35123a6e-e5a6-4e9e-af63-79688a45d1e1 · Panevėžio apygardos teismas

Byloje nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio minsiterijos 1992-12-30 sprendimu Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-24-278/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 32.1; 95,7; 121.15;121.21                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                        N U T A R T I S                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                             2010 m. vasario 9 d.                                                    Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K.,atsakovui P. Ž., jo atstovei adv. L.Kovaitei-Simaitienei,trečiojo asmens atstovėms G.Petuchovai, J.Tauginienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-204-356/2009 pagal Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ieÅ¡kovų A.

K., J. K. ieÅ¡kinį atsakovams P. Ž., Z. Ž., A. Ž. ir E. B., trečiajam asmeniui Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl kelio servituto vietos ir krypties nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie bylÄ , ieÅ¡kovo, atsakovo, jo atstovės bei trečiojo asmens atstovių paaiÅ¡kinimus ir,n u s t a t ė : ieÅ¡kovai nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 1992-12-30 sprendimu Nr. 40-251-9483 O. Ž. buvo atkurta nuosavybės teisė į 19,69 ha žemės sklypÄ , esantį Stabulankių kaime, LeliÅ«nų seniÅ«nijoje, Utenos rajone, grÄ Å¾inant jį natÅ«ra.

Utenos rajono valdybos 1993-03-22 potvarkiu Nr. 319v, remiantis preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu, O. Ž. grÄ Å¾inta žemė buvo suteikta naudotis, nustatant žemės naudojimo sÄ lygas. Viena iÅ¡ sÄ lygų buvo, kad žemės sklype paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti lauko keliu. 1997-02-12 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NJ-947 pagrindu žemės sklypÄ Nr. 823400020010, lygiomis dalimis paveldėjo A. Ž., E. B., P. Ž. ir Z. Ž.. Nurodė, kad Nekilnojamo turto registre atsakovų sklype yra įregistruotas 0,34 ha kelio servitutas, skirtas leisti kitiems asmenims pravažiuoti lauko keliu, kuris atitinka 1993-03-22 Utenos valdybos potvarkį Nr. 319v ir nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau P. Ž. nesutinka, jog bÅ«tent Å¡ioje vietoje (per jo žemę) eitų kelias ir gretimų sklypų savininkai naudotųsi Å¡iuo keliu. Teigia, kad ginčas yra kilęs tarp žemės sklypo savininkų per kurių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ eina vienintelis kelias į A.

K. ir J. K. priklausantį žemės sklypÄ . Be to, teigia, kad ginčijamas servitutinis kelias yra reikalingas privažiuoti ir į R. M., V. Å ., S. Å ., B. N., A.J. ir J. P., S. S., L. P. bei į likusį laisvos valstybinės žemės sklypus. Nurodo, kad Utenos rajono valdybos 1993-03-22 potvarkiu Nr. 319v dėl administracinių procedÅ«rų neužbaigtumo nebuvo nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis. Teigia, kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai ir Utenos rajono savivaldybės žemės Å«kio skyriaus atstovai, nuvykę į vietÄ konstatavo, jog lauko kelias, kuriuo naudojosi A.

K. ir J. K. privažiavimui prie jiems priklausančio žemės sklypo yra suartas, o kitoje vietoje įrengti privažiavimo kelio nėra galimybės. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos užsakymu, Z. B. įmonė 2009-02-11 parengė žemės sklypo planÄ ir abrisÄ , kuriame parinko kelio vietÄ ir kryptį. Prašė teismÄ atsakovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame Stabulankių kaime, Utenos rajone, nustatyti servitutinio kelio vietÄ ir kryptį pagal 2009-02-11 Z. B. įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir abrisÄ .Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ valstybės biudžeto atsakovui P. Ž. priteisė 5 247,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas konstatavo, jog iÅ¡Â 1978 m. Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio iÅ¡traukos matyti, jog tuo laikotarpiu buvo kelias, einantis per šiuo metu atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , tačiau 1988 metų Kauno geodezijos skyriuje sudarytame Utenos rajono LeliÅ«nų kolÅ«kio plane, atsakovų valdomoje žemės dalyje, ieÅ¡kovų nurodytoje kelio dalyje, skiriamais ženklais buvo pažymėta tik skiriamoji riba tarp ganyklos ir žemapelkės (aukÅ¡tapelkės), koks nors kelio tęsinys į kairę nuo pažymėto ir besibaigiančio dar prieÅ¡ skiriamÄ jÄ ribÄ lauko kelio, minėtame plane nepažymėtas, nors kelias, einantis aplink sodybÄ ir į deÅ¡inę, nurodomas, abi kelio atÅ¡akos pažymėtos tokiais pat sutartiniais ženklais. 1992-03-02 įrašų žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti akte duomenys apie žemės sklype esamus ar projektuojamus kelius nenurodyti, be to, teigiama kad naujų kelių nereikia, o eksplikacijoje nurodoma, kad kelių, bandokelių ir proskynų užimamas plotas yra 0,34 ha. Žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-05-31 įsakymu Nr. 10-08-80, iÅ¡traukoje kelias atsakovų sklype pažymėtas kaip ir LeliÅ«nų kolÅ«kio teritorijos plane, nurodytas projektuojamas privažiavimas į žemės sklypus Nr. 73 ir 74, jų nesiejant su atsakovų žemės sklypu.

Teismas konstatavo, kad tretysis asmuo nurodė, jog 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo netesingai nurodytas privažiavimo kelias į sklypus Nr. 73 ir 74 nuo esamo bandokelio per laisvÄ valstybinės žemės sklypÄ , o Å¡ie sprendimai neįgyvendinti. Nurodė, kad atsakovų žemės sklypo laikinojo plano kopijos plane, kuris įvardijamas kaip LeliÅ«nų buvusios ŽŪB preliminarinis projektas, kelio tęsinys iki žemės sklypo ribos nepažymėtas, pažymėta tik skiriamoji riba.

Teismas konstatavo, jog po melioracijos atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo teritorijoje kelias, ėjęs per minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ Anykščių rajonÄ , neiÅ¡liko ir jo O. Ž. atkuriant nuosavybės teises į žemę nebuvo, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu į 0,34 ha servitutinio kelio plotÄ , kelio atkarpa (kelio tęsinys su posÅ«kiu į kairę, nuo 2003 m. bendraieÅ¡kių naudojamas pravažiuoti), neįėjo. Teismas nurodė, kad vėliau bendraieÅ¡kiams kilusios problemos neturi bÅ«ti sprendžiamos atsakovų anksčiau įgytų teisių sÄ skaita.

Konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad 1992-1993 metais O. Ž. atkuriant nuosavybės teises į žemę ir žemės sklypÄ suteikiant naudotis, 0,34 ha ploto servitutinio kelio vieta ir kryptis buvo tokios, kaip grafiÅ¡kai parodytos 2009-02-11 Z. B. įmonės parengtame žemės sklypo plane ir abrise, todėl tenkinti ieÅ¡kinį ir nustatyti 0,34 ha ploto kelio kryptį ir vietÄ pagal minėtÄ Å¾emės sklypo planÄ nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad atsakovo P. Ž. turėtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apmokėti buvo bÅ«tinos, tačiau jų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais už atitinkamas paslaugas yra pernelyg didelės ir įvertinus, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė prokuroras, kuris veikė kaip valstybės įgaliotas pareigÅ«nas, darė iÅ¡vadÄ , jog protingumo kriterijus atitinkanti ir iÅ¡ valstybės biudžeto priteistina suma yra 5.247,28 Lt.

Konstatavo, kad bendraieÅ¡kiai tiesiogiai į ieÅ¡kovÄ dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo jų teisėms ginti nesikreipė, todėl Å¡ioje byloje CK 6.279 str. 1 d. nuostatos dėl solidarios atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ jų atžvilgiu netaikytinos.Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo atmetė ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad įrodymai, kurių pagrindu teismas konstatavo jog 1992-1993 m. grÄ Å¾inant žemę O. Ž. natÅ«ra ginčijamos servitutinio kelio atkarpos nebuvo, neparodo faktinės padėties buvusios 1992-1993 metais, grÄ Å¾inant žemę O. Ž. ir nepatvirtina, kad tuo metu servitutas buvo tinkamai nustatytas. Teigia, jog LeliÅ«nų kolÅ«kio planas patvirtina 1988 m. padėtį, nes po melioracijos už atsakovų sklypų nebuvo likę vienkiemių, buvo dirbami laukai, ganyklos, todėl ginčytina kelio atkarpa buvo praradusi savo aktualumÄ . 1990 m. atkuriant nuosavybės teises, grÄ Å¾intų žemių savininkams atsirado poreikis nuvykti į buvusius vienkiemius, į juos buvo vykstama keliu per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Nurodo, jog žemės sklypo skiriamo privačiam Å«kiui steigti 1992-03-02 akte nurodoma, kad naujų kelių nereikia, tačiau neapraÅ¡yti ir esami keliai, nors jie sudaro 0,34 ha, todėl sprendime minimas dokumentas taip pat neparodo faktinės padėties. Servitutinio kelio atkarpa žemėtvarkos projekte, patvirtintame trečiojo asmens 2000-05-31 įsakymu Nr. 10-08-80 iÅ¡traukoje nepažymėta dėl projekto autoriaus kaltės 1993 m., nes tuo metu atkuriant nuosavybės teises asmenims sklypų planai nebuvo ruoÅ¡iami, o padarius klaidÄ ir tinkamai neužbaigus žemės grÄ Å¾inimo administracinės procedÅ«ros, iÅ¡taisyti jÄ Â be sklypų savininkų sutikimo nebuvo galima.

Nurodo, jog trečiojo asmens 2000-05-31 įsakymu patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti privažiavimai yra praktiÅ¡kai neįgyvendinami, 2009-06-30 patvirtintame Å¡ios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte minėtų kelių nebėra. VÄ® Registrų centro pateikta atsakovų žemės sklypo laikina plano kopija rodo, kad žemės planas buvo sudarytas ne grÄ Å¾inant žemę, o jÄ paveldint 1997 m., be to, jame tik preliminariai pažymėtos sklypo ribos.

Nurodo, jog prieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, nėra jokių oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , patvirtinančių nuosavybės gražinimo metu buvusiÄ faktinę padėtį ir ji turi bÅ«ti nustatoma kitais įrodymais. Kad ginčijama servitutinio kelio dalis egzistavo iki jÄ suariant atsakovui, patvirtina Å¡ie byloje esantys įrodymai: archyviniai 1937 metų dokumentai (iÅ¡trauka A. B. nuosavybės teisėms įrodyti), 14 ha žemės sklype buvo 0,5 a kelių, iÅ¡trauka iÅ¡ Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio, sudaryto 1978 metais, liudytojų A.

P., J. J., S. S. parodymai, bendraieškio A. K., atsakovo P. Ž. paaiškinimai; 2006-01-18 aktas Nr. 36-4, 2006-08-03 aktas ir jo priedas. Nurodo, jog atmesdamas ieškinį teismas konstatavo, jog faktiškai sklype esančių kelių plotas ir be ginčytinos kelio atkarpos sudaro 0,34 ha, tai yra tiek kiek numato servitutas. Šiuos faktus teismas grindė 2009-03-11 R. M. atliktu atsakovų žemės sklypo matavimo planu, 2006-08-03 aktu ir jo priedu bei Z. B. įmonės 2007-01-22 parengtu atsakovų žemės sklypų planu.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas darė įvertinęs, kad kelio atkarpa nuo įvažiavimo į atsakovų sklypÄ ir jo tęsinys į deÅ¡inę aplink sodybÄ yra 5 m. pločio., tačiau iÅ¡ R. M. plano matyti, kad kitaip nei teigiama sprendime, apskaičiuojant esamų kelių plotÄ specialistas K1 kelio plotį nurodė 5,5m., o ne 5 m. IÅ¡ 2006-08-03 akto ir jo priedų matyti, kad į kelio plotÄ buvo įskaičiuota ginčytina kelio atkarpa, tačiau neįskaičiuota kelio atkarpa, einanti į deÅ¡inę aplink sodybÄ .

Kelių plotas pagal Å¡iÄ schemÄ sudaro ne 0,34 ha, o 0,3274 ha., be to minėti dokumentai neatitinka žemėtvarkos planams keliamų reikalavimų ir jais vadovautis nustatant realiÄ padėtį negalima, be to, jie prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Teigia, kad projektuojant žemėnaudų ribas, kelių trasų ruožai buvo nustatomi pagal faktinį jų sankasos plotį, tik projektuojant kelių plotis turėjo bÅ«ti ne mažesnis nei 4,5 m. Nurodo, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turėjo atsižvelgti ir į tÄ aplinkybę, jog nenustačius servitutinio kelio vietos ir krypties privažiavimo nebus ne tik į bendraieÅ¡kių, bet ir R.

M., V. Å ., S. Å ., B. N., A.,J. ir J. P., S. S., L. P. bei į likusius laisvos valstybinės žemės sklypus. Privažiavimai į Å¡iuos sklypus gali bÅ«ti suprojektuoti tik per atsakovų žemės sklypÄ . Teigia, kad su servituto bÅ«tinumu sutinka ir pats atsakovas P. Ž., kuris siÅ«lė privažiavimÄ Ä¯ minėtus sklypus daryti vienu ar kitu jo sklypo pakraščiu, tačiau konkretaus pasiÅ«lymo, plano, abriso, paskaičiavimų dėl kitos kelio vietos nepateikė. Apeliantas nurodo, kad įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , darytinos iÅ¡vados jog 1993 metais, atkuriant nuosavybės teises O.

Ž., jos sklype buvo nustatytas 0,34 ha dydžio kelio servitutas skirtas tam, kad bÅ«tų galima patekti į bendraieÅ¡kių ir į kitus atsakovo sklypo kairėje pusėje esančius sklypus, tačiau dėl administracinių procedÅ«rų neužbaigtumo nebuvo pažymėta servitutinio kelio vieta ir kryptis. Teigia, kad ginčytina servitutinio kelio atkarpa buvo iki pat jÄ atsakovui suariant ir 2009-02-11 Z. B. parengtame žemės sklypo plane ir abrise yra pažymėta buvusi kelio vieta bei kryptis, o visų kelių plotas sklype sudaro 0,34 ha, todėl esant minėtoms aplinkybėms ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas.

Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodo, jog ieÅ¡kinys teismui buvo paduotas gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ ir bendraieÅ¡kių A. K. bei J. K. pažeistas subjektines teises, todėl teismui atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteisiamos proporcingai ieÅ¡kovui ir bendraieÅ¡kiams. Be to, nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog atsakovo praÅ¡omos apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pernelyg didelės, ženkliai virÅ¡ija nustatytus maksimalius dydžius bei nurodęs, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma 5 247,28 Lt suma, praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nedetalizavo, konkrečiai nenurodė, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimÄ atsakovo advokatui turėtų bÅ«ti atlyginta.

Mano, jog iÅ¡vados dėl priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos teismas nemotyvavo. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas P. Ž. praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog teigdamas, kad ginčijamo servitutinio kelio dalis tikrai egzistavo, apeliantas vadovaujasi 1937 m. archyviniais dokumentais, iÅ¡trauka iÅ¡ Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio, sudaryto 1978 metais bei liudytojų parodymais. RaÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuos nurodo apeliantas, yra ženkliai ankstesni nei tie, kuriais vadovavosi teismas ir jie neatspindi faktinės padėties, kuri buvo įrengus melioracijos sistemas žemės sklype.

Nurodo, jog byloje esantis 2007-02-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as apie žemės sklypÄ kadastrinis Nr. 8234/0002:10, liudytojai patvirtino, kad po melioracijos ginčytinos kelio atkarpos iki ieÅ¡kovų sklypų nebeliko ir nebebuvo jokio poreikio ja naudotis, kadangi tie sklypai nebuvo naudojami. Teigia, kad faktinė padėtis lyginant su 1978 m. keitėsi, dėl ko buvo suprojektuoti kiti keliai privažiuoti prie valstybinės žemės (tame tarpe ir prie visų vėliau suprojektuotų ieÅ¡kovų žemės sklypų), o servitutas nustatytas tik žemės sklypo 8234/0002:10 atžvilgiu.

Nurodo, kad Z. B. parengtas projektas, kuris buvo pateiktas kartu su patikslintu ieškiniu, prieštarauja ankstesniems to paties asmens parengtiems atsakovų žemės sklypo projektams, kurie taip pat yra byloje, t.y. 2007-01-22 Z. B. parengtam žemės sklypo planui bei 2006-12-08 planui ir jie skiriasi ne tik nurodytu kelių pločiu, bet ir jų ilgiais bei padėtimi žemės sklypo atžvilgiu. Visuose planuose projektų autorius aprašyme nubraižydamas skirtingus kelius nurodo, kad visi šie keliai nurodyti projekte egzistuoja.

Teigia, kad toks skirtingas tariamai esamų kelių žemės sklype atvaizdavimas tik patvirtina tÄ faktÄ , kad žemės sklype Z. B. nubraižyti keliai neegzistuoja tikrovėje, bet norima fiktyviai suprojektuoti naujus servitutinius kelius, praplečiant esamÄ servitutinį keliÄ , keičiant jo plotÄ bei ilgį ir taip iÅ¡laikant tÄ patį registre nurodytÄ servitutinio kelio plotÄ . Tai, kad Z. B. projektas prieÅ¡tarauja faktinei situacijai patvirtina ir R. M. atlikti matavimai, kuriuose matyti, jog servitutinio kelio plotas kaip ir įregistruota registre, sudaro 0,34 ha, neįskaitant iÅ¡važinėtų javų ploto, kur, pagal ieÅ¡kovÄ , taip pat yra servitutinis kelias.

Atmestinas apelianto teiginys, kad R. M. kvalifikacija yra abejotina, nes reikiamÄ kvalifikacijÄ patvirtinantis atestatas buvo pridėtas prie atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį. Be to, viso teisminio nagrinėjimo metu nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų (įskaitant ir apeliantÄ ) neginčijo nei to fakto, kad R. M. kvalifikacija pakankama suraÅ¡yti aktui, nei to, kas tame akte iÅ¡dėstyta, todėl Å¡ie argumentai apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nenagrinėjami, kadangi ieÅ¡kovai privalėjo tokius argumentus pagrįsti ir pateikti įrodymus bei argumentus pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad R. M. nerengė jokių žemėtvarkos projektų, kuriuos rengiantiems asmenims taikomus reikalavimus nurodė apeliantas. Atsakovas P. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ , nes patvirtinus ieÅ¡kovo nurodomÄ servituto vietÄ ir kryptį iÅ¡ esmės bÅ«tų buvęs nustatytas naujas servitutas kitų vieÅ¡pataujančiųjų daiktų atžvilgiu. Nurodo, kad servitutinis kelias yra reikalingas privažiuoti ne tik prie A. ir J. K., bet ir į R. M., V.

Å ., S. Å ., B. N., A., J. ir J. P., S. S., L. P. žemės sklypų bei į likusį valstybinį žemės sklypÄ . Leidimas naudotis tariamu servitutiniu keliu tokiam subjektų ratui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų servituto nustatymÄ Å¡ių naujų vieÅ¡pataujančiųjų daiktų atžvilgiu prisidengiant tariamu servituto vietos ir krypties nustatymu. Tokiu atveju tarnaujantysis daiktas bÅ«tų papildomai suvaržomas nesilaikant CK nustatytos tvarkos ir neatlyginant dėl papildomų suvaržymų tarnaujančiojo daikto savininkui patiriamų didesnių nuostolių.

Atsakovas nepripažįsta, jog toks servitutas, kaip teigia ieškovai, egzistavo, nes tai prieštarauja visiems byloje esantiems įrodymams. Teigia, kad nepripažįsta servituto būtinumo, nes yra suprojektuoti kiti privažiavimo keliai prie ieškovų ir kitiems asmenims priklausančių sklypų. Nurodo, kad jo pateikti pasiūlymai negali būti traktuojami kaip sutikimas, nes nepripažindamas servituto būtinumo, tuo tik siekė mažesnio savo teisių suvaržymo ir didesnių nuostolių atsiradimo. Atsakovas nesutinka su ieškovo skunde nurodytais argumentais dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, nes byla yra labai sudėtinga tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, todėl priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti laikomos pernelyg didelėmis ar nepagrįstomis.

Atsakovas nurodo, jog tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, iÅ¡lieka galioti ir atsakovo pirmoje instancijoje iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas priteisti nuostolius, kuriuos jis patirs dėl nustatomo žemės servituto. Tretysis asmuo Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti. Sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡sakyta nuomone dėl 1988 m. Kauno geodezijos skyriuje sudaryto Utenos rajono kolÅ«kio plano; žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti akto iÅ¡raÅ¡o, sudaryto 1992-03-02;

žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-05-31 įsakymo Nr. 10-08-80, iÅ¡traukos, kitų dokumentų. Mano, jog darydamas iÅ¡vadÄ dėl ginčo kelio nebuvimo atkuriant nuosavybės teises O. Ž., teismas tinkamai neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Be to teigia, jog teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė ginčo bei neatsižvelgė į CK 4.111 str. 1 d. numatytÄ servituto apibrėžimÄ , paliko dviprasmiÅ¡kÄ situacijÄ , kuri neatitinka CK ketvirtosios knygos VII skyriuje numatyto teisinio reguliavimo.

Nurodo, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas be pagrindo lygino R. M. 2009-03-11 bei Z. B. 2007-01-22 parengtus žemės sklypo planus ir jais vadovaujantis priėmė sprendimÄ , nes pateikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas prašė nustatyti kelio vietÄ ir kryptį pagal Z. B. įmonės 2009-02-11 parengtÄ pasiÅ«lymÄ , todėl teismas atlikdamas lyginamÄ jÄ analizę turėjo vadovautis minėtuoju planu.     Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad Lietuvos žemės Å«kio ministerijos 1992-12-30 sprendimu Nr. 40-251-9483 O.

Ž. natÅ«ra atkuriant nuosavybės teisė į 19,69 ha žemės sklypÄ , esantį Stabulankių k., Utenos r., Utenos rajono valdybos 1993-03-22 potvarkyje Nr. 319v nurodoma, kad žemės sklype paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti lauko keliu. MinėtÄ Â Å¾emės sklypÄ su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis bei 0,34 ha servitutu, lygiomis dalimis 1997-02-12 paveldėjo A. Ž., E. B., P. Ž. ir Z. Ž. (1t., b.l. 34-36, 46-49). Tai, kad atsakovų sklype yra įregistruotas 0,34 ha servitutas Å¡alys neginčija, be to, tai matyti ir iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų, tačiau jame vieÅ¡pataujantys daiktai nenurodyti (1 t., b.l. 47-49, 2 t., b.l. 168).

Kadangi servituto turėtojas nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl ieÅ¡kovai, pageidaujantys, kad jų teisių įgyvendinimui bÅ«tų taikomas nustatytas servitutas, turi įrodyti, kad jie turi teisę į šį servitutÄ , t.y., kad servitutas nustatytas jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudai arba yra aplinkybės pagrindžiančios naujo servituto nustatymo galimybę. IeÅ¡kovai teigia, kad dėl administracinių procedÅ«rų neužbaigtumo nebuvo nustatyta servitutinio kelio vieta ir kryptis.

Be to, nurodo, jog ginčo kelias yra vienintelis, kuriuo galima patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir Å¡i aplinkybė neginčijamais įrodymais nepaneigta. Atsakovai nesutinka su praÅ¡oma nustatyti servitutinio kelio vieta ir kryptimi ir nurodo, kad servituto nustatymo metu ieÅ¡kovų nurodomo kelio nebuvo, nes atlikus melioracijos darbus jis neiÅ¡liko, o privažiavimas prie ieÅ¡kovų sklypo buvo naujai suprojektuotas ir patvirtintas Utenos Apskrities virÅ¡ininko 2000-05-31 įsakymu Nr. 10-08-802000 m..

Sprendžiant klausimÄ ar servitutas buvo nustatytas ieÅ¡kovų bei atsakovų gretimų sklypų savininkams, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsakovams priklausančiame žemės sklype yra ar yra buvę kelių (takų). IÅ¡ byloje esančio Utenos rajono LeliÅ«nų kolÅ«kio 1988 m. plano matyti, kad minėtu metu atsakovams priklausančiame žemės sklype buvo pažymėtas kelias aplink O. Ž. sodybÄ bei link sklypo, pažymėto Nr.25, kuriame jis ir baigėsi (3 t., b.l.28). IÅ¡ 1997-02-11 žemės sklypo laikinojo plano matyti, kad atsakovų žemės sklype kelio tęsinio iki sklypo ribos ar jo atÅ¡akos į kairę, taip pat nėra (1t., b.l. 47-51, 2t., b.l. 169).

Tai, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype naujų kelių nereikia ir jie neprojektuojami, nurodoma ir žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti 1992-03-02 akte. Tačiau iÅ¡ Utenos rajono žemės naudojimo žemėlapio, sudaryto 1978 m. iÅ¡traukos matyti, kad minėtu metu per atsakovams Å¡iuo metu priklausantį žemės sklypÄ , ėjo kelias (2 t., b.l. 96-98). Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pripažino, kad LeliÅ«nų kolÅ«kio teritorijoje vyko žemės sausinimo darbai ir atsakovų kaimynų sodybos neiÅ¡liko, todėl teismo iÅ¡vada, kad atkuriant O.

Ž. nuosavybės teises į žemę, kelias į Anykščių raj., ėjęs per Å¡iuo metu atsakovų žemės sklypÄ neiÅ¡liko, nepaneigtas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo nebuvo anksčiau. Tai, kad kelias neiÅ¡liko, iÅ¡ dalies patvirtina 1997-02-11 žemės sklypo laikinasis planas, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovų žemės sklype kelias baigiasi ir neturi tęsinio bei VÄ® Registrų centras pateikti gretimų sklypų savininkų S. Å ., J. V. sklypų planai, patvirtinantys, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype kelio tęsinio ar jo atÅ¡akos, posÅ«kio į kairę nėra (1 t., b.l. 47-51, 2 t., b.l. 126, 169, 192).

Apeliantas taip pat pripažįsta, kad po melioracijos nelikus vienkiemių, ginčytina kelio atkarpa buvo praradusi aktualumÄ , tačiau, teigia, kad konstatuoti, jog 1992-1993 m. m. kelio atkarpos nebuvo, negalima, o LeliÅ«nų kolÅ«kio planas yra tik informacinio pobÅ«džio, nes jo originalas neiÅ¡likęs. Tačiau iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad vadovaujantis minėtu planu buvo atkuriamos nuosavybės teisės savininkams, todėl teismas pagrįstai 1988 m. paruoÅ¡tÄ LeliÅ«nų kolÅ«kio planÄ vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ .

Aplinkybę, kad atkuriant nuosavybės teises privažiavimų į gretimus žemės sklypus nebuvo, patvirtina ir Utenos Apskrities viršininko 2000-05-31 įsakymas Nr. 10-08-80, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas ir į gretimus žemės sklypus suprojektuoti privažiavimai, tame tarpe ir keliai prie ieškovų A.J. K. žemės sklypo (1t., b.l. 203). Iš byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismui teiktų paaiškinimų matyti, kad šis sprendimas nėra įgyvendintas, o žemėtvarkos projekte padaryta klaida ir neteisingai numatytas privažiavimo kelias į sklypus Nr. 73 ir 74 (1 t., b.l. 203, 2 t., b.l. 127, 187).

Teigia, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę O. Ž., preliminariame plane nebuvo nurodytas sklype esamo kelio tęsinys iki sklypo ribos, o jis yra reikalingas privažiavimui į R. M., V. Å ., S. Å ., B. N., A.J. K., A.A.J. P., S. S., L. P. privačius sklypus bei į likusį laisvos valstybinės žemės plotÄ (2 t., b.l.93). Nurodyti trečiojo asmens teiginiai nepaneigti, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai neturi tinkamo privažiavimo prie savo žemės sklypų ir į juos gali patekti per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ .

Nors atkuriant nuosavybę O. Ž. grÄ Å¾inamo žemės sklypo planas nebuvo paruoÅ¡tas, tačiau iš žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti vietos apžiÅ«rėjimo 1992-03-02 akto, jo priedų matyti, kad sklype, į kurį 1992-12-30 sprendimu buvo atkurta nuosavybė, nurodomi 0,34 ha keliai, kurių plotas ir vėliau nesikeitė. Kadangi servitutu yra nustatoma asmens teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl atsakovų valdomam sklypui nustatytas 0,34 ha servitutas turėjo tarnauti kitiems asmenims, o ne jo savininkei (CK 4.111 str. 1 d.).

Ä®vertintina aplinkybė, kad ieÅ¡kovų ir aukščiau paminėtų asmenų žemės sklypai, O. Ž. nustatant servitutÄ , nebuvo suprojektuoti, naudojami bei grÄ Å¾inti nuosavybėn, todėl jų sklypų atžvilgiu servitutas konkrečiai negalėjo bÅ«ti nurodytas, tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad minėtų asmenų galimybės patekti į jiems Å¡iuo metu priklausančius žemės sklypus turi bÅ«ti apribotos ir jie negali naudotis atsakovams nustatytu servitutu. Kadangi atkuriant nuosavybę O.

Ž. nustatyto 0,34 ha servituto vieta ir kryptis nebuvo pažymėti, todėl nagrinėjant bylÄ teismas turėjo nustatyti kokiÄ sklypo dalį užima nustatytas servitutas, ar reikalinga nustatyti naujÄ servitutÄ , nes byloje esantys įrodymai yra skirtingi. IÅ¡ byloje esančių planų matyti, kad ties atsakovų sodyba yra kelio atÅ¡aka į deÅ¡inę. 2006-08-03 aktu, kuriuo konstatuota, kad atsakovo sklype esamų kelių plotas, įskaitant ir suartÄ kelio atkarpÄ Ä¯ A. K. sklypÄ , yra lygi atsakovams nustatytam servituto plotui 0,34 ha, tačiau prie minėto akto pridėtoje kelių iÅ¡sidėstymo schemoje minėto kelio atÅ¡aka į deÅ¡inę nenurodoma, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji nėra įskaityta į servitutinio kelio dydį, nors faktiÅ¡kai Å¡ia atÅ¡aka yra naudojamasi (1t., b.l. 25-26, 59, atsakovo P. Ž. teigimu naudojamas pravažiavimas į miÅ¡kÄ ).

Minėtos aplinkybės nei ieÅ¡kovai, nei tretysis asmuo neneigia. IÅ¡ byloje esančio R. M. 2009-03-11 atliktų vietoje apmatavimų matyti, kad 0,34 ha plotÄ sudaro kelio atÅ¡aka į deÅ¡inę bei kelias iki žemėtvarkos projektuose punktyru žymimos ariamos žemės ir pievos ribos, kuriame nurodoma, jog kelio K1 atkarpa yra 5,5 m. pločio, K2 (į ganyklas) 4 m., privažiavimo į sodybÄ kelias 3,5 m. (2 t., b.l. 124). Z. B. įmonės 2009-02-11 parengtame žemės sklypo plane ir abrise, pagal kurį praÅ¡oma nustatyti servitutinio kelio vietÄ ir kryptį matyti, kad kelio atÅ¡aka į deÅ¡inę yra 4 m. pločio ir užima 0,07 ha, o kelio atkarpa su jo atÅ¡aka į kairę - yra 4 m. pločio ir užima 0,27 ha (2 t., b.l. 91-92).

Pagal LR Vyriausybės 1992-10-22 nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiÅ«ros laikinųjų nurodymų 13 punkto reikalavimus, projektuojant žemėnaudų ribas, kelių trasų ruožai buvo nustatomi pagal faktinį jų sankasos plotį, o projektuojamų kelių plotis turėjo bÅ«ti ne mažesnis nei 4,5 metro. Kaip nurodyta aukščiau pagal Z. B. įmonės 2009-02-11 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir abrisÄ visų Å¡iame sklype esančių kelių plotis yra 4 metrai, ir nors toks projektuojamų kelių plotis neprieÅ¡tarauja Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 57 punkto reikalavimams, tačiau Å¡is faktas prieÅ¡tarauja byloje ieÅ¡kovų pateiktiems įrodymams - duomenims 2006-08-03 akte ir jo priede, specialistų sudarytai schemai, kurioje nurodoma, kad kelio atkarpa einanti nuo įvažiavimo į atsakovų žemės sklypÄ yra 5 m. pločio bei Z.

B. įmonės 2007-01-22 plane nurodytiems kelio iÅ¡matavimams (1 t., b.l. 52). Å ios įmonės 2006-12-08 abrisas bei duomenys apie atsakovų žemės sklype esantį servitutÄ Å¾ymimÄ Â indeksu S-1 nurodo, jog kelio plotis yra 5 m., o jo tęsinys S-2 - 4 m. Minėtas abrisas yra pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje. Kadangi atsakovų žemės sklype esantis kelias yra naudojamas seniai, todėl sprendžiant nustatyto servituto vietÄ ir kryptį minėti kelio iÅ¡matavimai turi įtakos nustatant 0,34 ha servituto pasibaigimo vietÄ , nes abejonių, kad servitutas yra nustatytas kelio deÅ¡inei atÅ¡akai ties sodyba, nėra, kÄ pripažįsta ir atsakovas, tačiau dėl aukščiau paminėtų skirtingų kelio sankasos pločių nustatymo, jo užimamas plotas nėra aiÅ¡kus, ir tuo pačiu nėra aiÅ¡ki servituto pasibaigimo vieta kelio tęsinyje, esančiame atsakovų sklype.

Kaip nurodyta aukščiau, byloje nepaneigta, kad ieÅ¡kovams ir kitiems gretimų sklypų savininkams yra reikalingas pravažiavimas į jiems priklausančius žemės sklypus. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudyt. S. S., J. J., A. P. (3 t., b.l. 70-73). MinėtÄ faktÄ iÅ¡ dalies apeliacinės instancijos teisme pripažįsta ir atsakovas. Kadangi 1993 m. nebuvo pakankamai duomenų apie grÄ Å¾intinus žemės sklypus, jų plotus, todėl ši aplinkybė galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ priežasčių jog atkuriant O.

Ž. nuosavybę nebuvo pilnai atliktos administracinės procedūros ir tinkamai nustatytas servitutas gretimiems sklypams. Įvertinus, jog kelias pravažiavimui yra reikalingas ieškovams, nes teismui nepateikta duomenų, jog jiems priklausančiu daiktu galima tinkamai naudotis kitu būdu, teismas konstatuoja, jog ieškovai turi teisę naudotis nustatytu servitutu, esančiu atsakovams priklausančiame sklype. Atsakovas P. Ž. nesutinka, kad per jo žemę eitų kelias ir gretimų sklypų savininkai naudotųsi keliu, tačiau atsakovas neturi pagrindo neleisti ieškovams naudotis nustatytu servitutu.

Kadangi gretimų sklypų savininkai gera valia nesusitarė dėl kelio servituto vietos ir krypties, todėl ginÄÄ privalėjo iÅ¡spręsti teismas, o neužtenkant servitutinio kelio, spręsti klausimÄ dėl naujo servituto nustatymo. CK 4.126 str. nustato, kad servitutas teismo sprendimu nustatomas Å¡alims nesutarus, jei nenustačius servituto nebus įmanoma normaliomis sÄ lygomis pagal paskirtį naudoti vieÅ¡pataujančio daikto. Spręsdamas servituto nustatymo klausimÄ bÅ«tina siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendimų galimybę. LR Aukščiausiasis Teismas 2008-10-13 nutartimi konstatavo, kad Utenos rajono valdybos 1993 m. kovo 22 d. potvarkiu nustatyto servitutinio kelio vieta ir kryptis dėl administracinių procedÅ«rų neužbaigtumo nebuvo nustatyta, todėl tokio kelio (tako) vietÄ ir kryptį turi teisę parinkti tarnaujančiojo daikto savininkas vadovaudamasis CK 4.121 straipsniu.

Kai kelio servitutu nenustatyta kelio (tako) vieta ir kryptis minėtas straipsnis reglamentuoja kelis įgyvendinimo bÅ«dus, t.y., kad suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku); jei jo nėra - anksčiau buvusiu keliu (taku), jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vietÄ ir kryptį turi teisę parinkti daikto (tarnaujančio) savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Minėta teismo nutartimi konstatuota, kad kilus ginčui dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, teismo vaidmuo turi bÅ«ti aktyvus renkant ir tiriant įrodymus, o Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos iniciatyva parengtas projektas bÅ«tų priimtinas tik tuo atveju, jeigu tarnaujančiojo daikto savininko siÅ«lymai dėl servitutinio kelio vietos bei krypties bÅ«tų pripažinti neatitinkančiais labiausiai kelio reikalavimus užtikrinančios jo vietos ir krypties principų.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas ieÅ¡kovų reikalavimus teismas nebuvo aktyvus, nes P. Ž. nepaneigus teiginių, jog ieÅ¡kovai neturi privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, nepasiÅ«lė atsakovams pateikti savo pasiÅ«lymų dėl servitutinio kelio vietos ir krypties, kuris bÅ«tų pagrindu vertinti ar jie atitinka labiausiai kelio reikalavimus atitinkančio jo vietÄ ir kryptį principus ir tik tokio siÅ«lymo nepateikus, nustatyti servituto vietÄ ir kryptį pagal byloje esančius duomenis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tokį pasiÅ«lymÄ atsakovas P. Ž. buvo pateikęs Utenos rajono žemėtvarkos skyriui 2007-01-10 (1t., b.l.15-16). IÅ¡ trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų matyti, kad P. Ž. siÅ«lomas servitutinio kelio įrengimas yra praktiÅ¡kai neįgyvendinimas, tačiau kodėl, nėra aiÅ¡ku. Duomenų, kad šį pasiÅ«lymÄ svarstė pirmosios instancijos teismas, duomenų byloje nėra. Aukščiau minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus duomenis bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegijaN u t a r ė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija                                                                                                                    Birutė Jonaitienė                                                                                                                                    Ramunė Čeknienė                                                                                                                                    Birutė Valiulienė