Legislator Case Law & Legislation
2019-08-21 Nr. CB-8431-2-55-3-01219-2017-8 AI generated

2019-08-21 Nr. CB-8431-2-55-3-01219-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-08-21 Nr. CB-8431-2-55-3-01219-2017-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautu ieškovės bankrutavusios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

Legislator headnote

AI generated

2019-08-21 Nr. CB-8431-2-55-3-01219-2017-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl avanso grąžinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuo nutarta atmesti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Projestos projektai“. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. 3P-1420/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01219-2017-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 14 d. gautu ieškovės bankrutavusios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl avanso grąžinimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuo nutarta atmesti ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Projestos projektai“. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio nuostatomis. Atsakovės pateikta 2007 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita faktūra neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl negalėjo būti pripažinta tinkamu įrodymu, patvirtinančiu 86 886 Eur (avanso sumos vertės) projektavimo darbų atlikimą. Apskaitos dokumentas išrašytas praėjus 7 mėnesiams nuo atsakovės sutartinių santykių su ieškove pasibaigimo. Ieškovės įsitikinimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl to, kas laikoma dokumentu. 2007 m. gruodžio 27 d. sąskaita neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004 išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Teismai turėjo nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasaciniame skunde nurodomos proceso teisės normos – CPK 259, 263, 265, 270 straipsnių nuostatos, taip pat 176, 185 straipsnių nuostatos, argumentuojant, kad teismas turėjo ištirti ir teisingai įvertinti įrodymus, kitaip kvalifikuoti ginčo teisinį santykį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų teisės normų kvestionuojamos teismo prieitos išvados dėl pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės sumokėtą avansą pagal projektavimo darbų rangos sutartį nebuvimo, siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys