2018-06-12 Nr. BB-3922-1-05-1-02003-2014-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-200-788/2018

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02003-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12.2; 2.1.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,

išteisintojo gynėjui advokatui Sigitui Jasevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto (konteinerių gabenimo platformos „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu) įgijimą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimą ir realizavimą laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su dalimi neatliktos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendį, prie neatliktosios bausmės dalies pridedant dalį subendrintos bausmės, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu R. M. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. M. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Be to, panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. M. pagal BK 64 straipsnio 3 dalį subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendį.

Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo kaltinami, bet išteisinti L. G., V. V., R. J., M. M., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas pagal šiuos kaltinimus:

1.1. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su L. G. ir nenustatytais asmenimis, 2014 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavo pasiūlymą į savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. birželio 7 d. 10.00 val. iki 2014 m. birželio 9 d. 12 val. Olandijoje adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti pagrobtą konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu TCLU704633642U1, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais yra 11 280,45 Eur. 2014 m. birželio 21 d.

R. M. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens buvo pateiktas patikslintas pasiūlymas, kad parduodama minėta platforma už 4000 Eur ir kad ją R. M. turės paimti iš Marijampolės. R. M. suorganizavo minimų pagrobtų transporto priemonių pargabenimą iš Marijampolės į Klaipėdą. 2014 m. birželio 25 d. perdavė minėtą informaciją L. G., šis atitinkamai surado vairuotoją ir vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 26 d. L. G., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, perdavė vilkiko „Renault Magnum“ vairuotojui D.

N. R. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad kontaktuotų su asmeniu, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad vykdytų jo nurodymus, kur nuvykti, ir taip pat davė 4000 Eur minėtiems konteinerių gabenimo platformai ir jūriniam konteineriui įgyti. Vykdydamas susitarimo sąlygas, D. N. gavo trumpąją žinutę iš nenustatyto asmens, kuris naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad sustotų Marijampolėje, prie degalinės „Rotada“, tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kur pagal išankstinį susitarimą su nenustatytu asmeniu laukė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2014 m. birželio 26 d. nuo 15 iki 16 val. palydėjo D. N. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, į Marijampolėje esančią apleistą fermą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, ten D. N., nesuvokdamas L. G. nusikalstamų veikų pobūdžio, vykdydamas L. G. duotus išankstinius nurodymus, sumokėjo asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 4000 Eur ir, prikabinęs prie minėto vilkiko įgytą konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu Nr. TCLU704633642U1, juos gabeno iš Marijampolės į Klaipėdą, tačiau 2014 m. birželio 26 d., apie 20.15 val., Gargžduose, Gamyklos gatvėje, prie degalinės „Palva“, konteinerių gabenimo platformą „Pacton T3 010“, VIN: (duomenys neskelbtini), ir ant jo pakrautą jūrinį konteinerį Nr. TCLU704633642U1 sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

1.2. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 2014 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, darančio sukčiavimus draudimo srityje, gavo telefonu pasiūlymą neteisėtai Norvegijos Karalystėje įgyti automobilį „Mercedes Benz“ už 33 000 nenustatytos rūšies piniginių vienetų su sąlyga per kelias dienas grąžinti automobilio užvedimo raktą ir dokumentus. R. M. organizavo E. A. nuvykimą į Norvegijos Karalystę ir minimo automobilio parvežimą ir iš ikiteisminiu tyrimu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2014 m. rugsėjo 28 d. į Lietuvos Respubliką pargabentą automobilį „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Norvegijos Karalystės piliečiui M. K. N. A. (M. K. N. A.), kurio vertė su privalomais sumokėti importo mokesčiais yra 11 437,58 Eur. 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 16.10 val., degalinėje „Statoil“, adresu Vilniaus pl. 1A, Klaipėda, R. M. nusikalstamu būdu gautą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė realizuoti už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą M. M. ir R. J., nesuvokusiems R. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio. Automobilis, M. M. ir R. J. nepavykus jo realizuoti, buvo grąžintas R. M., šis jį realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui. Norvegijos Karalystėje policijai buvo pranešta, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. 18.30 val. iki 2014 m. spalio 16 d. 23 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Oslas, Norvegijos Karalystė, minėtas automobilis buvo pavogtas. 2014 m. spalio 17 d. buvo paskelbta automobilio „Mercedes Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška.

II. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Išteisindamas R. M. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto (konteinerių gabenimo platformos ir jūrinio konteinerio) įgijimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai svarių įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl to, ar R. M. veiksmuose yra bendrininkavimo neteisėtai įgyjant žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą požymių, o nepašalintos abejonės pagal nekaltumo prezumpcijos principą aiškintinos kaltinamojo naudai. Išteisindamas R. M. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo ir realizavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. M. kaltė nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodo, kad:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas R. M. dėl automobilio „Mercedes Benz“ įgijimo ir realizavimo, neįvertino visų proceso metu surinktų byloje reikšmingų įrodymų, įrodymus vertino selektyviai, o ne kaip visumą, priimtame nuosprendyje neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje.

3.2. Darydamas išvadą dėl R. M. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos duomenų, gautų atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, jokių tokio sprendimo motyvų priimtame nuosprendyje nenurodė. Kasatoriaus nuomone, šie duomenys yra itin reikšmingi, nes atskleidžia paties kaltininko psichinį santykį su tuo metu jo atliekama veika.

3.3. Iš 2014 m. balandžio 14 d. pokalbio (Nr. 373) turinio matyti, kad nenustatytas asmuo ir R. M. kalbasi apie bendravimą telefonu, nenustatytas asmuo įspėja R. M. nesakyti telefono numerio, kad niekas negalėtų klausytis jų pokalbių, taip pat pokalbio metu R. M. priekaištauja nenustatytam asmeniui, kad šio žmonės negerai pasielgė, nes iš jo paėmė ir automobilį, ir pinigus. Pokalbio duomenis patvirtinta kiti byloje surinkti įrodymai, pagal kuriuos 2014 m. sausio 30 d. dėl R. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto automobilio „VW Passat“ įgijimo, jo metu buvo paimtas pats automobilis, pas V. V. ir R. M. rasti pinigai.

3.4. 2014 m. balandžio 15 d. pokalbio (Nr. 6702) metu nenustatytas asmuo siūlo R. M. automobilį „Mercedes“, o šis teiraujasi, ar šio automobilio raktą reikia grąžinti, į tai nenustatytas asmuo atsako, kad visus raktus reikia grąžinti. 2014 m. balandžio 17 d. nenustatytas asmuo aiškiai pasako R. M., kad rakto grąžinimas yra būtina nenustatyto asmens siūlomų pirkti automobilių sąlyga, o R. M. su ja sutinka.

3.5. Iš 2014 m. rugsėjo 24–30 d. pokalbių (Nr. 9380, 9452, 9460, 9473, 9566), vykusių tarp R. M. ir nenustatyto asmens, matyti, kad nenustatytas asmuo siūlo R. M. pirkti automobilį „Mercedes“, jie tariasi dėl kainos, o vėliau bendrauja dėl to, ar R. M. draugas E. A. grįžo, dar vėliau įvykusio pokalbio (Nr. 9681) metu R. M. priekaištauja nenustatytam asmeniui, kad šis pardavė ne tą automobilį, dėl kurio tarėsi, į tai nenustatytas asmuo atsako, kad kitą kartą duos R. M. automobilį savo sąskaita, ir prašo ką nors padaryti su jam perduotu automobiliu bei atsiųsti jam raktus, o R. M. su tuo sutinka. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas visai nevertino R. M. pokalbio žodžių, kuriais jis sutinka atsiųsti raktus po automobilio įgijimo. Svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, jog iš karto po pokalbio su nenustatytu asmeniu, kurio metu sutarta dėl automobilio kainos, R. M. užsakė kelto bilietą E. A. ir jo automobiliui. Kasatoriaus manymu, aplinkybė, kad R. M. sutiko grąžinti automobilio raktą, rodo, jog jis žinojo ir suprato, kad su automobiliu bus įvykdyta sukčiavimo draudimo srityje veika. Pokalbių duomenis patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad apie automobilio vagystę Norvegijos policijai buvo pranešta tik 2014 m. spalio 17 d., t. y. po to, kai nenustatytas asmuo 2014 m. spalio 10 d. pokalbio (Nr. 217) metu pranešė R. M., kad raktą gavo. Kasatorius pažymi, kad nei pokalbio Nr. 9681, nei kitų pokalbių metu nėra užfiksuoti duomenys, kurie patvirtintų R. M. versiją, esą nenustatytas asmuo prašė atsiųsti ne automobilio „Mercedes“ raktą, o kitą raktą, kurį nenustatytas asmuo paliko automobilyje.

3.6. Kasatoriaus manymu, tai, kad R. M. žinojo, jog automobilis „Mercedes“ gautas nusikalstamu būdu, rodo šio pokalbiai su nenustatytu asmeniu. 2014 m. spalio 8 d. pokalbio (Nr. 10457) metu nenustatytas asmuo priekaištauja R. M., kad šis neatsiunčia automobilio rakto, nurodo, kad turi problemų su automobilio savininku, kuris ketina kreiptis į policiją, o į tai R. M. liepia atsakyti, kad automobilis yra Lietuvoje. Iš to darytina išvada, kad šio automobilio raktas taip pat buvo Lietuvoje. Kasatorius pažymi, kad šio pokalbio metu R. M. pasakyti žodžiai prieštarauja jo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, taip pat šie ikiteisminio metu duoti parodymai prieštarauja kitų nuteistųjų R. J., M. M. parodymams apie pamirštą perduoti raktą. Be to, šio pokalbio metu nenustatytas asmuo patvirtinta, kad automobilis jam nereikalingas, reikalingas tik raktas, kad jis nežino, ką daryti su draudimu, jei raktas nebus grąžintas.

3.7. Kasatorius nurodo, kad, darydamas išvadą dėl R. M. kaltumo neįrodytumo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo metu gautų duomenų apie R. M. pokalbius su kitais nuteistaisiais – R. J. ir M. M. 2014 m. rugsėjo 29 d. pokalbio (Nr. 9590) metu R. M. ir R. J. užmaskuotai susitaria dėl automobilio rakto grąžinimo. Iš 2014 m. spalio 3 d. pokalbių (Nr. 9878, 9900) turinio matyti, kad R. J. teiraujasi, ar gali išvežti automobilį į Latviją, o R. M. atsako, kad problemų neturėtų kilti. Pokalbių turinys atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, pagal kuriuos automobilis pavogtu pripažintas tik 2014 m. spalio 17 d., todėl R. M. atsakymas rodo, kad jam buvo žinomos automobilio įgijimo aplinkybės. Iš 2014 m. spalio 5 d. R. M. pokalbių (Nr. 10007, 10011, 10037, 10073) su nenustatytu asmeniu, R. J., M. M. matyti, kad yra užslėpta forma bendraujama dėl automobilio rakto grąžinimo, tariamasi, kaip greičiau jį grąžinti. Iš 2014 m. spalio 5 d. vakare įvykusio pokalbio tarp R. M., nenustato asmens ir trečiojo asmens, kuris reikalauja grąžinti automobilio raktą, matyti, kad vyksta įtemptas aiškinimasis, kaip grąžinti raktą, trečiajam asmeniui žadama raktą kuo greičiau grąžinti jo adresu, o šis atsisako tai daryti. Aplinkybė, jog trečiasis į pokalbį įsitraukęs asmuo nenori, kad raktas būtų siunčiamas jo adresu, rodo, kad pokalbio dalyviai supranta dalyvaujantys nusikalstamoje veikloje. 2014 m. spalio 6–7 d. pokalbių (Nr. 10140, 10196, 10223) tarp R. M. ir R. J. metu užmaskuota forma bendraujama dėl vėlavimo grąžinant automobilio raktus. 2014 m. spalio 7 d. pokalbio (Nr. 10260) tarp R. M. ir R. J. metu tampa akivaizdu, kad kalbama būtent apie automobilio, kuris išvežtas į Latviją, raktą, nes šio pokalbio metu R. J. tiesiogiai ištaria tokius žodžius. Iš šio pakalbio turinio taip pat matyti, kad R. M. piktinasi R. J. veiksmais, aiškina šiam, kad nenustatytas asmuo gali būti įduotas policijai, kad vėliau bus įduotas ir jis. Iš to darytina išvada, kad R. M. suvokia savo veikų nusikalstamą pobūdį, bijo galimos baudžiamosios atsakomybės.

3.8. Iš 2014 m. spalio 9, 10 d. pokalbių ir trumpųjų žinučių (Nr. 70, 217) tarp R. M. ir nenustatyto asmens matyti, kad R. M. informuoja nenustatytą asmenį, kad automobilio raktą išsiuntė, o šis – kad raktą gavo. 2014 m. spalio 9 d. pokalbio tarp R. M. ir nenustatyto asmens metu nenustatytas asmuo siūlo R. M. kitą automobilį, įspėja, kad negalima taip ilgai delsti išsiųsti raktų. Iš to darytina išvada, kad rakto, apie kurį kalba apeliacinės instancijos teismo neįvertintų pokalbių dalyviai, gavimu buvo suinteresuotas būtent nenustatytas asmuo, o ne D. R., kaip parodė R. J. ir R. M.

3.9. Kasatorius pažymi, kad BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku gali būti ne tik pagrobtas turtas, bet ir turtas, kurį ketinama panaudoti sukčiaujant. Išvadą, kad bus daromas sukčiavimas draudimo srityje, akivaizdžiai patvirtinta R. M. ir nenustatyto asmens 2014 m. lapkričio 6 d. pokalbio (Nr. 3003) turinys.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas bei jų pakankamumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-598-489/2015, 2K-362-942/2015, 2K-436-489/2016, 2K-172-942/2016, 2K-213-648/2017). Prokuroro kasaciniame skunde detaliai atkartojamas byloje esančių telefoninių pokalbių turinys ir pateikiamas jų interpretavimas, kritikuojamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Ši kasacinio skundo dalis nagrinėtina tik tiek, kiek ji pagrindžia BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

6. Nors prokuroras kasaciniame skunde prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau realiai skunde ginčijama tik ta nuosprendžio dalis, kuria R. M. išteisintas pagal kaltinimus dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto, t. y. automobilio „Mercedes Benz“, įgijimo ir realizavimo. Išteisinimas pagal kaltinimus dėl didelės vertės konteinerių gabenimo platformos „Pacton T3 010“ su jūriniu konteineriu įgijimo kasaciniame skunde neginčijamas. Taigi byla kasacinės instancijos teisme nagrinėtina tik ta apimtimi, kiek ji yra susijusi su automobilio „Mercedes Benz“ įgijimu ir realizavimu.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Taigi būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 2 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka valstybiniam kaltintojui.

8. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, jog R. M. žinojimas apie įgyto ir realizuoto didelės vertės turto nusikalstamą kilmę nėra įrodytas neginčijamais įrodymais, bet vertintinas tik kaip spėjimas ar prielaida, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti spėjimu ar prielaidomis draudžia baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis ir kt.). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.

9. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo išvadas dėl R. M. kaltės neįrodytumo grindė nustatytomis ir neginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis, jog automobilis „Mercedes Benz“ buvo įgytas Norvegijoje, kartu su automobiliu buvo perduoti automobilio raktelis, dokumentai; automobilio spynelė nebuvo apgadinta; šio automobilio vagystė Norvegijoje, pagal savininko pranešimą policijai, įvykdyta nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 16 d., o šios transporto priemonės paieška paskelbta tik 2014 m. spalio 17 d., tuo tarpu R. M. įsigijo šį automobilį 2014 m. rugsėjo 28 d., taigi dar prieš savininko nurodytą jo vagystės datą; pargabenimo iš Norvegijos į Lietuvą metu automobilis nebuvo ieškomas kaip pagrobtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepaneigia ir R. M. versijos, kad automobilis, kai nepavyko jo realizuoti, buvo grąžintas iš Norvegijos atvykusiam tarpininkui.

10. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia prokuroras, tai, jog apeliacinės instancijos teismas detaliai neišdėstė byloje esančių R. M. telefoninių pokalbių įrašų turinio, nereiškia, kad jis šių duomenų nevertino. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad Norvegijoje esantis rusakalbis asmuo, besinaudojantis L. F. K. (L. F. K.) vardu registruotu telefono numeriu, R. M. pasiūlė įsigyti automobilį „Mercedes Benz“; jie tarėsi dėl kainos, jo gabenimo, taip pat ir dėl to, kad automobilio raktelis pagal susitarimą su šiuo asmeniu turėjo būti išsiųstas atgal į Norvegiją. Šį automobilį įsigijęs R. M. buvo spaudžiamas kuo greičiau grąžinti raktelį į Norvegiją, ir tai padarius automobilio savininkai (M. K. N. A. ir jo žmona T. E. M. A.-E.) pranešė apie automobilio vagystę, tikėtina, siekdami neteisėtai gauti draudimo išmoką. Šie duomenys neabejotinai buvo žinomi apeliacinės instancijos teismui, tačiau teismas nepripažino jų įrodančiais R. M. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, būtent jo žinojimą, kad jis įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą. Iš prokuroro kasacinio skundo turinio matyti, kad ginčijamas būtent iš anksto sutarto automobilio raktelio grąžinimo tarpininkui vertinimas ir įrodomoji reikšmė. Ši aplinkybė, anot prokuroro, paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl R. M. kaltės neįrodytumo.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad įsigyto automobilio raktelio iš anksto sutartas grąžinimas pardavėjui ir vėlesnis savininko pranešimas apie padarytą automobilio vagystę kelia pagrįstą įtarimą, jog tokio automobilio įgijėjas dalyvauja sukčiavimo schemoje imituojant draudžiamąjį įvykį. Pagal kaltinamąjį aktą ir teismų nustatytas aplinkybes, automobilis „Mercedes Benz“ buvo parduotas ir pergabentas į Lietuvą prieš kelias savaites iki pranešimo apie vagystę. Iš kai kurių užfiksuotų R. M. pokalbių fragmentų galima įtarti, kad jis žinojo, jog automobilio savininkas iš tiesų Norvegijoje planuoja pranešti apie automobilio vagystę ir būtent todėl jam reikalingas automobilio raktelis. Kita vertus, iš bylos aplinkybių matyti, kad automobilis buvo perleistas ir pergabentas į Lietuvą su savininko žinia ir R. M. tai žinojo. Tai paneigia galimybę daryti išvadą, kad R. M. įgijo vogtą automobilį. Todėl, kaip galima suprasti iš prokuroro kasacinio skundo, kaltinimas nusikalstamą turto kilmę (pirminį jo gavimo būdą) kildina ne iš jo pagrobimo, kuris, tikėtina, imituotas, bet iš Norvegijoje vykdyto sukčiavimo draudimo srityje melagingai pranešant apie automobilio vagystę. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio automobilio įgijimas realizuoti su savininko žinia teisiškai vertintinas kaip padėjimas sukčiauti (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-42-788/2015), tačiau bendrininkavimas su sukčiavimą vykdančiais asmenimis šioje byloje nebuvo įrodinėjamas, o atitinkami kaltinimai R. M. nepareikšti.

12. Prokuroras kasaciniame skunde argumentuoja, kad automobilis, kuris perleidžiamas įgijėjui tam, kad vėliau būtų galima melagingai pranešti apie jo vagystę ir neteisėtai gauti draudimo išmoką, vis dėlto atitinka nusikalstamu būdu gauto turto sąvoką. Tačiau, norint pagrįsti tokią poziciją, būtina įrodyti, kad Norvegijoje iš tikrųjų buvo vykdomas sukčiavimas ir kad, pardavę automobilį, apie kurio vagystę vėliau pranešta, sukčiavimą vykdantys asmenys neteisėtai gavo atitinkamą naudą. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai trūksta įrodymų Norvegijoje vykdyto sukčiavimo faktams patvirtinti, šios aplinkybės grindžiamos prielaidomis. Asmuo, bendravęs su R. M. dėl automobilio įgijimo ir raktelio grąžinimo iš L. F. K. priklausančio telefono numerio, nenustatytas. Nenustatyta ir reali automobilio pirkimo-pardavimo kaina, taip pat draudimo išmokos suma, kurią, tikėtina, buvo siekiama gauti imituojant draudžiamąjį įvykį. Vykdant Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymus, Norvegijos Karalystės pareigūnų kaip liudytojai buvo apklausti apie automobilio vagystę pranešę savininkai M. K. N. A. ir jo žmona T. E. M. A.-E., taip pat L. F. K., tačiau apklausos rezultatai nei patvirtina, nei paneigia sukčiavimo draudimo srityje faktą (15 t., b. l. 76–113). Pvz., L. F. K. parodė, kad nei R. M., nei automobilio savininkų jis nepažįsta, nežino jokių aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla. Sutuoktiniai automobilio savininkai parodė, kad taip pat nepažįsta nei L. F. K., nei R. M., nežino, kas išvežė automobilį iš Norvegijos, iš draudimo bendrovės draudimo išmokos jie negavo. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad draudimo išmoka buvo išmokėta nukentėjusiam asmeniui ir kad tai patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas (9 t., b. l. 46), tačiau teisėjų kolegija šiame rašte rado priešingą informaciją, t. y. kad SIRENE Norvegijos nacionalinis skyrius pranešė, jog automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje „IF forsikring“, tačiau draudimo išmoka nebuvo pervesta nukentėjusiam asmeniui, ir kad bylą tiria Oslo policija.

13. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas nusikalstamą R. M. įgyto turto kilmę ir jo žinojimą apie tai grindžia įvykiais, kurių aplinkybės tiksliai nenustatytos. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl R. M. pareikšto kaltinimo tikslumo ir visų BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių įrodytumo. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Ši nuostata ne kartą patvirtinta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas, serija A, Nr. 146, byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 33501/96 byloje Telfner prieš Austriją ir kt.).

14. Iš bylos aplinkybių ir kasaciniame skunde pateiktų argumentų galima daryti išvadą, kad R. M. dalyvavo abejotino teisėtumo veikloje įgyjant ir realizuojant transporto priemones, bijojo teisinės atsakomybės už savo veiksmus, tačiau visiems būtiniems jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiams įrodyti nesurinkta pakankamai duomenų.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir motyvuodamas savo išvadas, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai) nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas