3518b888-e7e4-4009-a9de-abfa923112df · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1160-603/2013                        Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04711-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:

38. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 1 111,03 Lt žalos atlyginimo.

Nurodė, jog R. J. žuvo 2007 m. vasario 19 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykusio nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio metu. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. birželio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-0213-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, kaltininkui Ž. P. mirus, nustatyta, kad eismo įvykio kilimÄ , kurio metu žuvo R. J., sÄ lygojo Ž. P. veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių 53, 172, 144, 164 punktų reikalavimams.

Eismo įvykio metu Ž. P. vairavo automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) kurio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, R. J. 2007 m. vasario 19 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykusį nelaimingÄ atsitikimÄ pripažino draudiminiu įvykiu. IeÅ¡kovas žuvusio eismo įvykio metu R. J. vaikams M. J. ir A. J. laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-06-26 paskyrė periodinę draudimo iÅ¡mokÄ :

M. J. iÅ¡mokėjo 62 Lt, o A. J. iÅ¡mokėjo 1 049,03 Lt. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo biudžetui buvo padaryta 1 111,03Lt dydžio žala, kuriÄ atsakovas atlyginti atsisakė. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, aiÅ¡kinamas kitų CK normų bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®), nuostatų kontekste, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams turi atlyginti tÄ turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį.

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Nurodo, kad R. J. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnį, jo Å¡eimai lygiomis dalimis buvo iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus, kuriÄ sudarė 135 600,00 Lt. IeÅ¡kovo 135,600,00 Lt iÅ¡mokėta iÅ¡moka, kaip ir periodinės iÅ¡mokos apdraustajam mirus, yra skirtos žuvusiojo Å¡eimos narių negautoms pajamoms atlyginti. Atsakovas 135 600,00 Lt ir 3 235,24 Lt iÅ¡mokas iki 2009 m. gegužės 31 d. yra ieÅ¡kovui grÄ Å¾inęs. Civilinės atsakomybės draudiko iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka pilnai kompensuoja žuvusiojo vaikų patirtÄ turtinę žalÄ ir net jÄ virÅ¡ija.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 111,03 Lt žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J. žuvo 2007 m. vasario 19 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykusio nelaimingo atsitikimo – eismo įvykio metu. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2007 m. birželio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 65-1-0213-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, kaltininkui Ž.

P. mirus, nustatė, kad eismo įvykio kilimÄ , kurio metu žuvo R. J., sÄ lygojo Ž. P. veiksmai, prieÅ¡taravę Kelių eismo taisyklių 53, 172, 144, 164 punktų reikalavimams. Eismo įvykio metu Ž. P. vairavo automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) kurio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis NADPLSDÄ® 26 straipsnio nuostatomis, R. J. 2007 m. vasario 19 d. pakeliui į darbÄ Ä¯vykusį nelaimingÄ atsitikimÄ pripažino draudiminiu įvykiu.

IeÅ¡kovas žuvusio eismo įvykio metu R. J. vaikams M. J. ir A. J. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 26 d. paskyrė periodinę draudimo iÅ¡mokÄ : M. J. nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. iÅ¡mokėjo 62,00 Lt, o A. J. nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 26 d. iÅ¡mokėjo 1 049,03 Lt. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu nusprendė nutraukti bylos dalį dėl CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių, taip pat dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 10 dalies, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punkto konstitucingumo, nes pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose keliamas ne ginčijamų nuostatų atitikties Konstitucijai, o Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimo, taigi ir taikymo, klausimas, kurio Konstitucinis Teismas nesprendžia.

Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas atlygino ieÅ¡kovui žalÄ padarytÄ dėl periodinių draudimo iÅ¡mokų apdraustajam mirus iÅ¡mokėjimo A. J. ir M. J.. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal NADPLSDÄ® 31 straipsnį, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka.

IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti žalÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytÄ dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs.Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ atsakovas grindė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais nurodydamas, kad ieÅ¡kovas, teikdamas atgręžtinį reikalavimÄ draudikui, savo teises įgyvendina pagal subrogacijos taisykles.

Kadangi ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtos periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus yra skirtos turtinei žalai, t.y. netektam iÅ¡laikymui kompensuoti, jis savo reikalavimo teisę turi įgyvendinti tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka, kaip tiesioginę reikalavimo teisę turintys asmenys, t.y. ne tik pagrįsdamas turėtos žalos faktÄ ir dydį, bet ir siedamas jÄ su civilinės atsakomybės principais. Atsakovo skaičiavimais remiantis R. J. darbo sutarties kopija, patvirtinančia 300,00 Lt dydžio neatskaičius mokesčių darbo užmokestį, ir atsižvelgus į tai, kad jis iÅ¡laikė du nepilnamečius vaikus ir sutuoktinę, vienam iÅ¡laikytiniam priklausiusi mėnesinė pajamų dalis yra 75,00 Lt.

Tai yra maksimali suma, kurios iÅ¡ įvykio kaltininko/jo civilinės atsakomybės draudiko galėtų reikalauti žuvusiojo iÅ¡laikytiniai, kaip pirminiai kreditoriai. Todėl nuo eismo įvykio dienos iki datos, iki kurios buvo mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos (2010 m. birželio 26 d.), M. J. priklausytų 2 100,00 Lt, o A. J. – 3 000,00 Lt netekto iÅ¡laikymo priteisimo. Viso Å¡iems asmenims padaryta 5 100,00 Lt žala. Atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui apdraustajam R. J. žuvus jo Å¡eimai iÅ¡mokėtÄ 135 600,00 Lt dydžio vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ ir 3 253,24 Lt periodinių iÅ¡mokų iki 2009 m. gegužės 31 d.

Pagal NADPLSDÄ® 27 straipsnį, vienkartinė draudimo iÅ¡moka priklauso Å¡eimos nariams lygiomis dalimis. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka visiÅ¡kai kompensuoja žuvusiojo R. J. vaikų patirtÄ turtinę žalÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas pagrįstai nurodė, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos Å¡alos dydį (CK .290 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas turi regreso teisę į atsakovÄ . 2012 m. balandžio 18 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas nurodė, kad jis nesprendžia teisės aktų taikymo ir aiÅ¡kinimų klausimų, įstatymo leidėjo neiÅ¡spręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas.

Kasacinis teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose dėl CK 6.249 straipsnio pateiktos žalos sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo, kurioje nurodyta, kad visų pagal NADPLSDÄ® mokamų draudimo iÅ¡mokų (tiek periodinių, tiek vienkartinių) įstatymų leidėjo įvardinimas kompensuojančiomis negautas pajamas duoda pagrindÄ aiÅ¡kinti, kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iÅ¡ CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žalos sudėtinių elementų.

Todėl socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi nukentėjusiojo patirtus nuostolius, negali įgyti daugiau teisių negu pradinis kreditorius. Žuvusiojo R. J. gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių buvo jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl vien tik jo vaikams išmokėta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus nekompensuotų žuvusiojo šeimos negautų pajamų. R. J. sutuoktinei ir vaikams išmokėta vienkartinė 135 000,00 Lt draudimo išmoka taip pat kompensuoja jo šeimos negautas pajamas dėl apdraustojo mirties.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, neginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kelia klausimÄ , ar atsakovo civilinės atsakomybės draudimu apdrausto Ž. P. sukelto eismo įvykio metu žuvusio R. J. nepilnamečiams vaikams M. J. ir D. J. ieÅ¡kovo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1 111,03 dydžio periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus gali bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ draudiko pagal CK 290 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovo teigimu, R. J. Å¡eimai iÅ¡mokėta 135 600,00 Lt dydžio vienkartinė ir 3 235,24 Lt periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus, kurios buvo skirtos žuvusiojo Å¡eimos narių negautoms pajamoms atlyginti, visiÅ¡kai kompensuoja R.

J. nepilnamečių vaikų patirtÄ turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais nesutinka.Civilinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sÄ voka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal NADPLSDÄ® mokamų tiek periodinių, tiek vienkartinių draudimo iÅ¡mokų įvardijimas kompensuojančiomis negautas pajamas duoda pagrindÄ aiÅ¡kinti, kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žalos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, kuriuo remiasi apeliantas, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustajam ar jo Å¡eimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos paÅ¡alpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos paÅ¡alpa, naÅ¡laičių pensija (4.8. punktas). <...> CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ aiÅ¡kinant cituotų Civilinio kodekso normų kontekste pažymėtina, kad „atlygintinos žalos dydis“, nurodytas CK 6.290 straipsnio 1 dalyje, yra dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padarytos žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka (5.3. punktas).

Taigi, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal TPVCAPDÄ® (aktuali redakcija nuo 2007-06-11 iki 2011-11-30) 15 straipsnio 5 dalį, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 10 dalį, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Pagal NADPLSDÄ® 31 straipsnį, jeigu draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Taigi, Å¡ių teisės aktų bei byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokas, iÅ¡mokėtas atlyginant dėl trečiojo asmens kaltės padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iuo atveju - iÅ¡ civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko - atsakovo.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju žuvusiojo R.

J. Å¡eimai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai kompensuoja žuvusiojo vaikų patirtÄ turtinę žalÄ . Toks aiÅ¡kinimas neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo ir aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. J. vaikams iÅ¡mokėtos periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus nevirÅ¡ija Å¡iems asmenims padarytos turtinės žalos. IÅ¡mokėtomis sumomis buvo atlygintos trečiųjų asmenų dėl neteisėtos veikos netektos pajamos.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai nustatė faktinės bylos aplinkybes ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė Andžej Maciejevski