2022-12-21 Nr. AB-31548-3-61-3-03402-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1601-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03402-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas H. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. P-498 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui H. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Generalinio prokuroro 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu (rezoliucija) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, veiksmų (neveikimo) organizuojant, kontroliuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11 ir jam vadovaujant. Tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindas – Vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. išvada Nr. VT-86, kurioje nurodyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2021 m. kovo 8 d. gautas 6 asmenų (M. V., E. K., D. S., R. Š., A. A. ir S. A.) prašymas ištirti, ar Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras H. M. tinkamai kontroliuoja ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2021 m. gegužės 21 d. ir Generaliniam prokurorui pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191, tačiau Generalinio prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija pavesta atlikti papildomą patikrinimą, nurodant papildomai įvertinti argumentus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo termino. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-332 „Dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu paruoštas 2021 m. rugsėjo 2 d. teikimas Nr. VT-347 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame pasiūlyta pripažinti, kad prokuroras H. M. padarė tarnybinį pažeidimą, bei taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinis prokuroras 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucija pritarė Teikimui ir konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

3. Pareiškėjas nesutiko, jog dėl jo neveikimo nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas 2 mėnesius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nėra nustatyti konkretūs atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo terminai, o pateiktas bendras procesinių veiksmų atlikimo laike principas, kad procesiniai veiksmai turi būti atlikti (atliekami) per kuo trumpiausius terminus. Pagal teismų praktiką analizuojant faktinę tariamai pažeisto termino situaciją, ją įvertinant, būtina taikyti bendruosius teisės taikymo teisingumo bei protingumo kriterijus, t. y. įvertinant atitinkamus byloje esančius įrodymus, aiškintis, ar šių kriterijų taikymo požiūriu tariamai padarytą procesinio termino pažeidimą galima pripažinti tarnybiniu nusižengimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-277/2010).

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. nebuvo atlikti suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nes dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos šalyje policijos įstaigų veikla buvo organizuojama ribojant priemones ir veiksmus, reikalaujančius tiesioginio kontakto su asmenimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 14 d. – visuotinis karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 14 d.

Ši situacija turėjo didelės įtakos tiek teisėsaugos, tiek viso valstybinio aparato darbo organizavimui bei rezultatams. Karantino įtaką ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) darbo organizavimui patvirtina tarnybinio patikrinimo išvada dėl vyr. prokuroro E. Z. veiksmų kurioje nurodyta, kad susipažinus su Darbo organizavimo policijos įstaigose ekstremaliosios situacijos metu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 5-V- 247 (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad šiame Apraše, be kitų aplinkybių, aptartas policijos darbo nuotoliniu būdu organizavimas.

Susipažinusi su Aprašu komisija darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės patikrinti, kiek Apraše reglamentuota tvarka lėmė Alytaus AVPK ikiteisminio tyrimo pareigūnės R. B. darbą ir ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00378-11 eigą, nes neturima duomenų apie jos aprūpinimą techninėmis priemonėmis nuotolinėms apklausoms. Komisija iš Aprašo nuostatų sprendė, kad esant ekstremaliajai situacijai, o vėliau – ir karantinui, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas buvo apsunkintas. Šią išvadą pagrindžia atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose numatytos priemonės – judėjimo ribojimas tarp savivaldybių, įpareigojimas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms organizuoti darbą ir aptarnauti asmenis nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu ir kt.

Tikrintojai taip pat atsižvelgė į tai, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Alytaus AVPK, o ne Kauno miesto policijos įstaigoje, o dėl 2020–2021 m. Lietuvoje galiojusio karantino ir ekstremaliosios situacijos buvo ribotos galimybės „gyvai“ rengti bylų aptarimą, tačiau nurodytos aplinkybės netrukdė išreikalauti bylą patikrinimui, surengti tyrimo aptarimą nuotoliniu būdu. Taigi minėtos aplinkybės paneigia, kad dėl neveikimo du mėnesius buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas.

5. Pareiškėjas nesutiko su kaltinimo dalimi, jog dėl ikiteisminio tyrimo nenuoseklumo, laiku nenustatytos aiškios tyrimo krypties ir priimtų prieštaringų sprendimų asmenų procesinio statuso klausimu buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, suabejota prokuroro nešališkumu. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuosekliai, pareigos ikiteisminio tyrimo tyrėjai nustatyti aiškią tyrimo kryptį jis neturėjo, juo labiau, nepriėmė prieštaringų sprendimų.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2020 m. lapkričio 9 d. buvo gauta M. V. prašymo kopija (duomenys neskelbtini). Prašymo originalas buvo pateiktas Alytaus AVPK vyresniajai tyrėjai R. B., o pareiškėjui tik kopija žiniai, todėl jis šio prašymo, vadovaudamasis Asmenų aptarnavimo aprašu, neturėjo nagrinėti. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai yra savarankiški baudžiamojo proceso dalyviai ir gali priimti sprendimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, todėl pareiškėjas nenurodė ir nemano, kad privalėjo nurodyti, kokį sprendimą tyrėja turi priimti, o pati tyrėja dėl šio klausimo į jį nesikreipė. Pareiškėjas 2021 m. sausio mėnesį su skyriaus vyr. prokuroru E. Z. aptarė susiklosčiusią situaciją ikiteisminio tyrimo byloje dėl tyrėjos savo iniciatyva priimtų nutarimų (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu yra priėmęs sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu. Buvo priimtas sprendimas, kad tokie tyrėjos nutarimai neteisėti, apie priimtą sprendimą informuoti suinteresuoti asmenys išaiškinant jiems apskundimo tvarką. Apskundimo teise iš dalies pasinaudojo S. A. ir A. A., pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjui neskundė.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad prašymą (duomenys neskelbtini) M. V. pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne prokuratūrai. Prokuratūrai buvo pateikta prašymo kopija žiniai. Atsakyti į keliamus prašyme klausimus ištirti D. J. ir R. M. vaidmenis turėjo teisę ir privalėjo ikiteisminio tyrimo tyrėja, kadangi procesinių sprendimų dėl šių prašymų priimti nereikėjo.

8. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad M. V. prašymą (duomenys neskelbtini), jis išnagrinėjo tik praėjus beveik 3 mėnesiams nuo jo gavimo prokuratūroje, kadangi jis šio prašymo nenagrinėjo (prašymą nagrinėjo ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja), o tik susipažinęs su ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos priimtais nutarimais, juos įvertinęs ir aptaręs su skyriaus vyr. prokuroru, priėmė teisėtus nutarimus, kurie nebuvo panaikinti.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad kai Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B. 2021 m. balandžio 23 d. raštu pasiūlė Kauno apygardos prokuratūros vadovams ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00378-11 organizavimą ir kontrolę pavesti kitam Kauno apygardos prokuratūros padaliniui, po ko tyrimo organizavimas buvo pavestas Kauno apygardos Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei, jau buvo davęs žodinį pavedimą tuo metu ikiteisminį tyrimą atlikusiam vyresn. tyrėjui E. V. atlikti BPK 218 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus veiksmus, kuris (duomenys neskelbtini). Po to bylą su kaltinamuoju aktu 2021 m. gegužės mėnesį buvo planuota perduoti teismui.

10. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad vertinant valstybės institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, atsižvelgiama į tai, ar jame nenustatyta nepagrįstų delsimų. Nepagrįsto delsimo trukmė gali ir nebūti itin ilga – svarbesnę reikšmę turi tai, kad atitinkamas delsimas yra nepateisinamas ir dėl jo užsitęsė visas procesas. Nėra ginčo, jog esant ekstremaliai situacijai, o vėliau ir karantinui, ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas buvo apsunkintas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) nereagavo ir net 2 mėnesius – nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. – nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai, kurie galėjo būti atliekami nuotoliniu būdu. Todėl pagrįstai vertinta, kad toks delsimas buvo nepateisinamas ir dėl jo užsitęsė ikiteisminio tyrimo procesas, nes pareiškėjas savo kompetencijos ribose nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per kuo įmanomai trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Minėtu laikotarpiu turėjo būti aiškinamasi dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių, tačiau nebuvo surašyta nei atskirųjų pavedimų, nei tarnybinių pranešimų, nors šalyje buvo patvirtinti ir veikė galimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo algoritmai, o veiksmai su proceso dalyviais galėjo būti atliekami nuotoliniu būdu. Šalyje įtvirtintas veikimo būdas nepašalino prokuroro pareigos kontroliuoti ikiteisminio tyrimo eigą ir reaguoti į tyrimo vilkinimą, o pareiškėjo nurodomos priežastys nėra šalinančiomis jo tarnybinę atsakomybę.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nuosekliai, pareigos ikiteisminio tyrimo tyrėjai nustatyti aiškią tyrimo kryptį jis neturėjo ir nepriėmė prieštaringų sprendimų. Iš M. V. 2020 m. lapkričio 4 d. prašymo teksto matyti, kad jis adresuotas 2 subjektams: Alytaus AVPK vyresn. tyrėjai R. B. (gautas Alytaus AVPK ir užregistruotas Nr. 52-AP-1238) ir pareiškėjui prokurorui H. M. (nurodant, kad siunčiama prašymo kopija; gautas ir užregistruotas Kauno apygardos prokuratūroje 2020 m. lapkričio 9 d.

Nr. AP-29715). Prokuroras H. M. 2020 m. lapkričio 9 d. susipažino su prašymu ir nukreipė jį ikiteisminį tyrimą atliekančiai vyresn. tyrėjai R. B., nurodęs priimti procesinį sprendimą ir informuoti pareiškėją. Įstatymas leidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnui išspręsti klausimus dėl asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais (BPK 28 str. 1 d., 110 str. 1 d.), tačiau iš minėto prašymo turinio matyti, jog jame keliami klausimai buvo esminiai, susiję su tyrimo krypties nustatymu, o tyrimo krypties nustatymas yra sudėtinė vadovavimo tyrimui dalis ir priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai.

Susipažinęs su prašymu, pareiškėjas turėjo suvokti, kad prašymo dalis dėl D. J. ir R. M. veiklos ištyrimo priskirtina prie tyrimo krypties ir apimties nustatymo, todėl negalėjo būti perduota nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punktas įsakmiai nustato, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, prokuroras privalo pats atlikti veiksmus, kurie BPK yra priskirti prokuroro kompetencijai.

M. V. prašymo pateikimo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl šis prašymas turėjo būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašas). Dalis prašymo galėjo būti perduota nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, aptariant su ja tyrimo kryptį, t. y. paaiškinant, ar yra pagrindas pripažinti M. V. (duomenys neskelbtini), o kitą prašymo dalį – R.

M. bei D. J. atžvilgiu – per 20 darbo dienų turėjo išnagrinėti pats pareiškėjas ir apie prašymo nagrinėjimą informuoti M. V.. Tokia išvada pagrįsta tuo, kad situacija ikiteisminiame tyrime kardinaliai pasikeitė, kai (duomenys neskelbtini). Todėl, gavęs prašymą Nr. AP-29715, pareiškėjas turėjo motyvuotai įvertinti, ar (duomenys neskelbtini), nes tyrimas ėjo į pabaigą ir nurodytas klausimas galėjo iškilti teisme. Pareiškėjas, gavęs prašymą Nr. AP-29715, privalėjo išreikšti ikiteisminio tyrimo pareigūnei savo poziciją šiais svarbiais ikiteisminiam tyrimui klausimais ir tokiu būdu nustatyti aiškią tyrimo kryptį.

13. Atsakovas nurodė, kad bet kokiu atveju pareiškėjas turėjo pateikti M. V. atsakymą, t. y. informuoti apie tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) prašymą nagrinės ikiteisminio tyrimo pareigūnė, taip pat motyvuotai išaiškinti savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) ir informuoti, kad šis sprendimas yra galiojantis, taip pat argumentuotai pasisakyti, kodėl jis nebus peržiūrėtas. Tokius veiksmus prokurorą įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai (gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; tinkamai atlikti užduotis ir pavedimus). Praėjus beveik 3 mėnesių terminui po prašymo gavimo, pareiškėjas išnagrinėjo tik vieną prašymo Nr. AP-29715 dalį – dėl (duomenys neskelbtini), o dalies dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, siekiant ištirti (duomenys neskelbtini), neišnagrinėjo ir apie tai neinformavo. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė ne tik BPK nuostatas, įpareigojančias jį vadovauti ikiteisminiam tyrimui, bet ir Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašo reikalavimus dėl prašymo nagrinėjimo termino ir pareiškėjų informavimo.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo priimti sprendimai buvo kardinaliai priešingi ikiteisminio tyrimo pareigūnės pozicijai, kuri ne tik savo nutarimu (duomenys neskelbtini), bet ragino ir kitus, prašyme nurodytus asmenis (duomenys neskelbtini). Dėl tokio ikiteisminio tyrimo nenuoseklumo ir prokuroro pareigų neatlikimo buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, suabejota prokuroro nešališkumu.

15. Atsakovas nurodė, kad dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų konstatuoti neigiami padariniai – dėl ikiteisminio tyrimo nenuoseklumo, laiku nenustatytos aiškios tyrimo krypties ir prieštaringų sprendimų buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, suabejota prokuroro nešališkumu, todėl aukštesniojo prokuroro rašto pagrindu ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00378-11 organizavimas ir kontrolė pavesta kitam Kauno apygardos prokuratūros padaliniui.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo H. M. skundą atmetė.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu (rezoliucija) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00378-11. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir Generaliniam prokurorui pateikta 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191. Generalinis prokuroras išvadai nepritarė ir 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija pavedė atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, nurodė papildomai įvertinti argumentus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo termino. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-332 (Išvada), kurioje pasiūlyta pripažinti, kad prokuroras H. M. padarė tarnybinį pažeidimą ir taikyti jam tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Generalinė prokurorė N. G. 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavedė surašyti motyvuotą teikimą. 2021 m. rugsėjo 2 d. teikime Nr. VT-347 konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam taikytina tarnybinė atsakomybė ir skirtina tarnybinė nuobauda – pastaba. Generalinė prokurorė N. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. pritarė teikimui ir 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. P-498 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui H. M.“ paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

18. Teismas nurodė, kad iš Įsakymo matyti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad jis organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11 ir jam vadovaudamas, nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, laiku neišnagrinėjo gauto prašymo, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, todėl nurodytas ikiteisminis tyrimas vyko nenuosekliai, tyrimo metu buvo priimti prieštaringi sprendimai ir ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Įsakyme konstatuota, kad tokiais veiksmais ir neveikimu prokuroras H. M. pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį; Rekomendacijų 7, 9, 11, 12.4 ir 12.8 punktus; Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142 (toliau – ir Terminų kontrolės tvarkos aprašas), 6 punktą; Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašo 34 punktą.

19. Teismas, aptaręs BPK nuostatas, reglamentuojančias prokuroro kompetenciją, ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarką, pažymėjo, jog pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, jog ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai. Rekomendacijų 7 ir 9 punktuose reglamentuota, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksmų planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais.

20. Ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas remiantis Išvada, kurioje yra aprašyti pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuotas šių tarnybinių nusižengimų padarymo faktas, bei pateiktas šių nusižengimų kvalifikavimas. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas.

21. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir Išvados turinio sprendė, kad Išvada buvo surašyta remiantis Vidaus tyrimo išvada ir medžiaga, IBPS, IPS ir DVS informacinėse sistemose esančiais duomenimis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11, pagal paklausimus gautais duomenimis, tikrinamų prokurorų paaiškinimais. Be to, papildomam vertinimui buvo atlikti kiti papildomų tarnybinio patikrinimo veiksmai, t. y. susipažinta su (duomenys neskelbtini) byla, pateikti paklausimai, gauti atsakymai ir kt. Taip pat buvo išnagrinėti tikrinamųjų prokurorų prašymai, išreikalauta ir prie tarnybinio patikrinimo medžiagos prijungta jų prašoma informacija bei dokumentai.

22. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) byloje nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai. Taip pat pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d., gavęs M. V. prašymą Nr. AP-29715 dėl (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo papildymo, siekiant ištirti D. J. bei R. M. galimai nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną per IBPS nukreipė nurodytą prašymą ikiteisminį tyrimą atliekančiai Alytaus AVPK vyresn. tyrėjai R. B. su užduotimi: „Prašau priimti procesinį sprendimą ir informuoti pareiškėją“, taip deleguodamas pareigūnei išspręsti prokuroro kompetencijai priklausantį klausimą dėl tyrimo krypties ir apimties. H. M. neišreiškė pareigūnei savo, kaip tyrimui vadovaujančio prokuroro, pozicijos prašyme nurodytais klausimais, todėl vyresn. tyrėja R. B. 2020 m. lapkričio 13 d. tenkino nurodytą prašymą ir (duomenys neskelbtini), taip pat ji 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. savo iniciatyva priėmė nutarimus (duomenys neskelbtini).

23. Teismas nustatė, kad praėjus beveik 3 mėnesiams po M. V. prašymo Nr. AP-29715 gavimo H. M. priėmė visiškai priešingus sprendimus. 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. vasario 4 d. nutarimais panaikino (duomenys neskelbtini), o dalies prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, siekiant ištirti D. J. bei R. M. galimai nusikalstamus veiksmus, iš viso neišnagrinėjo ir apie tai neinformavo pareiškėjo.

24. Teismas iš nustatytų aplinkybių sprendė, kad dėl neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas 2 mėnesius, dėl ikiteisminio tyrimo nenuoseklumo, laiku nenustatytos aiškios tyrimo krypties priimti prieštaringi sprendimai asmenų procesinio statuso klausimu.

25. Teismas pažymėjo, kad įstatymo reikalavimą atlikti ikiteisminį tyrimą per trumpiausią laiką prokuroras įgyvendina ne tik nustatydamas tinkamą tyrimo kryptį bei apimtį, bet ir kontroliuodamas tyrimo eigą, reaguodamas į tyrimo organizavimo trūkumus, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo.

26. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11 ir jam vadovaudamas, nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, laiku neišnagrinėjo gauto prašymo, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, todėl nurodytas ikiteisminis tyrimas vyko nenuosekliai, tyrimo metu buvo priimti prieštaringi sprendimai ir ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

27. Teismas sutiko su atsakovu, kad tokiais savo veiksmais ir neveikimu prokuroras H. M. pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį; Rekomendacijų 7, 9, 11 punktus bei 12.4 ir 12.8 papunkčius; Terminų kontrolės tvarkos aprašo 6 punktą; Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašo 34 punktą. Tokiu neveikimu pareiškėjas pažeidė asmenų teisėtus lūkesčius, sudarė galimybę suabejoti prokuroro nešališkumu. Teismas vertino, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotus veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį.

28. Teismas pažymėjo, jog nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas neneigė Išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, jis tik kitaip interpretavo savo veiksmus (neveikimą).

29. Teismas konstatavo, kad Išvadoje H. M. inkriminuoti veiksmai atitinka tarnybinių nusižengimų sudėtį, nes jie aiškiai pažeidžia prokuroro statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų kontekste vertinami kaip pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – prokuratūros autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie prokuratūros pareigūnus sudarymu. Šių pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, kuri padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.

30. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytus pažeidimus ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo laikomasi Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

31. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos H. M. inkriminuotų tarnybinių nusižengimų padarymo aplinkybės, nustatyta nusižengimų sudėtis, pateiktas tarnybinių nusižengimų teisinis vertinimas, pasiūlyta tarnybinė nuobauda, o pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis Nuostatų 22 punkte suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

32. Teismo įsitikinimu, Išvadoje yra išsamiai apibūdintos visos aplinkybės, reikšmingos individualizuojant tarnybinę atsakomybę, t. y. atsižvelgta į tai, kad per visą tarnybos laikotarpį, kuris sudaro 24 tarnybos prokuroru metus, prokurorui H. M. tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos, už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą jis ne kartą skatintas. Kauno apygardos prokuratūros vadovų H. M. charakterizuojamas taip pat labai gerai. Charakteristikoje teigiama, kad prokuroras yra pareigingas, atsakingas ir kompetentingas, turintis didžiulę patirtį, savarankiškai organizuojantis ir kokybiškai procesines funkcijas vykdantis pareigūnas. Vykdydamas jam patikėtas pareigas tinkamai suvokia jų svarbą, todėl jas atlieka atsakingai ir laiku. H. M. yra nekonfliktiškas, santykiai su prokurorais ir kitais prokuratūros darbuotojais geri, dalykiški. Su ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnais bendrauja dalykiškai, korektiškai ir geranoriškai. Prokurorų atestacijos komisija H. M. tarnybą taip pat įvertino gerai. Iš tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų matyti, kad prokuroras periodiškai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

33. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, susijusias su tarnybinių pažeidimų esme, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, duomenis apie prokuroro tarnybą ir jo teigiamą tarnybinę charakteristiką, įvertinęs tai, kad tarnybinėn atsakomybėn prokuroras traukiamas pirmą kartą, vertino, kad jam pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Todėl teismas sprendė, kad panaikinti Įsakymą pagrindo nėra.

III. 34. Pareiškėjas H. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

35. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį (apeliacinio skundo tekste cituojama 7 dalis), 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, kadangi teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto, neįvertino visų skundo faktinių ir teisinių argumentų ir į visus juos motyvuotai neatsakė, todėl priimtas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog dėl pareiškėjo neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas 2 mėnesius, nieko nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad BPK normose nėra nustatyti konkretūs atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo terminai, o yra pateiktas bendras procesinių veiksmų atlikimo laike principas, kad procesiniai veiksmai turi būti atlikti (atliekami) per kuo trumpiausius terminus, o pagal teismų praktiką, analizuojant faktinę tariamai pažeisto termino situaciją, ją įvertinant, būtina taikyti teisingumo bei protingumo kriterijus. Pareiškėjo teigimu, minėtu laikotarpiu nebuvo atlikti suplanuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi dėl karantino ir ekstremaliosios situacijos šalyje policijos įstaigų veikla buvo organizuojama ribojant priemones ir veiksmus, reikalaujančius tiesioginio kontakto su asmenimis.

37. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ginčo laikotarpiu, o kartu ir visuotino karantino metu, turėjo būti aiškinamasi dėl (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo surašyta nei atskirųjų pavedimų, nei tarnybinių pranešimų, nors šalyje buvo patvirtinti ir veikė galimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo algoritmai, o veiksmai su proceso dalyviais galėjo būti atliekami nuotoliniu būdu. Tai, kad procesiniai veiksmai nuotoliniu būdu su proceso dalyviais buvo apsunkinti ar net neįmanomi, nurodė ir tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija (2020 m. balandžio 6 d., atliekant L. J. apklausą per Skype programą, buvo surašytas vyresn. tyrėjos R. B. tarnybinis pranešimas, kad įrašas nepavyko). O tai, kad minėtu laikotarpiu ikiteisminio tyrimo pareigūnė nesurašė nei atskirųjų pavedimų, nei tarnybinių pranešimų, nesukėlė jokių neigiamų padarinių ir negali būti vertinama, kad tokiu būdu prokuroras vilkino tyrimą. Be to, iš Išvados galima suprasti, jog jeigu minėtų laikotarpiu būtų surašytas tarnybinis pranešimas ar atskirasis pavedimas, jau nebūtų vertinama, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas. Tiek atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir pateikdamas išvadas, tiek ir teismas turėjo atsižvelgti į žmogiškumo kriterijų, t. y., kad pirmą kartą šalyje buvo susidariusi tokia ekstremali situacija, kurios metu visi žmonės (tame tarpe ir pareigūnai) turėjo prisitaikyti prie naujai susidariusių gyvenimo ir darbo sąlygų.

38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nesiėmė priemonių nustatyti, kokį darbo krūvį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. turėjo ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja R. B., kas taip pat galėjo lemti tai, jog nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

39. Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas laiku neišnagrinėjo gauto prašymo (Nr. AP-29715), nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, todėl nurodytas ikiteisminis tyrimas vyko nenuosekliai bei tyrimo metu buvo priimti prieštaringi sprendimai, neįsigilino į atsakovo klaidingai (prieštaraujančią sau) padarytą išvadą bei pareiškėjo skundo motyvus šioje dalyje. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, nustatė, kad M. V. prašymą (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 13 d. išnagrinėjo ir jį tenkino vyresn. tyrėja R. B. ir apie tai pranešė M. V.. Todėl nesuprantama atsakovo išvada, kad pareiškėjas išnagrinėjo prašymą tik praėjus beveik 3 mėnesiams nuo jo gavimo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad minėto prašymo nenagrinėjo, o tik susipažinęs su ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos priimtais nutarimais, juos įvertinęs, bei aptaręs su skyriaus vyr. prokuroru (kad tyrėjos priimtas nutarimas pripažinti M. V. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas), priėmė teisėtus nutarimus, kurie nėra panaikinti. Kadangi ikiteisminio tyrimo tyrėjai yra savarankiški baudžiamojo proceso dalyviai ir gali priimti sprendimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, pareiškėjas nenurodė ir nemano, kad privalėjo nurodyti, kokį sprendimą tyrėja turi priimti (neprivalėjo nurodyti tyrimo krypties ir apimties). Kadangi Kauno apygardos prokuratūroje buvo gauta tik minėto prašymo kopija, todėl šio prašymo pareiškėjas neturėjo nagrinėti pagal Asmenų aptarnavimo aprašą. M. V. prašymą pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai, o prokuratūroje prašymo kopija buvo gauta po 5 dienų. Kadangi prokuratūros sistemoje prašymo kopija buvo užregistruota, todėl pareiškėjas suformavo užduotį IBPS ikiteisminio tyrimo tyrėjai „Prašau priimti procesinį sprendimą ir informuoti pareiškėją“. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencijos pakanka nagrinėti tokį prašymą, pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad pareigūnė pareiškėjui atsakys į visus jai (ikiteisminio tyrimo įstaigai) pateiktus prašymus, t. y. išspręs klausimą dėl (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo pareigūnė, žinodama visas ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir priimtus procesinius sprendimus, susijusius su šia prašymo dalimi, turėjo teisę ir privalėjo apie tai atsakyti pareiškėjui.

40. Pareiškėjas pažymi, kad, kaip ir buvo nurodęs skunde, (duomenys neskelbtini). Apie šį priimtą sprendimą buvo informuotas tiek M. V., tiek (duomenys neskelbtini). Jiems buvo išaiškinta apskundimo teisė, tačiau šia teise jie nesinaudojo. Duomenų apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, ši situacija (kad M. V. nebuvo atsakyta į dalį prašymo) nesukėlė tokių pasekmių, jog turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas ir, juo labiau, paskirta nuobauda.

41. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog Išvadoje pareiškėjui inkriminuoti veiksmai atitinka tarnybinių nusižengimų sudėtį, nes jie aiškiai pažeidžia prokuroro statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų kontekste vertinami kaip pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – prokuratūros autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie prokuratūros pareigūnus sudarymu, išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Išvadoje buvo nurodyti kilę neigiamos pasekmės, tačiau aplinkybė, kad dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų buvo pažemintas prokuratūros autoritetas, nustatyta nebuvo. Todėl teismas, šabloniškai pritaikydamas šią nuostatą, išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Atitinkamai, skundas buvo išnagrinėtas neįsigilinus į visas vertinimui reikšmingas aplinkybes, šabloniškai.

42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl jo sudėtingumo ir didelės apimties. Tarnybinio patikrinimo pradžioje ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė 53 tomai rašytinių dokumentų. Be to, nebuvo panaikintas nei vienas pareiškėjo priimtas procesinis sprendimas.

43. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas nurodo, kad pirmasis tarnybinis pažeidimas apibūdintas kaip prokuroro pareigų neatlikimas – nereagavimas į ikiteisminio tyrimo vilkinimą – t. y. nereagavimas į proceso veiksmų neatlikimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 72-1-00378-11 laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) po to, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentuoja, kad BPK nustatyti terminai negali būti vertinami kaip leidimas vykdyti procesą vadovaujantis nustatytų terminų maksimalia trukme. BPK 1, 2, 44 straipsniuose įtvirtintas proceso greitumo principas, kurio išraiška laikytina ir BPK 176 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Reikalavimas greitai atskleisti nusikalstamas veikas susijęs ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teise į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. BPK 170 straipsnio 2 dalis nustato prokuroro pareigą kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, kai šį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Atlikdamas šią pareigą, prokuroras privalo būti aktyvus, efektyviai ir tikslingai naudotis jam suteiktais įgaliojimais, taip pat ir reaguoti į ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveikimą, taikant priemones, numatytas Prokuratūros įstatyme bei prokurorams privalomose Rekomendacijose. Nagrinėjamu atveju prokuroras H. M. privalėjo vykdyti jam deleguotas pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į tai, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame ilgą laiką veiksmai nebuvo atliekami (duomenys neskelbtini), faktiškai 2 mėnesius nebuvo vykdomas ir po (duomenys neskelbtini).

45. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir vertino prokuroro H. M. neveikimą laikydamasis įstatymų ir teisingumo bei protingumo kriterijų, t. y. atsižvelgęs ne tik į pareiškėjo skundo motyvus, bet ir į baudžiamojo proceso paskirtį, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigą ištirti nusikalstamą veiką, užtikrinti proceso dalyvių bei valstybės teises ir teisėtus interesus, įskaitant baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principą. Teismas pripažino pagrįsta Įsakymo sudedamojoje dalyje – Išvadoje, nurodytą motyvaciją dėl aptariamo tarnybinio pažeidimo.

Išvadoje pabrėžiama, kad, (duomenys neskelbtini), todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas itin greitai ir efektyviai. Tačiau būtent tuo metu tyrimas sustojo 2 mėnesių laikotarpiui, o tyrimui vadovaujantis prokuroras H. M. visiškai į tai nereagavo. Šios aplinkybės, taikant teisingumo bei protingumo kriterijus, negali būti vertinamos kitaip nei tarnybinis pažeidimas. Tokio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo akcentuojamos faktinės aplinkybės dėl ekstremaliosios situacijos ir visuotinio karantino. Atsakovas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nurodytų aplinkybių.

Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Alytaus AVPK, proceso veiksmai turėjo būti atlikti, siunčiant atskirą pavedimą šiai ikiteisminio tyrimo įstaigai BPK 175 straipsnio nustatyta tvarka, gaunant duomenis iš įvairių registrų. Šių dokumentų surašymas ir išsiuntimas nereikalauja tiesioginio kontakto su asmenims, tačiau nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. ikiteisminiame tyrime tai nebuvo padaryta, nebuvo surašyta nei atskirų pavedimų, nei tarnybinių pranešimų, nei gauta duomenų iš registrų, nors tuo metu šalyje buvo patvirtinti ir veikė galimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikimo algoritmai, o veiksmai su proceso dalyviais galėjo būti atliekami ir nuotoliniu būdu.

Toks veikimo būdas nepašalina prokuroro pareigos kontroliuoti ikiteisminio tyrimo eigą ir reaguoti į tyrimo vilkinimą. Tik 2020 m. birželio 23 d. (t. y. praėjus 10 dienų po karantino pabaigos) ikiteisminio tyrimo byloje buvo išsiųstas atskiras pavedimas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl liudytojų apklausų ir imtasi kitų procesinių veiksmų. Iki tol pareiškėjas pagal savo kompetenciją visiškai nereagavo į ikiteisminio tyrimo pareigūnės neveikimą ir nevykdė jam deleguotų pareigų, nors turėjo tam aiškų pagrindą, todėl jo neveikimas buvo pagrįstai teismo pripažintas tarnybiniu pažeidimu.

Pripažindamas, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, teismas sprendime išvardino visas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant tarnybinę atsakomybę, taip pat paminėjo ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis Išvadoje bei 2021 m. rugsėjo 2 d. teikime Nr. VT-347 pripažinta tai, kad pažeidimo padarymui iš dalies turėjo įtakos objektyvi aplinkybė – pakitusios darbo sąlygos pandemijos metu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjo, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad neigiamų padarinių kilimui turėjo įtakos ne tik prokuroro neveikimas, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės (kuri esminę reikšmę turinčius ikiteisminio tyrimo sprendimus turėtų derinti su prokuroru) darbas.

46. Atsakovas dėl pažeidimo nagrinėjant M. V. prašymą Nr. AP-29715 pažymi, kad teismas aptarė ir išanalizavo prokuroro veiklą reglamentuojančius teisės aktus baudžiamajame procese šio pažeidimo aspektu. Prokuroras privalo ne pasyviai stebėti kaip vyksta tyrimas, o aktyviai dalyvauti procese, kontroliuojant jį ir vadovaujant jam. Teismas išanalizavo ir įvertino aptariamo tarnybinio pažeidimo faktines aplinkybes ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti faktinių duomenų nei tai padarė tarnybinį patikrinimą atlikęs tikrintojas.

Tai atitinka teismų praktiką, kurioje pasisakyta, kad jei pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis, be kita ko, ir atsakovo argumentais, iš esmės su jais sutikdamas, nereiškia, kad teismo sprendimas šiuo požiūriu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, iš Įsakymo 2 punkto formuluotės matyti, jog pareiškėjas nebuvo nubaustas už tai, kad jis išnagrinėjo dalį prašymo praėjus beveik 3 mėnesiams nuo jo gavimo. Įsakyme akcentuota, kad nukreipęs nurodytą prašymą nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnei, H.

M. tokiu būdu delegavo jai išspręsti prokuroro kompetencijai priklausantį klausimą dėl tyrimo krypties ir apimties, nes neišreiškė pareigūnei savo, kaip tyrimui vadovaujančio prokuroro, pozicijos prašyme nurodytais klausimais, o po 3 mėnesių priėmė visiškai priešingus sprendimus. Todėl jokių prieštaravimų atsakovo išvadose nėra. Teismas pagrįstai atmetė H. M. motyvą, jog prašymo kopija Nr. AP-29715 jam buvo atsiųsta tik „žiniai“. Įsakyme konstatuota, kad dėl ikiteisminio tyrimo nenuoseklumo, laiku nenustatytos aiškios tyrimo krypties ir priimtų prieštaringų sprendimų asmenų procesinio statuso klausimu buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, suabejota prokuroro nešališkumu.

Šios pasekmės yra glaudžiai susijusios su visos institucijos – prokuratūros – autoritetu, nes autoriteto sąvoka suponuoja pasitikėjimą institucija, o jo praradimas formuoja neigiamą nuomonę apie prokuratūros pareigūnus. Teismo sprendimo išdėstymas ir neigiamų padarinių apibūdinimas, naudojant kitus (pagal prasmę analogiškus) terminus nereiškia, kad teismas išėjo už skundo nagrinėjimo ribų. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00378-11 yra didelės apimties ir sudėtingas, buvo įvertinta tarnybinio patikrinimo metu, o duomenys apie nurodyto ikiteisminio tyrimo eigą po to, kai šį tyrimą buvo pavesta kuruoti kitam prokurorui, H.

M. tarnybinei atsakomybei nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas padarė veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį. Šį sprendimą teismas priėmė laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų, todėl sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 47. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes konstatavo, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus teisės aktų pažeidimus, tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, tarnybinis patikrinimas atliktas ir nuobauda parinkta tinkamai.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kartoja skundo teismui argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą administraciniame procese reglamentuojančias teisės normas, pažeidė reikalavimus, keliamus teismo sprendimo motyvuotumui, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su vilkinimo situacija, neįsigilino į pareiškėjo motyvus dėl laiku neišnagrinėto gauto prašymo (Nr. AP-29715), išėjo iš skundo ribų dėl pasekmių konstatavimo.

51. Įsakymu pareiškėjui pastaba skirta už tai, kad jis, organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11 ir jam vadovaudamas, nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, laiku neišnagrinėjo gauto prašymo, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, todėl nurodytas ikiteisminis tyrimas vyko nenuosekliai, tyrimo metu buvo priimti prieštaringi sprendimai ir ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir tokiais veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą; Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, 391 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 7, 9, 11, 12.4 ir 12.8 punktus, Terminų kontrolės tvarkos aprašo, 6 punktą, Asmenų aptarnavimo tvarkos aprašo 34 punktą.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nurod4 aktualias teis4s normas. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, jų nekartoja, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su jo neveikimu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d., kai buvo laikoma, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas 2 mėnesius. Šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija atmeta. Tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių nėra ginčo: BPK normose nėra nustatyti konkretūs atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo terminai, ginčo laikotarpiu buvo paskelbtas karantinas, rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu. Šiuos pareiškėjo nurodytus aspektus įvertino tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, kurie pagrįstai konstatavo, kad prokuroras turėjo pareigą kontroliuoti ikiteisminio tyrimo eigą, reaguoti į tyrimo vilkinimą, nes procesiniai veiksmai turi būti atliekami per kuo trumpiausius terminus (BPK 2 straipsnis), juo labiau, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje situacijoje nenustatė pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, pabrėžia, kad šioje byloje vertinami pareiškėjo veiksmai, o ne tyrėjos R. B., todėl pagrįstai įvertintas pareiškėjo, o ne tyrėjos darbo krūvis, kuris nebuvo kliūtis pareiškėjui atlikti savo pareigas tinkamai.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo įsakymo prieštaringumą (dėl prašymo Nr. AP-29715 išnagrinėjimo po 3 mėnesių), pareiškėjo argumentus dėl tyrėjos, o ne pareiškėjo pareigos atsakyti į prašymą Nr. AP-29715. Pažymėtina, kad tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime šie pareiškėjo argumentai analizuojami ir vertinami. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo Nr. AP-29715 turinį ir kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog prašymo Nr. AP-29715 turinys buvo esmingai susijęs su tyrimo kryptimi, todėl, gavęs tokį prašymą ar žinią apie jį, pareiškėjas turėjo jį išspręsti. Tačiau pareiškėjas laiku neišnagrinėjo gauto prašymo Nr. AP-29715, nedavė nurodymų dėl tyrimo krypties ir apimties, todėl nurodytas ikiteisminis tyrimas vyko nenuosekliai bei tyrimo metu buvo priimti prieštaringi sprendimai: tyrėja R. B. savo iniciatyva priėmė nutarimus (duomenys neskelbtini), vėliau pareiškėjas priėmė sprendimą, kad tokie tyrėjos nutarimai neteisėti, apie priimtą sprendimą informavo suinteresuotus asmenis, kita prašymo dalis nebuvo tinkamai ir laiku išspręsta / atsakyta / informuota.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apibūdindamas sukeltas pasekmes – prokuratūros autoriteto pažeminimas, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie prokuratūros pareigūnus sudarymas – išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų, nes tokių pasekmių Teikime nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teikime nurodytas kilusias pasekmes, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir patikslina, kad pareiškėjo veika sukėlė Teikime nurodytas teisines pasekmes: buvo vilkinamas ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00378-11, buvo pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, suabejota prokuroro nešališkumu. Pažymėtina, kad šis motyvų patikslinimas niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados, kad Įsakymas yra motyvuotas ir teisėtas.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ įtvirtintas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Įsakyme, Teikime ir Išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl pareiškėjo veiksmų, kaltės, pasekmių ir kt. buvo nustatytos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir faktinių aplinkybių vertinimu, tačiau vien tai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

58. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

59. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

60. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

61. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė