2015-10-22 Nr. AB-20492-3-61-3-01721-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2031-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Pakruojo rajono apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui dėl teisėjo atlyginimo dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. K. (toliau – pareiškėja) 2013 m. gegužės 24 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė iš Pakruojo rajono apylinkės teismo priteisti pareiškėjai neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2009 metų sausio–liepos 9 d. laikotarpį (5 751, 20 Lt); iš Šiaulių apylinkės teismo (iki 2012 m. gruodžio 31 d. – Šiaulių miesto apylinkės teismas) priteisti pareiškėjai neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2009 metų liepos–2013 metų kovo mėn. laikotarpį (7 573, 02 Lt) (b. l. 1–3).

Paaiškino, kad nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 metų liepos 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme dirbo teisėja, o nuo 2009 m. liepos 10 d. iki skundo padavimo Šiaulių apylinkės teisme dirba teisėja. Vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarimu. Pareiškėja, vykdydama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, Pakruojo rajono apylinkės teisme 2009 metais sausio–liepos mėnesiais poilsio ir švenčių dienomis dirbo 8 dienas (64 valandas): 2009 m. sausio mėnesį – 1 dieną 8 val., 2009 m. vasario mėnesį – 1 dieną 8 val., 2009 m. kovo mėnesį – 2 dienas 16 val., 2009 m. balandžio mėnesį – 1 dieną 8 val., 2009 m. gegužės mėnesį – 2 dienas 16 valandų, 2009 m. liepos mėnesį – 1 dieną 8 val.

Už šį darbą poilsio ir švenčių dienomis Pakruojo rajono apylinkės teismas neatlygino, nekompensavo dirbto laiko, suteikdamas kitą laisvą nuo darbo dieną ar pridėdamas dirbtą laiką prie eilinių atostogų. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. išduota pažyma dėl duomenų apie budėjimą ir darbo užmokestį Nr. S-1789 patvirtina, kad 2009 metais sausio mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 387,84 Lt, darbo valandos – 48,48 Lt, ji dirbo 8 valandas (48,48 Lt x 8) – 387,84 Lt; vasario mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 387,84 Lt, darbo valandos – 48,86 Lt, ji dirbo 8 valandas (48,86 Lt x 8) – 390,88 Lt; kovo mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 369,36 Lt, darbo valandos – 46,04 Lt, ji dirbo 16 valandų (46,04 Lt x 16) – 736,64 Lt; balandžio mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 369,36 Lt, darbo valandos – 46,04 Lt, ji dirbo 8 valandas (46,04 Lt x 8) – 368,32 Lt; gegužės mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 341,55 Lt, darbo valandos – 42,69 Lt, ji dirbo 16 valandų (42,69 Lt x 16) – 683,04 Lt; liepos mėnesio vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 310,50 Lt, darbo valandos – 38,61 Lt, ji dirbo 8 valandas (38, 61 Lt x 8 ) – 308,88 Lt.

Tokiu būdu iš viso 2009 m. sausio–liepos mėnesiais poilsio ir švenčių dienomis Pakruojo rajono apylinkės teisme ji dirbo 8 dienas (64 valandas), už šį darbą teismo pažymoje nurodytas valandinis atlyginimas sudaro 2 875,60 Lt. Ši suma dauginama iš 2, nes už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama ne mažiau dviejų darbuotojo darbo užmokesčių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 str.). Pareiškėjai iš Pakruojo rajono apylinkės teismo, privalančio teisingai apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, priteistina 5 751,20 Lt suma.

Šiaulių apylinkės teisme (iki 2012 m. gruodžio 31 d. – Šiaulių miesto apylinkės teismas), vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, poilsio ir švenčių dienomis, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. pažymą Nr. S-244 (3.27), ji dirbo taip: 2009 m. rugsėjo 5 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,89 Lt; 2009 m. gruodžio 26 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 275,86 Lt; 2010 m. balandžio 24 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 293,70 Lt; 2010 m. liepos 3 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 292,07 Lt; 2010 m. spalio 2 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,63 Lt; 2011 m. sausio 29 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 287,63 Lt; 2011 m. birželio 25 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 288,36 Lt; 2011 m. rugsėjo 4 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,99 Lt; 2012 m. sausio 21 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 290,93 Lt; 2012 m. birželio 9 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 283,43 Lt; 2012 m. spalio 6 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 295,32 Lt; 2013 m. sausio 12 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 296,90 Lt; 2013 m. kovo 16 d., vidutinis dienos darbo užmokestis – 306,80 Lt. Tokiu būdu iš viso 2009 m. liepos mėnesio–2013 m. kovo mėnesio laikotarpyje poilsio ir švenčių dienomis Šiaulių apylinkės teisme ji dirbo 13 dienų (104 valandas), už šį darbą teismo pažymoje nurodytas atlyginimas sudaro 3 786,51 Lt. Ši suma dauginama iš 2 (DK 194 str.). Pareiškėjai iš Šiaulių apylinkės teismo, privalančio teisingai apmokėti už darbą poilsio ir švenčių dienomis, priteistina 7 573,02 Lt suma.

Pareiškėjos teigimu, atsakovų veiksmai yra tęstinio pobūdžio, tarp teisėjų pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe tai, kad nuo 2009 metų kiekvienais metais pavedama Lietuvos Respublikos teismų administracijoms pateikti Nacionalinei teismų administracijai pasiūlymus dėl teisėjų darbo poilsio ir švenčių dienomis užmokesčio (kompensavimo), tačiau šis klausimas iki šiol neišspręstas, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam BPK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama, ir iš to kylančius teisėtus lūkesčius, kad už šį darbą bus teisingai atlyginta, mano, kad skundo (prašymo) padavimo teismui termino nepraleido. Jeigu teismas būtų kitokios nuomonės, prie skundo (prašymo) prideda prašymą dėl praleisto termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo (b. l. 4).

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovu byloje laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (b. l. 85–86).

Pareiškėja 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą (b. l. 98), kuriame nurodė, kad palaiko savo skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Skundą tenkinti prašė atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. nutarimus (kad teisėjų atlyginimo įstatymo priede numatyti koeficientai (apylinkių teismų teisėjams – 14,2) nuo 2009 m. gegužės mėnesio buvo sumažinti neteisėtai ir kad DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 redakcija) prieštaravo, o DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 1 daliai). Už darbo laiką Pakruojo rajono apylinkės teisme vietoje skunde prašytų priteisti 5 751,20 Lt prašė priteisti 7 756,75 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o už laikotarpį Šiaulių apylinkės teisme vietoje prašytų priteisti 7 573,02 Lt prašė priteisti 9 110,52 Lt, iš viso – 16 867,27 Lt. Šį skirtumą apskaičiavo pagal bazinį atlygį 450 Lt x 14,2 (koeficiento) ir prie gautos sumos pridėjo priedą už ištarnautus valstybei metus, gautą sumą padalino iš tą mėnesį esančių darbo dienų skaičiaus. 2009 m. priedas už ištarnautus metus sudarė 15 procentų atlyginimo sumos, o nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio – 18 procentų atlyginimo sumos. Gautame iš Pakruojo rajono apylinkės teismo atsiliepime be jokio pagrindo neteisingai nurodyta, kad visomis poilsio ir švenčių dienomis ji budėjo namuose. Teismas tokio savo atsiliepimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Kad tokia nuomonė neteisinga, matyti iš kitos teismo teisėjos pasirašytos pažymos apie vidutinio atlyginimo už budėjimą apskaičiavimą pareiškėjai. Tiesiog teisme nebuvo vedama jokia apskaita apie teisėjų budėjimą. Tokių budėjimų, kad teisėjas bent vieną kartą nebūtų kviečiamas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų per savaitgalinius budėjimus, nebuvo.

Teismo posėdyje pareiškėja patikslino reikalavimus ir prašė už darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginimą skaičiuoti pagal pareiškėjos realiai gautą atlyginimą (pagal pirminį skundą), o ne pagal pareiškėjos pateiktus apskaičiavimus, kokį atlyginimą pareiškėja turėtų gauti po Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo paskelbimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko (b. l. 15–17).

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013. Teigė, kad dėl to, jog pareiškėja į teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 20 d., tačiau prašo priteisti 2009–2013 metais nesumokėtą atlyginimo dalį, akivaizdu, kad ji praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėtų ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 str. 1 d.). Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo nurodytos priežastys nėra teisiškai svarbios, todėl jis netenkintinas. Taip pat DK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjos reikalavimas pažeidžia ir šią nuostatą, kadangi ji prašo priteisti sumą už ilgesnį laikotarpį. Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio l dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Teisėjams turi būti teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis tik tada, kai jie privalo vykdyti BPK, CPK ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas po darbo valandų. Šiuo atveju prie skundo pridėtų įrodymų nepakanka teigti, kad pareiškėjos darbas švenčių ir poilsio dienomis buvo organizuojamas atitinkamo teismo pirmininko sprendimu.

Šiaulių apylinkės teismas atsiliepime į skundą (b. l. 19–21, 75–77) paaiškino, kad Teisėjų taryba 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. l3P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuriuo nustatė Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos išmokamos metų pabaigoje vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką.

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK ir kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką.

Iki šios dienos teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas tvarka nebuvo pakeista. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nustato atlyginimą už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, tačiau šis teisinis reguliavimas leidžia teisėjams, dirbusiems viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, iš viso nemokėti už darbą, jei atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti.

Teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šiaulių apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Teisėjams atlyginimai yra skaičiuojami vadovaujantis 2008 m. lapkričio 6 d. priimtu Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriuo nustatyta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šiaulių apylinkės teismas sumokėti pareiškėjai už 2009–2013 metais dirbtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas neturėjo ir neturi galimybės, kadangi Šiaulių apylinkės teismui skirti 2009–2013 metais biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, nustatyti 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose, buvo ir šiuo metu yra nepakankami.

Todėl nesant pakankamai lėšų tokios išmokos negalimos, kaip ir nustatyta Teisėjų atlyginimų įstatyme.

Pakruojo rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo nesutiko (b. l. 23–24, 69–70).

Paaiškino, kad E. K. (M.) Pakruojo rajono apylinkės teisme teisėja dirbo nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 10 d. Rėmėsi Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771, įsigaliojusio nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) 6 straipsnio l dalimi ir 2 dalimi, Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2), kuriuo buvo patvirtintas Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas, Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-45 patvirtinto Teisėjų viršvalandinio darbo, budėjimo bei darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 10 dalimi, 11 dalimi, 12 dalimi.

Nurodė, kad teisėja E. K. Pakruojo rajono apylinkės teisme, vykdydama BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2009 m. sausio–liepos mėnesiais pagal teisėjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius budėjo namuose 8 dienas (64 valandas). DK 155 straipsnio 2 dalis nustato, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareiškėjai vienkartinė priemoka galėjo būti paskaičiuota tik už 32 val. Pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis nedirbo Pakruojo rajono apylinkės teisme, o tik budėjo namuose, todėl negali būti taikomas DK 194 straipsnis.

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui 2009 m. skirta 670 000 Lt asignavimų. Iš jų 24 000 Lt pagal Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1429 skirta teisėjų darbo užmokesčio daliai padengti. Per metus iš viso darbo užmokesčio priskaičiuota 675 128,74 Lt. Dėl nepakankamo finansavimo teismo darbuotojai 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ėjo nemokamų atostogų ir sutaupė 7 841,31 Lt. Tačiau metų pabaigoje darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė 5 128,74 Lt.

Teisėjų atlyginimo įstatymas, Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas ir Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkės 2009 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-45 nustato, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Kadangi 2009 metų pabaigoje Pakruojo rajono apylinkės teisme darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė 5 128,74 Lt, todėl nė vienam teisėjui nebuvo išmokėta vienkartinė priemoka už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas BPK, CPK bei kituose įstatymuose.

Pareiškėjos prašymas iš atsakovo Pakruojo rajono apylinkės teismo priteisti neišmokėto teisėjos atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis per 2009 m. sausio–liepos 9 d. laikotarpį yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai 1 384,26 Eur atlyginimo kompensaciją, kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė aktualų teisinį reguliavimą. Pareiškėja skundą padavė 2013 m. gegužės 24 d., skundą išsiuntė 2013 m. gegužės 22 d., todėl ieškinio senatis, skaičiuojant trejus metus atgal, apima laikotarpį iki 2010 m. gegužės 22 d., taigi nuo sužinojimo apie pažeistą teisę, t. y. nuo 2011 m. vasario 14 d. ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pasisakė dėl Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies neatitikties Konstitucijai, padaryta išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, nes tik tuomet pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

Pakruojo rajono apylinkės teismas pateikė teismo pirmininko įsakymais patvirtintus teisėjų ir teismo posėdžių sekretorių budėjimo poilsio ir švenčių dienomis 2009 metais grafikus (b. l. 49, 51, 54), teismo pirmininko įsakymus, kuriais nustatomas budėjimo namuose laikas ir tvirtinami grafikai (b. l. 48, 50, 52, 53), ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b. l. 55–61). Pagal šiuos dokumentus pareiškėja (ankstesnė pavardė M.) 2009 m. turėjo budėti sausio 11 d. (sekmadienį), vasario 8 d. (sekmadienį), kovo 1 d. (sekmadienį) ir 22 d. (sekmadienį), balandžio 19 d. (sekmadienį), gegužės 10 d. (sekmadienį) ir 24 d. (sekmadienį), liepos 4 d. (šeštadienį) ir 12 d. (sekmadienį), rugpjūčio 2 d. (sekmadienį), rugsėjo 6 d. (sekmadienį). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėja budėjo 2009 m. sausio 11 d. 8 val. namuose, vasario 8 d. 8 val. namuose, kovo 1 d. ir 29 d., iš viso 16 val. namuose, balandžio 19 d. 8 val. namuose, gegužės mėnesį 10 d. ir 24 d., iš viso 16 val. namuose, liepos 4 d. 8 val. namuose. Įsakymuose, kuriais tvirtinami grafikai, nurodyta, kad budėti namuose poilsio ir švenčių dienomis reikia nuo 8 val. iki 16 val., t. y. po 8 val.

Nagrinėjamu atveju darbo laiko trukmė, kaip tai nurodyta DK 144 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pareiškėjai budint namuose, nebuvo viršyta. Atsižvelgiant į DK 155 straipsnio 2 dalį ir 193 straipsnį laikoma, kad pareiškėja poilsio dienomis dirbo po 4 val., už kurias turi būti sumokėta 1,5 vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, už budėjimus Pakruojo rajono apylinkės teisme mokėtina kompensacija apskaičiuota taip: už 2009 m. sausio 11 d. už 4 val. po 48,48 Lt – gaunami 193,92 Lt; už 2009 m. vasario 8 d. už 4 val. po 48,86 Lt – gaunami 195,44 Lt; už 2009 m. kovo 1 d. už 4 val. po 46,04 Lt – gaunami 184,16 Lt; už 2009 m. kovo 22 d. už 4 val. po 46,04 Lt – gaunami 184,16 Lt; už 2009 m. balandžio 19 d. už 4 val. po 46,69 Lt – gaunami 185,52 Lt; už 2009 m. gegužės 10 d. už 4 val. po 42,69 Lt – gaunami 170,76 Lt; už 2009 m. gegužės 24 d. už 4 val. po 42,69 Lt – gaunami 170,76 Lt; už 2009 m. liepos 4 d. už 4 val. po 38,61 Lt – gaunami 154,44 Lt. Iš viso – 1 439,16 Lt, mokėtina 1,5 atlyginimo suma, tai sudaro 2 158,74 Lt.

Šiaulių apylinkės teisme pareiškėja nurodo budėjusi 13 dienų. Pateikti duomenys apie budėjimus (b. l. 46, jame 134 lapai dokumentų). Byloje yra pažyma apie vidutinį darbo užmokestį Nr. S-244(3.27) (b. l. 10). Pagal pareiškėjos skunde nurodytus duomenis ir minėtą pažymą, pareiškėjos nurodytomis dienomis pareiškėja budėjo. Pateiktoje pažymoje nurodytas tai dienai vidutinis darbo užmokestis už visą darbo dieną. Pagal pridėtus dokumentus Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintas teisėjų ir posėdžių sekretorių budėjimo grafikas 2009 m. rugsėjo mėnesiui, pagal jį pareiškėja budėjo 2009 m. gegužės 5 d. (šeštadienį); 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintu grafiku pareiškėjai paskirta budėti 2009 m. gruodžio 26 d. (šeštadienį); 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26 pareiškėjai paskirta budėti 2010 m. balandžio 24 d. (šeštadienį); 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-71 pareiškėjai paskirta budėti 2010 m. spalio 2 d. (šeštadienį); 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-112 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. sausio 29 d. (šeštadienį); 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-52 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. birželio 25 d. (šeštadienį); 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-72 pareiškėjai paskirta budėti 2011 m. rugsėjo 4 d. (sekmadienį); 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-110 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. sausio 21 d. (šeštadienį); 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-48 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. birželio 9 d. (šeštadienį); 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-77 pareiškėjai paskirta budėti 2012 m. spalio 6 d. (šeštadienį); 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-101 pareiškėjai paskirta budėti 2013 m. sausio 12 d. (šeštadienį); 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-51 pareiškėjai paskirta budėti 2013 m. kovo 16 d. (šeštadienį).

Palyginus su Šiaulių apylinkės teismo išduota pažyma (2013 m. gegužės 9 d. Nr. S-244(3.27), nėra duomenų apie budėjimą 2010 m. liepos 3 d., nes nepateiktas nei grafikas, nei darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Taip pat nepilnai pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2010 m. spalio mėnesį, jame nėra pareiškėjos pavardės, tačiau yra patvirtintas grafikas ir pažymoje nurodyta budėjimo data. Visais kitais atvejais pareiškėjos budėjimai patvirtinami darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nurodant, kad ji dirbo 8.15 val. Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, padaryta išvada, kad vienas iš budėjimų (2010 m. liepos 3 d.) yra nepatvirtintas dokumentais, todėl kompensacija už šį budėjimą nepriteisiama. Kitais atvejais priteisiama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. pažymoje nurodytas sumas (už 8 darbo valandas) dalinant per pusę – už 4 val., nes budėjimas vyko namuose, gauta suma dauginama iš koeficiento 1,5. Teismas vadovavosi tuo pačiu teisiniu reguliavimu, kuris nurodytas apskaičiuojant kompensaciją už budėjimus Pakruojo rajono apylinkės teisme. Pareiškėja neneigė, kad ir Šiaulių apylinkės teisme budima buvo namuose. Tokiu būdu už patvirtintus dokumentais budėjimus imant atlyginimą už 4 val., t. y. 1/2 nurodyto pažymoje, gaunama 1 747,22 Lt, tiek priklausytų atlyginimo už budėjimus namuose, tačiau mokama pusantro šio atlyginimo dydžio (DK 193 str.), todėl gaunama 2 620,83 Lt suma.

Iš viso už budėjimus namuose pareiškėjai priklauso atlyginimo kompensacija, kai ji dirbo apylinkės teismo teisėja, 2 620,83 Lt ir 2 158,74 Lt, gaunama 4 779,57 Lt. Konvertavus į eurus, pareiškėjai priteista 1 384,26 Eur suma.

Kaip nepagrįstas atmetamas atsakovo atstovo paaiškinimas, kad turėtų būti apmokama tik už realiai vykdytas teisėjo funkcijas, nes tokio atlyginimo apskaičiavimo modelio nenumato DK, kuriuo šiuo atveju būtina vadovautis, o minėtas Teisėjų atlyginimų įstatymas ir remiantis juo priimti Teisėjų tarybos nutarimai tokiu būdu apmokėjimo taip pat nesureguliavo. Akivaizdu, kad teisėjas, kai jam pagal grafiką skirta budėti poilsio dieną namuose, nėra laisvas nuo teisėjo funkcijų vykdymo net ir tuo atveju, jeigu tą dieną jo niekas neiškviestų. Todėl ne mažiau kaip už pusę darbo laiko turi būti kompensuojama nepriklausomai nuo to, ar teisėjas atliko kokius nors procesinius veiksmus.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas remiasi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija, galiojusia nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. vasario 17 d., Tvarkos aprašo 1 ir 3 punktais, Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo teismų pirmininkai įpareigoti patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Paaiškina, kad Tvarkos aprašuose (2008 m. gruodžio 5 d. ir 2009 m. balandžio 24 d.) viršvalandinio darbo apmokėjimo nuostatos yra tapačios – vienkartinė priemoka išmokama neviršijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį; dydis yra nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, išnagrinėtų bylų skaičių ir bendrą krūvį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kokius procesinius veiksmus atliko pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis ir ar apskritai juos atliko. Pateikti budėjimo grafikai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų atlikusi konkrečias funkcijas: sprendusi suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus klausimus.

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus ir laikosi pozicijos, jog ne mažiau kaip už pusę darbo laiko turi būti kompensuojama nepriklausomai nuo to, ar teisėjas atliko kokius nors procesinius veiksmus.

Pareiškėja E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, analogiškose bylose suformuota teismų praktika, materialiosiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo pareiškėjai (Šiaulių apylinkės teismo, anksčiau – Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai) už darbą poilsio dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką Pakruojo rajono apylinkės teisme per 2009 metų sausio–liepos 9 d. laikotarpį (5 751, 20 Lt) ir Šiaulių apylinkės teisme (iki 2012 m. gruodžio 31 d. – Šiaulių miesto apylinkės teismas) – per 2009 metų liepos–2013 metų kovo laikotarpį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymais patvirtintus budėjimo poilsio ir švenčių dienomis 2009 metais grafikus atitinkamais laikotarpiais budėjo namuose, taip pat pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko patvirtintą teisėjų ir posėdžių sekretorių budėjimo grafiką atitinkamais laikotarpiais budėjo namuose, priteisė jai už budėjimus namuose atlyginimo kompensaciją (1 384,26 Eur).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas, tenkindamas skundą, netyrė, ar pareiškėja budėjimo poilsio dienomis metu atliko konkrečias teisėjo funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos (ginčas buvo kilęs dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą namuose poilsio dienomis pagal patvirtintą grafiką), atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Nors minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tik dėl apmokėjimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje spręsdama dėl taikytinų Darbo kodekso normų, be kita ko, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą DK 194 straipsnio taikymo praktiką, akcentavo, kad Darbo kodeksas numato skirtingą mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis (DK 194 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, atsižvelgdama į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 1 p.), priėjo prie išvadų, kad sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuotos praktikos, kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog darbo laiko trukmė, kaip tai nurodyta DK 144 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pareiškėjai pagal grafiką budint namuose, nebuvo viršyta, ir nurodė, kad atsižvelgiant į DK 155 straipsnio 2 dalį ir 193 straipsnį, pareiškėja, budėdama namuose pagal iš anksto patvirtintą grafiką poilsio dienomis dirbo po 4 val., už kurias turi būti sumokėta 1,5 vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Kadangi abejoti pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis Pakruojo rajono apylinkės teismo pateiktais teismo pirmininko įsakymais patvirtintais teisėjų ir teismo posėdžių sekretorių budėjimo poilsio ir švenčių dienomis 2009 metais grafikais (b. l. 49, 51, 54), teismo pirmininko įsakymais, kuriais nustatomas budėjimo namuose laikas ir tvirtinami grafikai (b. l. 48, 50, 52, 53), ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 55–61), taip pat Šiaulių apylinkės teismo pareiškėjai išduota 2013 m. gegužės 9 d. pažyma, kurioje nurodyti budėjimai poilsio ir švenčių dienomis –13 budėjimų nuo 2009 m. iki 2013 m. (b. l. 10), Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininko 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtintu teisėjų ir posėdžių sekretorių budėjimo grafiku, 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-69 patvirtintu grafiku, 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-26, 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V-71, 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-112, 2011 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-52, 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-72, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-110, 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-48, 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-77, 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-101 ir 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-51 patvirtintais grafikų duomenimis, padarytų skaičiavimų teisingumu nėra pagrindo, apeliaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų šiuo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuota praktika, pareiškėjai iš atsakovo priteisė atitinkamą neišmokėtą išmoką už darbą poilsio dienomis.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo pozicija, jog pareiškėjai kompensacija už budėjimą poilsio dienomis galėjo būti priteista tik tokiu atveju, jei pareiškėja tomis dienomis būtų atlikusi konkrečias teisėjo funkcijas. Pagal DK 155 straipsnį, budėjimas gali būti vykdomas įmonėje arba namuose. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Taigi, budėjimo vertinimas skiriasi tik pagal tai, kur jis yra atliekamas, jokie kiti vertinimo kriterijai, taip pat ir aplinkybė, ar budėjimo metu realiai buvo atliekamos tam tikros darbo funkcijos ar nebuvo atliekamos, šiame straipsnyje nėra nustatyti.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Nors ginčo atveju aktualiomis poilsio ir švenčių dienomis pareiškėja realiai konkrečių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų ir neatliko, tačiau vien tai negali paneigti jos teisės į apmokėjimą už budėjimą, kadangi toks jos budėjimas buvo skirtas užtikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą iškilus tam poreikiui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pripažino, kad teisėjui budint pagal nustatytą grafiką, neatidėliotini procesiniai veiksmai gali būti ir neatliekami, jei neiškilo poreikis tokius veiksmus atlikti, tačiau vien tai nereiškia, kad asmuo praranda teisę į kompensaciją.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pateiktus išaiškinimus ir pagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikant Darbo kodekso normas, apibrėžiančias apmokėjimo už darbą bei budėjimą poilsio dienomis tvarką.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan