3502e63d-bb01-4f3a-ae71-10d96079bbd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1522-566/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23946-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.39.2.6.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Karolinai PetniÅ«nienei, Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovui V. M. atsakovo atstovui advokato padėjėjai Ingai Å orÅ¡evai, vertėjaujant Natlaijai Reut vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

M. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu Kasko draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovas nurodė, jog D. L., vairuodamas transporto priemonę „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdamas į iÅ¡kvietimÄ su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, Oslo gatvės pirmojoje eismo juostoje susidÅ«rė su dviratį vairavusiu atsakovu V.

M. bei atsitrenkė į deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje praleisti policijos automobilio sustojusio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykis įvyko dėl dviratį vairavusio atsakovo V. M. kaltės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 6271,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio Å koda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas atsakovas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .

MinėtÄ aplinkybę patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-168-1033/2019. IeÅ¡kovas nurodė, jog siuntė pretenzijÄ atsakovui, ragindamas atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 6271,89 Eur žalos atlyginimÄ , 278,37 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Nurodė, jog franÅ¡izės sutartyje nebuvo numatyta, todėl netaikoma. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. Pažymėjo, jog atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau Å¡ie veiksmai savaime nelėmė žalos atsiradimo, kadangi žala ieÅ¡kovės apdraustai transporto priemonei Å KODA YETI, vairuojamai policijos pareigÅ«no, buvo padaryta Å¡iam automobiliui atsitrenkus į transporto priemonės NISSAN QASHQAI užpakalinę dalį.

Atsakovas pažymėjo, jog prieÅ¡ įvykstant eismo įvykiui policijos transporto priemonė turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo tiek su atsakovu, tiek su transporto priemone NISSAN QASHQAI bei nuostolių atsiradimo. Nurodė, jog atsakovas atsitrenkė į Å¡ios transporto priemonės kairės pusės dureles. IÅ¡ minėto automobilio nuotraukų matyti, kad po Å¡io susidÅ«rimo buvo sugadintos kairės pusės priekinės ir galinės durelės bei kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis.

Atsakovas pažymėjo, jog likusių sugadinimų transporto priemonei Å KODA YETI padarymÄ lėmė paties Å¡io automobilio vairuotojo veiksmai, kadangi jis nesiėmė visų priemonių iÅ¡vengti žalos, nors tokiÄ galimybę turėjo. Atsakovo nuomone, policijos automobilio vairuotojas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rÅ«pestingai, turėdamas tiek fizinę galimybę, tiek specialių žinių ir įgÅ«džių nesiėmė veiksmų, kad iÅ¡vengtų žalos padarymo, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, arba tenkintinas dalyje dėl žalos, padarytos atsakovui susidÅ«rus su transporto priemone Å KODA YETI, t. y. dėl nubrozdintų kairės pusės durelių ir sugadinto kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio.

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. IeÅ¡kovas pateikė remonto sÄ matas, tačiau atliktų darbų ir jų apmokėjimÄ Ä¯rodančių dokumentų nepridėjo. Atsakovas pažymėjo, jog ne visos susijusios priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su 2018 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykiu, kadangi ginčo automobilio remontas atliktas 2018 m., o iÅ¡laidos patirtos 2019 m. sausio – vasario mėn. Atsakovo nuomone, iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos kompensacijos suma turėtų bÅ«ti sumažinta.

Atsakovas nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 278,37 Eur kompensacinių palūkanų taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovas negavo ieškovo nurodytos pretenzijos, be to, ieškovo pateiktas paskaičiavimas nesutampa. Atsakovas prašė ieškinį atmesti arba sumažinti prašomos priteisti žalos dydį. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog dėl įvykio taip pat kaltas policijos automobilio vairuotojas. Prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 278,37 Eur palÅ«kanų suma nesutampa su pateiktu paskaičiavimu. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu D. L., vairuodamas transporto priemonę „ŠKODA YETI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Å KODA YETI )ir vykdamas į iÅ¡kvietimÄ su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, (duomenys neskelbtini) gatvės pirmojoje eismo juostoje susidÅ«rė su dviratį vairavusiu atsakovu V. M. bei atsitrenkė į deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje praleisti policijos automobilio sustojusio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį (toliau - Eismo įvykis). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N33777-2018, matyti, jog dėl eismo įvykio pripažintas kaltu atsakovas V.

M. IÅ¡ byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties Nr. II-165-1033/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties Nr. AN2-377/885/2019 matyti, jog atsakovo V. M. skundas dėl valdybos 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N33777-2018 atmestas ir minėtas nutarimas paliktas nepakeistas. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas su VÄ® Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų draudimo sutartį (KASKO) (toliau - Draudimo sutartis) (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudė transporto priemonių parkÄ , tame tarpe ir transporto priemonę Å koda Yeti, valdytojų civilinę atsakomybę nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų.

Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas, vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 10 d. techninės apžiÅ«ros aktu, 2018 m. rugsėjo 28 d. žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 28 d. remonto sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Mylida“ 2018 m. spalio 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 111414, 121,00 Eur sumai, UAB „Carglass“ 2018 m. spalio 3 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 000016650, 56 Eur sumai, UAB „Tuvlita“ 2019 m. sausio 17 d. PVM SÄ skaita faktÅ«ra Nr. 00038738, 174,60 Eur sumai, UAB „AutomaÅ¡inų dažymas“ 2019 m. vasario 5 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 011219, 373,66 Eur sumai ir kitais žalÄ pagrindžiančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 6271,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio Å KODA YETI sugadinimus. Byloje pateikti ieÅ¡kovo siųsti atsakovui 2018 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. kovo 6 d. praneÅ¡imai dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriose, ieÅ¡kovas prašė atlyginti iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ 6271,89 Eur (5723,63 Eur + 548,26 Eur). CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui.

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Kelių eismo taisyklių 12 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti keliÄ artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais Å¡vyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.

Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, kai jo nėra, – prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (keliuose su skiriamÄ ja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 10 d., 18.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vakariniame aplinkkelyje atsakovas V. M. vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , žyminčiÄ eismo juostų kraÅ¡tus, iÅ¡važiavo į pirmÄ eismo juostÄ , nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais Å¡vyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, dėl ko policijos automobilio vairuotojas suko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę, į kelkraÅ¡tį, kur susidÅ«rė su sustojusiu automobiliu NISSAN QASHQAI ir dviratininku, atsakovu V.

M.. Pažymėtina, jog minėtos Eismo įvykio aplinkybės yra patvirtintos Vilniaus miesto apylinkė teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. II-165-1033/2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi Nr. AN2-377/885/2019. Be to, teismai konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta jokių reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kad įvykio metu automobilio Å KODA YETI valdytojas padarė kokį nors Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris galėjo lemti eismo įvykį ir atsiradusius padarinius.

Vien atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie, jo manymu, ŠKODA YETI vairuotojo atsakomybę, jam nesiėmus visų priemonių išvengti žalos, nesudaro pagrindo abejoti byloje pateiktais Eismo įvykio duomenimis, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl jo kaltės nebuvimo. Pažymėtina, jog atsakovo kaltės neigimas ir jo paaiškinimai šiuo klausimu laikytini atsakovo gynybine pozicija. Kita vertus, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo kaltę dėl sukelto Eismo įvykio (CPK 178 straipsnis).

Vertinant pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas (dviračio vairuotojas) nesilaikė KET 12 punkto reikalavimo praleisti specialųjį transportÄ , sudarė kliÅ«tį atvažiuojančiam specialiajam transportui ir dėl to sukėlė eismo įvykį, todėl jis laikomas kaltas dėl įvykusio Eismo įvykio. Atsakovo veiksmų pasėkoje buvo apgadintas automobilis Å KODA YETI. CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalos atsiradimÄ asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje.

TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalÄ asmeniui, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiÅ¡kiai reglamentuota įstatymuose. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas dėl minėto Eismo įvykio iÅ¡mokėjęs 6271,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ už žalÄ atsakingam asmeniui (atsakovui).

Kaip minėta, byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, jog automobilis Å KODA YETI buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. IeÅ¡kovo patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės Å KODA YETI nuotraukomis, remonto sÄ mata, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir mokėjimo nurodymais. Pažymėtina ir tai, jog nusidėvėjimas nebuvo taikomas, kadangi detalės buvo keičiamos ne originaliomis ir ne naujomis detalėmis.

Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamÄ jį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien atsakovo deklaratyviais teiginiais, teismas neturi pagrindo. Atsakovas nepaneigė fakto, kad praÅ¡oma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 str.). Atsakovas kvestionuodamas praÅ¡omos priteisti žalos dydžio pagrįstumÄ , nepateikė įrodymų, kad nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų, nepateikė jokių alternatyvių žalos nustatymo apskaičiavimo bÅ«dų (CPK 178 straipsnis).

Remiantis iÅ¡dėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 6271,89 Eur žalai atlyginti. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

Å iuo atžvilgiu palÅ«kanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė.

Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palÅ«kanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (LR CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palÅ«kanų forma.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 278,37 Eur palÅ«kanų. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas palÅ«kanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. (ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos), už 270 d. IÅ¡ byloje pateikto ieÅ¡kovo skaičiavimo matyti, jog palÅ«kanas apskaičiuoja taikant 5 proc. metinių palÅ«kanų normÄ , tačiau atlikus skaičiavimÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ formulę palÅ«kanų dydis sudaro 231,97 Eur, o ne ieÅ¡kovo praÅ¡oma 278,37 Eur suma.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra įvykdęs savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkcijÄ , paskaičiuotos nuo 6271,89 Eur nesumokėtos skolos sumos, kurios sudaro – 231,97 Eur sumÄ (6271,89*0,05/365*270) CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 46,40 Eur palÅ«kanų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas. ( Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 6503,86 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra patenkinti 99,00 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteisiamos vadovaujantis Å¡ia proporcija. Taigi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 596,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((147,00 Eur žyminio mokesčio + 455,58 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ) x 99,00 proc. / 100 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovo V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) 6271,89 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 89 ct) žalos atlyginimo, 231,97 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 97 ct) palÅ«kanų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ 6503,86 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 596,55 Eur (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Diana Butrimienė