2022-04-20 Nr. AB-9262-3-61-3-04986-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2069-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04986-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. N. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos spendimas); įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, nurodydamas, kad kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – jam gresia pavojus, kadangi šioje valstybėje vyksta kariniai konfliktai. Surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu(duomenys neskelbtini) kaime įvyko žudynės, o šalyje egzistuoja beatodairiškas smurtas.

2.2. Pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei kilmės šalyje gresia pavojus dėl smurto prieš gyventojus, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikta papildoma apsauga pagal 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį, kurį praleido Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

2.4. Pareiškėjo atžvilgiu taikomas maksimalus draudimo atvykti laikas taip pat nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o išvyko iš kilmės valstybės siekdamas suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

2.5. Komisijai priimant sprendimą, turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas pareiškėjo išklausymas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija, todėl negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

2.6. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, neįvertino motyvų, argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjo skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko Komisijos sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

4. Nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas pateikė laikraščio prancūzų kalba ištrauką ir nurodė, kad šio laikraščio 5 puslapio apačioje esančiame straipsnyje pavadinimu „ (duomenys neskelbtini), šeimos nelaimė“ kalbama apie jį ir tai, kas atsitiko jo šeimai. 2022 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad asmens, kuris pateiktame laikraščio straipsnyje komentuoja jo šeimos dingimą, nepažįsta. Teismo paprašytas nurodyti, dėl kokių priežasčių apklausų metu duoti paaiškinimai iš esmės skiriasi nuo išsakytų teismo posėdžio metu, pareiškėjas tvirtino, kad tiek apklausų metu, tiek ir teismo posėdžio metu kartojo tą pačią istoriją, tačiau, galbūt, jį blogai suprato ir netinkamai išvertė. Teismo paprašytas patikslinti, dėl ko apie tėvo politinę veiklą ir pasisakymus prieš valdžią nepasisakė apklausų metu ir ši versija atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme, atsakė, kad tėvas nedalyvavo politinėje veikloje, o tik gynė sulaikytus asmenis, pasisakančius prieš valdžią. Jo nuomone, tai buvo nevienkartinis atvejis, nes tėvas išeidavo ryte ir grįždavo tik vakare, todėl iš pradžių šeimos nariai apie tai nieko nežinojo, tačiau įvykiams pakrypus į blogąją pusę, sužinojo, kuo tėvas užsiima. Teismui paprašius patikslinti, ar pareiškėjas gali tai įrodyti, ar remiasi tik savo subjektyvia nuomone, atsakė, kad jis nesiremia vien subjektyvia nuomone, nes, kaip ir minėjo, situacijai pablogėjus visa šeima sužinojo apie tėvo veiklą. Anot pareiškėjo, tėvas kalbėjo per radiją, televiziją, rašė straipsnius internete tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį ir visi sulaikyti asmenys būtų išlaisvinti. Tėvo pasisakymus jis matė ir girdėjo, jie buvo transliuojami per miesto, kuriame jis gyveno, vietinę televiziją. Teismo paklaustas, ar gali pateikti įrodymus, kokiose radijo ar televizijos laidose tėvas kalbėjo, atsakė, kad įrodymų neturi. Teismo paklaustas, dėl ko pareiškėjas apie teismo posėdyje nurodytas aplinkybes nieko neužsiminė pirminių apklausų metu, nurodė, kad jas minėjo. Papildomai pažymėjo, kad turi teisę į normalų gyvenimą be pavojų ir persekiojimo, jis galėtų puikiai integruotis į Lietuvos visuomenę, studijuoti ir būti naudingas.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

5.1. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų.

5.2. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad jo kilmės valstybėje vyksta karas, jis nežino, kur yra jo tėvai. Tačiau tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė ir faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje(duomenys neskelbtini) teritorijoje, be to nerasta duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu(duomenys neskelbtini) vyksta vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5.3. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 22 punkto nuostatomis, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų.

5.4. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, kadangi prašyme pateikta tik informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl pareiškėjui pagrįstai nustatytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

5.5. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ar kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

5.6. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į(duomenys neskelbtini) , tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

5.7. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo nuostatas, išnagrinėjo ir įvertino visas su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 10 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad susipažino su pareiškėjo teismui pateikto laikraščio straipsnio vertimu ir mano, kad šis straipsnis nepagrindžia prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinumo. Tačiau net ir pripažinus pareiškėjo pateikto laikraščio kopiją autentiška, straipsnis nepatvirtina nei pareiškėjo pasakojimo, nei tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikio. Kaip matyti iš straipsnio turinio, jame yra pateiktas vieno asmens pasakojimas apie tai, kad jo draugas (E. N. K) ir šio draugo šeima dingo iš(duomenys neskelbtini) teritorijoje esančio(duomenys neskelbtini) miesto. Pats pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad per apklausą buvo atliekamas netinkamas vertimas ir jo istorija iš tikrųjų yra kitokia (tėvas tariamai dalyvavo politikoje, dėl ko visa šeima patyrė persekiojimą, pareiškėją ir jo brolį ir seserį norėjo pagrobti, nunuodyti ir pan.). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Nors straipsnyje yra minimas vardas E. N. K., tai taip pat nepatvirtina, kad straipsnyje yra kalbama būtent apie pareiškėją. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas savo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento nei Migracijos departamentui, nei teismui pateikęs nebuvo, o jo tapatybė buvo nustatyta vien tik iš jo žodžių.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo 3 punkto panaikinimo atmestas; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. 2021 m. liepos 22 d. Užsieniečių registracijos centre(duomenys neskelbtini) pilietis, prisistatęs kaip E. N. K., gim. (duomenys neskelbtini) (pirminėje medžiagoje buvo prisistatęs(duomenys neskelbtini) piliečiu N. K., gim. (duomenys neskelbtini) ), žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje dėl karo padėties savo kilmės valstybėje.

8.2. Pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. pirminės apklausos metu nurodė, kad atvyko iš(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto (priklauso(duomenys neskelbtini) bendruomenei), moka(duomenys neskelbtini) ir prancūzų kalbas. Kiek laiko lankė mokyklą, negalėjo atsakyti, profesijos įgijęs nėra. Politinei partijai ar organizacijai nepriklauso. Tikslios datos, kada išvyko iš kilmės valstybės, pasakyti negalėjo. 2021 m. sausio mėnesį provincijoje, kurioje gyveno su tėvais, juos užpuolė, jis buvo atskirtas nuo šeimos, daug žmonių buvo nužudyta, dėl to išvyko pasiprašyti prieglobsčio Lietuvoje. Į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos pradžioje. Iš(duomenys neskelbtini) pabėgo į(duomenys neskelbtini) , o toliau prisimena tik tiek, kad lėktuvu atskrido į(duomenys neskelbtini) ir iš ten atvyko į Lietuvą. Kai atvyko į(duomenys neskelbtini) , jį ten pasitiko nežinomas vyras ir nuvežė pas save į namus. Pirmomis dienomis su pareiškėju elgėsi gerai, tačiau vėliau norėjo išnaudoti seksualiai. Paprašytas patikslinti šią aplinkybę nurodė, kad išprievartautas nebuvo. Pažįstamų, kontaktų ir pinigų neturi. Apklausą atliekantis valstybės tarnautojas papildomai nurodė, kad pareiškėjas yra neišsilavinęs, nežino duomenų apie savo artimuosius, negali apibūdinti, kaip atvyko į Lietuvos Respubliką. Apklausoje dalyvavusiai advokatei paklausus, kokios grėsmės kiltų grįžus į savo šalį, nurodė, kad prarado kontaktus su savo artimaisiais, nežino, ar tėvai gyvi ir gali kilti grėsmė dėl karo.

8.3. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikrojo biologinio amžiaus, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratoriją atlikti pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas ir baigtas 2021 m. rugpjūčio 9 d., pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta, kad pareiškėjo biologinis amžius nuo 19 m. iki 23 m.

8.4. 2021 m. lapkričio 12 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas prisistatė 17 metų(duomenys neskelbtini) piliečiu E. N. K., gim. (duomenys neskelbtini) . Asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Iki atvykimo į Lietuvą net nežinojo, kas yra pasas ar kiti dokumentai, o studento pažymėjimą pametė (asmuo, atvežęs pareiškėją taksi, paėmė visus dokumentus). 2018 m. jo močiutė buvo sulaikyta ir areštuota, tėvai labai rūpinosi, kad ji būtų paleista, todėl tame pačiame mieste teko persikraustyti į kitą kvartalą.

Jis tuo metu kartu su šeima gyveno šalies sostinėje –(duomenys neskelbtini) . 2020 m. pabaigoje jo tėvui buvo pasiūlytas kitas darbas ir visai šeimai teko kraustytis į(duomenys neskelbtini) miestą. 2021 m. vienoje iš provincijų prasidėjo karas, buvo nužudyta daug žmonių, kilo sumaištis, pareiškėjas bėgdamas kartu su tėvais pasimetė, liko visiškai vienas. Bevaikščiodamas gatvėmis sutiko vyrą, kuris jam padėjo ir atvežė į(duomenys neskelbtini) , kurį laiką pareiškėjas kartu su juo gyveno jo namuose. Vėliau pareiškėjui prisipažinus, kad jis moka žaisti biliardą, jį vežiodavo lošti biliardą tam, kad uždirbtų pinigų.

Belošdamas susipažino su kitu turtingu vyru, ėmė lošti už jį, kol kitas vyras pasakė, kad jam laikas grįžti pas savo tėvus. Negalėjo nurodyti nei datos nei laiko, bet teigė, kad ilgą laiką važiavo automobiliais. Užsiminė, kad buvo atvežtas į nežinomą vietą ir tam tikrą laiką uždarytas. Tuomet jam kažkas pasakė, kad yra saugus, gali toliau keliauti pas tėvus ir nuvežė į kažkokią šalį pas asmenį, kurio pareiškėjas nepažinojo. Pareiškėjo teigimu, jis buvo nuvežtas į labai gražius, tvarkingus namus, ir jų šeimininkas pasakė, kad jis bus jo žmona.

Grasino, kad jei atsisakys, gali jį ir užmušti. Paklaustas patvirtino, kad į Lietuvą atvyko, nes galvojo, jog vyksta susitikti su savo tėvais. Teigė, kad nežino nei kas atsitiko, nei kur yra tėvai, bet labai nori juos surasti ir kartu su jais gyventi. Paprašytas patikslinti, kuo užsiėmė jo tėvas, atsakė, kad žino tik tiek, jog jis dirbo su įrenginiais. Nurodė, kad turi seserį ir vyresnį brolį, kuris gyvena(duomenys neskelbtini) , močiutė gyvena(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo tetos iš tėvo pusės. Nors su savimi turėjo mobilų telefoną, teigė, kad turi anketas socialiniuose tinkluose, akcentavo, jog neturi jokių kontaktų.

Paklaustas, ar nenorėtų grįžti atgal į savo kilmės valstybę, atsakė, jog tai nėra problema, jis ten gerai gyveno, neturi ko prarasti, tačiau negali, nes neturi kontaktų.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo byloje surinktus duomenis, sprendė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija atsakovas nustatė, kad ginkluoti konfliktai vyksta ne visoje(duomenys neskelbtini) teritorijoje. Labiausiai pažeidžiama dėl čia vykstančių ginkluotų konfliktų yra rytinė šalies dalis, tokios provincijos kaip(duomenys neskelbtini) . Konfliktas(duomenys neskelbtini) buvo ypač aktyvus 2017-2019 m., 2018 m. duomenimis minėtose provincijose veikė nuo 120 iki 140 aktyvių ginkluotų grupuočių, kurių dauguma vykdė žmogaus teisių pažeidimus bei kėlė grėsmę vietiniams gyventojams, taip pat daugelis jų kovoja prieš(duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas ir Jungtinių Tautų stabilizavimo misiją, puola civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini) provincijose intensyviausia situacija tęsėsi(duomenys neskelbtini) teritorijose, kas lėmė didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, daug vietinių gyventojų buvo priversti persikelti į saugesnes šalies vietas. Apie išpuolius(duomenys neskelbtini) apylinkėse pranešama ir pastaruoju metu (2021 m. birželio-rugsėjo mėnesiais). Duomenų, kad šiuo metu(duomenys neskelbtini) (paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta) vyksta karinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, nėra.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, abstraktus, nenuoseklus, prieštaringas, todėl nepagrindžia prašymo. Iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, kad kilmės šalyje pareiškėjas susidūrė su grėsmėmis ar buvo persekiojamas. Teismo posėdžių metu pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurie kardinaliai skiriasi nuo paaiškinimų, duotų pirminės apklausos metu. Anot pareiškėjo, tėvas rašė straipsnius internete, ne kartą pasisakė per vietos televiziją ir radiją siekdamas, kad apie sulaikytus asmenis sužinotų visuomenė ir jie būtų išlaisvinti, tačiau, neužsiminė apie tai, jog dėl to šeima patyrė persekiojimą ar grasinimus. Nors tvirtino, kad ne kartą ir pats stebėjo tėvo pasisakymus per televiziją, klausėsi per radiją, negalėjo įvardinti televizijos, radijo ar laidų, kuriose tėvas pasisakė, pavadinimų, bei pateikti tokių laidų egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Vertindamas pareiškėjo pateiktą straipsnį, teismas nurodė, kad nors iš pasakojimo, buvusio laikraštyje, turinio yra aišku, kad susirūpinimą dėl pareiškėjo ir jo šeimos dingimo reiškia draugas, pats pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, kad šio asmens net nepažįsta. Nepaisant to, kad straipsnyje yra minimas vardas E. N. K, tai niekaip nepatvirtina, jog kalbama būtent apie pareiškėją, kadangi jo asmens tapatybė pagal dokumentus nėra nustatyta. Todėl teismas kritiškai vertino teismo posėdžių metu pareiškėjo duotus paaiškinimus. Atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas prisistatė kaip nelydimas nepilnametis asmuo, gimęs(duomenys neskelbtini) , tačiau atlikus amžiaus nustatymo testą buvo nustatyta, kad jo biologinis amžius yra intervale nuo 19 iki 23 metų, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas tyrimo metu sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 222 punkte nustatyta, jog skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir pristatytas į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, todėl yra tikimybė, jog jis gali pasislėpti arba pasišalinti, taigi atsakovas pagrįstai nusprendė vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

15. Teismas, iš dalies sumažinęs draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 (trejų) metų, pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento sprendimo 3 punkto panaikinimo atmestas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad(duomenys neskelbtini) nėra demokratinė valstybė, autoritarinio režimo sąlygomis negali būti užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų ir autoritarinio režimo kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas buvo užpultas, atskirtas nuo šeimos dėl jam pačiam nežinomų priežasčių. Akivaizdu, kad pareiškėjas patyrė smurtą ir grėsmę gyvybei, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

18. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį.

19. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

20. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą pagrįstai nebuvo laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pasakojimas nėra detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

23. Pareiškėjo atveju buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad padėtis pareiškėjo kilmės valstybėje nesuponuoja prielaidos, jog jam grįžus gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

24. Migracijos departamento vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota nesant pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

25. Tyrimo metu nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) mieste, vietoje, kur pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas. Taigi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

26. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau nepateikia kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Departamento surinktą informaciją.

27. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

28. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

36. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

37. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė jo kilmės valstybėje vykstančiu karu, ginkluotais konfliktais, dėl ko jis prarado ryšį su savo tėvais, buvo priverstas palikti šalį.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs (dėl tėvo pasisakymų prieš valdžią per visuomenės informavimo priemones, tačiau negalėjo įvardinti televizijos, radijo laidų pavadinimų; pirminių apklausų metu nepasisakė dėl persekiojimų; nežinojo, kas parašė straipsnį apie jo (jei tai yra pareiškėjo) šeimą ir pan.), prieštaraujantys vieni kitiems bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.

44. Įvertinusi pareiškėjo tyrimo metu išdėstytus teiginius, teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento padarytai išvadai, kad toks pareiškėjo pasakojimas nesuteikia pagrindo manyti, jog asmuo patirtų persekiojimą (kaip jis suprantamas pabėgėlių teisės kontekste) grįžęs į kilmės šalį. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, ar priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėjas nepateikė, į valstybines institucijas nesikreipė, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė.

45. Asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių, t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismui skunde nenurodė aiškiai nei vienos minėtos priežasties, dėl ko jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas. Priešingi apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas vien dėl hipotetinio pobūdžio teiginių, kad jis galbūt kilmės valstybėje patirs neigiamas pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti ir atmetami, įvertinus šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes.

46. Priešingos išvados nesąlygoja ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie karinę bei politinę situaciją(duomenys neskelbtini) . Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, kadangi pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

47. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo tiriamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktą medžiagą ir padarytas išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento vertinimu, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios grėsmės pareiškėjui grįžimo į kilmės valstybę atveju, todėl nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė, t. y. neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat įvertino, kad mieste, kuriame gyveno pareiškėjas iki išvykimo, nevyksta karinis konfliktas, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Be to, pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojai, kaip jie suprantami papildomos apsaugos suteikimo kontekste.

48. Pareiškėjas, kritikuodamas atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

49. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, selektyviai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką būti dar labiau sutrumpintas.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė