 18 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1203/2023, kuriame išdėstė, jog 2023 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad UAB „Autodova“ per 2022 metus apdorojo neleistiną pavojingų atliekų kiekį, viršydama taršos leidime nustatytą projektinio pajėgumo atliekų kiekį ir neturėdama tam teisės, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 21 punktą, AAĮ 1 straipsnio 31 punktą, 192 straipsnio 2 dalį. UAB „Autodova už tai patraukta atsakomybėn pagal AAĮ 81 straipsnio 5 dalį.

13. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad fizinis, juridinis asmuo ar jo padalinys eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo laikydamasis leidime nurodytų sąlygų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui išduotame taršos leidime nurodyta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis jis gali vykdyti automobilių eksploatavimo metu susidariusią atliekų veiklą ceche. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas disponuoja pavojingomis atliekomis, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pastarasis, pažeisdamas TIPK leidimo sąlygas tvarkė pavojingas atliekas (28,349 t), todėl atsakovas Nutarime pagrįstai nurodė, kad Bendrovė 2022 m. daugiau kaip 25 tonomis viršijo leistinus laikyti vienu metu didžiausius pavojingų atliekų kiekius, nurodytus taršos leidimo specialiojoje leidimo dalyje „Atliekų apdorojimas, naudojimas, šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą, naudoti ar šalinti“ 5 lentelėje nustatytą projektinį pajėgumą.

14. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad AAĮ 81 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojamasis požymis (25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis) nustatytas tinkamai. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas pagrįstai, įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Nutarimu Bendrovei skyrė minimalią baudą, nurodytą AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po nustatyto pažeidimo, konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjui skirti švelnesnę ekonominę sankciją. Teismas vertino, jog Departamentas, priimdamas Nutarimą, bei skirdamas sankciją, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti padarytą pažeidimą ir sumažinti pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydį.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Autodova“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą, Nutarimą ir sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją iki 2 500 Eur arba teismui netenkinus nurodytų reikalavimų, išdėstyti 21 000 Eur dydžio paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartodamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai nurodo, kad ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas iš esmės paliko nenagrinėtus pareiškėjo skundo argumentus bei kartu su skundu pateiktus dokumentus dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo. Teismas sprendime pacitavo LVAT išaiškinimus nurodytu aspektu, nesusiedamas jų su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškėjo kartu su skundu pateiktais dokumentais. Teismas, be kita ko, neįvertino pareiškėjo finansinės padėties, formaliai konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Bendrovei už padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali ekonominė sankcija, kuri nėra per griežta. Priimant sprendimą atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad Bendrovė savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimas padarytas pirmą kartą, Bendrovė bendradarbiavo su pareigūnais.

19. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, teismo sprendimas yra motyvuotas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ekonominės sankcijos sumažinimo jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodė jokių papildomų argumentų, sudarančių pagrindą sumažinti paskirtą ekonominę sankciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J-26-1203/2023“, kuriuo UAB „Autodova“, atstovaujamai direktoriaus V. S., paskirta 21 000 Eur ekonominė sankcija už Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalies pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo sumažinti paskirtą ekonominę sankciją.

21. Ginčijamame Nutarime konstatuota, kad UAB „Autodova“, nesilaikydama AAĮ 192 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 21 punkto reikalavimų, viršydama taršos leidime nurodytą projektinio pajėgumo atliekų kiekį ir neturėdama tam teisės apdorojo 28,349 t pavojingų atliekų, ir tuo pažeidė AAĮ 81 straipsnio 5 dalį. Už tai Bendrovei buvo paskirta 21 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.

22. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Bendrovė neginčija padaryto pažeidimo ir su juo susijusių aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime pateikto vertinimo dėl konstatuoto pažeidimo ir jo (ne) galimo perkvalifikavimo. Iš Bendrovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog Bendrovė iš esmės nesutinka su Nutarime nustatytu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintu ekonominės sankcijos dydžiu, jo proporcingumu padarytam pažeidimui, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl šių Bendrovės argumentų.

23. Aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.

24. AAĮ 51 straipsnyje įtvirtintos juridiniam asmeniui ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (51 str. 3 d.). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (51 str. 4 d.).

25. Išanalizavus Nutarimo turinį, nustatyta, kad atsakovas, skirdamas Bendrovei ekonominę sankciją, vadovavosi AAĮ 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis, t. y. atsakovas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad Bendrovė pripažino ir neginčija padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais atliekant pažeidimo tyrimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Bendrovei Nutarimu buvo paskirta AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatyta minimalaus dydžio (21 000 Eur) ekonominė sankcija.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 25 punkte nurodytas aplinkybes, Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo, konstatavo, jog nėra pagrindo skirti švelnesnę, nei paskirta Nutarimu, ekonominę sankciją.

27. AAĮ 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimą).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, be kita ko, pažymima, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas ir proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-750-556/2023 ir kt.).

30. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinės veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

31. Taigi atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti Bendrovei mažesnę baudą, nei įstatymo normoje nustatyta minimali bauda. Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

32. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Bendrovė pripažino padariusi AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pažeidimą ir neginčijo pažeidimo padarymo aplinkybių, pažeidimas padarytas pirmą kartą, Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių aplinkai, visuomenei arba valstybei. Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovė, be kita ko, ėmėsi griežtos vidinės kontrolės (atliekų tvarkymo apskaitos duomenų stebėsenos), kad apdorojamų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių faktiniai sutvarkymo kiekiai neviršytų šiuo metu galiojančio taršos leidimo normatyvų ir kreipėsi į atsakovą dėl turimo taršos leidimo pakeitimo. Iš į bylą pateiktų Bendrovės dokumentų apie Bendrovės finansinę padėtį 2023 m. I pusmetį matyti, kad 2023 m. sausio – birželio mėnesiais Bendrovės patirtos išlaidos viršijo uždirbtas pajamas (fiksuotas 14 621 Eur piniginių lėšų trūkumas).

33. Įvertinusi šios nutarties 32 punkte nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka mažesnės ekonominės sankcijos, nei paskirta Nutarimu ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl tikslinga sumažinti AAĮ 81 straipsnio 5 dalyje numatytos ekonominės sankcijos minimumą.

34. Nors Bendrovė skunde ir apeliaciniame skunde prašo Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 2 500 Eur, tačiau šiuose procesiniuose dokumentuose nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog Nutarimu paskirta ekonominė sankcija turėtų būti mažinama nuo 21 000 Eur iki būtent pareiškėjo prašomo 2 500 Eur dydžio. Ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai Bendrovei, tiek ir kitiems juridiniams asmenims, kas iš esmės negalėtų būti užtikrinta sumažinus paskirtą baudą iki 2 500 Eur. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažinant Nutarimu paskirtą 21 000 Eur dydžio ekonominę sankciją iki 7 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 7 000 Eur ekonominė sankcija, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, lengvinančias aplinkybes), yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka AAĮ siekiamus tikslus ir nevaržo Bendrovės labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodova“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodova“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. J26-1203/2023 paskirtą 21 000 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio eurų) ekonominę sankciją sumažinti iki 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) ekonominės sankcijos.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė