35022ef6-2fbf-40cd-8fcc-875d4e10203a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2639-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00812-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

PareiÅ¡kėjas T. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2020 m. liepos 27 d. ir 2021 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjÄ Vilniaus PN pareigÅ«nai tikrino dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, t. y. jo atžvilgiu abu kartus buvo atlikta greita tyrimo priemonė dėl psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo. PareiÅ¡kėjo nuomone abu kartus Vilniaus PN pareigÅ«nai veikė neteisėtai, o antrÄ jį kartÄ Vilniaus PN pareigÅ«nai buvo agresyvÅ«s, nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ prieÅ¡iÅ¡kai, nedraugiÅ¡kai bei Å¡altakraujiÅ¡kai.

Mano, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai pirmiausiai turėjo jį sulaikyti, pateikti įtarimÄ dėl apsvaigimo ir tik po tokių teisinių veiksmų galėjo atlikti testavimo procedÅ«rÄ . Nurodo, jog nenorėjo sutikti, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, tačiau Vilniaus PN pareigÅ«nai jam nurodė, jog tuomet bus užpildytas protokolas, kad pareiÅ¡kėjas atsisako ir nurodyta, jog testas yra teigiamas ir už tai jam bus taikoma atsakomybė. Tokiais pareigÅ«nų veiksmais pareiÅ¡kėjas buvo priverstas pasidaryti greitÄ tyrimo priemonę (testÄ ).

Teigia, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , sukėlė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, depresijÄ ir kančias, pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ jis pateiktame skunde įvertino 500 Eur. Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ , kuriame su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas buvo vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) nuostatas. IÅ¡ ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje.

Mano, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, atvirkščiai veikė iÅ¡skirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats raÅ¡tu Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-541(1) ir akte Nr. 79-46(1) pažymėjo, kad sutinka, jog jis bÅ«tų iÅ¡tirtas dėl apsvaigimo. Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai abu kartus parodė neigiamÄ atsakymÄ , t. y. patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas nevartojo psichikÄ veikiančių medžiagų, todėl jam nebuvo skirtos nuobaudos ar kaip nors kitaip suvaržytos jo teisės. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai, atlikdami minėtus greituosius testus, buvo agresyvÅ«s, nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ prieÅ¡iÅ¡kai, nedraugiÅ¡kai bei Å¡altakraujiÅ¡kai.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas paremtas ne objektyviais įrodymais ir faktais, o tik jo samprotavimais ir asmeniniu įsitikinimu, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai bandė su juo susidoroti. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ . PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatÄ .

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo priteisimo. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. liepos 27 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-541(1) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. liepos 27 d. 16:10 val. – 16:15 val. buvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas) apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nevartojo psichikÄ veikiančių medžiagų (b. l. 21–22). 2021 m. sausio 15 d.

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-46(1) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2021 m. sausio 15 d. 14:40 val. – 14:45 val. buvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas) apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nevartojo psichikÄ veikiančių medžiagų (b. l. 23–24). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatas (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d.). ApraÅ¡o 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. Pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ , pareigÅ«nas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiÅ¡kina nesutikimo, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasiraÅ¡o akte.

PareigÅ«nas, įvertinęs bendrÄ asmens bÅ«klę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir iÅ¡tiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įraÅ¡omi į aktÄ (apraÅ¡o 14 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai, tikrinę jį dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, veikė neteisėtai. IÅ¡ aukščiau nurodyto ApraÅ¡o 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, todėl pareiÅ¡kėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo bÅ«ti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiÅ¡kėjo elgesyje, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai pirmiausiai turėjo jį sulaikyti, pateikti įtarimÄ dėl apsvaigimo ir tik po tokių teisinių veiksmų galėjo atlikti testavimo procedÅ«rÄ .

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktuose Nr. 79-541(1) ir Nr. 79-46(1) pats pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad sutinka, jog jis bÅ«tų iÅ¡tirtas dėl apsvaigimo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog jis buvo priverstas pasidaryti greitÄ tyrimo priemonę (testÄ ), nes Vilniaus PN pareigÅ«nai nurodė, jog pareiÅ¡kėjui atsisakius pasidaryti greitÄ tyrimo priemonę (testÄ ) bus užpildytas protokolas, kad pareiÅ¡kėjas atsisako ir nurodyta, jog testas yra teigiamas ir už tai jam bus taikoma atsakomybė.

Dėl aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjo teiginių teismas pažymi, jog pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ , pareigÅ«nai privalėjo žodžiu pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinti nesutikimo, kad bÅ«tų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius, tokie Vilniaus PN pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti ir reglamentuoti. Taip pat, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog Vilniaus PN pareigÅ«nai, 2021 m. sausio 15 d. atlikdami greitÄ jį testÄ , buvo agresyvÅ«s, nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ prieÅ¡iÅ¡kai, nedraugiÅ¡kai bei Å¡altakraujiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus PN pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, tikrindami pareiÅ¡kėjÄ dėl psichotropinių medžiagų vartojimo veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų (žalos bei priežastinio ryÅ¡io) nustatymo, nes tokių sÄ lygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo T. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Fausta Vitkienė