35041daf-aa9d-4e50-ae0e-224b7d55db0c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A–17-449/2017Teismo proceso Nr. 1-07-1-00409-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                       1.1.4.5.2.; 1.2.19.1.1.; 1.2.19.1.2.1.;                                                                                1.2.19.1.2.2.; 1.2.19.4.2.; 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui, nuteistiesiems S. K., K.

V., gynėjams advokatams RamÅ«nui Plėščiui, Vytautui Kupcikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro bei nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijÄ ) laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

S. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.S. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.K. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) (kyÅ¡io iÅ¡ S. R. priėmimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

K. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.K. V. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .K. V. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams) iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ nuspręsta iÅ¡ K.

V. konfiskuoti 5000 Lt (1448,10 Eur).Vadovaujantis BK 72 straipsniu, pinigus - 1500 Lt (434,43 Eur) saugomus Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos finansų skyriuje kaip daiktinį įrodymÄ , nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. K. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, vykdydamas tarnybines pareigas statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų srityje, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbÄ ir jam priskirtų funkcijų vykdymÄ (vadovauti administracijai, bÅ«ti atsakingu už vidaus administravimÄ , reikliu, sÄ Å¾iningu, neÅ¡aliÅ¡ku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti vieÅ¡Ä sias paslaugas teikiančių įstaigų darbÄ , tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ ), o viešųjų pirkimų srityje bÅ«ti atsakingu už pirkimų vykdymÄ vadovaujamoje institucijoje, ignoravo Å¡ias savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne tarnybos interesams, o savanaudiÅ¡kais tikslais, savivaliaudamas sÄ moningai neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje bÅ«tų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, tokiu bÅ«du, tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nes patvirtino neteisėtÄ 2009-05-07 – 2009-08-27 Y mokymo centro (duomenys neskelbiami) stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y.:leido M.

B. neteisėtai iÅ¡ anksto parinkti ir suderinti rangovÄ konkurso laimėtoju, t. y. neteisėtai sudarė sÄ lygas ir leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V., UAB „G“ - K. M. ir UAB „SV“ - R. S. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siÅ«loma kaina; neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);- neteisėtai pasirašė rangos sutartis (Nr. 22-6.38-541, 2009-06-03 ir Nr. 22-6.38-837, 2009-08-27), tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas (2009-07-15, 2009-09-25).M.

B. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1d. iki 22 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, x-osios garažų bendrijos patalpose (duomenys neskelbiami) iÅ¡ rangovo UAB „L“ direktoriaus A. K. reikalavo duoti 5 000 Lt kyšį.2009 m. liepos 15-30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , apie 18.30 val., x-osios garažų bendrijos kieme (duomenys neskelbiami), M. B. iÅ¡ A. K. priėmė 5 000 Lt kyšį.Vėliau tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, S. K. priėmė iÅ¡ M. B. ne mažiau kaip 1 500 Lt kyÅ¡io už savo neteisėta veikimÄ bei neveikimÄ .Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) (toliau – VTÄ®) 3 straipsnio 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 straipsnį (pareigos); - X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2004-01-22 X miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-12-26 – 5.8, 5.9, 5.14, 6.1, 6.3, 6.10, 7.1, 7.7 punktus, o po 2008-05-29 dienos ir pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2008-05-29 – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus; - Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) (toliau – VPÄ®) 3 straipsnio 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 straipsnio 2 dalį; 9 straipsnio 3, 4 dalis; 16 straipsnio 3 dalį; 18 straipsnio 9 dalį; 86 straipsnio 13 dalies 1 punktÄ ; 87 straipsnio 1 dalį; 100 straipsnio 4 dalį; - „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastÄ komercinę praktikÄ taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 (toliau –ĮKP taisyklės) 28.1, 33, 37, 38 punktus; - „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 (toliau – VP taisyklės) 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.Be to, S. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. sausio 21 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbiami), eidamas valstybės tarnautojo, X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, bÅ«damas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymÄ vadovaujamoje institucijoje, vykdydamas perkančiosios organizacijos vadovo funkcijas tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, prieÅ¡ingais tarnybai interesais, neteisėtai organizavo X miesto savivaldybės pastato (duomenys neskelbiami) trečio aukÅ¡to koridorių, patalpų ir pirmo aukÅ¡to vestibiulio grindų 22642.00 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir Å¡ių darbų atlikimÄ , tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o bÅ«tent:S. K. neatliko veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus - privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti pavaldinių darbÄ bei jiems priskirtų funkcijų vykdymÄ (vadovauti administracijai, bÅ«ti atsakingu už vidaus administravimÄ , reikliu, sÄ Å¾iningu, neÅ¡aliÅ¡ku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti vieÅ¡Ä sias paslaugas teikiančių įstaigų darbÄ , tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės Å«kinę ir finansinę veiklÄ ), o viešųjų pirkimų srityje bÅ«ti atsakingu už pirkimų vykdymÄ vadovaujamoje institucijoje, ignoruodamas Å¡ias pareigas, savivaliaudamas jų tinkamai nevykdė bei neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje bÅ«tų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos veiklos ir valstybės tarnautojų etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymo tvarkos, nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo) bei tikslų.S. K. atliko veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus - 2008 m. rugpjūčio mėnesį, minėtų darbų rangovu parinkdamas UAB „V“, jos direktoriui V.

R. nurodydamas remonto darbus skubiai atlikti iki 2008-09-01 rangovo lėšomis (kurie nurodytam terminui ir buvo atlikti) - neteisėtai organizavo minėtus remonto darbus (be remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo, nesant Savivaldybės tarybos sprendimo atlikti remonto darbus, tarybai nepaskyrus lėšų minėtam remontui, darbų apmokėjimui nenumačius finansavimo Å¡altinių, nenustačius atsiskaitymo su rangovu tvarkos, nesant tarybos leidimo remonto darbus atlikti rangovo lėšomis). Po to, siekdamas įteisinti neteisėtai organizuotus bei atliktus Å¡iuos remonto darbus bei galimybę rangovui iÅ¡mokėti lėšas už atliktus darbus, 2008-09-01 – 2009-01-21 neteisėtai organizavo minėtų darbų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , t. y. - atsakingiems už viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymÄ Savivaldybės administracijos specialistams (pirkimų iniciatoriui M.

B., jo atstovei R. A. ir pirkimų organizatorei R. P.) davė neteisėtÄ nurodymÄ atlikti darbų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras (2009-01-06 parengta vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡ka);- rangovo atstovui V. R. netiesiogiai per pirkimų iniciatorių M. B. neteisėtai leido iÅ¡ anksto parengti suvestinius numatomų darbų sÄ matinės kainos skaičiavimus bei susitarti su paties pasirinktais pirkimo rangovais UAB „M“ direktoriumi E. V. ir UAB „ESC“ direktoriumi R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siÅ«loma kaina, taip užsitikrinant numatomÄ konkurso laimėjimÄ ;- neteisėtai patvirtino (paraÅ¡u ir įstaigos antspaudu) VieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ (2009-01-06 paruoÅ¡tÄ pirkimo iniciatoriaus atstovės R.

A.), Mažos vertės pirkimų apklausos pažymÄ (2009-01-14 paruoÅ¡tÄ pirkimų organizatorės Viešųjų pirkimų vyriausiosios specialistės R. P.), pasirašė rangos sutartį Nr.22-6.38-111, 2009-01-21, - tuo rangovui neteisėtai leido tariamai pradėti (jau atliktus) remonto darbus;- neteisėtai patvirtino 2009 metais Savivaldybėje numatomų darbų viešųjų pirkimų planÄ (direktoriaus įsakymu Nr. A-114, 2009-02-02), kuriame numatė Å¡iuos jau atliktus neva planuojamus vieÅ¡ojo pirkimo darbus, tuo sudarė sÄ lygas rangovui 2009-02-04 gauti lėšas už neteisėtai atliktus darbus.Tokiu bÅ«du pavaldiniams davęs neteisėtus nurodymus, suklaidinęs Savivaldybės tarybos narius, neteisėtai įforminęs vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, jis patvirtino tariamai teisėtai įvykusio vieÅ¡ojo pirkimo ir neva pagrįstai atliktų remonto darbų faktus.

Dėl to į konkursÄ nepagrįstai pakvietus iÅ¡ anksto pasirinktÄ rangovÄ , iÅ¡ dalyvavimo konkurse buvo dirbtinai eliminuoti kiti rangovai ir perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) 3 straipsnio 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 straipsnį (pareigos); - X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2008-05-29 – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus; - Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 straipsnio 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 straipsnio (konfidencialumas) 2 dalį; 88 straipsnį (supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas); - „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 d. 5, 6, 29, 30, 33, 38, 134 punktus.

Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, pavaldinių ir paÅ¡alinių asmenų akyse kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ , jis parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino vykdomosios valdžios prestiÅ¾Ä visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , t. y. S. K. buvo kaltinamas, jog Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija.) K. V. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) ir jos kolegijos nariu, bÅ«damas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklÄ , atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimÄ ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimÄ , turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui pasinaudodamas savo, kaip mero pavaduotojo, tarnybine padėtimi, turima realia įtaka Savivaldybės administracijos bei jos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos ir KultÅ«ros paveldo skyrių valstybės tarnautojais siekė S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesų patenkinimo.Jis, žinodamas, kad S. R., veikdamas UAB „JDX“ interesais, siekia padidinti UAB „JDX“ statomo pastato, (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumÄ nuo 5 iki 7 aukÅ¡tų, nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. spalio 10 d.

X miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. duotÄ pažadÄ visokeriopai padėti gauti statybos leidimÄ dėl minėto pastato aukÅ¡tingumo padidinimo neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, siekė sudaryti sÄ lygas Å¡iam neteisėtam sumanymui pasiekti, ieÅ¡kojo teisėtų bÅ«dų kaip pakeisti draudžiančius didinti statinio aukÅ¡tingumÄ minėtų norminių teisės aktų sprendinius, tais klausimais davė užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams L. P. (KultÅ«ros paveldo skyriaus vedėjai) ir S. M. (ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad bÅ«tų rastos galimybės minėto statinio aukÅ¡tingumui padidinti.Taip pat jis, žinodamas, kad S. R. siekia gauti statybos leidimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami) patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties), nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d.

X miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. praÅ¡ymÄ visokeriopai jam padėti gauti statybos leidimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties) neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, ieÅ¡kojo teisėtų bÅ«dų ir davė atitinkamas užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams S. K. (Administracijos direktoriui), A. K. (Ūkio skyriaus vedėjui), R. V. (Ūkio sk. vyriausiajam specialistui) ir S. M. (ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad jiems atitinkamai veikiant bÅ«tų parengtos palankios minėto statinio projektavimo sÄ lygos, iÅ¡duotas statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas bei statybos leidimas.Jis, žinodamas nurodytÄ S. R. tikslÄ padidinti UAB „JDX“ statomo pastato (duomenys neskelbiami) aukÅ¡tingumo nuo 5 iki 7 aukÅ¡tų bei gauti statybos leidimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties) ir dėl to siekia X miesto savivaldybės valstybės tarnautojų, tame tarpe jo, kaip X miesto mero pavaduotojo, asmeninio palankumo, 2008 m. spalio 8 d. 12 val. 25 min. tarnybiniame kabinete Nr. X, (duomenys neskelbiami), susitarė su S. R. (UAB „JDX“ generaliniu direktoriumi) priimti iÅ¡ jo kyšį už teikiamÄ pagalbÄ sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimÄ jis reikalauja to kyÅ¡io, ir 2008 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min., (duomenys neskelbiami) namo kieme, (duomenys neskelbiami), per R.

R. iÅ¡ S. R. priėmė – 5000 Lt kyšį.Be to, K. V. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, bÅ«damas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklÄ , atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimÄ ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimÄ , turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktÅ«riniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklÄ , tačiau pagal savo tarnybinius įgalinimus neturėdamas teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - Savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos, tyčia, nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai dalyvaudamas Savivaldybės organizuojamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose statybos ir remonto darbams atlikti, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir virÅ¡ijo savo įgaliojimus prieÅ¡ingai tarnybos interesams bei kaip nusikalstamos veikos organizatorius veikė jo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyÅ¡ininkavimui - pastoviai daryti su S. K. (X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi) bei M.

B. (X miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiÅ«ros skyriaus vedėju), kurie su K. V. žinia ir pritarimu už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ vykdant įgaliojimus – žinomai neteisėtÄ X miesto savivaldybės administracijoje 27 viešųjų pirkimų dėl statybos ir remonto darbų laimėjimų organizavimÄ iÅ¡ pirkimus laimėjusių rangovų atstovų - UAB „V“ - V. R., L. R. firmos „ST“ - L. R., UAB „S“ - S. L., UAB „H“ - A.

U., UAB „SV“ – R. S., UAB „ESC“ – R. I., UAB „SX“ – P. T., UAB „PK“ – A. A., UAB „B“ – A. G., UAB „M“ – E. V., UAB „L“ – A. K., UAB „LG“ – L. S., UAB „LT“ – G. A., - organizuotos grupės narių naudai sistemingai reikalavo didesnės negu 250 MGL (32500 Lt) vertės kyšio - 6 proc. neteisėto atlygio nuo kiekvieno laimėto konkurso sumos (iš viso 171700 Lt) ir per M. B. iš minėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128700 Lt, iš kurių S. K. gavo 90300 Lt, o M.

B. – 38400 Lt žemiau nurodytomis aplinkybėmis. K. V., 2007 m. vasarÄ , eidamas tarnybines pareigas, žinodamas, kad nuo 2008 m. X miesto savivaldybės Å¡vietimo ir kultÅ«ros objektuose numatoma organizuoti statybos ir remonto darbų vieÅ¡uosius pirkimus, siekdamas iÅ¡ pirkimus laimėjusių rangovų organizuotos grupės nariai sistemingai gautų neteisėtÄ turtinę naudÄ , kartu su S. K. subÅ«rė organizuotÄ grupę daryti minėtÄ tęstinį sunkų korupcinį nusikaltimÄ , į kurios sudėtį įtraukė S. K. sukurstytÄ M.

B., kartu su S. K. parengė organizuotos grupės veiklos planÄ , grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus. Siekdami nusikalstamų tikslų organizuotos grupės nariai sutarė ieÅ¡koti galinčių jiems duoti kyÅ¡ius rangovų, o už tai, pasinaudojant savo kompetencijos ribose turimais administraciniais įgalinimais, sudaryti Å¡iems palankias sÄ lygas laimėti jų pageidaujamus viešųjų pirkimų konkursus. Suradus darbų rangovÄ , iÅ¡ tokio rangovo už konkurso laimėjimÄ M.

B. turėjo pareikalauti 6 proc. minėto neteisėto atlygio, o gautas lėšas padalinti organizuotos grupės nariams - 2 proc. nuo gautos sumos pasilikti sau, o likusius pinigus perduoti S. K.. Buvo numatyta kontroliuoti, kad M. B. vadovaujamas skyrius, kaip pirkimų iniciatorius, vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡koje ir apklausiamų rangovų sÄ raÅ¡e nurodytų pirkimuose turinčius dalyvauti pasirinktus rangovus, o administracijos direktoriui parinkus pirkimų vykdytojÄ (supaprastintų pirkimų procedÅ«rų vykdymui pirkimų organizatorių ar komisijÄ ) bei minėtoje paraiÅ¡koje patvirtinus laimėjimui parinktÄ palankų pirkimo bÅ«dÄ , pirkimo sÄ lygas bei siÅ«lomų rangovų sÄ raÅ¡Ä , visi organizuotos grupės nariai užtikrintų, kad pirkimų procedÅ«rų vykdytojas sudarytų palankias sÄ lygas numatytam rangovui laimėti konkursÄ (tik nurodytiems tiekėjams teikiant kvietimus dalyvauti pirkime, tik numatytojo laimėti naudai vertinant jų pasiÅ«lymus ir tik nurodytÄ rangovÄ pripažįstant laimėtoju).

Ä®gyvendindamas bendrai suderintÄ minėtÄ nusikalstamos veikos planÄ , K. V., žinodamas, kad už neteisėtai organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus jo suburtos organizuotos grupės nariai reikalauja ir priima kyÅ¡ius už neteisėtÄ jų įgaliojimų vykdymÄ , siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, pats aktyviais veiksmais siekė Å¡ių nusikalstamų tikslų įgyvendinimo, virÅ¡ijo savo tarnybinius įgaliojimus atlikdamas veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti – surasdavo numatomus laimėti organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus paslaugų tiekėjus, juos arba pasiÅ«lytus kitų organizuotos grupės narių suderindavo su S. K., apie tai tiesiogiai ar per S. K. informuodavo M.

B. ir taip neteisėtai parinkdavo konkursus laimėsiančius rangovus:2007 m. vasarÄ , tiksliau nenustatytu laiku, kartu su S. K. susitiko su UAB „V“ direktoriumi V. R. ir už atlygį pažadėjo jam padėti laimėti Savivaldybės organizuojamus vieÅ¡uosius pirkimus;2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. perdavė su S. K. suderintÄ sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių (UAB „V“, L. R. IÄ® „ST“, UAB „S“, UAB „ESC“, UAB „PK.“, UAB „SX“, UAB „H“), kurios turės laimėti konkrečius Savivaldybės skelbiamus vieÅ¡uosius pirkimus, finansuojamus iÅ¡ 2008 m. liepos mėnesį perskirstytų Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų;2008 m. rugpjūčio 5 d. 13 val. 17 min. savo tarnybiniame kabinete iÅ¡ X miesto savivaldybės mero pavaduotojos Z.

K. gavo duomenis apie jos pageidaujamÄ Savivaldybės skelbiamo YYY teatro rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojÄ â€“ UAB „S“, Å¡iuos duomenis perdavė S. K. tolimesniam neteisėtam Å¡io konkurso organizavimui;po 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-26-7 priėmimo, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. nurodė, kad vieÅ¡Ä jį pirkimÄ X miesto vieÅ¡osios bibliotekos patalpų, (duomenys neskelbiami), remonto darbams atlikti turės laimėti Tarybos nario T.

T. nurodyta įmonė – UAB „SV“.Tokiu būdu, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus parenkant vienas ar kitas įmones viešųjų pirkimų nugalėtojais, K. V. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir tuo pačiu, kaip nusikalstamos veikos organizatorius, koordinavo kitų organizuotos grupės narių S. K. ir M. B. tolimesnius veiksmus nusikalstamu būdu (už kyšius) organizuojant Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitus numatytus nusikalstamus veiksmus pavesdamas atlikti kitiems organizuotos grupės nariams.

Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ kitas nusikaltimo bendrininkas S. K. iÅ¡ K. V. gautus duomenis apie rangovus ar su juo suderintus tokio pobÅ«džio duomenis perduodavo M. B., kuris atlikdavo jam pavestus veiksmus (su neteisėtai parinktais rangovais iÅ¡ anksto suderindavo bÅ«simo pirkimo tvarkÄ bei reikalaujamo neteisėto atlygio mokėjimo sÄ lygas, leisdavo jiems iÅ¡ anksto parengti suvestinius numatomų darbų sÄ matinės kainos skaičiavimus bei užsitikrinant konkurso laimėjimÄ susitarti su kitais pirkimo rangovais, kad savo pasiÅ«lymus Å¡ie teiktų didesnėmis komercinėmis kainomis).

S. K., atstovaudamas perkančiajai organizacijai, remdamasis iÅ¡ anksto pasirinktų rangovų parengtais darbų kiekių žiniaraščiais, suderindavo apklaustinų rangovų sÄ raÅ¡us, neteisėtai patvirtindavo vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas ir pagal žinomai suklaidintų Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų specialistų parengtus pirkimų dokumentus neteisėtai ir nepagrįstai patvirtindavo pirkimų specialistų parengtas apklausos pažymas bei pasiraÅ¡ydavo rangos sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių vieÅ¡ieji pirkimai X savivaldybės administracijoje buvo organizuoti neužtikrinant pirkimo tikslų, kadangi perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas; nebuvo užtikrinamas komercine, tarnybos paslaptimi laikomos informacijos konfidencialumas ir viešųjų pirkimų pagrindiniai principai - lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo: savalaikiai nepaskelbta apie pirkimus bei neatliktos bÅ«tinos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros;

į konkursus nepagrįstai kviesti tik iÅ¡ anksto pasirinkti rangovai, tuo dirbtinai eliminuojant iÅ¡ dalyvavimo konkurse potencialius rangovus, galinčius pateikti pasiÅ«lymus; dalyje pirkimų nebuvo daroma privaloma rangovų kvalifikacinė atranka, praneÅ¡imai dėl laimėjusio pasiÅ«lymo iÅ¡siunčiami tik laimėjusiems rangovams, tuo pažeidžiant kitų konkurse dalyvavusių rangovų teisę jÄ ginti; dalies darbų tuose pačiuose objektuose pirkimai buvo neleistinai suskaidyti į atskirus projektus, taip sumažinant pirkimų vertes ir dėl to pasirenkant palankesnį pirkimo bÅ«dÄ .Tokiu bÅ«du K.

V., kaip nusikalstamos veikos organizatorius, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės bendrininkų S. K. ir M. B. veiklÄ , kurie:1. 2008 m. vasario 1 - 6 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 15000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. X mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per M. B. iÅ¡ V. R. priėmė 15.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M.

B. namuose ((duomenys neskelbiami), toliau – M. B. namuose), kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 11.000 Lt.;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-02-05 – 2008-03-28 „N“ pagrindinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) aktų salės ir sanitarinių mazgų 349.986 Lt vertės kapitalinio remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant Ä®KP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t.y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai, K. V. nurodymu ir pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju; - neteisėtai leido bendrovės direktoriui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M. ir L. R. IÄ® „ST“ - L. R. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siÅ«loma kaina; - neteisėtai patvirtino 2008-02-05 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai; - neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 8, 2008-02-12);- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-307, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-01, 2008-09-24 gauti lėšas pagal jÄ ; 2. 2008 m. vasario 1-5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „V“ direktoriaus V.

R. per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. liepos 18-31 d. X mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per M. B. iÅ¡ V. R. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 3.500 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008 m. vasario 05 d. – 2008 m. kovo 28 d. vieÅ¡osios bibliotekos „GGG“ ((duomenys neskelbiami)) 116.993 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t.y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino šį rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju; - neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M. ir L. R. IÄ® „ST“ - L. R. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-02-05 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-02-12);- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-308, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-05-19, 2008-07-18 gauti lėšas pagal jÄ . 3. 2008 m. birželio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 01 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „V“ direktoriaus V.

R. per M. B. reikalavo duoti 9000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. spalio 8 d. – 2008 m. gruodžio 1 d. X mieste ar M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)), netiesiogiai per M. B. iÅ¡ V. R. priėmė 9.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami), toliau – savo tarnybinėse patalpose), kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 6000 Lt.;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-06-13 - 2008-08-29 statybos ir remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkursų organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti Å¡iuos konkursus:- lopÅ¡elio-darželio (toliau – l/d) „ZZZ“ ((duomenys neskelbiami)) vidaus nuotekų tinklų, prausyklos ir tualeto 14.998 Lt vertės remonto;- l/d „VVV“ ((duomenys neskelbiami)) pastato stogo dangos 19997 Lt vertės remonto;- l/d „ŽŽŽ“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 99998 Lt vertės remonto;- l/d „GXX“ ((duomenys neskelbiami)) virtuvės dangos 19995 Lt vertės remonto, t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡ių konkursų laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M.; L. R. IÄ® „ST“ - L. R.; UAB „ESC“ - R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „V“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimo paraiÅ¡kas: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-06-13; - dėl l/d „VVV“ – 2008-06-13; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-01; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-01, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ – rangovų apklausos pažymos: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-07-08; - dėl l/d „VVV“ – 2008-07-08; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-13; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-22;- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-947; - dėl l/d „VVV“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-948; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-19 Nr. 22-6.38-1065; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-29 Nr. 22-6.38-1131, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „ZZZ“ – 2008-09-09; - l/d „VVV“ – 2008-08-13; - l/d „ŽŽŽ“ – 2008-10-08; - l/d „GXX“ – 2008-10-08);4. 2008 m. liepos 1 d.

– 2008 m. lapkričio 5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 6000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. rugpjūčio 13 d. – 2008 m. gruodžio 30 d. X mieste ar M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iÅ¡ V. R. priėmė 6.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 4000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-07-03 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkursų organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti Å¡iuos konkursus:- „N“ pagrindinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) stogo 24.984 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPÄ® 86 str. 13 d. 1 p.; - lopÅ¡elio-darželio „R“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 71.296,74 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPÄ® 87 str. 1 d.;- l/d „J“ ((duomenys neskelbiami)) avarinio stogo 14.800 Lt vertės remonto, t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡ių konkursų laimėtoju; - neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais - L. R. IÄ® „ST“ - L. R. ir UAB „ESC“ - R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „V“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiÅ¡kas - dėl „N“ pagrindinės mokyklos - 2008-07-03; - dėl l/d „J“ – 2008-09-17; - dėl l/d „R“ – 2008-11-05, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ - rangovų apklausos pažymos - dėl „N“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-11; - dėl l/d „R“ – 2008-11-17; - dėl l/d „J“ – 2008-10-20;- neteisėtai pasirašė rangos sutartis - dėl „N“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-22 Nr.22-6.38-976; - dėl l/d „J“ - 2008-10-24 Nr.22-6.38-1362; - dėl l/d „R“ – 2008-11-25 Nr.22-6.38-1476, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už „N“ m-lÄ â€“Â 2008-08-13; - l/d „R“ – 2008-12-24 ; - l/d „J“ – 2008-12-30);5. 2008 m. gegužės 20 d.

– 2008 m. lapkričio 5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo L. R. firmos „ST“ direktoriaus L. R. per M. B. reikalavo duoti 28.800 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai; 2008 m. liepos 4 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)), netiesiogiai per M. B. iÅ¡ L. R. priėmė 28.800 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 18800 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-05-20 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkursų organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui L.

R. firmai „ST“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:- lopšelio-darželio „RL“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 353.893,90 Lt vertės remonto (langų, lauko durų keitimo, dalinio sienų šiltinimo), pažeidžiant VPĮ 3 str. 2 d., 9 str. 3, 4 d., 86 str. 13 d. 1 p., 87 str. 1 d., VP taisyklių 3, 28, 35 p.; - l/d „P“ ((duomenys neskelbiami)) 57.950,68 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 p.; - JXX mokyklos ((duomenys neskelbiami)) patalpų 71.261,57 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d., t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.: - neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡ių konkursų laimėtoju; - neteisėtai leido bendrovės atstovui L. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais – UAB „V – V. R. ir UAB „SX“ – P. T. pasiÅ«lymus darbų pirkimams teikti didesne nei L. R. firmos „ST“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiÅ¡kas: - dėl l/d „RL“ - 2008-05-20; - dėl l/d „P“- 2008-06-13; - dėl JXX mokyklos – 2008-11-05, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti L.

R. firmÄ â€žST“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 34 dėl l/d „RL“ - 2008-06-04; tiekėjų apklausos pažymos: - dėl l/d „P“- 2008-06-27; - dėl JXX m-los - 2008-11-19;- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „RL“ – 2008-06-16 Nr. 2.2-6.38-821; - dėl l/d „P“- 2008-07-03 Nr. 2.2-6.38-915; - dėl JXX m-los - 2008-11-25 Nr. 2.2-6.38-1475, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „RL“ - 2008-07-04; - l/d „P“- 2008-09-25; - JXX m-lÄ â€“ 2008-12-24);6. 2008 m. spalio 13 d.

– 2008 m. gruodžio 22 d. X mieste iÅ¡ rangovo UAB „S“ direktoriaus S. L. per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2009 m. gegužės mėn. UAB „XE“ lauko kavinėje ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iÅ¡ S. L. priėmė 5000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 3000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-08-01 – 2008-10-13 YYY teatro ((duomenys neskelbiami)) pastato 349.925,50 Lt vertės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „S“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui S. L. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „V“ - V. R. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „S“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-08-13 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „S“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 107, 2008-09-23);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-10-13 Nr. 22-6.38-1322, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-22, 2009-01-28, 2009-05-06 gauti lėšas pagal jÄ ;7. 2008 m. sausio 1 d.

– 2008 m. vasario 11 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „H“ atstovų J. K. ir A. U. per M. B. reikalavo duoti 15.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. rugsėjo mėnesį prie degalinės ((duomenys neskelbiami)), A. U. automobilyje, per M. B. iÅ¡ A. U. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 3500 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-02-11 – 2008-03-28 X Y-osios vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) sporto salės ir persirengimo kambarių 349.741 Lt vertės kapitalinio remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 str. 1 d., Ä®KP taisyklių 28.1 p., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „H“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.: - neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. U. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M., UAB „K“ - A. V. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „H“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-02-11 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „H“ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 11, 2008-02-21);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-03-28 Nr.22-6.38-306, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-06-30, 2008-09-01 gauti lėšas pagal jÄ ;8. 2008 m. liepos mėnesį tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „B“ statybos darbų vadovo A.

G. per M. B. reikalavo duoti 8000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. spalio mėnesio viduryje, (duomenys neskelbiami) gatvėje ir (duomenys neskelbiami) gatvėje prie namo Nr. X, X mieste, A. G. automobilyje, per M. B. iÅ¡ A. G. per du kartus gaunant po 4000 litų priėmė 8000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 5000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-07-29 - 2008-08-28 bÅ«sto pritaikymo žmonėms su negalia X mieste ((duomenys neskelbiami) - 41.379,67 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 60.352,27 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 33.081,30 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 75.186,03 Lt darbų vertės) remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkursų organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 str. 1 d., Ä®KP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „B“ neteisėtai laimėti Å¡iuos konkursus, t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ konkursų laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. G. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „V“ - V. R. ir UAB „D“ – V. L. pasiÅ«lymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „B“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-07-29 viešųjų pirkimų paraiÅ¡kas ((duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami)), kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „B“ - 2008-08-13 rangovų apklausos pažymos: dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami);- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2008-08-28: dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1118; dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1119; dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1120; dėl (duomenys neskelbiami) – Nr. 22-6.38-1121, - tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-03 gauti lėšas pagal jas;9. 2008 m. rugsėjo 10-30 d.

UAB „M“ patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „M“ direktoriaus E. V. per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 2000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-06-13 – 2008-07-14 „S“ vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) virtuvės 85.810,55 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „M“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „ESC“ - R. I. ir AB „PBŪ“ - V. G. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „M“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-06-13 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „M“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-06-28);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-07-14 Nr.22-6.38-943, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-10 gauti lėšas pagal jÄ ;10. 2008 m. gruodžio 24 d.

– 2009 m. sausio 24 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „M“ direktoriaus E. V. netiesiogiai per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 2000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-11-05 – 2008-11-25 lopÅ¡elio-darželio „ŽL“ ((duomenys neskelbiami)) stogo dangos 49.472,66 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 87 str. 1 d.), tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „M“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IÄ® „ST“ - L. R. ir UAB „SX“ - P. T. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „M“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-11-05 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „M“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-11-18);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-11-25 Nr.22-6.38-1474, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-24 gauti lėšas pagal jÄ ; 11. 2008 m. liepos mėnesį, X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „L“ direktoriaus A.

K. per M. B. reikalavo duoti 5.600 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;2008 m. spalio 10-30 d. apie 18.30 val. X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iÅ¡ A. K. priėmė 5.600 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 4.000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-08-01 – 2008-08-28 lopÅ¡elio-darželio „ŽBB“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 121.824 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-21);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-28Nr. 22-6.38-1111, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10, 2008-10-24 gauti lėšas pagal jÄ ;12. 2009 m. balandžio 1-22 d.

X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „L“ direktoriaus A. K. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2009 m. liepos 15-30 d., apie 18.30 val., X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iÅ¡ A. K. priėmė 5000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 3500 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2009-05-07 – 2009-08-27 Y mokymo centro ((duomenys neskelbiami)) stogo 201.663 Lt. vertės remonto ir 8.856,48 Lt. vertės papildomo remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 str. 1 d., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡ių konkursų laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V., UAB „G“ - K. M. ir UAB „SV“ - R. S. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2009-06-03 Nr. 22-6.38-541 ir 2009-08-27 Nr. 22-6.38-837, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2009-07-15, 2009-09-25 gauti lėšas pagal jÄ ;13. 2008 m. gruodžio 5-19 d.

XY bibliotekos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „SV“ direktoriaus R. S. per M. B. reikalavo duoti 20.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-12-19 – 2009-01-19 YX bibliotekos ((duomenys neskelbiami)) administracinių patalpų 329900 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 str. 1 d., 87 str. 1 d., VP taisyklių 5 p., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „SV“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai T. T. praÅ¡ymu, K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. S. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IÄ® „ST“ - L. R. ir UAB „R“ – V. Å . pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „SV“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-12-19 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „SV“ (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr.1, 2009-01-06); - neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2009-01-19 Nr. 22-6.38-93, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2010-02-22 gauti lėšas pagal jÄ ;14. 2008 m. liepos 17-31 d.

X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „ESC“ direktoriaus R. I. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 4000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. spalio 10 d. – 2008 m. lapkričio 01 d., X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iÅ¡ R. I. priėmė 4.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 3000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008 m. rugpjūčio 1-18 d. organizuotÄ lopÅ¡elio-darželio „SXX“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 67.995 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 18 str. 9 d., Ä®KP taisyklių 3, 37 p., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „ESC“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. I. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „V“ - V. R. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „ESC“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „ESC“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);- neteisėtai pasirašė 2008-08-18 rangos sutartį Nr. 22-6.38-1064, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10 gauti lėšas pagal jÄ ; 15. 2008 m. kovo 01 d.

– 2008 m. gegužės 26 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „PK“ atstovo A. A. per M. B. reikalavo duoti 10000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. rugpjūčio 29-31 d. prie X centrinio paÅ¡to ((duomenys neskelbiami)), M. B. automobilyje, per M. B. iÅ¡ A. A. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 4000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-05-26 – 2008-07-10 lopÅ¡elio-darželio „ŽBB“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 190.000 Lt vertės remonto (langų ir durų keitimo) darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „PK“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai, K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju; - neteisėtai leido bendrovės atstovui A. A. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „VM“ - S. Å . pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „PK“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-05-26 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „PK“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-07-01);- neteisėtai pasirašė 2008-07-10 rangos sutartį Nr. 22-6.38-942, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-29, 2008-09-17 gauti lėšas pagal jÄ ;16. 2008 m. gruodžio 24-31 d. prie lopÅ¡elio-darželio „XŽX“ ((duomenys neskelbiami)), P. T. automobilyje iÅ¡ rangovo UAB „SX“ direktoriaus P. T. per M.

B. reikalavo ir priėmė 1300 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 1300 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008 m. rugpjūčio 1-19 d. lopÅ¡elio-darželio „XŽX“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 26.736 Lt vertės remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 18 str. 9 d., tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „SX“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai K. V. pritarimu, iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui P. T. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „H“ - A. U. ir UAB „ESC atstovais – R. I. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „SX“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „SX“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-19 Nr.22-6.38-1066, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-23 gauti lėšas pagal jÄ ;17. 2008 m. sausio mėnesį, X mieste, iÅ¡ rangovo UAB „LG“ atstovo L.

S. per M. B. reikalavo duoti 12000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;2008 m. gegužės mėn. viduryje, UAB „LG“ patalpose ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iÅ¡ L. S. priėmė 12.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 9000 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-01-31 – 2008-04-30 lopÅ¡elio-darželio „D“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 259.974 Lt vertės rekonstravimo darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 16 str. 3 d. tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „LG“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui L. S. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „SXT“ - E. J. ir UAB „A“ – R. Å . pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „LG“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-01-31, 2008-04-24 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai; - neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „LG“ (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 9, 2008-02-12);- neteisėtai pasirašė 2008-04-30 rangos sutartį Nr. 22-6.38-52, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04, 2008-09-10 gauti lėšas pagal jÄ .18. 2008 m. balandžio mėn. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iÅ¡ rangovo UAB „LT“ direktoriaus G.

A. per M. B. ir K. R. reikalavo duoti 10000 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;2008 m. liepos 1 - 4 d. apie 7.45 val. autotransporto stovėjimo aikÅ¡telėje prie miesto savivaldybės ((duomenys neskelbiami)), per K. R. ir M. B. iÅ¡ G. A. priėmė 10.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautÄ neteisėtÄ atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iÅ¡ M. B. priėmė 6700 Lt;kyÅ¡ininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus – neteisėtÄ 2008-04-24 – 2008-05-28 lopÅ¡elio-darželio „VT“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 99.986,99 Lt vertės rekonstravimo darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 str. 1 d. tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB „LT“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , t. y. už tai, kad S. K. ir M.

B.:- neteisėtai iÅ¡ anksto parinko ir suderino rangovÄ Å¡io konkurso laimėtoju;- neteisėtai leido bendrovės atstovui G. A. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „RK“ - D. S. ir UAB „AV“ - M. C. pasiÅ«lymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „LT“ siÅ«loma kaina;- neteisėtai patvirtino 2008-04-24 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai;- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „LT“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-05-12);- neteisėtai pasirašė 2008-05-28 rangos sutartį Nr. 22-6.38-656, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04 gauti lėšas pagal jÄ ;Tokiu bÅ«du K.

V. ir S. K. suburtos ir vadovaujamos bei jų koordinuojamos organizuotos grupės nariai S. K. ir M. B. iÅ¡ paminėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iÅ¡ viso 128700 Lt, iÅ¡ kurių S. K. gavo 90300 Lt, o M. B. – 38400 Lt neteisėto atlygio.K. V., organizuodamas S. K. ir M. B. nusikalstamÄ veikÄ veikiant organizuota grupe, tuo pačiu pats tiesiogiai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir virÅ¡ydamas turimus tarnybinius įgaliojimus, tyčia ignoravo savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne visuomenės interesams, o savanaudiÅ¡kais tikslais siekiant turtinės naudos organizuotos grupės nariams, savivaliaudamas sÄ moningai ignoravo vietos savivaldos pagrindinius principus (VSÄ® 4 str. - įstatymų virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, neutralumo, skaidrumo, teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įsigytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigÅ«no pareigų vykdymo, savivaldybės tarybos virÅ¡enybės prieÅ¡ jai atskaitingas savivaldybės vykdomÄ sias institucijas; kontrolės jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų, jų atskaitingumo savivaldybės tarybai; tarybos narių atsakingumo ir atskaitingumo rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei), tinkamai nekoordinavo susijusio su statybos darbų vieÅ¡aisiais pirkimais darbo organizavimo Savivaldybės administracijoje, taip neužtikrino, kad Å¡i savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo institucija reikiamai vykdytų įstatymus bei norminius teisės aktus (VSÄ® - 21 str. 1 d. 7 p.), nesiėmė priemonių, kad X savivaldybės administracijoje bÅ«tų užkirstas kelias žinomai neteisėtai organizuojamiems veÅ¡iesiems pirkimams (VSÄ® 11 str. 2 d.), sprendžiant susijusius su minėtais vieÅ¡aisiais pirkimais tarnybinius klausimus privalomai nenusiÅ¡alino (VSÄ® - 23 str. 4 p.), prieÅ¡ingai, siekė, kad vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tų organizuojami bÅ«tent tokiu neteisėtu, nusikalstamu bÅ«du ir tai pats organizavo, tuo sudarė sÄ lygas pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytÄ viešųjų pirkimų vykdymo tvarkÄ , konfidencialumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimus, pagrindinius pirkimų principus ir tikslus, tuo sudarė sÄ lygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės bei valstybės interesams.Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) (toliau – VSÄ®) 4 str., 21 str. 1 d. 7 punktÄ , 11 str. 2 dalį, 21 str. 1 d. 7 punktÄ , 23 str. 4 punktÄ ; - VSÄ® (2008, Nr. 113-4290) (po 2008-09-15 įvykdytoms veikoms) 4, 10 straipsnius, 16 str. 5 dalį, 20 str. 2 d. 10, 11 punktus; - X miesto Savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto tarybos 2007-06-28 sprendimu Nr. 1-5-25, 7, 18, 125.7,8, 248.4 punktus; - Reglamento, 2009-01-29 patvirtinto - sprendimu Nr. 1-29-1 (po 2009-01-29 įvykdytoms veikoms) 12, 16.2.3, 18, 23.6, 82, 137.10, 266.4 str.; - X miesto Savivaldybės sprendimo dėl Savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo (2007-04-19, Nr. 1-2-8; 2008-07-31, Nr. 1-21-4) 2 punktÄ ; - Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 str. 1, 2 dalis; 6 str. 2 dalį; 9 str. 3,4 dalis; 16 str. 3 dalį; 18 str. 9 dalį; 86 str. 13 d. 1 punktÄ ; 87 str. 1 dalį; 100 str. 4 dalį; - „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastÄ komercinę praktikÄ taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 28.1, 33, 37, 38 punktus; - „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.Tokiais savo neteisėtais veiksmais K.

V. pavaldinių ir paÅ¡alinių asmenų akyse kÅ«rė savivalės, įstatymų nepaisymo, ir nebaudžiamumo sistemÄ , parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestiÅ¾Ä ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ . Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo. skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iÅ¡kraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.Å iais veiksmais K.

V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija)Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendis dalyje, kuria jis yra nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisėtumo, teisingumo principus teismai inter alia yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumÄ ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus.

Teismas baudžiamajame procese turi bÅ«ti ir neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ , turi aktyviai veikti baudžiamajame procese - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ taip, kad joje bÅ«tų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai iÅ¡spręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo klausimas.

Teismas privalo bÅ«ti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai). Pripažindamas S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, teismas nuosprendyje nurodė, kad iÅ¡ įraÅ¡ytų pokalbių galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog S. K. buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų nugalėtojai parenkami iÅ¡ anksto ir tokia praktika buvo toleruojama ir palaikoma. Å is faktas, pasak apelianto, tiesiogiai ir neginčijamai neįrodo, kad S. K. reguliariai imdavo 2/3 gautų kyÅ¡ių.

Vadovautis vien M. B. parodymais, kad jis reguliariai atiduodavo 2/3 gautos kyÅ¡ių sumos S. K. nėra pagrindo, kadangi Å¡ių jo parodymu nepatvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai. Teismas laikėsi vienodos pozicijos aiÅ¡kindamas septyniolika iÅ¡ kaltinime nurodytų epizodų, kad, asmenų parodymai yra svarbi priemonė nustatyti byloje tiesÄ , tačiau efektyviai panaudoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu Å¡iuos įrodymus galima tik tada, kai jie visapusiÅ¡ki iÅ¡analizuoti, kruopščiai patikrinti ir kritiÅ¡kai įvertinti.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kritiÅ¡kai įvertinus M. B. parodymus, septyniolikoje iÅ¡ kaltinime nurodytų 18-os epizodų lieka neaiÅ¡ku ne tik kiek jis perdavė pinigų S. K., bet ar iÅ¡ viso perdavė. Galima daryti prielaidÄ , kad S. K. gaudavo kažkokias pinigų sumas iÅ¡ M. B. galimai už tai, kad suteikia jam laisvę iÅ¡ anksto parenkant viešųjų pirkimų laimėtojus ir už tai, kad nekontroliuoja atliekamų viešųjų pirkimų, bet tai bÅ«tų tik prielaida. Teismas, įvertinęs tarp M.

B. ir S. K. buvusius pokalbius, padarė iÅ¡vadÄ , kad pinigų perdavimo metu S. K. pasakymas „imk benzinui“ vertintinas kaip užkoduotas jo anksčiau gauto kyÅ¡io dalies gražinimas. Apeliantas neneigia nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, jog jis davė M. B. 500 Lt ir 1000 Lt, nes tuo metu M. B. nedirbo ir prašė apelianto pagalbos, tačiau tai nesusiję su pinigais, kuriuos M. B. gavo iÅ¡ UAB „L“ direktoriaus kaip kyšį. Teismas nuosprendyje nenurodė kaip pasireiÅ¡kė objektyvusis kyÅ¡ininkavimo požymis – kyÅ¡io priėmimas, tačiau padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tai buvo kyÅ¡io dalies gražinimas.

Apelianto manymu, Å¡ioje byloje nebuvo nustatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas pinigų gavimo faktas. KyÅ¡ininkavimo subjektyvusis požymis – kaltė, apibÅ«dinama tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad materialinė nauda, kuriÄ gauna iÅ¡ kyÅ¡io davėjo, yra neteisėtas atlyginimas už kokių nors su tarnybine padėtimi susijusių veiksmų atlikimÄ ar neatlikimÄ duodančio kyšį asmens interesais. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju nėra kyÅ¡ininkavimo subjektyviosios pusės, nes nėra kyÅ¡ininkavimo objektyviosios pusės požymio – kyÅ¡i priėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nekaltumo prezumpcijos bÅ«tina laikytis visame baudžiamajame procese. Teismų iÅ¡vados byloje svarstomais klausimais turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir nekelti jokių abejonių. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.                   Nuteistasis K.

V. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendis dalyje, kuria jis pripažintas kaltu, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl jame padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Nuosprendis šioje dalyje naikintinas. Kita nuosprendžio dalis, kurioje K. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams), paliktina nepakeista.  Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad K.

V., žinodamas nurodytÄ S. R. tikslÄ padidinti UAB „JDX“ statomo pastato (duomenys neskelbiami) aukÅ¡tingumÄ nuo 5 iki 7 aukÅ¡tų bei gauti statybos leidimÄ buto, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų perplanavimui ir atskiro įėjimo įrengimui ir dėl to siekė X miesto savivaldybės valstybės tarnautojų, tame tarpe X miesto mero pavaduotojo asmeninio palankumo, turėdamas tikslÄ iÅ¡ S. R. gauti asmeninės naudos, 2008 m. spalio 8 d. 12 val. 25 min. tarnybiniame kabinete Nr. X, (duomenys neskelbiami), atvirai kurstė S. R. sumokėti (atsilyginti) už teikiamÄ pagalbÄ sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimÄ jis reikalauja to atlygio, ir 2008 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min., (duomenys neskelbiami) kieme, (duomenys neskelbiami), per R.

R. iÅ¡ S. R. neteisėtai priėmė reikalaujamus pinigus - 5000 Lt, tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad K. V. pastangos padėti S. R. spręsti jo verslo ir asmenines problemas buvo susijusios su apelianto įgalinimais, nelaikytinos neteisėtais veiksmais, tačiau pinigų priėmimas už tai laikytinas kyÅ¡io gavimu. Todėl teismas sprendė, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju apeliantas priėmė iÅ¡ S. R. 5000 Lt kyšį už savo teisėtÄ veikimÄ .

Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalies sudėtį. Teismas atmetė K. V. parodymus, kad jis iÅ¡ S. R. pasiskolino 2000 Lt. Tokį sprendimÄ teismas padarė įvertinęs S. R. ir jo brolio parodymus, kai kurių S. R. pokalbių su trečiaisiais asmenimis duomenis, o taip pat ir apelianto slapto sekimo duomenis. Nuteistojo manymu, tokių duomenų, vertinant juos visumoje su kitais bylos faktiniais duomenimis, tikrai nepakanka padaryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog K. V. iÅ¡ S. R. per jo brolį R.

R. priėmė 5000 Lt kyšį. Teismas be pagrindo apelianto parodymus pripažino prieÅ¡taringais, nes juose nuosekliai kalbama apie pagalbÄ rinkimuose ir nėra nė vieno pokalbio, kur jis konkrečiai žadėtų už atlygį įvykdyti S. R. praÅ¡ymus. Dėl pagrindinio praÅ¡ymo – padidinti pastato aukÅ¡tingumÄ , S. R. gavo neigiamÄ atsakymÄ . Apelianto parodymus patvirtina objektyvios aplinkybės. Tuo metu vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos SeimÄ ir apeliantas juose dalyvavo. Apie tai žinojo ir S. R..

Jis dalyvavo vakarėlyje ir bÅ«damas turtingas verslininkas, tokį vakarėlį galėjo paremti suteikdamas paskolÄ . Apie tai, kad rinkiminės kampanijos metu buvo rengiami atitinkami vakarėliai visuotinai žinoma. Rinkiminės kampanijos vakarėlis vyko 2008 m. spalio 12 d., tačiau už kavinę buvo pageidaujama apmokėti iÅ¡ anksto, todėl ir buvo iÅ¡sakytas priekaiÅ¡tas pasižadėjusiam suteikti lėšų, tačiau sutartu laiku to nepadariusiam S. R. žinute „Tu mane iÅ¡dÅ«rei“.

S. R. davė kitokius parodymus tiek apie pinigų perdavimo tikslÄ , tiek ir apie jų kiekį, tačiau jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamai patikimi. Apie apeliantui perduotÄ pinigų sumÄ duomenis pateikė tik pinigus davęs S. R.. Liudytojas R. R. parodė nežinantis kiek pinigų jis brolio praÅ¡ymu perdavė K. V., bet STT pareigÅ«nų buvo spaudžiamas nurodyti bÅ«tent 5000 Lt sumÄ . Jo teigimu, jam netgi buvo grÄ sinama mėnesį „pailsėti“, jei nesutiks su nurodymu įvardinti 5000 Lt sumÄ .

Teismo nuosprendis dėl S. R. K. V. perduotos pinigų sumos grindžiamas ir S. R. telefoniniu pokalbiu su liudytoju A. K. (t. 18, b. l. 116 -117), tačiau Å¡ie duomenys, pasak apelianto, nepatvirtina, kad tai tie patys pinigai, kurie buvo perduoti nuteistajam. Apie pokalbio turinį nebuvo apklausti nei S. R., nei A. K., kuris yra nurodęs, kad kaltinamųjų nepažįsta. Vertinant S. R. parodymų patikimumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis pats nesikreipė į STT ar kitÄ teisėsaugos institucijÄ su pareiÅ¡kimu dėl K.

V. papirkimo. STT pareigÅ«nai 2009 m. lapkričio 10 d., t. y. daugiau nei po metų, atvyko pas S. R. į namus 3.50 val., jis buvo iÅ¡vežtas į STT, kur jam buvo siÅ«loma prisipažinti, kad nuteistÄ jį papirko. Kaip matyti iÅ¡ tos dienos protokolo - pareiÅ¡kimo, S. R. 14 val. 20 min. sutiko su tyrėjų reikalavimu ir pasirašė jų suraÅ¡ytÄ procesinį dokumentÄ , kuriame, beje, nesimato paraÅ¡o apie pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinį įspėjimÄ dėl atsakomybės už melagingÄ Ä¯skundimÄ (t. 17, b. l. 3 - 4).

Negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, formaliai jam neįteikus praneÅ¡imo apie įtarimÄ dėl papirkimo. Neteisėtai iÅ¡gavus praneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ ir todėl asmenį neteisėtai atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tokio asmens parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, dėl to S. R. parodymai neturėtų bÅ«ti pripažinti įstatymo nustatyta tvarka gautais ir negalėtų bÅ«ti vertinami kaip įrodymai.

Nors S. R. teisme patvirtino savo parodymus, tačiau teisme duoti Å¡io liudytojo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamai patikimi. S. R. yra saistomas nutarimo nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir todėl priverstas duoti tyrėjams ir prokurorui palankius parodymus, siekdamas iÅ¡vengti ir jam gręsiančios galimos atsakomybės.Tai, kad liudytojas S. R. yra nesÄ Å¾iningas, patvirtina apelianto teismui pateiktos fotonuotraukos, rodančios jo ir S. R. artimus ryÅ¡ius, t. y. aplinkybę, kuriÄ S. R. neigė. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir daugelis operatyvinių veiksmų protokolų.

Dėl Å¡ių faktinių duomenų teismo nuosprendyje nepasisakyta.Apeliantas buvo sekamas ir klausomasi jo telefoninių pokalbių nuo 2007 m. gruodžio 20 d., tačiau į bylÄ nepateikta dauguma jo telefoninių pokalbių su S. R., susijusių su rinkimais. 2014 m. kovo 17 d. teismo buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su apelianto telefoniniais pokalbiais jų fiksavimo ir kaupimo metu arba tokios medžiagos sunaikinimo protokolus. Tuose pokalbiuose yra pakankamai informacijos apie pinigų gavimo iÅ¡ S. R. tikslÄ . 2008 m. spalio 8 d. fiksuotas apelianto pokalbis su S. R., leidžia teigti, kad Å¡iame pokalbyje nebuvo kalbama apie pinigų perdavimÄ už konkrečias nuteistojo pastangas padėti S. R. spręsti rÅ«pimas problemas.

Teismas nuosprendyje tik spėja, kad kalbama apie galimybes sumokėti už pagalbÄ S. R.. O tokį spėjimÄ paneigia, apelianto ir S. R. pokalbiai, vykę minėtu laikotarpiu.Apelianto manymu, teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , nuosprendyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas apie K. V. kaltę priėmus iÅ¡ S. R. 5000 Lt kyšį.Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendis atskirose dalyse naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, vertindamas faktinius duomenis padarė neteisingas iÅ¡vadas, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio tose dalyse priėmimÄ .Teismas neteisingai vertino M.

B. duotus parodymus ir nepagrįstai S. K. nepripažino kaltu pagal visus jam inkriminuotus kyÅ¡ininkavimos epizodus. S. K. buvo kaltinamas sunkiu tęstiniu korupciniu nusikaltimu - netiesiogiai per M. B. iÅ¡ kaltinime nurodytų rangovų per 18 kartų priėmus didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, iÅ¡ viso 128700 Lt, iÅ¡ kurių jis pats asmeniÅ¡kai gavo 90300 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 3 dalyje, tačiau Panevėžio apygardos teismas S. K. pripažino kaltu dėl vieno iÅ¡ 18 nusikalstamos veikos epizodų - dėl netiesioginio kyÅ¡io - 1500 Lt priėmimo per M.

B. iÅ¡ UAB „L“ atstovo A. K. už neteisėtÄ neveikimÄ - sudarymÄ galimybės M. B. atlikti Y mokymo centro stogo remonto ir papildomo remonto vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , ir jo veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 27 d. redakcija). Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad vertinant S. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ypatingai svarbÅ«s M. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai, tačiau iÅ¡ esmės Å¡io asmens parodymus atmetė, jų tinkamai ir argumentuotai neiÅ¡analizavęs ir nevertinęs, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, kas tuo pačiu nulėmė neteisingÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ ir neteisėtÄ bei nepagrįstÄ S. K. veikos perkvalifikavimÄ bei neteisingos bausmės paskyrimÄ .Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad M.

B. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog dalį pinigų, gautų kaip kyšį, jis perduodavo S. K., tai, pasak apelianto, leidžia manyti, kad M. B. parodymai apie dalies paimtų kyšių sumos perdavimo faktines aplinkybes S. K. teismui abejonių nekėlė, nes iš esmės šių jo nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Teismas, atmesdamas M. B. parodymus, kritiškai vertino jo pirminius parodymus, juos lygino su vėlesniais jo parodymais, nes juose M.

B. nurodė didesnes gautų kyÅ¡ių ir S. K. perduotų kyÅ¡ių dalies sumas, nei buvo nurodytos vėlesnėse jo apklausose, o taip pat nei sumos, kurios buvo nurodytos galutiniuose įtarimuose jam bei S. K.. Pirminiuose parodymuose M. B. parodė iniciatyvÄ atkleisti teisėsaugos pareigÅ«nams žymiai didesnio mÄ sto korupcinius nusikaltimus, nei teisėsaugos pareigÅ«nams buvo žinoma ir nurodyta jam pateiktame pirminiame praneÅ¡ime apie įtarimÄ . M. B. atskleidė tokios korupcinės veiklos mechanizmo esminius bruožus, elementus bei nurodė bendrÄ , apytikrę paimtų kyÅ¡ių bei S. K. perduotos dalies sumÄ .

Pirminėje apklausoje nurodytos paimtų kyÅ¡ių sumos negalėjo bÅ«ti inkriminuotos tiek M. B., tiek S. K. neiÅ¡siaiÅ¡kinus, kokiomis aplinkybėmis, kas ir kokias konkrečiai sumas, kaip kyÅ¡ius perdavė M. B. už galimybę neteisėtai laimėti vieÅ¡uosius pirkimus X miesto savivaldybėje. Nuosprendyje pažymėta, kad M. B. paaiÅ¡kino, jog duodamas pirminius parodymus jis klydo, nes Å¡ias sumas nurodė pagal savo įsivaizdavimÄ , jų nesusiskaičiavęs. Nuosprendyje nurodoma, kad M. B., betarpiÅ¡kai ėmęs kyÅ¡ius iÅ¡ rangovų, buvo tiesiogiai suinteresuotas nurodyti, jog jis gavo kuo mažesnę kyÅ¡io sumÄ , kuri iÅ¡ jo buvo konfiskuota jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai leidžia abejoti jo parodymų teisingumu ir objektyvumu.

Tačiau pačiame nuosprendyje nurodytos aplinkybės šį teismo argumentÄ iÅ¡ esmės paneigia. Teismas nurodo, kad atleidžiant M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 38400 Lt turto konfiskavimas, t. y. buvo konfiskuota mažesnės vertės turto nei pats M. B. buvo nurodęs. Apibendrinus M. B. parodymus ir įvertinus paklaidas, per tiriamÄ laikotarpį jo paties teigimu jis sau pasiliko nuo 42600 Lt iki 44100 Lt, o S. K. perdavė nuo 100500 Lt iki 104200 Lt.

Å i aplinkybė paneigia faktÄ , jog M. B., duodamas parodymus turėjo tikslÄ sumažinti konfiskuotino turto sumÄ ir dėl to sÄ moningai duoti neteisingus parodymus, nes jis, prieÅ¡ingai, nurodė, netgi didesnę sumÄ , nei tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai galėjo patikrinti ir patvirtinti kitais duomenimis, kÄ pripažino ir teismas. Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „L“ direktoriaus A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl jo duotų kyÅ¡ių M.

B. ir jam buvo pareikštas įtarimas tik dėl šių epizodų. M. B. neparodžius iniciatyvos atkleisti kitus kyšininkavimo atvejus ir kitus tame dalyvavusius asmenis, nedavus apie šias aplinkybes parodymų, jis būtų nubaustas tik šiuose epizoduose, iš jo galėjo būti konfiskuotos tik šiuose epizoduose perduotų kyšių sumos (viso 16600 Lt), tuo tarpu jam pradėjus bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais jo atsakomybės laipsnis žymiai išaugo, jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tiek pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl jo priimto kyšio iš UAB „L“ direktoriaus A.

K. už sudarytÄ galimybę laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl J. M. mokyklos remonto, o kituose epizoduose jam, nors atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo pritaikyta žymiai griežtesnė baudžiamojo poveikio priemonė (38400 Lt turto konfiskacija) nei jam bÅ«tų galima pritaikyti nebendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis. Todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad M. B. bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis tik tam, kad palengvintų savo teisinę padėtį, iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės ar sumažintų konfiskuotino turto vertę, yra nelogiÅ¡kas ir visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis nurodytoms aplinkybėms.

Teismas pripažino, kad M. B. absoliučioje daugumoje atvejų nurodė tikslias sumas kiek gavo, kiek pasiliko sau ir kiek perdavė S. K., tačiau taip pat pripažino, kad atskirais atvejais negalėjo tiksliai nurodyti sumos, kuriÄ pasiliko sau. Ä®vertinus vykusios nusikalstamos veikos laikotarpį, reikalautų ir priimtų kyÅ¡ių sumas, perduotų S. K. kyÅ¡ių dalių sumas, kyÅ¡ių priėmimo ir perdavimo S. K. faktines aplinkybes, matyti, kad Å¡ios aplinkybės ir kyÅ¡ių sumos yra labai panaÅ¡ios, tad natÅ«ralu, kad dėl Å¡ių faktorių, taip pat dėl praėjusio laiko tarpo nuo tiriamų įvykių, M.

B., duodamas parodymus, aiÅ¡kindamas atskirų nusikalstamos veikos epizodų aplinkybes, galėjo jas supainioti, dėl jų sÄ Å¾iningai suklysti ar netiksliai prisiminti ar jų neprisiminti.Ikiteisminio tyrimo metu M. B. duoti parodymai buvo patikrinti kitais baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausus vieÅ¡uosius pirkimus laimėjusių bendrovių atstovus, daugeliu atveju M. B. ir jų nurodytos reikalautų ir perduotų kyÅ¡ių sumos visiÅ¡kai sutapo, tačiau atskirais atvejais iÅ¡liko tam tikri prieÅ¡taravimai, kuriuos reikėjo įvertinti:

1) M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „V“ atstovas V. R. už galimybę laimėti vieÅ¡uosius pirkimus dėl „N“ pagrindinės mokyklos remonto ir dėl lopÅ¡elių - darželių „R“ ir „J“ remonto davė 6000 ar 8000 Lt kyšį, iÅ¡ kurių jis, priklausomai kokia suma buvo duota, sau pasiliko 2000 ar 3000 Lt, o likusius perdavė S. K.. V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Å¡iame epizode jis davęs 6000 Lt kyšį, tÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus jo parodymus;

2) M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad firmos „ST“ atstovas L. R. už suteiktÄ galimybę laimėti vieÅ¡uosius pirkimus dėl lopÅ¡elio - darželio „RL“ ir dėl JXX mokyklos remonto davė 30000 Lt kyšį, iÅ¡ kurio jis sau pasiliko 10000 Lt, likusius 20000 Lt perdavė S. K.. Be to, M. B. nurodė, kad L. R. dar 3000 Lt kyšį perdavė už laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl lopÅ¡elio - darželio „P“ remonto. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad L. R. perdavė pinigus vienÄ kartÄ apie 28000 - 30000 Lt, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad jie duoti anksčiau patvirtino, kad galėjo bÅ«ti dar duotas ir minėtas 3000 Lt kyÅ¡is už galimybę laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl lopÅ¡elio-darželio „P“ remonto.

L. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis M. B. perdavė 28800 Lt kyšį, iÅ¡ kurių 18000 Lt ir 6000 Lt buvo skirti už laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl lopÅ¡elio-darželio „RL“, remonto, 2000 Lt - už laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl JXX mokyklos remonto, 2800 Lt - už laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl lopÅ¡elio darželio „P“ remonto. Å ias aplinkybes L. R. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu;

3) M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „B“ atstovas A. G. už laimėtus viešuosius pirkimus atlikti darbams dėl būstų pritaikymo žmonėms su negalia davė du kartus po 5000 Lt kyšį, iš kurių jis sau pasiliko po 1500 Lt, o kitus 7000 Lt (du kartus po 3500 Lt) jis perdavė S. K.. Teisminio nagrinėjimo metu jis paminėjo, kad šiuo atveju kyšis buvo duotas perduodant per du kartus po 4000 Lt, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patvirtino, kad pastarieji parodymai gali būti tikslesni, nes duoti anksčiau. A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis perdavė per du kartus apie 4000 - 5000 Lt, teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad per du kartus davė 8000 Lt kyšį;

4) M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „H“ atstovai J. K. ir A. U. už laimėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl X Y-osios vidurinės mokyklos davė 15000 Lt kyšį, iÅ¡ kurių sau pasiliko 5000 Lt, o S. K. perdavė 10000 Lt, o už laimėtus vieÅ¡uosius pirkimus dėl lopÅ¡elių-darželių „RM“, „XŽA“ remonto, dėl „VD“ pagrindinės mokyklos remonto davė 5000 Lt kyšį, iÅ¡ kurio jis sau pasiliko 1500 Lt, o 3500 Lt perdavė S. K.. A. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo reikalauta iÅ¡ tiesų 15000 Lt kyÅ¡io, tačiau jis realiai perdavė tik 5000 Lt kyšį. Å ias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu bandė neigti, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jas iÅ¡ esmės patvirtino;

5) M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad UAB „LT“ atstovas G. A. per K. R. perdavė kyšį už galimybę laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl lopÅ¡elio-darželio „VT“ remonto, tačiau neatsiminė perduotos sumos, tačiau patvirtino, kad 2/3 Å¡ios sumos perdavė S. K.. G. A. ir K. R. nurodė, kad jie perdavė 10000 Lt kyšį, tÄ patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. M. B. teisminio nagrinėjimo metu taip pat neneigė, kad Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti perduota bÅ«tent tokia suma.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neabejojant, kad minėtais atvejais už suteiktas galimybes neteisėtai laimėti vieÅ¡uosius pirkimus buvo mokami kyÅ¡iai, tačiau esant tam tikriems prieÅ¡taravimams tarp atskirų bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, suraÅ¡ydami galutinius įtarimus M.

B. ir S. K. nurodė tik tas kyšio sumas, dėl kurių nekilo jokių abejonių, ir kurios buvo palankiausios įtariamiesiems (tiek S. K., tiek M. B.), t. y. pirmuoju atveju buvo inkriminuota 6000 Lt kyšio suma, iš kurių 2000 Lt M. B. pasiliko sau, o 4000 Lt perdavė S. K.; antruoju atveju buvo inkriminuota 28800 Lt kyšio suma, iš kurių M. B. sau pasiliko 10000 Lt, o likusius - 18800 Lt perdavė S. K.; trečiuoju atveju buvo inkriminuota 8000 Lt kyšio suma, iš kurių 3000 Lt M. B. pasiliko sau, o 5000 Lt perdavė S. K.; ketvirtuoju atveju buvo inkriminuota, kad buvo reikalauta 15000 Lt suma, tačiau faktiškai perduota tik 5000 Lt suma, iš kurių 1500 Lt M.

B. pasiliko sau, o 3500 Lt perdavė S. K., galiausiai penktuoju atveju inkriminuota 10000 Lt suma, iÅ¡ kurių 3300 Lt pasiliko sau, o 6700 Lt perdavė S. K.. Prokuroras suraÅ¡ytas kaltinimÄ rėmėsi ne tik M. B. parodymais, bet ir kitais nurodytais bylos duomenimis, tos pačios kyÅ¡ių sumos ir jų dalys buvo nurodytos ir prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte perduodant bylÄ teisminiam nagrinėjimui.Panevėžio apygardos teismas, nors ir pažymėjo, kad tiek M. B. ikiteisminio tyrimo metu, tiek S. K. kaltinamajame akte nurodytos kyÅ¡ių sumos ir jų dalys yra mažesnės nei paties M.

B. nurodytos sumos, neatsižvelgė ne tik į kitus bylos įrodymus, jų nevertino, nelygino, neanalizavo priežasčių, dėl kurių galėjo atsirasti prieÅ¡taravimai tarp atskirų įrodymų Å¡altinių ir atskirų asmenų parodymų, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad M. B. parodymais negalima remtis nustatinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes, atlikus M. B. ir kitų asmenų parodymų palyginimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. parodymai iÅ¡ esmės yra teisingi, daugumoje atvejų visiÅ¡kai sutampa su kitais bylos duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jie yra duoti siekiant sÄ moningai suklaidinti teisėsaugos pareigÅ«nus tikslu nepagrįstai apkaltinti kitus asmenis, ar duoti siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar sumažinti konfiskuotino turto vertę.M.

B., apibūdindamas principus, pagal kuriuos kyšių sumos buvo dalijamos tarp jo ir S. K., nurodė, kad jis sau pasilikdavo 1/3 kyšio sumos, o 2/3 perduodavo S. K.. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos M. B. parodymus, nuosprendyje daugeliu atveju abejoja M. B. parodymų teisingumu, nes, teismo nuomone, vertinant M. B. nurodytas kyšių sumas, sau pačiam paliktas kyšių dalis ir S. K. perduotas jų dalis, jos tiksliai neatitinka šių proporcijų. Nuosprendyje nurodoma, kad S. K. kaltinamas paėmęs 90300 Lt kyšio dalį, tačiau tai yra daugiau nei 2/3 nuo bendros 128700 Lt sumos.

IÅ¡ tiesų, tiksli 2/3 dalis nuo nurodytos bendros sumos bÅ«tų 85800 Lt, t. y. 4500 Lt mažesnė nei S. K. kaltinime nurodyta bendra kyÅ¡ių dalies suma. Tokio matematinio skaičiavimo principo pritaikymas vertinant M. B. parodymus nėra logiÅ¡kas ir teisingas, nes analizuojant M. B. parodymus apie konkrečius kyÅ¡ininkavimo epizodus akivaizdu, kad nebuvo griežto susitarimo tarp jo ir S. K. gautas kyÅ¡io sumas dalintis tiksliai nurodytomis proporcijomis. Gauta kyÅ¡io suma tokiomis proporcijomis buvo dalijama tik apytiksliai (pvz. dalijant 5000 Lt kyÅ¡io sumÄ , M.

B. atiteko 1500 Lt, o S. K. - 3500 Lt, nors 1/3 dalis nuo 5000 Lt bÅ«tų 1666,67 Lt, o 2/3 dalis bÅ«tų - 3333,33 Lt), tad akivaizdu, kad dalijant kyÅ¡io dalys buvo apvalinamos, kas ir nulėmė, kad bendrojoje kyÅ¡ių sumoje tos dalys tiksliai M. B. proporcijų neatitiko. Be to, M. B. paaiÅ¡kino, kad vienu atveju UAB „SX“ atstovo P. T. perduoto kyÅ¡io sumÄ (1300 Lt) jis visÄ pasiliko sau, nes tai buvo nedidelė suma, kitais dviem atvejais UAB „M“ atstovo E. V. perduotas kyÅ¡io sumas (du kartus po 2000 Lt), norėdamas įsiteikti S. K., perdavė visÄ gautÄ kyÅ¡io sumÄ .

Å ios aplinkybės taip pat paaiÅ¡kina, kodėl bendrame rezultate kyÅ¡ių dalių proporcijos nevisiÅ¡kai tiksliai atitiko nurodytas kyÅ¡ių pasidalijimo proporcijas. Teismas abejoja M. B. prieÅ¡ tai paminėtų parodymų teisingumu, kai jis nurodė, kad dviem atvejais UAB „M“ atstovo E. V. perduotas kyÅ¡io sumas (du kartus po 2000 Lt) S. K. perdavė visÄ gautÄ kyÅ¡io sumÄ . Teismui tokie parodymai kėlė abejonių todėl, kad E. V. yra miręs ir negalėjo patvirtinti, ar jis mokėjo tokias sumas M.

B.. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo pateiktu M. B. parodymų vertinimu. Tai, kad E. V. yra miręs, negali turėti įtakos vertinant faktines aplinkybes. Duomenų, kurie leistų netikėti M. B. parodymais, kad ir šiais atvejais UAB „M“ atstovas mokėjo nurodytas kyšio sumas, net ir nesant galimybės apklausti paties E. V., nėra. Netgi, jei ir būtų E. V. gyvas, akivaizdu, kad jis nebūtų galėjęs nei patvirtinti, nei paneigti M. B. parodymų dėl kyšio sumos perdavimo S. K., nes kyšių davėjams tai, kokiu būdu, kokiomis dalimis M.

B. ir S. K. dalijosi gautas kyÅ¡ių sumas buvo nežinoma ir jie to paaiÅ¡kinti negalėjo. Nėra jokio pagrindo manyti, kad M. B. galėjo Å¡iuo atveju tyčia klaidinti tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus ar suklysti nurodydamas gautas kyÅ¡io sumas. Jeigu M. B. bÅ«tų turėjęs tikslÄ savo padėtį lengvinti, o S. K. sunkinti, jis jam nenaudingų situacijų galėjo neprisiminti, ar jas pateikti sau palankia linkme, parodydamas, kad konkrečiÄ sumÄ jis pasidalijo ar visÄ perdavė S. K.. Teismas abejoja nurodytais M.

B. parodymais, teigdamas, kad S. K. turėjo suprasti, kad jam įsiteikiama, tačiau jis pats nereikalaudavo konkrečių kyÅ¡io sumų, jis nekeldavo klausimo, kodėl jam perduodamo kyÅ¡io suma yra tokia maža, ar kodėl jam iÅ¡ vis jokia dalis nėra perduodama. Teismas pažymi, kad nustatyta, jog iÅ¡ rangovų bÅ«davo reikalaujamos didesnės sumos, bet realiai perduodamos mažesnės sumos ar iÅ¡vis neperduodamos, todėl taip pat abejoja M. B. parodymų teisingumu.IÅ¡ norinčių laimėti vieÅ¡uosius pirkimus rangovų buvo reikalaujama susimokėti apie 6 procentus nuo konkurso vertės, tačiau faktiÅ¡kai verslininkai turėdavo galimybę derėtis dėl mažesnės kyÅ¡io sumos, argumentuodami laimėto konkurso nepelningumu, sunkia finansine padėtimi ar tiesiog vengdami mokėti sutartÄ kyÅ¡io sumÄ arba perduodami mažesnę jo dalį.

Tokiais atvejais, nei M. B. iÅ¡ verslininkų, nei S. K. iÅ¡ M. B. griežtai nereikalaudavo sumokėti visÄ kyÅ¡io sumÄ . Å i aplinkybė, į kuriÄ nuosprendyje atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nepaneigia M. B. parodymų teisingumo, o prieÅ¡ingai, patvirtina, kad M. B. atskleista kyÅ¡ininkavimo ir korupcijos schema iÅ¡ tiesų veikė ilgÄ laikÄ . Vertindamas M. B. parodymų teisingumÄ , teismas neatsižvelgė ir į tai, kad M. B. ne tik davė iÅ¡samius, aiÅ¡kius ir nuoseklius parodymus apie veikusį korupcinį mechanizmÄ , priimtas kyÅ¡io sumas, bet aktyviai dalyvavo atliekant kitus procesinius veiksmus, t. y. atliekant tyrimo veiksmus neatsleidžiant savo tapatybės, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista M.

B. susitikti su kitais įtariamaisiais ir liudytojais ir rinkti papildomus duomenis, kurie patvirtintų M. B. nurodytas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas, nors ir pripažino tokio procesinio veiksmo metu surinktų įrodymų svarbÄ tiek vertinant S. K., tiek K. V. padarytas veikas, tačiau visiÅ¡kai nevertino Å¡ių procesinio veiksmo metu gautų duomenų M. B. parodymų kontekste. Darant prielaidÄ , kad M. B. sÄ moningai klaidino teisėsaugos pareigÅ«nus apie kyÅ¡io dalies perdavimÄ S. K., jis tikrai neturėtų jokio motyvo dalyvauti tyrime BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, nes atliekant šį veiksmÄ , M.

B. bendraujant su S. K. ir kitais asmenimis, bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad jo duoti parodymai yra melagingi, juos tokių susitikimų metu S. K. neigtų pats ar per kitus asmenis ėmęs kyÅ¡ius, arba bÅ«tų aiÅ¡ku, kad jam iÅ¡ vis nesuprantama, apie kÄ su juo kalba M. B..BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka gauti duomenys rodo, kad S. K. suprato visas netiesiogines M. B. užuominas apie imtus kyÅ¡ius, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas vėl įdarbinti X miesto savivaldybėje M. B.. S. K. kilus įtarimų, kad M.

B. gali bendradarbiauti su teisėsaugos pareigÅ«nais, jis pradeda bendrauti tik per tarpininkÄ - V. R.. M. B. papraÅ¡ius S. K. grÄ Å¾inti bent jau „L“ epizode gauto kyÅ¡io dalį, kuri buvo perduota S. K. - 3000 Lt, S. K. pradėjo Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti ir iÅ¡ viso atidavė 1500 Lt. Duomenys, gauti BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat patvirtina, kad M. B. duodamas parodymus neturėjo tikslo apkalbėti kitus asmenis, sumažinti savo paties baudžiamosios atsakomybės laipsnį ar konfiskuotino turto vertę, prieÅ¡ingai aktyviai veikė kartu su teisėsaugos pareigÅ«nais siekdamas surinkti kaip galimai daugiau kitų papildomų duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytų aplinkybių teisingumÄ .

Tuo tarpu S. K., prieÅ¡ingai, akivaizdžiai stengėsi, kad nepaaiÅ¡kėtų nauji kyÅ¡ininkavimo epizodai, bijojo, kad gali bÅ«ti bendrininko M. B. iÅ¡duotas teisėsaugos pareigÅ«nams, todėl pastarÄ jį paleidus iÅ¡ suėmimo, rÅ«pinosi, kad Å¡is gautų darbÄ , grÄ Å¾ino dalį jam perduoto kyÅ¡io, žadėjo pasidomėti galimybėmis paveikt vykstantį tyrimÄ , jį nutraukti. Svarbu pažymėti ir tai, kad M. B. sutiko savo parodymus patvirtinti ir akistatoje su S. K., tačiau pastarasis joje dalyvauti atsisakė (t. 31, b. l. 24).

Išdėstytos aplinkybės, pasak apelianto, leidžia teigti, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atmetė M. B. parodymus kaip nepatikimus, keliančius abejonių, nes priešingai, jie yra aiškūs, pakankamai išsamūs ir detalūs, nuoseklūs, logiški, daugeliu atveju patvirtinti kitais baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais. Atmesdamas M. B. parodymus, teismas neturėjo galimybių tinkamai nustatyti visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kad neįrodyta, jog S. K., veikdamas su M.

B., gavo kyÅ¡ius (jų atitinkamÄ dalį) visuose jam pateikto kaltinimo epizoduose, iÅ¡skyrus epizodÄ , kuriame jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas, pripažindamas, kad S. K. buvo žinoma, apie kyÅ¡ių (6 procentų nuo pirkimo projekto vertės) ėmimÄ iÅ¡ vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujančių rangovų, neanalizuoja ir visiÅ¡kai nevertina, kodėl S. K. nusprendė priimti kyšį tik šį vienintelį kartÄ ir tik tokiÄ maÅ¾Ä sumÄ - 1500 Lt.Teismui nekilo abejonių, kad S. K., privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbÄ ir jam priskirtų funkcijų vykdymÄ , o viešųjų pirkimų srityje bÅ«damas atsakingu už pirkimų vykdymÄ vadovaujamoje institucijoje negalėjo nematyti ir nepastebėti, kad vieÅ¡ieji pirkimai atliekami pažeidžiant įstatymÄ .

Teismas padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vada, jog jam buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų nugalėtojai parenkami iÅ¡ anksto ir netgi toleravo bei palaikė tokiÄ praktikÄ . Tokiu bÅ«du nesilaikė pats ir neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje bÅ«tų laikomasi Jis tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje. Vienintelis motyvas toleruoti tokiÄ neteisėtÄ viešųjų pirkimų vykdymo tvarkÄ yra atskleistas M.

B. parodymuose, t. y. galimybė gauti savo kyÅ¡io dalį iÅ¡ dalyvaujančių vieÅ¡uosiuose pirkimuose rangovų.Teismas neįvertino ir kitų bylos įrodymų, kurie taip pat patvirtina S. K. dalyvavimÄ netiesioginiame kyÅ¡ių priėmime kituose kaltinimo epizoduose. Tai ir duomenys, gauti BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir liudytojo V. R. parodymai. IÅ¡ V. R. parodymų matyti, kad jie yra įsitikinę, jog iÅ¡aiÅ¡kėjo, tik UAB „L“ epizodas, kai kyšį davė jos vadovas A. K., tuo tarpu dėl visų rangovų, davusių kyÅ¡ius, jie yra tikri, kad jie „neparduos“, t. y. nepraneÅ¡ apie naujus ir, jų manymu, dar neatskleistus kyÅ¡ių davimo ir priėmimo faktus.

M. B. netgi patariama UAB „L“ epizode prisiimti kaltę. Vertinant M. B. parodymus jų pakankamumo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kurioje yra pripažįstama, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas net iÅ¡ esmės vieno asmens parodymais, nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumÄ , jeigu kaltinamasis turėjo galimybę pats ar padedamas gynėjo įgyvendinti savo gynybos teises dėl Å¡ių parodymų ir suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (Saidi v.

France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993, 2002 m. liepos 2 d. S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of July 2002, taip pat ir 2007 m. gegužės 8 d. nutartis kasacinėje byloje Nr.2K-360/2007). Nagrinėjamojoje byloje gynyba ir kaltinamieji turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose pateikdama liudytojui M. B. klausimų, ginčydami jo parodymų patikimumÄ ir paduoti su minėtų teisių įgyvendinimu susijusius praÅ¡ymus.

Prokuroro nuomone, nėra pagrindo abejoti M. B. parodymais, kurie daugeliu aspektų yra patikrinti ir patvirtinti kitais baudžiamojo proceso kodekse numatytais veiksmais, ir iÅ¡ esmės yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, o jo parodymų atskiri neatitikimai ar prieÅ¡taravimai lengvai paaiÅ¡kinami tuo, kad jo nurodomi kyÅ¡ininkavimo epizodai visada iÅ¡ esmės vyko pagal tÄ pačiÄ schemÄ , kyÅ¡io sumos daugeliu atveju buvo panaÅ¡ios, kaip ir jų gavimo ar perdavimo aplinkybės, tad natÅ«ralu, kad praėjus tam tikram laikui M.

B. kai kurių aplinkybių galėjo neprisiminti, jas prisiminti netiksliai ar kartais tarpusavyje supainioti. Tačiau visi Å¡ie M. B. parodymų trÅ«kumai iÅ¡ esmės buvo paÅ¡alinti atliekant kitus procesinius veiksmus ir jas vertinant kaltinamiesiems palankiausiu bÅ«du.Panevėžio apygardos teismas, pripažindamas S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M. B. iÅ¡ UAB „L“ direktoriaus A. K., padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „L“ iÅ¡ anksto parinkta kaip nugalėtoja ne kaltinamųjų iniciatyva, o pagal R.

V. praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi M. B. parodymais bei jo žodžiais dalyvaujant slaptuose tyrimo veiksmuose BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka, nes bÅ«tent M. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam bÅ«nant pas vicemerÄ V., pokalbio metu pastarasis užsiminė, jog gal jo kaimynui galima gauti darbų, ir lyg tai paminėjo K. pavardę. Tuo metu jis UAB „L“ nežinojo, bet K. pažinojo. Toks V. pageidavimas buvo suderintas su administracijos direktoriumi S. K.. M. B. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir veikdamas pagal BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka priimtÄ nutartį, kalbėdamas su S. K. (t. 20, b.l. 13-19).Pirmosios instancijos teismas yra nenuoseklus, nes iÅ¡ esmės visais kitais M.

B. parodymais priimdamas nuosprendį abejojo ir juos atmetė, tačiau Å¡iuo atveju juos priėmė besÄ lygiÅ¡kai, nes Å¡ie parodymai yra palankÅ«s S. K., nes vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojÄ pasiÅ«lė kitas asmuo. Tačiau tuo pačiu teismas nutyli kitÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad visais atvejais, kai praÅ¡ymas leisti vienÄ ar kitÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ kuriai nors įmonei ateidavo iÅ¡ kitų asmenų, M. B. sÄ lygas tokiai įmonei laimėti tÄ konkursÄ sudarydavo tik tuomet, jei tokį nurodymÄ duodavo S. K..

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje, kuria S. K. nebuvo pripažintas kaltu pagal visus jam kaltinime nurodytus kyÅ¡ininkavimo epizodus, keistinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo perkvalifikuojant S. K. veikÄ iÅ¡ BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį, Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstant S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, t. y. pagal visus jam kaltinime nurodytus kyÅ¡ininkavimo epizodus.

Pripažinus S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl visų jam kaltinime nurodytų kyÅ¡ininkavimo epizodų jam privalomai turėtų bÅ«ti paskirta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iÅ¡ jo kaltinime nurodytÄ visÄ jo gautÄ kyÅ¡ių dalį — 90300 Lt (26152,69 Eur), kaip vykdytos nusikalstamos veikos (kyÅ¡ininkavimo) rezultatÄ , iÅ¡ kurių 1500 Lt konfiskuotini kaip tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas, paimtas ikiteisminio tyrimo metu ir saugomas STT finansų skyriuje, o likusiÄ dalį - 88800 Lt (25718,26 Eur) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. K.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.Panevėžio apygardos teismas pripažindamas kaltu ir nuteisdamas S. K. tik viename iÅ¡ 18 kyÅ¡ininkavimo epizodų, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad S. K. pripažįsta kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir skiria atitinkamÄ bausmę, tačiau aiÅ¡kiai neįvardijo, kokiame kyÅ¡ininkavimo epizode jis pripažįstamas kaltu, taip pat nenurodė, koks yra teismo sprendimas dėl likusių kaltinime nurodytų epizodų, dėl kurių, kaip galima suprasti S. K. iÅ¡teisino, tad tuo taip pat esmingai pažeidė BPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ reikalavimÄ tiksliai nurodyti, dėl kurių veikų padarymo kaltinamasis nuteisiamas, o dėl kurių yra iÅ¡teisinamas.Prokuroras taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl organizuotos grupės, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo S. K..

Nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog tokiÄ grupę bÅ«tų subÅ«ręs ar jai vadovavęs S. K.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymÄ iÅ¡ankstinį rangovo statybos ar remonto darbams parinkimÄ tiesiogiai įtakojo M. B. ne vienas X savivaldybės tarybos narys ar administracijos darbuotojas, o daugeliu atvejų tai nuspręsdavo savarankiÅ¡kai pats M. B.. Tokias teismo iÅ¡vadas nulėmė tai, kad teismas nepagrįstai atmetė M.

B. parodymus, jų neanalizavo ir nevertino. Tai nulėmė, kad teismas ne tik neteisingai įvertino S. K. kyÅ¡ininkavimo mastÄ ir dėl to neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ perkvalifikuodamas jo veikÄ Ä¯ lengvesnę, bet tuo pačiu padarė neteisingas iÅ¡vadas apie organizuotos grupės didelės masto kyÅ¡ininkavimui egzistavimÄ ilgÄ laikÄ . M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡samiai ir detaliai papasakojo, kaip S. K., 2007 metais tapęs X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, jam pristatė bÅ«simÄ kyÅ¡ininkavimo schemÄ , aptarė su M.

B. galimÄ reikalauti kyÅ¡io sumÄ , skaičiuojant nuo projekto vertės, kuomet ir buvo sutarta, kad žinant statybininkų uždarbius vykdant savivaldybės projektus, realu praÅ¡yti ir gauti ne 10, bet 6 procentų dydžio kyÅ¡ius nuo viešųjų pirkimų projektų vertės. Pirmos instancijos teismas abejoja tokiais parodymais taip pat remdamasis teismui pateikta X miesto savivaldybės pažyma, kurioje nurodyta, kad vieÅ¡uosius pirkimus ir iki 2008 metų laimėdavo tos pačios bendrovės, kurioms buvo sudarytos galimybės laimėti vieÅ¡uosius pirkimus už kyÅ¡ius 2008-2009 metais, o už viešųjų pirkimų organizavimÄ ir anksčiau buvo atsakingas M.

B..Teisme apklausiami bendrovių vadovai teigė, kad kyÅ¡ius jiems teko pradėti mokėti tik nuo 2008 metų, tačiau ir tokiais jų liudijimais pirmosios instancijos teismas abejoja ir daro prielaidÄ , kad bent jau nuo 2005 metų vykdant vieÅ¡uosius pirkimus buvo tam tikri korupciniai santykiai, todėl teismas abejoja, kad S. K. pats ar gavęs nurodymÄ iÅ¡ K. V., iÅ¡ anksto parinkdavo bÅ«simÄ vieÅ¡ojo pirkimo nugalėtojÄ ir nurodydavo M. B., tuo pačiu teismas abejoja, kad bÅ«tent S. K. (ar K. V.) organizavo grupę sunkiam nusikaltimui - kyÅ¡ininkavimui daryti ir į jÄ Ä¯traukė M.

B.. Tokie pirmos instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Aplinkybė, kad viešuosius pirkimus, kurių organizavime dalyvaudavo ir M. B., anksčiau (2005-2007 metais) laimėdavo tos pačios įmonės, kurių atstovai vėliau (2008-2009 metais) pradėjo mokėti kyšius už juos, nėra pagrindas pripažinti, kad ir anksčiau jos šiuos konkursus laimėjo pažeisdami viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimus ar nusikalstamu būdu, mokėdami kyšius, nes tokių duomenų nėra gauta.

Ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad M. B., anksčiau dalyvaudamas viešųjų pirkimų organizavime statybiniame sektoriuje, puikiai žinojo, kokie yra statybinių įmonių pelnai, todėl S. K. pasiūlius imti kyšius iš statybinių įmonių, jis jam galėjo paaiškinti, kokie tokių įmonių pelnai ir kokio dydžio kyšius yra reali tikimybė iš šių bendrovių gauti. Nėra jokio pagrindo netikėti tiek M. B., tiek kyšius davusių asmenų parodymais, kad tokio pobūdžio ir tokio masto korupcinė veikla ir kyšininkavimas prasidėjo 2008 metais, po to kai savivaldybės administracijos direktoriumi tapo S. K..Vertinant byloje nustatytas aplinkybes bei M.

B. parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. ir S. K. susitarė dėl nuolatinio sistemingo kyÅ¡ininkavimo imant apie 6 procentus nuo projekto vertės iÅ¡ vieÅ¡uosius pirkimus norinčių laimėti rangovų ir ilgÄ laikÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ vykdė, kol jos nenutraukė teisėsaugos pareigÅ«nai, pradėję ikiteisminį tyrimÄ ir sulaikę įtariamuosius. KyÅ¡ininkavimo metu M. B. ir S. K. buvo paskirstę užduotimis ir vaidmenimis. M. B. užduotis buvo betarpiÅ¡kai bendrauti ir reikalauti kyÅ¡ių iÅ¡ vieÅ¡uosius pirkimus laimėti norinčių rangovų, organizuojant vieÅ¡uosius pirkimus sudaryti sÄ lygas, kad pasiÅ«lymai vieÅ¡ajam pirkimui bÅ«tų pateikti taip, kad laimėtų iÅ¡ anksto parinktas ir kyšį sumokėti pažadėjęs rangovas.

S. K. užduotis buvo kontroliuoti tokiÄ M. B. veiklÄ , užtikrinti, kad tokiu bÅ«du organizuojami vieÅ¡ieji pirkimai vyktų sklandžiai, perduoti M. B. informacijÄ apie vieÅ¡uosius pirkimus turinčius laimėti rangovus arba patvirtinti ir leisti laimėti juos kitų asmenų pasiÅ«lytiems rangovams, taip pat, žinant, kad vieÅ¡ieji pirkimai už kyÅ¡ius organizuojami grubiai pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymÄ ir kitus teisės aktus, patvirtinti tokių viešųjų pirkimų rezultatus, pasiraÅ¡yti rangos sutartis ir taip sudaryti galimybes rangovams gauti pirkimams skirtas lėšas.

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. ir S. K. (netgi paÅ¡alinus iÅ¡ Å¡ios grupės K. V.) veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), o tai laikytina S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teismo nuosprendyje (85 psl.) pažymėta, kad pagal kaltinimo formuluotes galima suprasti, kad S. K. buvo Å¡ios veikos organizatorius, tačiau pateiktame kaltinime nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį nėra, todėl jis laikytinas bendravykdytoju.Pasak apelianto, S. K., vertinant bylos aplinkybes, laikytinas tiek jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos organizatoriumi, tiek vykdytoju, nes jis ėmėsi veiksmų tiek tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ suorganizuoti, suderinti jÄ su M.

B., paskirstyti užduotis, tiek pats betarpiÅ¡kai atlikto BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytus kyÅ¡ininkavimo veiksmus - priėmė dalį kyÅ¡ių sumos už neteisėtÄ savo ir M. B. veikimÄ . S. K. nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį bÅ«tų kvalifikuojama tik tada, jeigu jis bÅ«tų atlikęs tik organizatoriaus vaidmenį tų nusikaltimų padaryme. Tačiau, jei bent dalis asmens, atlikusio kelis vaidmenis nusikaltimo padaryme, atliktų veiksmų yra susijusi su vykdytojo funkcijomis, jo veika yra kvalifikuojama tik kaip vykdytojo.

Visais atvejais kaltininko, atlikusio kelis vaidmenis, veika turi iÅ¡samiai atsispindėti nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteisiant S. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neteisingai nustatyta S. K. perduoto kyÅ¡io dalis. Nors teismas pripažino S. K. kaltu dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M. B. iÅ¡ UAB „L“ direktoriaus už galimybę laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , tačiau vertindamas net ir Å¡ioje dalyje S. K. gauto kyÅ¡io dalies dydį, padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Teismas, nustatydamas tokiÄ S. K. priimto kyÅ¡io dalies dydį, atmetė M. B. parodymus Å¡iame epizode. Teismas nurodė, kad ir Å¡ioje dalyje M. B. parodymai nėra patikimi, nes parodymuose jis nurodęs, kad perdavė 3500 Lt, o grÄ Å¾inti reikalavo tik 3000 Lt, tuo tarpu S. K. grÄ Å¾inus 1500 Lt, daugiau pretenzijų nereiÅ¡kė.Teismas, pripažindamas Å¡iame epizode S. K. kaltu, pripažino BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarkÄ atliktų veiksmų metu gautų duomenų svarbÄ , tačiau nevisiÅ¡kai tinkamai juos įvertino.

Teismui nekilo jokių abejonių, kad S. K. grÄ Å¾ino M. B. pinigus (1500 Lt), kurie buvo dalis UAB „L“ vadovo M. B. perduoto kyÅ¡io (5000 Lt).M. B., veikdamas pagal BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka priimtÄ nutartį, bendraudamas su V. R., nurodo, kad jis jau <...atidavė direktoriui tris tÅ«kstančius liepos mėnesį ar kada ten kai davė tÄ nu...>, tačiau, akivaizdu, kad jis nurodo sumÄ apvalindamas iki trijų tÅ«kstančių, nes V. R. jau prieÅ¡ tai jam buvo pasakęs, kad S. K. jį įtaria bendradarbiaujant su teisėsaugos pareigÅ«nais, nes M.

B. labai „leidžiasi į detales“. V. R. parodė, kad jis perdavė S. K. M. B. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti UAB „L“ direktoriaus A. K. perduoto kyÅ¡io dalį parodydamas 3 pirÅ¡tus ir pasakydamas, kad M. B. praÅ¡o „trijų“ turėdamas omenyje tris tÅ«kstančius, ir S. K. tam neprieÅ¡taravo, su nurodyta suma sutiko, pasakęs <...tegu jis (M. B.) nepergyvena, viskas bus sutvarkyta, tegu turi kantrybės...>, po ko S. K. ėmėsi veiksmų papraÅ¡ytÄ kyÅ¡io dalies sumÄ grÄ Å¾inti. M.

B., praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti pinigus, veikė pagal BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka priimtÄ nutartį, jo tikslas buvo ne atgauti S. K. perduoto kyÅ¡io dalį, bet padėti teisėsaugos pareigÅ«nams patikrinti ir patvirtinti jo prieÅ¡ tai duotus parodymus, o S. K. grÄ Å¾inus minėtus 1500 Lt, tyrimas BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka buvo baigtas. Akivaizdu, kad M. B. nurodytomis aplinkybėmis negalėjo tęsti reikalavimo dėl tolimesnio perduotos kyÅ¡io dalies grÄ Å¾inimo, nes jis veikė pagal teisėsaugos institucijos užduotį iki S. K. sulaikymo.Å ios aplinkybės, pasak apelianto, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apygardos teismas, susiaurindamas S. K. pateikto kaltinimo apimtį ir jį pripažindamas kaltu tik viename kyÅ¡ininkavimo epizode, vertindamas nustatytas faktines aplinkybes padarė neteisingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai sumažino S. K. perduoto kyÅ¡io dalies dydį, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti keičiamas nurodant teisingÄ S. K. atitekusiÄ paimto kyÅ¡io dalį.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė S. K. veikos formÄ nuteisiant jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Panevėžio apygardos teismas pripažino S. K. kaltu dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M. B. iÅ¡ UAB „L“ direktoriaus, nuosprendyje nurodė, kad kyÅ¡is jam Å¡iuo atveju buvo duotas ne už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, kaip kad buvo nurodyta jam pateiktame kaltinime Å¡iame epizode, bet už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Toks kaltinimo pakeitimas padarytas teismui neteisingai įvertinus bylos faktines aplinkybes, dėl ko buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikÄ Å¡iame epizode.Teismas, visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino S. K. pateiktame kaltinime nurodytų aktyvių jo veiksmų, vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų organizavime, siekiant už gautÄ kyšį patenkinti kyÅ¡io davėjo interesÄ tapti vieÅ¡ojo pirkimo dėl Y mokymo centro stogo remonto nugalėtoju, t. y. nevertino to, kad S. K., žinodamas, kad vieÅ¡ojo pirkimo laimėtojas yra parinktas iÅ¡ anksto: neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas, kuriose nurodyti iÅ¡ anksto pasirinkti minėti rangovai; neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26); neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2009-06-03 Nr. 22-6.38-541 ir 2009-08-27 Nr. 22-6.38-837, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2009-07-15, 2009-09-25 gauti lėšas pagal jÄ ; t. y. atliko visÄ eilę jo kompetencijai priskirtų veiksmų, suprasdamas tokių savo veiksmų neteisėtumÄ , nes žinojo, kad vieÅ¡asis pirkimas vyksta pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, taigi aktyviai veikė, kad neteisėtu bÅ«du vykdomas vieÅ¡asis konkursas bÅ«tų laimėtas su juo suderinto asmens, kad butų pasiraÅ¡ytos rangos sutartys ir pagal jas buvo pervesti pinigai, t. y. vykdydamas savo įgaliojimus už kyšį neteisėtai veikė, kad bÅ«tų patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai.

S. K. vaidmuo organizuojant tiek šį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (kuriame už kyÅ¡io priėmimÄ jis buvo nuteistas), tiek kituose viešųjų pirkimų epizoduose buvo ne pasyvus, bet aktyvus, vykdant visus jo kompetencijai priskirtus įgaliojimus viešųjų pirkimų organizavimo srityje. Todėl teismas, pripažindamas S. K. kaltu dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M. B. iÅ¡ UAB „L“ direktoriaus, nurodydamas, kad kyÅ¡is Å¡iuo atveju buvo priimtas už S. K. neteisėtÄ neveikimÄ , neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes kyÅ¡is buvo priimtas už neteisėtÄ S. K. veikimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra keistinas.Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su K.

V. iÅ¡teisinimu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. K. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip organizatorius savo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyÅ¡ininkavimui, pastoviai daryti, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planÄ , grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus ir per laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. 29 d. iÅ¡ statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sÄ lygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus priėmė 128700 Lt, iÅ¡ kurių M.

B. gavo 38400 Lt, o S. K. 90300 Lt, taip pat tuo, jog tais pačiais veiksmais K. V. piktnaudžiavo tarnyba, virÅ¡ijo savo įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitos asmeninės naudos, kai nėra kyÅ¡ininkavimo požymių, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t. y. K. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija).Teismas, pagrįsdamas K. V. iÅ¡teisinimÄ nuosprendyje akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, kad pats K.

V. bÅ«tų ėmęs kyÅ¡ius ar gavęs jų dalį, nors pripažįsta, kad toks kaltinimas jam ir nėra pateiktas, nes jam pateikto kaltinimo esmė - kitų savivaldybės tarnautojų S. K. ir M. B. kyÅ¡ininkavo organizavimas, pabrėžia, kad nebuvo atskleistas motyvas (nors tai nėra privalomas kyÅ¡ininkavimo sudėties požymi), kodėl K. V., pats neimdamas kyÅ¡ių turėjo siekti, kad kyÅ¡iai bÅ«tų duodami M. B., S. K. ar dar kažkam, bei atkreipia dėmesį į tai, kad nenurodyta, kokios turtinės ar asmeninės naudos jis gavo, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju K.

V. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimai K. V. ir S. K. yra grindžiami iÅ¡ esmės tik M. B., asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais ir tik iÅ¡ dalies telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, tačiau analizuojant pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus matyti, kad nustatant ir vertinant K. V. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ , didesnę reikÅ¡mę turi ne M. B. parodymai, bet operatyvinių veiksmų metu surinkti duomenys.Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, taip pat ir kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, buvo aiÅ¡kiai nustatyta, kokius veiksmus tiriamų įvykių kontekste atliko X miesto savivaldybės mero pavaduotojas K.

V.. Jo veiksmai buvo aiškiai išdėstyti jam pateiktame kaltinime, tačiau nuosprendyje jie iš esmės neįvertinti ir dėl jų nepasisakyta, kaip ir neanalizuota tokių veiksmų įtaka vykusiems neteisėtiems viešiesiems pirkimams, juos vykdžiusiems asmenims, taip pat nevertinta, ar dėl tokių K. V. veiksmų atsirado kokia nors žala ir ji laikytina didele. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, galima teigti, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad K.

V., tuo metu užėmusio aukštas X miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, veiksmai, visų pirma, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimas, dėl ko kilo didelė žala valstybei. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo nusikaltimų sudėtis buvo K. V. pateikto kaltinimo esmė.K. V. X m. savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-2-8 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ nustatytos veiklos sritys (funkcijos), X m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1-21-4 jam nustatytos tokios pačios veiklos sritys (funkcijos).

K. V., pagal jam priskirtas kuravimo sritis, visiÅ¡kai nebÅ«damas susijęs su viešųjų pirkimu organizavimu, ima Å¡ioje srityje aktyviai veikti, nurodydamas, kokie asmenys, kokios įmonės turėtų laimėti vienus ar kitus vieÅ¡uosius pirkimus. Nuosprendyje gan iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti operatyvinės veiklos metu fiksuoti telefoniniai pokalbiai bei užfiksuoti vaizdo ir garso pokalbiai K. V. tarnybiniame kabinete. Jų analizės pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ Å¡ių ir kitų pokalbių akivaizdu, jog savivaldybės administracijos darbuotojai bei tarybos nariai sprendžia, kas konkrečiai turi tapti nugalėtojais viename ar kitame objekte skelbiamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose remonto darbams, taip pat nurodo, kad akivaizdu, jog vieÅ¡ieji pirkimai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , tačiau iÅ¡ K.

V. pasisakymų matyti, jog jis savo įsikiÅ¡imu siekė sukurti kažkokiÄ lygiavÄ statybinėms bendrovėms, kad kuo daugiau jų gautų užsakymų, kad lygiau bÅ«tų paskirstomos pajamos gaunamos iÅ¡ viešųjų pirkimų. Tokį nuosprendyje iÅ¡sakytÄ K. V. veiksmų vertinimÄ galima bÅ«tų suprasti kaip tokių jo veiksmų pateisinamÄ , priimtinÄ ar teigiamÄ elgesį.Teismas, vertindamas tiek K. V., tiek S. K. veikas, atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra duomenų, kad ir kiti X miesto savivaldybės tarnautojai siekė daryti poveikį vieÅ¡iesiems pirkimams, siÅ«lydami jų proteguojamas bendroves vieniems ar kitiems objektams.Faktas, kad vienas ar kitas savivaldybės tarnautojas pareikÅ¡davo pageidavimus, kad vienÄ ar kitÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėtų jų proteguojamos bendrovės, nebÅ«tų pats savaime nusikalstamas nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp „tokio pageidavimo“ ir kilusių pasekmių - neteisėtai laimėto vieÅ¡ojo konkurso, t. y. bÅ«tina įvertinti ne tik Å¡ių asmenų norÄ , kad laimėtų jų norima bendrovė, bet bÅ«tina dar nustatyti, ar bÅ«tent dėl Å¡ių asmenų veiksmų, jų daromo poveikio vieÅ¡uosius pirkimus inicijuojantys, juos organizuojantys ir vykdantys asmenys priėmė neteisėtus sprendimus, sudarė neteisėtas sÄ lygas ir galimybes pasiÅ«lytoms bendrovėms laimėti.

Analizuojant pirmosios instancijos iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat ir tuos, kurie nurodyti ir pačiame nuosprendyje, matyti, kad nei vienas iÅ¡ minėtų asmenų neturėjo galimybės tiesiogiai paveikti viešųjų pirkimų iniciatoriaus M. B., kad jis, be S. K. ar K. V. leidimo, imtų vykdyti tokius praÅ¡ymus. Nuosprendyje gan iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti operatyvinės veiklos metu fiksuoti telefoniniai pokalbiai bei užfiksuoti vaizdo ir garso pokalbiai K. V. tarnybiniame kabinete. Å ie duomenys ne tik leidžia daryti teismo nurodytÄ iÅ¡vadÄ , kad viešųjų pirkimų laimėtojai iÅ¡ anksto buvo pasidalijami tarp savivaldybės tarnautojų, bet atskleidžia kitÄ labai svarbų dalykÄ , kad visi valstybės tarnautojai, kurie norėdavo pasiÅ«lyti savo norimÄ Ä¯monę konkursui laimėti kreipdavosi ne į M.

B., ne į administracijos direktorių S. K., bet į mero pavaduotojÄ K. V., kuris pagal jam priskirtas funkcijas, buvo visiÅ¡kai nesusijęs su organizuojamais vieÅ¡aisiais pirkimas statybų ir remonto srityje. Svarbu ir tai, kad pats mero pavaduotojas K. V. labai aktyviai domisi kitų valstybės tarnautojų pageidavimais, ar jie nenorėtų pasiÅ«lyti savo pageidaujamų bendrovių vieÅ¡iesiems pirkimams. Tai akivaizdu iÅ¡ užfiksuotų ir nuosprendyje nurodytų pokalbių su S. Č., R. V., Z. K.. BÅ«tent K.

V., o ne kiti savivaldybės tarnautojai, kviečiasi M. B., t. y. jam nepavaldų savivaldybės administracijos darbuotojÄ , bei nurodo, kokios įmonės turi laimėti vienus ar kitus vieÅ¡uosius pirkimus. Tik K. V., nors ir nebÅ«damas atsakingas už viešųjų pirkimų sritį, turėjo galimybę paveikti S. K. ir M. B. veiksmus taip, kad vieÅ¡ieji pirkimai bÅ«tų organizuoti tokiu bÅ«du, kad juos neteisėtai laimėtų kitų savivaldybės tarnautojų pageidaujamos bendrovės. Nors teismas padaro labai reikÅ¡minÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

B., jo veiksmus savivaldybėje realiai kontroliuoja tik K. V., bet į Å¡iÄ aplinkybę nesigilina ir nevertina, tai kokie gi ryÅ¡iai gali sieti Å¡iuos asmenis, kad K. V. vienintelis gali kontroliuoti M. B. veiksmus, nors pastarasis jam tarnybiÅ¡kai nepavaldus ir iÅ¡ principo jokių jo nurodymų neturėtų vykdyti. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent K. V. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir jam suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas buvo tokio masto, kad darė didelę žalÄ , kas tokius jo veiksmus leidžia vertinti jau kaip nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse.

Bylos įrodymai, taip pat kiti bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad K. V., ne tik kontroliavo ir koordinavo tiek S. K. veiksmus neteisėtai organizuojant vieÅ¡uosius pirkimus neteisėtai sudarant galimybes juos laimėti vieniems ar kitiems asmenims ir bendrovėms, bet ir faktiÅ¡kai jiems vadovavo, tai yra jie visi kartu veikė bendrai, organizuotai, siekė tų pačių neteisėtų tikslų, t. y. kad vieÅ¡uosius pirkimus laimėtų bÅ«tent jų pasirinktos ar kitų asmenų pasiÅ«lytos įmonės.M.

B. parodė, kad X miesto savivaldybėje pasikeitus valdančiosioms partijoms, galimybę imti kyÅ¡ius pagal tokiÄ schemÄ jam pasiÅ«lė S. K., kuris teigė turįs „politinį užnugarį“, o vėliau pasakęs, kad korupcinėje kyÅ¡ių ėmimo schemoje dalyvauja ir K. V.. Priėmus nutartį BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant tapatybės ir M. B. bendraujant su S. K., K. V. taip pat įvardintas kaip vienintelis asmuo, kuriam žinoma apie imtus iÅ¡ rangovų 6 procentus.

Apie galimybę gauti iki 30000 Lt nuo projekto vertės, jeigu laimės jo norima bendrovė, K. V. buvo nurodęs T. T.. Apie tai, kad už laimėtus konkursus galės atsilyginti K. V. ir S. K., dar tik tapus jiems savivaldybės vadovais, pokalbio metu jiems užsiminė ir V. R.. Byloje surinkti duomenys leido daryti iÅ¡vadÄ , kad K. V., žinojo apie S. K. ir M. B. imamus kyÅ¡ius už rangovams suteiktas galimybes laimėti jų norimus vieÅ¡uosius pirkimus ir veikė taip, kad jie galėtų tokius kyÅ¡ius gauti.

Kadangi M. B., pasilikęs sau priklausančiÄ gautų kyÅ¡ių dalį, likusius atiduodavo S. K., jis negalėjo nurodyti, ar kokia nors jų dalis buvo perduodama K. V., jei taip, kokiu santykiu pinigai buvo padalijami tarp S. K. ir K. V.. Todėl nenustačius, ar K. V. atitekdavo kokia nors kyÅ¡io dalis, tokie K. V. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip S. K. ir M. B. kyÅ¡ininkavimo organizavimas. Tačiau, pasak apelianto, netgi pripažinus Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti K.

V. organizavus S. K. ir M. B. kyÅ¡ininkavimÄ visuose kaltinime nurodytuose epizoduose, nes tiriant kyÅ¡ininkavimo epizodus retrospektyviai, esant ribotoms galimybėms rinkti įrodymus, buvo sudėtinga susieti K. V. veiksmus su kiekvienu kyÅ¡ininkavimo epizodu, t. y. reikalautų ir priimtų kyÅ¡ių suma, tačiau negalima sutikti, kad jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas ir pagal BK 228 straipsnį. Prokuroras skunde cituoja kaltinimÄ K. V. ir nurodo, kad K. V. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų virÅ¡ijimo buvo iÅ¡teisintas, vien tik todėl, kad nenustatytas BK 228 straipsnio 2 dalies bÅ«tinas nusikaltimo sudėties požymis - turtinės ir kitokios asmeninės naudos gavimas.

Å is požymis, pasak apelianto, K. V. pateiktame kaltinime buvo nurodytas, nes jis betarpiÅ¡kai susijęs su kyÅ¡ininkavimo organizavimu, t. y. net nenustačius jo paties veiksmuose kyÅ¡ininkavimo požymių, bet inkriminavus organizavus kitų asmenų kyÅ¡ininkavimÄ , jo veikoje buvo turtinės naudos siekimas Å¡iems asmenims. Tačiau net ir pripažinus, kad kaltinimas organizavus S. K. ir M. B. kyÅ¡ininkavimÄ , yra neįrodytas, K. V. veiksmai turėjo bÅ«ti pripažinti nusikalstamais pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį K. V. nebuvo pareikÅ¡tas, tačiau tokį perkvalifikavimÄ pirmos instancijos teismas galėjo atlikti vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, paÅ¡alindamas iÅ¡ kaltinimo turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo požymį ir tuo nepažeisdamas kaltinamojo ir jo gynybos interesų. Toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas bÅ«tų teisėtas ir atitiktų tiek baudžiamojo proceso kodekso, tiek Konstitucijos reikalavimus. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl K.

V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti panaikintas ir paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo „turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo“ požymį K. V. veika kvalifikuotina pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t.y. pagal įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas taip pat nesutinka su K. V. veikos perkvalifikavimu iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį. K. V. pateiktame kaltinime buvo nurodyti jo veiksmais padarytų teisės aktų pažeidimai bei iÅ¡vardinti kriterijai, leidžiantys teigti, kad dėl to didelės žalos patyrė valstybė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡ esmės patvirtinęs kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, šį K. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pakeitė ir jo veikÄ perkvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad K. V. priėmė nurodytus 5000 Lt kaip kyšį už jo teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į paties K. V. paaiÅ¡kinimus, į jo funkcijas įėjo ir nusiskundimų dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų priėmimas iÅ¡ gyventojų, todėl, teismo manymu, akivaizdu, kad iÅ¡klausęs skundus jis turėjo į juos reaguoti, duoti privalomus nurodymus savivaldybės darbuotojams, kÄ , kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių jis ir darė, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo pakankamai įgalinimų spręsti S. R. problemas.

Teismo iÅ¡vados apie K. V. įgaliojimų apimtį ir jo teisėtÄ veikimÄ nurodytomis aplinkybėmis yra nepagrįstos ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. K. V. X m. savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-2-8 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ nustatytos veiklos sritys (funkcijos); tos pačios veiklos sritys (funkcijos) jam buvo nustatytos ir X m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1-21-4. K. V., kaip X miesto savivaldybės mero pavaduotojo, veikla niekaip nebuvo susijusi statybomis, statybų projektavimo sÄ lygų rengimu, statybų leidimų iÅ¡davimu ar tokios veiklos kontroliavimu.

Jis, kaip mero pavaduotojas, Å¡iais klausimais miesto gyventojų priimti negalėjo, tuo pačiu jis neturėjo įgaliojimų imtis veiksmų tokiems klausimams spręsti. Netgi jeigu tokie asmenys Å¡iais klausimais bÅ«tų kreipėsi, jis juos turėjo nukreipti pas kitus savivaldybės vadovus ar darbuotojus, kurie turėjo reikiamus įgaliojimus tokiems klausimams spręsti. Be to, K. V., bÅ«damas mero pavaduotoju, savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, nors turėjo teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jam priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktÅ«riniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklÄ , tačiau neturėjo teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad iÅ¡ byloje esančios KultÅ«ros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų iÅ¡vados matyti, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadus minėtiems objektams (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) buvo pažeisti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Toks K. V. veikimas S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesais negali bÅ«ti pripažintas teisėtu veikimu, nes toks jo veikimas buvo už jam suteiktų įgaliojimų ribų ir buvo nukreiptas į teisės aktų reikalavimams prieÅ¡taraujančių S. R. reikalavimų įgyvendinimÄ .

Nors teismas nurodo, kad K. V., duodamas atitinkamas užduotis savivaldybės administracijos tarnautojams, elgėsi teisėtai, tuo pripažindamas, kad, jis turėjo įgaliojimus duoti tokias užduotis, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pats K. V. pripažino, kad tokių nurodymų jis duoti negalėjo, kas beje pažymėta ir nuosprendyje (20 psl.). Taigi teismas, įžvelgęs K. V. veikoje, ne piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo, bet kyÅ¡ininkavimo sudėtį, jo veikÄ turėjo perkvalifikuoti ne į BK 225 straipsnio 1 dalį, bet į BK 225 straipsnio 2 dalį.

Vertinant, kaip nagrinėjamoje situacijoje turėjo bÅ«ti teisingai kvalifikuoti K. V. veiksmai reikia atkreipti dėmesį dar ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek kaltinime, tiek nuosprendyje iÅ¡dėstytame veikos apraÅ¡yme perkvalifikavus veikÄ . IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad K. V. ir S. R. nebuvo susitarę dėl konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti K. V., kad bÅ«tų pasiekti S. R. aktualÅ«s tikslai, tuo labiau K. V. veikimas siekiant S. R. tikslų nebuvo tiesiogiai susietas su K.

V. turimų įgaliojimų vykdymu. Tarp S. R. ir K. V. buvo bendro pobÅ«džio susitarimas, kad K. V., pasinaudodamas savo, kaip Tarybos nario ir mero pavaduotojo, tarnybine padėtimi, pažintimis su Tarybos, Savivaldybės administracijos bei jos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos ir KultÅ«ros paveldo skyrių valstybės tarnautojais bei realia įtaka jiems, ieÅ¡kos bÅ«dų, kaip padėti pasiekti S. R. rÅ«pimus tikslus ir bÅ«tent tai jis ir darė. Nuosprendyje nurodyta, kad 2008 m. spalio 8 d. K. V. susitarė su S. R. priimti iÅ¡ jo kyšį už teikiama pagalba sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimÄ jis reikalauja to kyÅ¡io, ir 2008 m. spalio 10 d. per R.

R. iÅ¡ S. R. priėmė 5000 litų kyšį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaip kyÅ¡ininkavimas pagal BK 225 straipsnį nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima, pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus. Å ie tarnybiniai veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos gaunamas atlygis, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s tiek kyÅ¡io ėmėjui, tiek davėjui (kasacinė byla Nr. 2K- 38/2012).

Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas - įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu.

Paprastai tai bÅ«na veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo bÅ«tini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiÅ¡kai uždrausti, ir kt. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimÄ (ar neatlikimÄ ) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas.

Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas byloje aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. KyÅ¡iu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumÄ , gauti kokiÄ nors paramÄ , iÅ¡vengti galimų nemalonumų ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-194/2013, 2K-89/2009, 2K-531/2011, 2K-38/2012, 2K-325/2012).Apelianto nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes ir esamÄ teisminę praktikÄ , galima konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismas, perkvalifikuodamas K. V. veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priimtas nuosprendis Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti pakeistas K.

V. veikÄ kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. taip, kaip ji buvo kvalifikuota kaltinamajame akte.Perkvalifikavus K. V. veikÄ pagal pirminį kaltinimÄ , jam turėtų bÅ«ti palikta nuosprendžiu jau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje - 5000 Lt (1448,10 Eur) turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimas valstybės naudai. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su Panevėžio apygardos teismo iÅ¡vada apie kaltinimo tendencingumÄ , kuriÄ teismas padarė įvertinęs, kad teismui nagrinėti perduotoje byloje kaltinimai buvo pareikÅ¡ti tik S. K. ir K.

V., o poveikį, kas turi laimėti vieÅ¡uosius pirkimus darė ir kiti savivaldybės politikai ir tarnautojai (R. V., Z. K., T. T., P. V.). Apeliantas nurodo, kad K. V. vaidmuo ir įtaka priimamiems viešųjų pirkimų sprendimams iÅ¡ esmės skyrėsi nuo kitų savivaldybės tarnautojų, kurie reiÅ¡kė pageidavimus dėl viešųjų pirkimų laimėtojų. Tačiau ir Å¡ių tarnautojų veiksmuose nustačius vienų ar kitų nusikalstamų veikų požymius, jų veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu.Nuosprendyje akcentuojamas vieÅ¡asis pirkimas dėl XY bibliotekos remonto, kurio laimėtojÄ pasiÅ«lė X miesto savivaldybės tarybos narys T.

T., teigiant, kad Å¡iame epizode T. T. reikalavo 20000 Lt kyÅ¡io, nors kaltinimai dėl to pateikti S. K. ir K. V., o T. T. net nepripažintas organizuotos grupės nariu. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tokias iÅ¡vadas padarė neįsigilinęs į visas aplinkybes. X savivaldybės Tarybos narys T. T., kurio įmonė UAB „XXA“ įsiskolino kitai įmonei UAB „RK“ už įstatytus langus 10000 Lt, sugalvojo planÄ , kad galėtų šį įsiskolinimÄ panaikinti, padėdamas Å¡iai įmonei laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ X miesto savivaldybėje.

Jis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir asmeninėmis pažintimis kreipėsi į K. V. ir S. K., nurodydamas, kad jei Å¡i įmonė laimėtų konkursÄ , ji galėtų atsilyginti iki 30000 Lt ir nereikalautų iÅ¡ jo 10000 Lt skolos. T. T. parodė, kad aptardamas su S. Å . galimÄ kyÅ¡io sumÄ iÅ¡skyrė dvi sumas 10000 ir 20000, jas užraÅ¡ydamas ant popieriaus. K. V. jį nukreipė pas M. B., kuriam buvo perduotas sÄ raÅ¡as įmonių, kurioms turi bÅ«ti iÅ¡siųstas pasiÅ«lymas. Kadangi perduodame sÄ raÅ¡e buvo klaidų, M.

B. jį perdavė S. K., paaiÅ¡kinęs, kad tÄ sÄ raÅ¡Ä gavęs ir T. T. ir paprašęs iÅ¡siaiÅ¡kinti. Po kurio laiko S. K. sÄ raÅ¡Ä jam grÄ Å¾ino su iÅ¡taisytu įmonės pavadinimu bei nurodyta kyÅ¡io suma - 20000, kurios reikėjo pareikalauti iÅ¡ konkursÄ laimėjusios bendrovės. Akivaizdu, kad T. T. turėjo tikslÄ pasinaudodamas savo kaip savivaldybės tarybos nario padėtimi ir pažintimis už atlygį (10000 Lt skolos panaikinimÄ ) paveikti kitus savivaldybės tarnautojus taip, kad konkursÄ laimėtų jo nurodytÄ Ä¯monė.

Tokie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis). S. K., žinodamas, kad T. T. pasiÅ«lyta vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusi įmonė UAB „SV“ gali atsilyginti iki 30000 Lt (iÅ¡ kurių 10000 Lt bÅ«tų skirti T. T., jo skolos padengimui), savo ruožtu perduoda M. B. reikalavimÄ iÅ¡ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusios įmonės papildomai pareikalauti dar 20000 Lt, kurie savo ruožtu turėjo bÅ«ti perduoti M.

B. kaip ir kitais atvejais. Tačiau Å¡iuo atveju kyÅ¡is taip ir nebuvo sumokėtas, nes prasidėjus krizei ir savivaldybėje pradėjus trÅ«kti lėšų, savivaldybė nepajėgė sumokėti rangovui - UAB „SV“, o Å¡ios atstovai savo ruožtu atsisakė duoti pažadėtÄ kyšį. Å ios aplinkybės, T. T. parodymai, teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), dar kartÄ patvirtina M. B. parodymų teisingumÄ apie ilgalaikius ir įsiÅ¡aknijusius hierarchinius - korupcinius ryÅ¡ius X savivaldoje ir paneigia S. K. parodymus.AnalogiÅ¡kai vertintina ir situacija, kai mero pavaduotoja Z.

K., pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus ir padėti laimėti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl YYY teatro remonto, už atlygį - paramÄ bÅ«simuosiuose rinkimuose, tačiau iÅ¡ konkursÄ laimėjusios bendrovės „S“ atstovų vis tiek savo ruožtu buvo reikalaujama dar susimokėti ir 18000 Lt kyšį, iÅ¡ kurių realiai M. B. buvo perduota tik 5000 Lt. Z. K. veiksmuose taip pat buvo nustatyti tam tikri nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę.Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriami ir X miesto mero P. V. veiksmai ir galimas jo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi organizuojant lopÅ¡elio - darželio „RL“ remonto darbus, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu irgi buvo nutrauktas nenustačius, kad jo veiksmuose buvo jam inkriminuojamo nusikaltimo požymių.Ikiteisminio tyrimo metu jokių duomenų, kad R.

V. veikė siekdamas kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims, ar kad veikė susitaręs su M. B., S. K. ar kitais asmenimis reikalauti už tai iš UAB „L“, atstovaujamos A. K. kyšio, ištyrus visas su R. V. veiksmais susijusias aplinkybes nebuvo gauta, atskirai jo veiksmai baudžiamosios teisės aspektu nebuvo vertinami.Šios aplinkybės paneigia teismo vertinimus, kad tyrimo metu buvo ignoruojamos kitų asmenų nusikalstamos veikos, jos netiriamos ar tendencingai vertinamos. Be to, Panevėžio apygardos teismas, manydamas, kad yra padarytos ir kitos nusikalstamos veikos ar ne visi jas padarę asmenys nustatyti, turėjo teisę apie tai atskira nutartimi pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis), tačiau tokios nutarties nepriėmė.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nutarė konfiskuoti 1500 Lt (434,43 Eur), kaip daiktinį įrodymÄ . Toks teismo sprendimas nevisiÅ¡kai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir turėtų bÅ«ti tikslinamas. Baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti skiriama konkrečiam asmeniui aiÅ¡kiai nurodant kokiam konfiskuotino turto tipui yra priskirtinas konfiskuojamas turtas, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kokiam asmeniui Å¡i priemonė yra paskirta. Å iuo atveju, Panevėžio apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl 1500 Lt konfiskavimo, nenurodė kuriam nuteistajam skiria Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o taip pat netinkamai apibrėžė konfiskuotino turto tipÄ , Å¡ias lėšas įvardindamas bendrine sÄ voka - daiktiniu įrodymu, tačiau nenurodydamas, ar Å¡ios lėšos yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės yra atskleistos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad minimi pinigai - 1500 Lt, yra nusikalstamos veikos (kyÅ¡ininkavimo) rezultatas, todėl teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis taip pat turėtų bÅ«ti atitinkamai pataisyta. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nusprendė panaikinti 2010 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ S. K. bei jo sutuoktinės A.

K. vardu registruotÄ turtÄ , priklausantį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma S. K. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl visų jam inkriminuotų kyÅ¡ininkavimo epizodų, tuo pačiu jam privalomai turėtų bÅ«ti paskirta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iÅ¡ jo kaltinime nurodytÄ visÄ jo gautÄ kyÅ¡ių dalį - 90300 Lt (26152,69 Eur), kaip vykdytos nusikalstamos veikos (kyÅ¡ininkavimo) rezultatÄ , iÅ¡ kurių 1500 Lt konfikuotini kaip tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas, paimtas ikiteisminio tyrimo metu ir saugomas STT finansų skyriuje, o likusi dalis - 88800 Lt (25718,26 Eur) iÅ¡ S. K. turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Siekiant tinkamai užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ Å¡ioje byloje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. K. priklausančias pinigines lėšas, taip pat kitÄ jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtÄ turi bÅ«ti taikomas iki bus įvykdytas teismo sprendimas Å¡ioje dalyje.             Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti ir pakeisti dalyje Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį:

1. pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo sumažinta S. K. pateikto kaltinimo apimtis ir jo veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį ir pripažinti S. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) dėl visų jam kaltinime nurodytų kyÅ¡ininkavimo epizodų, pripažįstant Å¡iÄ veikÄ padarius organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose;

2. pripažinus S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ , konfiskuojant iÅ¡ jo visÄ kaltinime nurodytÄ jo gautÄ kyÅ¡ių dalį - 90300 Lt (26152,69 €), iÅ¡ kurių vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti kaip tiesioginį nusikalstamos veikos rezultatÄ 1500 Lt (434,43 €), paimtus ikiteisminio tyrimo metu ir saugomus STT finansų skyriuje, o likusiÄ dalį - 88800 Lt (25718,26 €) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. K. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;3. panaikinti nuosprendžio dalį dėl K.

V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu Å¡iÄ jo veikÄ perkvalifikavus pagal įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.,) redakcija) ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;4. pakeisti nuosprendžio dalį dėl K.

V. veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų iÅ¡ S. R. priėmimo) ir pripažinti K. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;5. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. V. paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir skirti jam galutinę subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;6. vadovaujantis BK 75 straipsniu K.

V. paskirtos subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. Ä®pareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.7. siekiant užtikrinti prokuroro apeliaciniu skundu praÅ¡omÄ paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimÄ (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) 88800 Lt (25718,26 Eur) sumai panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. ir jo sutuoktinės A.

K. nekilnojamam turtui bei S. K. sÄ skaitoje esančioms piniginėms lėšoms, ir pratęsti S. K. bei jo sutuoktinės A. K. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ iki visiÅ¡ko nuosprendžio į žemiau iÅ¡vardintÄ turtÄ , priklausantį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise:- 66,11 kv. m. butÄ su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami);- 0,0500 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).;- 0,0930 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami);- 201,31 kv. m. pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami);- 0,0930 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami);bei į S. K. sÄ skaitÄ Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose esančias lėšas - 11093,52 Lt. banke (duomenys neskelbiami) ;8. kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis S. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis K.

V. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). Nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliaciniai skundai atmetami. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose BPK 320 str. 3 d.

Teisėjų kolegija įvertino ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus ir jų visumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ perkvalifikavęs K. V. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 225 str. 1 d. Be to, skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl kai kurių S. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių neatitinka Å¡ios bylos aplinkybių.

Å iose dalyse skundžiamas nuosprendis yra keičiamas. Dėl K. V. pripažinimo kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju, 2008 m. spalio 10 d. iÅ¡ S. R. per R. R. priėmė 5000 Lt už savo teisėtÄ veikimÄ - pažadėtÄ pagalbÄ sprendžiant pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumo klausimÄ ir atskiro įėjimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), įrengimo klausimÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.įstatymo redakcija).

Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ skundžiamo nuosprendžio dalį ir jį dėl minėtų kaltinimų iÅ¡teisinti, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o, bÅ«tent, liudytojų S. R. ir jo brolio R. R. parodymus bei nepagrįstai jį pripažino kaltu kyÅ¡ininkavus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis K. V. viso bylos proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis iÅ¡ tikrųjų 2008 m. spalio 10 d. iÅ¡ S. R. gavo pinigų, tačiau ne 5000 Lt, kaip nurodyta kaltinime, bet 2000 Lt, tuos pinigus iÅ¡ savo gero draugo S. R. pasiskolino rinkiminio vakarėlio kavinėje sÄ skaitai apmokėti, tvirtina, jog minėti pinigai niekaip nebuvo susiję su S. R. praÅ¡ymais padėti jam iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas dėl UAB ,,JDX“ statomo pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumo padidinimo ir statybos leidimo perplanuoti patalpas bei įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), gavimo.

K. V. teigimu, vėliau per kelis kartus jis tÄ skolÄ S. R. grÄ Å¾ino, sumokėdamas už S. R. pietus, įpildamas kuro į S. R. automobilį. Tačiau Å¡iuos nuteistojo K. V. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Liudytoju apklaustas S. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog tiksliai byloje nagrinėjamų įvykių neprisimena, todėl prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teisiamajame posėdyje perskaičius, S. R. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad 2008 m.

ėjo generalinio direktoriaus pareigas UAB „JDX“. Tuo metu bendrovė statė administracinį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbiami), buvo iÅ¡duotas leidimas 5 aukÅ¡tų pastatui, o jis norėjo pastato aukÅ¡tingumÄ padidinti iki 7 aukÅ¡tų, todėl tuo tikslu lankėsi pas įvairius tarnautojus savivaldybėje. Kadangi klausimas nebuvo sprendžiamas, 2008 m. spalio mėnesį jis nuėjo pas K. V., kurį senokai pažinojo ir, kuriam iÅ¡sakė savo problemas dėl statybų, taip pat K. V. paminėjo, kad siekia gauti leidimÄ Ä¯rengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ bute, esančiame (duomenys neskelbiami).

Liudytojo S. R. teigimu, pokalbio metu K. V. paklausė „kiek gali, S.?“, iš ko jis suprato, jog K. V. prašo pinigų, kad problemos būtų išspręstos. Po kelių dienų jis gavo iš K. V. SMS žinutę ,,Tai tu mane išdūrei“, iš kurios turinio suprato, kad reikalaujama pinigų. Tuomet telefonu jis susiskambino su K. V. ir sužinojo, jog K. V. 20 val. bus televizijos studijoje, (duomenys neskelbiami). Todėl tos pačios dienos vakare paskambino broliui R. R. ir paprašė jo nuvežti 5000 Lt K.

V.. Broliui nurodė kaip atrodo K. V., už kÄ reikia perduoti pinigus broliui neaiÅ¡kino. Anot liudytojo S. R., tÄ patį vakarÄ brolis nuvežė ir perdavė K. V. 5000 Lt. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, liudytojas S. R. davė kiek kitokius parodymus, nurodė, jog jo brolio R. R. K. V. nuvežti ir perduoti pinigai buvo skirti apmokėti K. V. rinkiminiam vakarėliui, teigė neprisimenantis, kokiÄ pinigų sumÄ brolis nuvežė ir perdavė K. V.. Be to, liudytojas S. R., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, teigė neprisimenantis savo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pinigai, kuriuos davė K.

V. yra susiję su prašymu padėti išspręsti problemas, susijusias su statybomis, dėl STT pareigūnų jam daromo spaudimo, o pirmosios instancijos teisme savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino tiesiog spontaniškai. Liudytoju apklaustas R. R. pirmosios instancijos teisme laikėsi iš esmės analogiškos pozicijos, kaip ir jo brolis S. R., teigdamas, jog neprisimena, ar vežė kokius nors pinigus K. V., o perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose užfiksuoti jo paaiškinimai apie tai, jog brolio S. R. prašymu 2008 m. spalio mėnesį vežė pinigus ir perdavė juos vyriškiui, vardu K., patvirtino tik iš dalies, nurodydamas, kad tikslios K.

V. perduotų pinigų sumos neprisimena, o ikiteisminio tyrimo metu įvardijo 5000 Lt sumÄ dėl STT pareigÅ«nų daromo spaudimo ir grasinimų. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu STT pareigÅ«nai darė spaudimÄ liudytojams S. R. ir R. R., grasino, neleido iÅ¡vykti, S. R. intensyviai siÅ«lė prisipažinti davus kyšį, akcentuojama ir nuteistojo K. V. apeliaciniame skunde. Tačiau, iÅ¡skyrus subjektyvius liudytųjų S. R. ir R. R. teiginius, jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių S. R. ir R.

R. parodymus apie STT pareigÅ«nų darytÄ spaudimÄ ar kitokius neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ , tiek 2009 m. lapkričio 10 d. protokole pareiÅ¡kime (t. 17, b. l. 3-4 ), tiek apklausos protokoluose (t. 17, b. l. 8-10, 11-16), taip pat ir liudytojo R. R. apklausos protokole (t. 17, b. l. 30 – 33) yra visų, apklausose dalyvavusių asmenų, tame tarpe ir liudytojų S. R. bei R. R. paraÅ¡ai, patvirtinantys protokoluose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumÄ .

Todėl liudytojo S. R. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, vertintini kritiškai kaip noras ir siekimas palengvinti nuteisto draugo (K. V.) teisinę padėtį, juo labiau, kad, būtent, ikiteisminio tyrimo metu duotus S. R. parodymus, kuriais jis prašė remtis ir vadovautis pirmosios instancijos teisme, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei vaizdo ir garso įrašų, padarytų K. V. kabinete, matyti, kad S. R. daug kartų kreipėsi į K.

V., su praÅ¡ymu, jog Å¡is jam padėtų padidinti statomo pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumÄ ir gauti leidimÄ Ä¯rengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami). 2008 m. spalio 8 d. K. V. kabinete įraÅ¡yto pokalbio metu, S. R., kalbėdamas apie pastato aukÅ¡tingumo padidinimo ir atskiro įėjimo į butÄ Ä¯rengimo galimybes, sako - „Ė, K., kiek sumokėt kur, kam? (K. V. iÅ¡kelia rankÄ , patrina pirÅ¡tus) Kiek tu įsivaizduoji? Pasakyk maždaug“.

Ä® tai K. V. atsako – „Čia kaip gali taip, kaip tu gali taip. Ne nu, S., aÅ¡ nenoriu sakyti, S., tu žinai savo galimybes. Savo galimybes žinai. <....> Nu ir viskas nu, o kada, kada gali nu?“ (t. 18, b. l. 91). Tolimesnio pokalbio metu K. V. tariasi, kada S. R. gali, sutaria, jog kitÄ dienÄ â€žRytoj“. 2008 m. spalio 10 d. K. V. iÅ¡siunčia SMS žinutę S. R. – „Tai tu mane iÅ¡dÅ«rei...“ (t. 18, b. l. 98). Å i žinutė siejasi su jau minėtu pokalbiu, įvykusiu 2008 m. spalio 8 d., kurio metu buvo sutarta, jog S. R. kažkÄ perduos kitÄ dienÄ , t. y. 2008 m. spalio 9 d. ir K.

V., to negavęs, spalio deÅ¡imtÄ dienÄ reiÅ¡kia pretenzijas. IÅ¡ tolimesnių telefoninių pokalbių matyti, jog S. R., gavęs minėto turinio žinutę, skubiai imasi priemonių surinkti reikiamÄ sumÄ pinigų ir juos nuvežti K. V.. Užfiksuotuose pokalbiuose matyti, kad tuo klausimu jis kreipiasi į brolį R. R.. Pokalbio tarp S. R. ir R. R. metu R. R. klausia, iÅ¡ kur surinkti reikiamÄ sumÄ pinigų ir vardina, kiek ir iÅ¡ kur paėmė, nurodo, kad „tris tÅ«kstančius iÅ¡ kasų S. iÅ¡Å¡lavė, dar iÅ¡ „SXXX“ važiavo Å¡tuka“ (t. 18, b. l. 117 – 118).

Vėlesnio pokalbio metu R. R. sako, kad reikiamos sumos nebus net ,,ant septynių“ (t. 18, b. l. 118 – 119). Galiausiai, po dvideÅ¡imtos valandos R. R. pagaliau informuoja S. R., kad perdavė, dar juokaudamas, jog viskas smulkiomis kupiÅ«romis ir netgi metaliniais surinko (t. 18, b. l. 121 – 122). Tuo pat metu, t. y. 2008 m. spalio 10 d. buvo užfiksuotas pokalbis tarp S. R. ir A. K., kurio metu, kalbant apie pinigus bei galimybę sumokėti darbininkams, S. R. teisinasi, kad Å¡iuo metu neturi pinigų, sako: „A., tiksliai nebus, žinok Å¡iandien sukrapÅ¡tėm paskutinius pinigus tiems sumokėjom už tÄ prastÅ«mimÄ , žinai, ten kur reikėjo“;

„Jo, paskutinius tÅ«kstančius, penkis tÅ«kstančius paskutinius sukrapÅ¡tėm ...“ , toliau pokalbis pakrypsta apie pastato aukÅ¡tingumÄ (t. 18, b. l. 116 – 117). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistojo K. V. parodymus apie tai, jog pinigus iÅ¡ S. R. jis skolinosi rinkiminiam vakarėliui finansuoti, jog pasiskolino apie 2000 Lt, kuriuos vėliau grÄ Å¾ino apmokėdamas S. R. už pietus ar įpildamas kuro į S. R. automobilį ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. spalio 10 d.

S. R. per savo brolį R. R. perdavė K. V. 5000 Lt, o K. V. priėmė Å¡iuos pinigus už pažadėtÄ pagalbÄ sprendžiant pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumo padidinimo klausimÄ bei statybos leidimo perplanuoti patalpas bei įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), gavimo klausimÄ . Tačiau, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės teisingai nustatęs faktines K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai K.

V. veikÄ iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies (baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį K. V. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas kaltinamajame akte) perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 1 dalį.  Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus (2007 m. birželio 28 d. redakcija).Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyÅ¡io davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

BK 225 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai kyÅ¡is priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. KyÅ¡ininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyÅ¡io priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡ių veikų.

KyÅ¡ininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo momento. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijÄ ) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Kita alternatyvi piktnaudžiavimÄ apibÅ«dinanti veika – tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimas gali pasireikÅ¡ti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų.

Å iuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar virÅ¡ijo tarnybos įgaliojimus, turi bÅ«ti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ jo tarnybinę (darbinę) veiklÄ reguliuojančių teisės aktų, kontekste.Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika bÅ«tų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas.

Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigÅ«no padarytÄ veikÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt.

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardÄ , tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi bÅ«ti konstatuojamas nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sÄ lygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

Teismų praktikoje neturtinio pobÅ«džio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Didelės žalos požymis valstybei paprastai turi bÅ«ti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sÄ lygos daryti teisės pažeidimus.Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo K. V. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 225 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, jog į K.

V., kaip savivaldybės mero pavaduotojo, funkcijas įėjo ir nusiskundimų dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų priėmimas iš gyventojų, į kuriuos jis turėjo reaguoti, duoti privalomus nurodymus savivaldybės darbuotojams, o tai reiškia, jog K. V. turėjo pakankamai įgalinimų spręsti S. R. verslo problemas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. V. pastangos padėti spręsti S. R. asmenines ir verslo problemas nelaikytinos neteisėtomis, tuo tarpu pinigų priėmimas už tai laikytinas kyšio gavimu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos. K. V. X miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-2-8 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ nustatytos veiklos sritys (funkcijos):

1) rÅ«pintis gyventojų bendrosios kultÅ«ros ugdymu, turizmo, etnokultÅ«ros puoselėjimu, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsauga, plėtoti kÅ«no kultÅ«rÄ ir sportÄ ;

2) planuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, kuruoti nevyriausybines organizacijas; 3)vykdyti savivaldybės mero pavedimus. Tos pačios veiklos sritys (funkcijos) jam buvo nustatytos ir X m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1-21-4 (t. 28, b. l. 184, 186, - 187). Kaip matyti iÅ¡ minėtų dokumentų, K. V., kaip X miesto savivaldybės mero pavaduotojo, veikla niekaip nebuvo susijusi su statybomis, statybų projektavimo sÄ lygų rengimu, statybų leidimų iÅ¡davimu ar tokios veiklos kontroliavimu.

Jis, kaip mero pavaduotojas, Å¡iais klausimais miesto gyventojų priimti negalėjo, tuo pačiu jis neturėjo įgaliojimų imtis veiksmų tokiems klausimams spręsti. Tuo atveju, jeigu tokie asmenys Å¡iais klausimais bÅ«tų kreipęsi, K. V. juos privalėjo nukreipti pas kitus savivaldybės vadovus ar darbuotojus, kurie turėjo reikiamus įgaliojimus tokiems klausimams spręsti. Be to, K. V., bÅ«damas mero pavaduotoju, savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, nors turėjo teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jam priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktÅ«riniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklÄ , tačiau neturėjo teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos.

Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių bei vaizdo ir garso įrašų, padarytų K. V. darbo kabinete, matyti, kad K. V., siekdamas patenkinti S. R. interesus, t. y. siekdamas sudaryti sÄ lygas pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukÅ¡tingumui padidinti, taip pat atskiro įėjimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbiami), įrengimo daugybę kartų kalbėjosi su įvairiais savivaldybės darbuotojais, specialistais, ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip pakeisti tai draudžiančius norminių teisės aktų sprendimus, darė poveikį už tai atsakingiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje esančios KultÅ«ros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų iÅ¡vados matyti, jog, iÅ¡duodant statybos leidimÄ ir projektavimo sÄ lygų sÄ vadus minėtiems objektams (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), buvo pažeisti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Toks K. V. veikimas S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesais negali bÅ«ti pripažintas teisėtu veikimu, nes toks jo veikimas buvo už jam suteiktų įgaliojimų ribų ir buvo nukreiptas į teisės aktų reikalavimams prieÅ¡taraujančių S. R. reikalavimų įgyvendinimÄ .

IÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad K. V., veikdamas tokiu bÅ«du, tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, taip pat neteisėtai priimdamas pinigus iÅ¡ S. R., sudarė sÄ lygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės ir valstybės interesams, tuo pavaldinių ir paÅ¡alinių asmenų akyse kÅ«rė savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ , parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestiÅ¾Ä ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai. Šioje nuteistojo K. V. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir K.

V. nusikalstama veika iÅ¡ BK 225 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcijÄ ). Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iÅ¡ M. B. už neteisėtÄ neveikimÄ â€“ sudarymÄ galimybės M. B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , priėmė 1500 Lt kyšį, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija).Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, jog teismas, pagrįstai kritiÅ¡kai įvertinęs M.

B. parodymus septyniolikoje jam pareikÅ¡to kaltinimo epizodų, visiÅ¡kai be pagrindo patikėjo M. B. parodymais apie tai, jog 1500 Lt, kuriuos per du kartus jis perdavė M. B., buvo dalis kyÅ¡io, gauto iÅ¡ UAB ,,L“ vadovo A. K. už rangos sutartį, tvirtina, kad tuos pinigus M. B. davė norėdamas jam padėti, kadangi tuo metu M. B. neturėjo darbo. Å ie nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, S. K. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu.

Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog bendraudamas su UAB ,,L“ vadovu A. K., paklausė, ar jo bendrovė sutiktų daryti Y mokymo centro pastato stogo remontÄ . A. K. sutikus, o X miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. K. pritarus, viskas buvo padaryta kaip įprastai tokiais atvejais – A. K. pasakė, kÄ reikėtų kviest į tÄ konkursÄ ir galiausiai jis tÄ konkursÄ laimėjo, su A. K. buvo pasiraÅ¡yta rangos sutartis, vėliau buvo pasiraÅ¡yta ir papildoma rangos sutartis dėl Y mokymo centro pastato stogo remonto papildomų darbų, UAB ,,L“ pagal pasiraÅ¡ytas rangos sutartis darbus atliko, po savivaldybės atlikto mokėjimo A.

K. perdavė jam 5000 Lt, iÅ¡ kurių 3500 Lt jis perdavė S. K., o 1500 Lt pasiliko sau. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytojas M. B. nurodė, jog tuo metu, kai jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl santykių su UAB ,,L“, jis paprašė V. R., kad Å¡is pareikalautų S. K. grÄ Å¾inti pinigus – 3000 Lt, kuriuos jis buvo perdavęs S. K., ryÅ¡ium su UAB ,,L“ laimėtu konkursu Y mokymo centro pastato stogo remonto darbams atlikti. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dėl X miesto savivaldybės organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų bendraudavo su M.

B., jam mokėdavo pinigus už laimėtus konkursus, jo bendrovei UAB ,,L“ laimėjus konkursÄ Y mokymo centro remonto darbams atlikti ir atlikus darbus, M. B. jis sumokėjo 5000 Lt. Liudytojas V. R. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino tiksliai įvykių aplinkybių neprisimenantis, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais galima remtis. Nors liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nėra visavertis, savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, vien tik Å¡iuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali bÅ«ti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai yra svarbÅ«s kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnis).

V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad paleistas iÅ¡ sulaikymo M. B. jam pasiguodė, jog savivaldybės valdžia, direktorius su juo nesikalba, jis paliktas likimo valiai, neturi už kÄ samdyti advokato, neturi lėšų pragyvenimui, nes areÅ¡tuotos jo sÄ skaitos. Å io pokalbio metu M. B. paklausė, ar jis negalėtų nuvažiuoti pas direktorių S. K. pasikalbėti ir perduoti, kad Å¡is grÄ Å¾intų dalį pinigų, pasakė tris tÅ«kstančius. M. B. minėjo UAB ,,L“ epizodÄ , M.

B. prašė garantijų, kad savivaldybės vadovai nuo jo nenusisuks, jeigu paaiÅ¡kės kiti kyÅ¡ininkavimo epizodai. Po Å¡io pokalbio su M. B. jis nuvažiavo pas R. K. bendrapartietį V. M. ir paprašė, jog Å¡is jam padėtų susitikti su S. K.. Tada jis su V. M. nuvažiavo pas S. K. į namus ir ten S. K. pasakė, kad M. B. skundėsi, jog jo nepriima atgal į darbÄ , kad jį paliko likimo valiai. S. K. Å¡io pokalbio metu nurodė, kad jis buvo pas prokurorÄ ir prokuroras davė leidimÄ M. B. grįžti į darbÄ .

Tuomet jis pasakė, jog M. B. praÅ¡o garantijų, kad reikalui esant jis nebus paliktas bėdoje, S. K. į tai atsakė: ,,Tikrai nepaliksim“. Taip pat jis pasakė S. K., kad M. B. praÅ¡o ,,trijų“ ir parodė tris rankos pirÅ¡tus, turėdamas omenyje tris tÅ«kstančius, kuriuos M. B. buvo prašęs grÄ Å¾inti. Ä® tai S. K. atsakė, jog tegul M. B. nepergyvena, viskas bus sutvarkyta, tegul turi kantrybės. Aplinkybę, jog V. R. iÅ¡ tikrųjų buvo nuvykęs pas S. K. į namus ir kalbėjosi su S. K., patvirtino ir liudytoju apklaustas V.

M.. Liudytojas V. M. parodė, kad M. B. tuo pačiu metu kreipėsi pagalbos ne tik į V. R., bet ir jį patį, sakydamas, jog neturi valgyti, gresia netekti darbo, paprašė suvesti su S. K.. Liudytojo teigimu, apie kÄ kalbėjo V. R. su S. K. pastarojo namuose jis negirdėjo, tačiau abejoja, jog M. B. kreipėsi į V. R. dėl to, kad maisto neturėjo, kadangi tuo metu prabangiu automobiliu važinėjo. Minėtus liudytojų M. B. ir V. R. parodymus patvirtina byloje esantys savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti M.

B. pokalbiai su V. R., S. K. bei kitais asmenimis. Pokalbio, įvykusio 2009 m. spalio 29 d. metu M. B. sako: ,,Tegul man užgarantuoja, jeigu man bus turto areÅ¡tas, ta konfiskacija ar kÄ , kad tiek, kiek jie gavo, tegul atiduoda, nu ir viskas, aÅ¡ neturiu ar kitais bÅ«dais aÅ¡ nieko prieÅ¡ juos neturiu. Bet aÅ¡ savais tai nedengsiu savo jų dalies“, V. R. sako: ,,Sako turi tik ,,L“, daugiau nieko neturi sako...“ (t. 20, b. l. 25 – 28). 2009 m. spalio 30 d. pokalbio metu M. B. sukonkretina reikalavimus, jis nori, kad S. K. grÄ Å¾intų „L“ dalį – 3000 Lt, V.

R. pasižada perduoti tokį reikalavimÄ pasakydamas: ,,Viskas, gerai važiuoju, aÅ¡ sakysiu darbas pirmoj vietoj ir ,,L“ dalį tegul...“ (t. 20, b. l. 34 – 43). IÅ¡ pokalbio, užfiksuoto 2009 m. lapkričio 3 d. turinio galima suprasti, jog V. R. perdavė S. K. M. B. reikalavimus (t. 20, b. l. 55 – 59). Vaizdo įraÅ¡e, kuriame užfiksuotas 2009 m. lapkričio 6 d. įvykęs M. B. ir S. K. susitikimas matyti, kad S. K., sakydamas „pradžiai, čia benzinui čiut, čiut“ perduoda kažkÄ M.

B. (t. 20, b. l. 60 – 63). IÅ¡ daiktų pateikimo bei apžiÅ«ros protokolo matyti, kad M. B. buvo paduoti 500 Lt (t. 20, b. l. 64 – 67). S. K. ir M. B. susitikimo, įvykusio 2009 m. lapkričio 17 d, metu užfiksuota, kaip S. K. sako „imk benzinui“ ir perduoda kažkÄ M. B. (t. 20, b. l. 89 – 97). IÅ¡ daiktų pateikimo ir apžiÅ«ros protokolo matyti, jog minėto susitikimo metu M. B. S. K. perdavė 1000 Lt (t. 20, b. l. 98 – 101). IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, jog S. K. per du kartus M.

B. perdavė 1500 Lt. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistojo S. K. aiÅ¡kinimus, jog minėtus pinigus - 1500 Lt jis M. B. davė tik iÅ¡ užuojautos, draugiÅ¡kumo, kadangi M. B. nuolatos dejavo, jog neturi iÅ¡ ko gyventi. IÅ¡ pokalbių, užfiksuotų tarp M. B. ir S. K., turinio matyti, kad M. B. anksčiau nei karto nebuvo prašęs S. K. paskolinti pinigų, ar suteikti kažkokiÄ materialinę paramÄ , reikalauti grÄ Å¾inti pinigus M. B. pradėjo, bÅ«tent, po to, kai jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir jis buvo sulaikytas dėl kyÅ¡io gavimo iÅ¡ UAB ,,L“ vadovo A.

K. už rangos sutartį Y mokymo centro remontui. Aplinkybę, jog M. B. už minėtÄ rangos sutartį buvo duotas 5000 Lt dydžio kyÅ¡is patvirtino ir liudytojas A. K.. Å ioje dalyje nėra pagrindo abejoti M. B. parodymais apie tai, kad dalį iÅ¡ A. K. gauto kyÅ¡io jis perdavė S. K., kadangi Å¡iuos M. B. parodymus patvirtina ir kiti jau aptarti įrodymai. Paties nuteistojo S. K. veiksmai – po M. B. sulaikymo dėl vadinamojo ,,L“ epizodo, per V. R. gavęs M. B. reikalavimÄ grÄ Å¾inti dalį iÅ¡ UAB ,,L“ vadovo A.

K. gauto kyÅ¡io, nedelsdamas šį M. B. praÅ¡ymÄ Ä¯vykdė, pats asmeniÅ¡kai nuveždamas ir perduodamas pinigus M. B. – leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. B. per du kartus perduoti 1500 Lt nebuvo draugiÅ¡ka materialinė pagalba, bet buvo dalis gauto kyÅ¡io, kuriÄ grÄ Å¾indamas M. B., S. K. galimai siekė suÅ¡velninti savo paties padėtį. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad visuma byloje surinktų objektyvių įrodymų patvirtina, kad S. K. yra gavęs iÅ¡ M. B. 1500 Lt kyšį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad S. K. neabejotinai matė ir žinojo, jog vieÅ¡ieji pirkimai atliekami nesilaikant įstatymų reikalavimų ir, kaip atsakingas asmuo, tai leido bei toleravo, padarė iÅ¡vadÄ , kad pinigai jam buvo duoti už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus.   Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M.

B. iÅ¡ UAB ,,L“ direktoriaus A. K. už galimybę laimėti vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ dėl Y mokymo centro remonto, padarė neteisingas iÅ¡vadas, vertindamas S. K. gauto kyÅ¡io dalies dydį. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡is prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.Byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose įvertintais įrodymais nagrinėjamame S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode nustatyta, kad S. K. perdavė M.

B. 1500 Lt, kaip kyšį, kurį jis buvo gavęs iÅ¡ UAB ,,L“ vadovo A. K.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, remiantis iÅ¡ esmės tik liudytojo M. B. parodymais, S. K. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai gavus iÅ¡ M. B. 3500 Lt kyšį. Jokių kitų tiesioginių, neginčytinų ir nekeliančių abejonių įrodymų, kad, bÅ«tent, 3500 Lt M. B. perdavė S. K. už galimybę UAB ,,L“ laimėti vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ dėl Y mokymo centro remonto, byloje nėra. M. B., gavęs iÅ¡ S. K. 1500 Lt daugiau pretenzijų ir reikalavimų dėl pinigų grÄ Å¾inimo nereiÅ¡kė.

Å ios nustatytos faktinės bylos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl M. B. parodymų apie S. K. perduotų pinigų sumÄ , o, bÅ«tent, kad S. K. gavo ne 1500 Lt, o 3500 Lt. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo metu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) naudai. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. K. už sudarymÄ galimybės M.

B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sÄ lygas rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , priėmė 1500 Lt kyšį.Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pakeisti S. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , nurodant, kad kyÅ¡is S. K. buvo duotas ne už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, kaip buvo nurodyta S. K. pateiktame kaltinime Å¡iame epizode, bet už neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus.Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl 1500 Lt kyÅ¡io priėmimo per M.

B. iÅ¡ UAB ,,L“ direktoriaus A. K. už galimybę laimėti vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ dėl Y mokymo centro remonto, buvo nenuoseklus. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas S. K. inkriminuotas veikas - leido M. B. neteisėtai iÅ¡ anksto parinkti ir suderinti rangovÄ konkurso laimėtoju, t. y. neteisėtai sudarė sÄ lygas ir leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ – A. V., UAB „G“ – K. M. ir UAB „SV“ – R.

S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siūloma kaina; neteisėtai patvirtino 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai; neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009 m. gegužės 28 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d.); neteisėtai pasirašė rangos sutartis (Nr. 22-6.38-541, 2009 m. birželio 3 d. ir Nr. 22-6.38-837, 2009 m. rugpjūčio 27 d.), tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas (2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugsėjo 25 d.) - už kurias jis gavo iš M.

B. 1500 Lt kyšį įvardijo, kaip neteisėtÄ veikimÄ ir neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog S. K. priėmė iÅ¡ M. B. 1500 Lt kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ , vykdant įgaliojimus, Å¡ios iÅ¡vados iÅ¡ esmės nemotyvuodamas. Prokuroras savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog S. K., neteisėtai patvirtindamas vieÅ¡ojo pirkimo paraiÅ¡kas, neteisėtai leisdamas pirkimų organizatorei vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, neteisėtai pasiraÅ¡ydamas rangos sutartis, nebuvo pasyvus nusikalstamų procesų, vykstančių savivaldybėje, stebėtojas, bet pats atliko visÄ eilę jo kompetencijai priskirtų veiksmų, suprasdamas tokių savo veiksmų neteisėtumÄ , aktyviai veikė, kad neteisėtu bÅ«du vykdomas vieÅ¡asis konkursas bÅ«tų laimėtas su juo suderinto asmens, kad bÅ«tų pasiraÅ¡ytos rangos sutartys ir pagal jas bÅ«tų pervesti pinigai, t. y. už kyšį neteisėtai veikė, vykdydamas savo įgaliojimus, kad bÅ«tų patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai.

Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodant, jog S. K. iÅ¡ M. B. bÅ«tent už neteisėtÄ veikimÄ â€“ sudarymÄ galimybės M. B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų vieÅ¡ojo pirkimo konkurso organizavimÄ , pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sÄ lygÄ rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursÄ , priėmė 1500 Lt kyšį.

Å ios aplinkybės pakeitimas S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.Dėl kyÅ¡ininkavimo veikiant organizuota grupe Å ioje baudžiamojoje byloje S. K. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas savo paties ir K. V. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyÅ¡ininkavimui – pastoviai daryti per M. B. iÅ¡ statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sÄ lygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus per 17 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 128700 Lt, iÅ¡ kurių pats S. K. gavo 88800 Lt, t. y.

S. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje S. K. kaltinimo apimtį sumažino ir minėtus 17 nusikaltimo epizodų iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino, taip pat paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, jog S. K. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje.K. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip organizatorius savo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyÅ¡ininkavimui – pastoviai daryti, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planÄ , grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus ir per laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡ statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sÄ lygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus priėmė 128700 Lt, iÅ¡ kurių M.

B. gavo 38400 Lt, o S. K. 90300 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, be to, K. V. buvo kaltinamas tuo, jog tais pačiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, virÅ¡ijo savo įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitos asmeninės naudos, kai nėra kyÅ¡ininkavimo požymių, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K.

V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡ias nusikalstamas veikas.    Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo sumažinta S. K. pareikÅ¡to kaltinimo apimtis ir jo veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį bei pripažinti S. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl visų jam kaltinime nurodytų kyÅ¡ininkavimo epizodų, pripažįstant Å¡iÄ veikÄ padarius organizuota grupe, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) panaikinti ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu Å¡iÄ jo veikÄ perkvalifikavus pagal įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , pripažinti K.

V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog, vertinant S. K. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , M. B. parodymai yra ypač svarbÅ«s, Å¡io asmens parodymus iÅ¡ esmės atmetė, jų tinkamai ir argumentuotai neiÅ¡analizavęs bei neįvertinęs, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, nulėmusias neteisingÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ .

Tuo tarpu, vertinant K. V. pateiktų kaltinimų pagrįstumÄ , didelę reikÅ¡mę turi operatyvinių veiksmų metu surinkti duomenys, kuriais remiantis aiÅ¡kiai nustatyta, kokius veiksmus tiriamų įvykių kontekste atliko X miesto savivaldybės mero pavaduotojas K. V., Å¡ie jo veiksmai buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti K. V. pateiktame kaltinime, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, anot prokuroro, jie iÅ¡ esmės neįvertini ir dėl jų nepasisakyta, kaip ir neanalizuota tokių veiksmų įtaka vykusiems neteisėtiems vieÅ¡iesiems pirkimams, juos vykdžiusiems asmenims, taip pat nevertinta, ar dėl tokių K.

V. veiksmų atsirado kokia nors žala ir, ar ji laikytina didele.  Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, nustatęs atskirų informacijos Å¡altinių nepatikimumÄ ar neleistinumÄ , negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumÄ teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumÄ , vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis.

Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo grindžiami S. K. ir K.

V. pareikÅ¡ti kaltinimai, yra M. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ vieÅ¡uosius pirkimus laimėjusių įmonių atstovų), 2010 m. gruodžio 20 d. nutrauktas, BK 391 straipsnio pagrindu M. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės (asmeniui padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas) (1 t., 117 – 141 b. l.), parodymuose esantys faktiniai duomenys. Vertinant M. B. parodymų objektyvumÄ ir savarankiÅ¡kumÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra jo paties procesinė padėtis.

Padariusio nusikalstamÄ veikÄ asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiÅ¡kai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieÅ¡ kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Å ių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų visete, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu.

Toks įrodymų Å¡altinis gali bÅ«ti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali bÅ«ti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų.

Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Lietuvos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai turėtų vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Liudytojas M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, davė iÅ¡ esmės nuoseklius parodymus apie tai, jog 2007 m. jam tapus X miesto savivaldybės statybos ir statinių skyriaus vedėju, su administracijos direktoriumi S. K. įvyko pokalbis apie tai, kaip iÅ¡ viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių rangovų gauti atlygį. S. K. parodė jam įmonių sÄ raÅ¡Ä ir pasakė, jog tai patikimos firmos, su kuriomis bÅ«tų galima susitarti, kad jos sumokėtų 10 procentų nuo rangos sutarties.

Jis, žinodamas statybų verslÄ ir sÄ naudas bei norėdamas, jog darbai bÅ«tų gerai padaryti, pasakė S. K., kad 10 procentų gauti bÅ«tų sudėtinga, todėl buvo sutarta dėl 6 procentų atlygio. Po Å¡io pokalbio su S. K., kai tik bÅ«davo savivaldybės objektas, kurio remontui buvo skiriamos lėšos, prie nurodytos sumos bÅ«davo priraÅ¡ytas arba bÅ«davo pasakoma žodžiu, koks turi bÅ«ti rangovas. M. B. teigimu, rangovus nurodydavo S. K., o kartÄ buvo nurodęs ir K. V., jis pats nei į vienÄ viešųjų pirkimų konkursÄ nėra kvietęs rangovo prieÅ¡ tai nesuderinęs su S. K..

Su S. K. buvo sutarta, jog iš tų gaunamų 6 procentų apie 2 procentus jis gali pasilikti sau, o kitus atiduoti, t. y. trečdalį sumos jis pasilikdavo sau, o du trečdalius privalėjo atiduoti S. K.. Anot M. B., taip ir buvo daroma, t. y. trečdalį iš rangovų gaunamos sumos jis pasilikdavo sau, o du trečdalius atiduodavo S. K.. Ar S. K. su kuo dalindavosi gautus pinigus, M. B. teigė nežinantis, kad S. K. duodavo pinigus K. V., tokių duomenų taip pat neturintis. Liudytojas nurodė, jog beveik visi konkursuose norėję dalyvauti rangovai žinojo apie tuos 6 procentus.

Konkreti ir tiksli suma nebuvo skaičiuojama, kiek bendrovių vadovai jam duodavo, tiek jis ir priimdavo, o du trečdalius sumos atiduodavo S. K..       Tiek S. K., tiek K. V. viso bylos proceso metu neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, S. K. tvirtino jokioje nusikalstamoje grupuotėje nedalyvavęs, jokių pinigų už viešųjų pirkimų konkursų organizavimÄ niekas jam nesiÅ«lė ir jis nėra gavęs, K. V. nurodė, kad dėl pareikÅ¡to kaltinimo epizodų, susijusių su X savivaldybėje vykdytais viešųjų pirkimų konkursais, pinigų gavimu, negalintis nieko paaiÅ¡kinti, kadangi su tuo nėra susijęs. Apeliacinės instancijos teisme S. K. parodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu jis turėjo įgaliojimus pasiraÅ¡yti paraiÅ¡kas, tačiau už Viešųjų pirkimų skyrių atsakingas nebuvo, jis pasiraÅ¡ydavo galutinį sutarties variantÄ , kuris prieÅ¡ tai jau su visais kitais specialistais buvo suderintas.

S. K. teigimu, būdamas X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi jis negaudavo kokių nors konkrečių nusiskundimų iš viešųjų pirkimų konkursų dalyvių dėl M. B. veiklos, nors girdėdavo gandus, jog kažkas vyksta ne taip, kad nuo seno yra M. B. proteguojamų statybinių organizacijų ratelis, į kurį kitoms bendrovėms patekti sunku. Tada buvo imtasi priemonių, kad tas bendrovių ratelis būtų išardytas ir konkursuose galėtų dalyvauti kuo daugiau įmonių.

K. V. apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog X miesto savivaldybėje eidamas vicemero pareigas jis turėjo daugybę įgaliojimų, kuravo daugybę sričių, be to, jis buvo ir savivaldybės tarybos narys, o savivaldybės tarybos narys privalo domėtis visais klausimais ir žinoti situacijÄ visose srityse. R. V. teigimu, jis negalėjo vykdyti funkcijų viešųjų pirkimų srityje, Å¡ias funkcijas vykdo Viešųjų pirkimų skyrius, M. B. taip pat jam nebuvo tiesiogiai pavaldus, tačiau kai buvo vykdomi vieÅ¡ieji pirkimai, susiję su jo kuruojamomis sritimis, jis pasikviesdavo M.

B., klausdavo, kaip viskas vyksta. R. V. tvirtina, kad nurodymų, kokias įmones kviesti į konkursus, jis M. B. neduodavo, tačiau pasiÅ«lęs vienÄ ar kitÄ Ä¯monę gal ir buvo, kadangi jokie įstatymai nedraudžia pasiÅ«lyti kokias įmones kviesti dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. Byloje liudytojais apklausus statybinių bendrovių atstovus - AB ,,V“ direktorių V. R., L. R. IÄ® ,,ST“ direktorių L. R., UAB ,,S“ direktorių S. L., UAB ,,H“ direktorių A. U., UAB ,,B“ statybos darbų vadovÄ A.

G., UAB ,,M“ direktorių E. V., UAB ,,L“ direktorių A. K., UAB ,,SV“ direktorių R. S., UAB ,,ESC“ direktorių R. I., UAB ,,PK“ atstovÄ A. A., UAB ,,SX“ direktorių P. T., UAB ,,LG“ atstovÄ L. S., UAB ,,LT“ direktorių G. A. – dalis jų nurodė, kad apie bÅ«tinumÄ sumokėti 6 procentus jie sužinojo tiesiogiai iÅ¡ M. B., kita dalis liudytojų teigė, jog apie tai žinojo iÅ¡ kalbų, žinojo, kad yra tokia tvarka, jog už laimėtÄ savivaldybės organizuojamÄ viešųjų pirkimų konkursÄ reikės duoti kyšį M.

B.. Tačiau į esmės nei vienas iÅ¡ apklaustų rangovų vadovų nenurodė, kad apie galimybę laimėti kokį nors X miesto savivaldybės rengiamÄ konkursÄ iÅ¡ anksto bÅ«tų kalbėję ir aptarinėję su S. K. ar K. V., taip pat nei vienas iÅ¡ liudytojų neparodė, kad su S. K. ar K. V. bÅ«tų kalbėję apie pinigų mokėjimÄ už galimybę dalyvauti konkursuose ir juos laimėti, ar bent vienas iÅ¡ liudytojų bÅ«tų mokėjęs pinigus S. K. ar K. V.. Vienintelis V. R., UAB ,,V“ direktorius, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai K.

V. tapo X miesto savivaldybės vicemeru, o S. K. – administracijos direktoriumi, vieno susitikimo metu jis jiems pasakė, jog, kadangi jie dabar valdžioje, tai rengiant viešųjų pirkimų konkursus neužmirÅ¡tų ir jo (turėdamas omenyje savo bendrovę ,,V“), taip pat pasakė, kad skolingas neliks. V. R. teigimu, į šį jo praÅ¡ymÄ K. V. atsakė, kad tikrai neužmirÅ¡, tuo tas pokalbis ir baigėsi. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama visa eilė operatyvinių veiksmų – panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo vykdoma K.

V., S. Č., A. K. naudojamų mobilaus ryšio telefonų telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo vykdomas K. V. veiksmų ir pokalbių fiksavimas jo tarnybiniame kabinete, esančiame X miesto savivaldybėje, taip pat buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės, kurių metu M. B. įrašinėjo pokalbius su S. K. ir kitais asmenimis. Tačiau, susipažinus su minėtų operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų pokalbių, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo, turiniu, matyti, jog tiesioginių pasisakymų, išsireiškimų, žodžių ar atskirų frazių apie reikalaujamus, mokamus ar gaunamus kyšius neužfiksuota.

Byloje pateiktuose įraÅ¡uose užfiksuoti įvairių asmenų, tame tarpe ir S. K. bei K. V., pokalbiai apie vieÅ¡uosius pirkimus, apie bendroves, kurios turėtų dalyvauti tuose viešųjų pirkimų konkursuose ir galimai apie tai, kas turėtų laimėti vienÄ ar kitÄ konkursÄ . K. V. pokalbyje su S. Č. 2008 m. rugpjūčio 5 d. (t. 19, b. l. 14 – 15) K. V. informuoja, jog yra skirti pinigai darželių remontui ir klausia, ar S. Č. nenori pasiÅ«lyti kokių nors bendrovių tų darbų atlikimui.

TÄ pačiÄ dienÄ užfiksuotame pokalbyje (t. 19, b. l. 15 – 16) K. V. su savivaldybės darbuotoja Z. K. kalba apie bendrovę „S“, taip pat mini V. R. bendrovę „V“, kuri, pasak K. V., ir taip pakankamai gavo. Pokalbio su savivaldybės darbuotoju R. V. metu (t. 19, b. l. 16 – 17) K. V. klausia, ar R. V. turi kokių nors pageidavimų dėl bendrovių, pasako, jog reikia įtraukti ir mažas ir bendroves. Å ių ir kitų pokalbių turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog X miesto savivaldybėje buvo įsigalėjusi tvarka, kad savivaldybės administracijos darbuotojai bei tarybos nariai įtakodavo vieÅ¡uosius pirkimus, spręsdavo, kas konkrečiai turi tapti nugalėtojais viename ar kitame objekte skelbiamuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose remonto darbams.

Tačiau byloje esančiuose pokalbiuose neužfiksuoti K. V., S. K. ar kitų asmenų pasakymai apie tai, kad iÅ¡ savivaldybės rengiamų viešųjų pirkimų konkursų laimėtojų yra reikalaujama, ar ateityje bus reikalaujama atlygio, arba, kad koks nors atlygis už konkursų laimėjimus buvo gautas. IÅ¡analizavus aptartų faktinių duomenų visetÄ , matyti, kad įrodymų, patvirtinančių M. B. parodymus apie tai, jog S. K. reguliariai iÅ¡ rangovų už jiems sudaromas sÄ lygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus per M.

B. imdavo 2/3 gautų kyÅ¡ių ir tokiu bÅ«du per 17 kartų iÅ¡ rangovų gavo 88800 Lt dydžio kyšį, byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Viešųjų pirkimų specialisto iÅ¡vados, vieÅ¡ieji pirkimai rangos sutartims, kaltinamajame akte iÅ¡vardintų objektų remontui, buvo atliekami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. S. K., eidamas X savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbÄ ir jam priskirtų funkcijų vykdymÄ , o viešųjų pirkimų srityje bÅ«damas atsakingu už pirkimų vykdymÄ vadovaujamoje institucijoje negalėjo nematyti ir nepastebėti, kad vieÅ¡ieji pirkimai atliekami pažeidžiant įstatymÄ .

Be to iÅ¡ įraÅ¡ytų pokalbių galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vada, jog jam buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų nugalėtojai parenkami iÅ¡ anksto ir netgi toleravo bei palaikė tokiÄ praktikÄ . Tokiu bÅ«du nesilaikė pats ir neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje bÅ«tų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, t. y. tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje (t. 16, b. l. 101 – 122).

Tačiau Å¡ios aplinkybės neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados, jog S. K. reguliariai imdavo 2/3 kyÅ¡ių, kuriuos M. B. gaudavo iÅ¡ rangovų. Tuo labiau, nėra jokių neginčytinų faktinių duomenų, kad su kyÅ¡ių gavimu iÅ¡ statybų bendrovių vadovų kaip nors buvo susijęs K. V.. S. K. ir K. V. buvo kaltinami tuo, kad sunkų nusikaltimÄ â€“ kyÅ¡ininkavimÄ jie padarė veikdami organizuota grupe, kuriÄ patys ir subÅ«rė bei, kurios organizatoriumi buvo K. V., kuris siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planÄ , grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus.     Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Atribojant organizuotÄ grupę nuo paprasto bendrininkavimo, reikia atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, kuris nustatomas įvertinant konkrečias veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Jomis gali bÅ«ti grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. Organizuotumas pasireiÅ¡kia tiksliu nusikaltimo planavimu, apimančiu aiÅ¡kų objekto nustatymÄ , nusikaltimo padarymo bÅ«dų ir priemonių parinkimÄ , optimaliai reikalingo asmenų skaičiaus nusikaltimo padarymui suradimÄ , griežtÄ vaidmenų tarp bendrininkų paskirstymÄ , aiÅ¡kų kiekvieno bendrininko funkcijų apibrėžimÄ , nusikaltimo padarymo vietos ir laiko nustatymÄ ir pan.

Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemÄ , organizuotumÄ bendrai nusikalstamai veikai, vadovauja nusikaltimo pasiruoÅ¡imui: lenkia, verbuoja asmenis, dalyvauti darant nusikaltimÄ , juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų įvykdymo bÅ«dus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryÅ¡ius ir pan.

Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas.Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad S. K. ir K. V. reikalavo, gavo ar kitokiais veiksmais ar neveikimu dalyvavo sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimo, padaryme, nėra pagrindo svarstyti ir S. K. bei K. V. dalyvavimo organizuotos grupės, suburtos minėtam sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui daryti, veikloje. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, S. K. buvo kaltinamas tęstinės, daugiaepizodės nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymu, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sumažino S. K. pareikšto kaltinimo apimtį, iš kaltinimo pašalindamas septyniolika S. K. inkriminuoto nusikaltimo epizodų.

Teisingos yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl K. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, be to, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas. Nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir toje dalyje, kurioje praÅ¡oma pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) panaikinti ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu Å¡iÄ jo veikÄ perkvalifikavus pagal įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , pripažinti K.

V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).      Kaip jau buvo minėta, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiÅ¡kiasi:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. IÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų, vaizdo įrašų, taip pat kitų faktinių duomenų matyti, jog K. V., bÅ«damas X miesto savivaldybės mero pavaduotoju, darė tam tikrÄ Ä¯takÄ savivaldybėje vykdomiems vieÅ¡iesiems pirkimams, su kitais savivaldybės darbuotojais spręsdamas, kokios statybinės bendrovės turėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau byloje nėra duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad K.

V. žinojo apie gaunamus kyÅ¡ius. Dėl K. V. veikos – kiÅ¡imosi į viešųjų pirkimų konkursų organizavimÄ savivaldybėje, pasiÅ«lant statybų bendroves – pavojingi padariniai, kurie yra bÅ«tini, norint asmens veikÄ kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1dalį, neatsirado, t. y. minėta K. V. veika didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui nebuvo padaryta. Nenustačius K. V. veikoje visų bÅ«tinų nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį.           Dėl bausmių skyrimo Perkvalifikavus nuteistojo K.

V. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir bausmės paskyrimo klausimas K. V..Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijojeNusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje apraÅ¡ytos veikos padarymÄ kaltininkui gali bÅ«ti skiriamas arba teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų, nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. K. V. praeityje neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad per gana ilgÄ laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo bÅ«tų padaręs naujus teisės pažeidimus.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , taip pat atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad K. V., užimdamas atsakingas pareigas X miesto savivaldybėje, padarė korupcinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , nuteistajam parenkama bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimÄ bausmės minimumui. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs K. V. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalį, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo. Å iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. V. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus į BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat yra visos baudžiamojo įstatymo numatytos sÄ lygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistajam.

K. V. padaryta nusikalstama veika, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina bausmė, nuteistojo asmenybė atitinka visas bÅ«tinas BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas. K. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, neprieÅ¡tarauja, iÅ¡dėstytos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 str. nuteistajam K. V. praÅ¡oma ir prokuroro apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (S. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai), į S. K. asmenybę charakterizuojančius požymius (S. K. anksčiau neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nuteistajam S. K. parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatydamas artimÄ minimumui.

Pirmosios instancijos teismas S. K. atžvilgiu taip pat taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Nuteistajam S. K. paskirtÄ bausmę keisti, jÄ Å¡velninti arba griežtinti pagrindo nėra.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,           n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti.K. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 225 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijÄ ) ir paskirti K. V. bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., nuteistajam K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams. Ä®pareigoti K.

V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Pakeisti nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį ir joje nustatyti, kad nuteistasis S. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarė priėmęs kyšį už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliacinius skundus atmesti.                                                                                           Teisėjai                                                                                                     Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                 Kęstutis Jucys                                           Linas Å iukÅ¡ta                    Â