2019-06-05 Nr. AB-12306-3-61-3-02878-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3505-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02878-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K rūsyje esančiose kamerose Nr. 202, Nr. 203 ir Nr. 239. Šiose kamerose buvo šalta ir drėgna, todėl naktimis tekdavo miegoti su drabužiais, (duomenys neskelbtini). Kamerose taip pat trūko 5 kv. m laisvo ploto judėjimui, kurį nustato Europos Komiteto prieš kankinimą standartas. Dėl per mažo kameros ploto trūko ir oro, nes nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl perkėlimo į kameras, kuriose laikymo sąlygos būtų geresnės, tačiau į tokius prašymus Lukiškių TI-K administracija nereagavo. Pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K sąlygas laikė neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Dėl tokių laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kančias, nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo laikomas įstaigos kamerose Nr. 239, Nr. 202 ir Nr. 203, kuriose jam buvo užtikrintas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai nenustatė oro temperatūros gyvenamosiose kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje-kalėjime turi tekti 5 kv. m kameros gyvenamojo ploto. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu, kuriame nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3,6 kv. m, o pagal Konvencijos reikalavimus – jeigu būtų mažesnis nei 3 kv. m, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto (nagrinėjamu atveju – 0,56 kv. m).

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. buvo laikomas vienas 6,83 kv. m ploto kameroje Nr. 239, 6,9 kv. m ploto kameroje Nr. 202 ir 6,83 kv. m ploto kameroje Nr. 203. Nuo 2018 m. liepos 12 d. pareiškėjas perkeltas į 7,94 kv. m ploto kamerą Nr. 79 (joje pareiškėjas taip pat buvo laikomas vienas). Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį, todėl šiuo aspektu nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, jog kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, nurodė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo pažymėta, jog kameros vėdinamos per langus, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015); kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; tinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas, išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo; oro temperatūra kamerose atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas nurodė, kad iš Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose periodiškai vykdoma visuomenės sveikatos saugos kontrolė; ginčo ar jam artimu laikotarpiu nebuvo nustatyta HN 134:2015 16 ir 17 punktų pažeidimų kamerose Nr. 202 ir Nr. 203; byloje nėra duomenų, kad Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu būtų vykdęs visuomenės sveikatos saugos kontrolę kameroje Nr. 239; atsakovo atstovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie šioje kameroje ginčo laikotarpiu buvusią temperatūrą, santykinę drėgmę, oro judėjimo greitį.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl kamerų temperatūros, drėgmės, ventiliacijos yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoti, todėl atsakovo atstovui neatsirado pareiga juos paneigti įrodymais. Pareiškėjas subjektyviai įvertino, jog kamerose būdavo šalta ir drėgna. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus ar administraciją. Pareiškėjas nepatvirtino įrodymais, kad dėl gyvenamosios aplinkos sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikatos būklė. Iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl (duomenys neskelbtini), kuris, jo teigimu, galimai atsirado dėl netinkamos kameros temperatūros ir santykinės oro drėgmės. Pareiškėjo sveikatos nusiskundimai nesusiję su jo laikymo sąlygomis. Vien pareiškėjo subjektyvia nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų negali būti pagrindas išvadai, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

10. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Nenustačius neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, negalimas ir žalos atlyginimas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo drėgna, šalta, turėjo miegoti su drabužiais, buvo (duomenys neskelbtini), dėl prastų kalinimo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją bei gydytoją, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami.

13. Pareiškėjas pažymi, kad buvo pažeistas jo privatumas, garbė ir orumas. Sanitarinio mazgo zonoje nebuvo tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Lukiškių TI-K kamerose trūko vietos judėti, nebuvo užtikrintas tinkamas užimtumas.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas kartoja savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymi, kad pareiškėjas neįrodė nei neteisėtų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmų, nei patirtos neturtinės žalos, todėl jam negali būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d., atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs jokių Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde reikalauja priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes kamerose buvo drėgna, šalta, todėl jis turėjo miegoti su drabužiais ir buvo (duomenys neskelbtini); buvo pažeistas jo privatumas; sanitarinio mazgo zonoje nebuvo tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos; jam trūko vietos judėti, nebuvo užtikrintas tinkamas jo užimtumas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundų, teiktų pirmosios instancijos teismui, (b. l. 1, 6) ir apeliacinio skundo (b. l. 115–116) turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunduose pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl neįrengtos tualeto reikmenų spintelės ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos sanitarinio mazgo zonoje; neužtikrinto jo užimtumo.

21. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

22. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su jomis susijusius reikalavimus. Taigi šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.

23. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl drėgmės ir šalčio kamerose bei vietos judėti kamerose trūkumo (minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo aspektu), patikrino ir įvertino bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, bei pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl prieš tai nurodytų aplinkybių, todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl jų nepasisako.

24. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeisto privatumo, nustatė, kad pareiškėjas savo skundo papildyme lakoniškai nurodė, jog teikia papildomą skundą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, pažeidžiant jo teises, garbę ir orumą, o kartu ir privatumą (b. l. 6). Tačiau niekaip nedetalizavo, kokiu aspektu, kaip konkrečiai ir kokioms aplinkybėms esant šis jo privatumas buvo pažeistas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo privatumas buvo pažeistas naudojantis tualetu (b. l. 116). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prieš tai nurodytas aplinkybes bei šios nutarties 21 ir 22 punktuose išdėstytus išaiškinimus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo tirti ir vertinti kokias nors su pareiškėjo privatumu susijusias aplinkybes, kaip pareiškėjo skundo reikalavimo pagrindą, nes tokių nenurodė pats pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo tyrimo objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kuris priimamas pagal šiam teismui nurodytas aplinkybes, todėl apeliaciniame skunde papildomai nurodomos aplinkybės dėl privatumo pažeidimo nebus nagrinėjamos.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė