TA-858-47-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA858-47/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02498-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (b. l. 1-8), prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių 2010 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. 30-1274 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-41 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 53-58) patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus bei nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą, taip pat atmetė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo” 2.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir priimti teikiamą apeliacinį skundą.

Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Vilniaus miesto savivaldybėje gautas 2012 m. vasario 29 d. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės institucijos šiuo metu dalyvauja daugiau nei 100 teisminių bylų, iš kurių daugiau nei 70 yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymus. Vilniaus miesto savivaldybėje dirba daugiau nei 1 000 darbuotojų, yra daugiau nei 30 nutolusių struktūrinių dalinių, todėl turėtų būti įvertinta aplinkybė, kad esant tokiam plačiam veiklos aparatui yra neišvengiamos techninio pobūdžio klaidos. Šiuo atveju techninio pobūdžio klaida įsivėlė Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojui 2012 m. kovo 9 d. – 2012 m. kovo 12 d. netikėtai susirgus ir neinformavus tiesioginio vadovo dėl termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos. Atsakovas pažymi, jog jis neginčija tos aplinkybės, kad prašymas teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. kovo 12 d. Pabrėžia, jog apeliacinis skundas buvo parengtas 2011 m. kovo 9 d. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad skundas teismui bus išsiųstas iki 2012 m. kovo 12 d.

Nurodo, jog tik 2012 m. kovo 13 d., po ligos grįžus vyriausiajam specialistui, kuriam buvo pavesta rengti apeliacinį skundą, atsakovui tapo žinoma aplinkybė, kad skundas teismui nebuvo išsiųstas laiku. Taigi dėl vieno tarnautojo kaltės savivaldybės institucijai buvo užkirsta teisė į teisminę gynybą. Nurodo, jog šiuo metu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Mano, jog vieno tarnautojo nekompetencija negali būti priežastis atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Prašymo netenkinti, termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyti skundo padavimo teismui terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo ar artimųjų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus ir taip pat yra garantuojamas teisinių santykių stabilumas, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinamas apibrėžtumas dėl jos teisinės padėties, nustatomos teisinės garantijos, būtinos įgytų teisių apsaugai.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja apeliacinių skundų padavimo terminus ir numato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2012 m. vasario 27 d. (b. l. 53-58), teismo nutartis atsakovui buvo išsiųsta 2012 m. vasario 29 d. (b. l. 62, yra įsivėlusi klaida nurodant kovo 29 d.), t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnio reikalavimų. Remiantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad atsakovas apeliacinį skundą turėjo pateikti iki 2012 m. kovo 12 d. Šiuo atveju atsakovas apeliacinį skundą pateikė 2012 m. kovo 29 d., t. y. praleidęs ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas prašyme dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

Pabrėžtina, jog ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, skundą teikiančio asmens prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008).

Atsakovas prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo nurodo, kad apeliacinis skundas buvo parengtas 2011 m. kovo 9 d., tačiau dėl darbuotojo klaidos nebuvo išsiųstas iki 2012 m. kovo 12 d. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, pažymi, kad kiekviena institucija veikia per savo darbuotojus, kurie yra atsakingi už jiems pavestų funkcijų atlikimą laiku ir tinkamai. Aplinkybė, kad tarnautojui 2012 m. kovo 9 d. – 2012 m. kovo 12 d. netikėtai susirgus ir neinformavus tiesioginio vadovo dėl termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos, apeliacinis skundas nebuvo pateiktas teismui laiku, pati savaime nėra pagrindas šį terminą atnaujinti. Sprendžiant prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma bylai reikšmingų aplinkybių, šiuo atveju atsakovo vidinėje struktūroje kylantys nesusipratimai dėl apeliacinio skundo neišsiuntimo laiku, jo darbuotojų nerūpestingumas, aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas negali būti laikomi svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Atsakovas santykius su savo tarnautojais turi organizuoti taip, kad nekiltų nesklandumų ginant savo teises, o ir patys darbuotojai turi būti atidūs ir rūpestingi bei padėti atsakovui tinkamai ginti savo teises. Taigi šiuo atveju atsakovo nurodomas jo tarnautojo nerūpestingumas, netinkamas pareigų atlikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi, suteikiančia teisę atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Be to, pažymėtina, jog atsakovas teismui apeliacinį skundą pateikė tik 2012 m. kovo 29 d., nors jau 2012 m. kovo 13 d., po ligos grįžus vyriausiajam specialistui, kuriam buvo pavesta rengti apeliacinį skundą, atsakovui tapo žinoma aplinkybė, kad skundas teismui nebuvo išsiųstas laiku.

Pabrėžtina, jog atsakovas yra valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl šiuo atveju nėra svarbi ta aplinkybė, kad buvo ruošiamasi kitoms byloms pagal to paties pareiškėjo skundus ar vyksta daug bylų, kurias pradėjo pareiškėjas, kad dėl atsakovo didelio tarnautojų skaičiaus yra neišvengiami techninio pobūdžio nesusipratimai. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino praleidimas nepriklausė išimtinai nuo atsakovo valios.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad terminą paduoti apeliacinį skundą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti jį padavusiai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė