2019-02-13 Nr. AB-4069-3-61-3-04895-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-283-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04895-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.10.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 68-328 (toliau – ir Sprendimas Nr. 68-328); ir 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. FR0682-337 (toliau – ir Sprendimas Nr. FR0682-337) paduoti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra jokių duomenų (jų Sprendime Nr. 68-328 nenurodo ir atsakovas) apie tai, kada ir kokie dokumentai buvo įteikti pareiškėjui, ar apskritai jie buvo įteikti. Dokumentai buvo siųsti ne pareiškėjo registracijos adresu, o į kitą valstybės instituciją – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Atsakovas turėjo iš pataisos įstaigos pareikalauti duomenų apie šių dokumentų įteikimą pareiškėjui, patvirtintų pareiškėjo parašu su šių dokumentų įteikimo data arba atsakingo pareigūno patvirtinimą apie atsisakymą priimti šiuos dokumentus, bet to nepadarė;

1.2. Kadangi Inspekcijos Teisės departamento direktorė 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 70-169 (toliau – ir Sprendimas Nr. 70-169), spręsdama skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 straipsnio 3 dalimi, pratęsė skundo nagrinėjimo terminą, tai motyvuodama poreikiu atlikti papildomą tyrimą, ji po to negalėjo atsisakyti priimti skundą, kadangi minėta nuostata yra taikoma pratęsti skundo nagrinėjimo terminui. Be to, Sprendime Nr. 70-169 informuojama, kad, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pareiškėjas turi teisę paduoti skundą; šis skundas bus išnagrinėtas priimant sprendimą, kuriame iš esmės bus išnagrinėtas mokestinis ginčas;

1.3. Neaišku, kokius įrodymus apie valstybės institucijos neįteiktus dokumentus pareiškėjas galėjo pateikti, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jo galimybės susirašinėti ar kitaip komunikuoti yra suvaržytos;

1.4. Neaišku, kokie pareiškėjo veiksmai ar elgesys, atsakovo vertinimu, įrodo jo aplaidų ir nerūpestingą elgesį. Mokestinis tyrimas atliktas pareiškėjui apie jį nežinant ir nesudarant galimybės įgyvendinti savo teises. Aplinkybę, kad pareiškėjas nežinojo apie Sprendimo Nr. FR0682-337 priėmimą, patvirtina jo su advokatu pasirašyta ir teritoriniam mokesčių administratoriui pateikta atstovavimo sutartis, kurioje minimas tik 2016 m. sausio 29 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-654 (toliau – ir Patikrinimo aktas);

1.5. Pareiškėjas apie Sprendimą Nr. FR0682-337 sužinojo tik tada, kai jo atstovui advokatui 2016 m. liepos 7 d. buvo įteiktos ne tik Patikrinimo akto, bet ir Sprendimo Nr. FR0682-337 su priedais kopijos. Gavus šiuos dokumentus, per 11 dienų buvo susisiekta su pataisos įstaigoje bausmę atliekančiu pareiškėju, iš jo gautas žodinis pavedimas dėl skundo surašymo, atlikta priimto sprendimo analizė ir surašytas bei 2016 m. liepos 19 d. pateiktas (išsiųstas) didelės apimties skundas (nors ir su trūkumais). Taigi pareiškėjas, įgyvendindamas jam įstatyme suteiktas teises, buvo pakankamai atidus bei rūpestingas;

1.6. Byloje egzistuoja aplinkybės, laikytinos objektyviomis kliūtimis, sukliudžiusiomis pareiškėjui per atstovą laiku ir tinkamai realizuoti savo teises, t. y. pateikti skundą. Pareiškėjas šiuo metu įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai veikti pakankamai operatyviai, aktyviai rūpintis savo teisių gynimu bei įgyvendinti įstatymuose suteikiamas procesines teises bei pareigas mokestinio ginčo proceso metu yra itin suvaržytos. Dėl to, nebūdamas tinkamai ir laiku informuotas apie jo atžvilgiu priimtą Patikrinimo aktą, pareiškėjas negalėjo pateikti pastabų dėl Patikrinimo akto, o vėliau – dėl Sprendimo Nr. FR0682-337, ir laiku pasinaudoti teise dėl jo pateikti skundą MAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Be to, šiuo atveju turi būti teikiamas prioritetas teisingam ginčo išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalus procesinis pažeidimas (termino praleidimas) negali lemti mokesčio mokėtojo teisės ginti savo teises apribojimo. Skundas atsakovui buvo pateiktas nesiekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, per protingą terminą, tai nepagrįstai neužvilkins mokestinio ginčo nagrinėjimo.

2. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Klaipėdos AVMI su 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (8.6)-D2-2262 Pravieniškių PN-AK išsiuntė Patikrinimo aktą su priedais ir Sprendimą Nr. FR0682-337 su priedu. Pašto siunta Pravieniškių PN-AK buvo įteikta 2016 m. birželio 14 d. Taigi pareiškėjas skundą dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 turėjo paduoti iki 2016 m. liepos 4 d. Tačiau jis skundą pateikė 2016 m. liepos 20 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą;

2.2. Pareiškėjo teiginys, jog Pravieniškių PN-AK administracija neįteikė jam Sprendimo Nr. FR0682-337 su priedais, yra neįtikinamas, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pripažįsta, kad įkalinimo įstaiga vieną iš su Klaipėdos AVMI 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (8.6)-D2-2262 siustų dokumentų – Patikrinimo aktą – jam įteikė. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes;

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos AVMI turėjo pareikalauti iš Pravieniškių PN-AK duomenų apie su Klaipėdos AVMI 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (8.6)-D2-2262 siustų dokumentų įteikimą pareiškėjui. Minėti dokumentai pareiškėjui buvo pateikti pagal jo faktinę buvimo vietą;

2.4. Skundo padavimo termino praleidimą lėmė pareiškėjo nerūpestingumas ir netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, o tai reiškia, kad termino praleidimo aplinkybės nesusijusios su kriterijais, sudarančiais galimybę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2016 m. sausio 29 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-65 jam papildomai apskaičiavo gyventojų pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (iš viso 3 138,03 Eur). Klaipėdos AVMI su 2016 m. kovo 14 d. raštu Patikrinimo aktą siuntė pareiškėjui adresu Klevų g. 7A, Tauragė, skelbimas apie Patikrinimo aktą paskelbtas ir 2016 m. balandžio 25 d.

5. Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. FR0682-337 patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjui baudas bei delspinigius, nurodė sumokėti apskaičiuotas sumas (iš viso – 5 903,80 Eur).

6. Klaipėdos AVMI Patikrinimo aktą su priedais (34 lapus) ir Sprendimą Nr. FR0682-337 su priedu (4 lapai) su 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (8.6)-D2-2262 išsiuntė Pravieniškių PN-AK, prašydama juos įteikti pareiškėjui, pašto siuntai suteiktas Nr. RN192003723LT. Remiantis AB „Lietuvos paštas“ interneto tinklalapio www.post.lt išrašu, pašto siunta Nr. RN192003723LT gavėjui, t. y. Pravieniškių PN-AK, įteikta 2016 m. birželio 14 d.

7. Pareiškėjas su advokatu 2016 m. birželio 23 d. sudarytoje atstovavimo sutartyje advokatui pavedė atstovauti pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, be kita ko, surašant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl Klaipėdos AVMI atlikto pareiškėjo mokestinio tyrimo bei pateiktų tyrimo išvadų (patikrinimo aktas Nr. FR0680-65) panaikinimo.

8. Pareiškėjo atstovas 2016 m. liepos 1 d. prašyme Klaipėdos AVMI prašė sudaryti galimybę susipažinti su visa atlikto patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopijas.

9. Pareiškėjas su advokatu 2016 m. liepos 15 d. sudarytoje atstovavimo sutartyje advokatui pavedė atstovauti pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, teikiant VMI prašymą atnaujinti praleistą terminą, taip pat skundą dėl sprendimo Nr. FR0682-337 panaikinimo ar pakeitimo.

10. Pareiškėjo atstovas pateikė Inspekcijai 2016 m. liepos 18 d. skundą dėl Sprendimo Nr. FR0682-337, taip pat 2016 m. liepos 18 d. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 paduoti. Minėti dokumentai Inspekcijai išsiųsti 2016 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu (Klaipėdos AVMI antspaude gavimo data nurodyta 2016 m. liepos 20 d.) ir paštu.

11. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-236 nustatė 15 dienų terminą pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir 2016 m. liepos 18 d. skundo trūkumams pašalinti. Atsakovas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 70-169 nusprendė pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir 2016 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo terminą pratęsti iki 60 dienų, t. y. iki 2016 m. lapkričio 14 d., nes reikalingas papildomas tyrimas. Atsakovas ginčijamu 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 68-328 netenkino pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. prašymo ir neatnaujino skundo dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 padavimo termino, taip pat nusprendė pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis su 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (8.6)-D2-2262 negavo Sprendimo Nr. FR0682-337, o gavo tik Patikrinimo aktą, yra nepagrįsti. Laikytina, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės, pareiškėjas juos reiškė siekdamas, kad jam būtų atnaujintas terminas skundui paduoti. Faktiniai duomenys patvirtina, kad pašto siunta Nr. RN192003723LT gavėjui, t. y. Pravieniškių PN-AK, buvo įteikta 2016 m. birželio 14 d. Vadinasi, pareiškėjui buvo įteiktas ir Sprendimas Nr. FR0682-337. Jei Pravieniškių PN-AK to neatliko, pareiškėjas turi galimybę reikalauti šios įstaigos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teismas nenustatė pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 68-328, taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 paduoti, todėl skundas buvo atmestas.

III. 13. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pakartojami skundo argumentai ir papildomai nurodoma, kad:

13.1. Aplinkybė, kad pataisos įstaigos administracija Kauno AVMI neatsiuntė dokumentų įteikimą pareiškėjui patvirtinančių įrodymų, turėtų būti traktuojama ne kaip pareiškėjo aplaidumas ar nerūpestingumas, o kaip tinkamo dokumentų neįteikimo fakto patvirtinimas;

13.2. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas MAĮ 154 straipsnio 3 dalies pagrindu;

13.3. Pats teismas konstatavo, kad pareiškėjui per Pravieniškių PN-AK buvo įteiktas (tik) Patikrinimo aktas su priedais (teismo sprendimo 9.1 ir 9.2 p.);

13.4. Pareiškėjo atstovas prašymą susipažinti su Patikinimo aktu bei surinkta medžiaga mokesčių administratoriui pateikė 2016 m. liepos 1 d., t. y. likus 4 dienoms iki Sprendimo Nr. FR0682-337 įsiteisėjimo, tačiau prašomų dokumentų kopijos buvo pateiktos tik 2016 m. liepos 7 d. (kas, įvertinus nedidelį dokumentų kiekį, yra sunkiai paaiškinama). Taigi, dokumentai pareiškėjo atstovui dėl mokesčių administratoriaus (galbūt sąmoningo) vilkinimo buvo įteikti jau suėjus Sprendimo Nr. FR0682-337 apskundimo terminui;

13.5. Teismas pareiškėjo teiginius apie dokumentų (ne)gavimą laikė neatitinkančiais tikrovės net nepabandęs patikrinti jų teisingumo, t. y. išsiaiškinti, kokie dokumentai Pravieniškių PN-AK buvo perduoti pareiškėjui. Be to, pareiškėjas pastebi, jog siunčiamų dokumentų sąrašas buvo nurodytas tik niekieno nepatvirtintame lydraštyje;

13.6. Teismas nepagrįstai skundo padavimo data laikė 2016 m. liepos 20 d., nors pats pripažino, kad skundas su prašymu tiek elektroniniu paštu, tiek paštu išsiųstas 2016 m. liepos 19 d.

14. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartojami atsiliepimo į skundą argumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 68-328, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. FR0682-337 paduoti ir šis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis Sprendimo Nr. FR0682-337 negavo kartu su Patikrinimo aktu, t. y. 2016 m. birželio 14 d., todėl konstatuotina, jog jis praleido terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti, taip pat nėra pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad Pravieniškių PN-AK jam neįteikė Sprendimo Nr. FR0682-337, kelia įrodymų pakankamumo ir vertinimo klausimą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl įrodymų vertinimo bei dėl termino skundui paduoti ir, jei šis terminas buvo praleistas, pagrindo jį atnaujinti.

18. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas nesutinka būtent dėl sprendimo, kurį pareiškėjas siekia apskųsti – Sprendimo Nr. FR0682-337 – įteikimo pareiškėjui momento.

19. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra išvardyti MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – siunčiant registruotu laišku. Pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog paskutinioji MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata yra taikoma tik tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-245/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2018).

20. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

21. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas yra aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu. Todėl pažymėtina, kad sisteminis procesinių normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.). Ši procesinė teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių), arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).

22. Šiuo atveju Sprendimas Nr. FR0682-337 buvo priimtas 2016 m. gegužės 31 d. (I t., b. l. 89–91). Byloje nėra ginčo, kad Sprendimas Nr. FR0682-337 pareiškėjui pagrįstai buvo siunčiamas į Pravieniškių PN-AK, kadangi pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu šioje pataisos įstaigoje atliko laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus apie siuntos su Patikrinimo aktu ir Sprendimu Nr. FR0682-337 perdavimą AB „Lietuvos paštas“ ir įteikimą Pravieniškių PN-AK (I t., b. l. 58–60), 2016 m. birželio 8 d. lydraštį (I t., b. l. 88), nustatė, kad Klaipėdos AVMI siuntą AB „Lietuvos paštas“ perdavė 2016 m. birželio 8 d., ji Pravieniškių PN-AK įteikta 2016 m. birželio 14 d. Pareiškėjas neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis minėtą siuntą gavo 2016 m. birželio 14 d., bet tvirtina, kad siuntoje buvo tik Patikrinimo aktas, o ne Sprendimas Nr. FR0682-337. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui (jo atstovui) Sprendimo Nr. FR0682-337 kopija buvo įteikta 2016 m. liepos 7 d., kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo 9.1–9.5 papunkčiuose tik pakartoti pareiškėjo Inspekcijai 2016 m. liepos 18 d. prašyme atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 panaikinimo paduoti išdėstyti argumentai.

23. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių PN-AK, jam įteikusi Klaipėdos AVMI siųstus dokumentus, turėjo Klaipėdos AVMI pateikti dokumentų įteikimo pareiškėjui patvirtinimą, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių teisės normų, valstybės institucijoms nustatančių tokią pareigą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kada ginčui aktuali siunta buvo įteikta pareiškėjui ir kokie dokumentai buvo toje siuntoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nesiėmė veiksmų patikrinti pareiškėjo teiginių tikrumą, tačiau, kaip minėta, pareiga pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus pirmiausiai tenka pačiam pareiškėjui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas (jo atstovas) būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK su prašymu pateikti duomenis apie 2016 m. birželio 14 d. arba kitu bylai aktualiu metu pareiškėjui įteiktus dokumentus (siuntas), o Pravieniškių PN-AK – atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Tai, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. atstovavimo sutartyje (I t., b. l. 68) advokatui pavedė atstovauti jo teises ir interesus surašant skundą dėl pareiškėjo mokestinio tyrimo bei pateiktų tyrimo išvadų, Patikrinimo akto panaikinimo, savaime nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo teorinio pobūdžio pasvarstymai, jog, jam siunčiant dokumentus, galėjo būti padarytos klaidos, yra atmestini. Taigi, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą Sprendimo Nr. FR0682-337 gavimo datą, ir duomenų apie kliūtis tokius įrodymus gauti.

24. Remiantis dokumentais patvirtintomis ir pareiškėjo nepaneigtomis aplinkybėmis, kad Sprendimas Nr. FR0682-337 jam buvo įteiktas 2016 m. birželio 14 d., laikytina, kad 20 dienų terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti suėjo 2016 m. liepos 4 d., kaip ir nustatė atsakovas bei pirmosios instancijos teismas. Net tuo atveju, jei būtų buvę pripažinta, jog nėra nustatyta, kada pareiškėjas gavo Sprendimą Nr. FR0682-337, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, šis sprendimas pareiškėjui būtų laikomas įteiktu 2016 m. birželio 15 d., o terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti – suėjusiu 2016 m. liepos 5 d. Byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ kvitas (I t., b. l. 25) patvirtina, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 ir prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti Klaipėdos AVMI išsiuntė 2016 m. liepos 19 d., t. y. 15 dienų praleidęs terminą skundui paduoti.

25. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas; kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.

26. Taikydamas šią normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai – ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).

27. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, t. y. ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-575/2016).

28. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindžia pirmiausiai tuo, kad jam apie Sprendimą Nr. FR0682-337 tapo žinoma tik 2016 m. liepos 7 d., tačiau šios aplinkybės byloje jau buvo pripažintos neįrodytomis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog jo galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus, be kita ko, susirašinėti ar kitaip komunikuoti, yra suvaržytos. Nors teisėjų kolegija negali nesutikti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys susiduria su tam tikrais savo teisių ir laisvių ribojimais, kurie yra susiję su laisvės atėmimo bausmės esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau šiuo atveju nėra duomenų apie kokius nors itin griežtus pareiškėjo teisių ribojimus (jo bausmės atlikimo režimą), be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose yra įtvirtinta bausmę pataisos namuose atliekančių nuteistųjų teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, o, vadovaujantis šio kodekso 101 straipsnio 1 dalimi, advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas; susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimą sieja ir su Klaipėdos AVMI (galbūt sąmoningu) vilkinimu pateikti jo prašomus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjo atstovas prašymą dėl Patikrinimo akto ir jame esančių duomenų kopijų pateikimo Klaipėdos AVMI elektroniniu paštu išsiuntė 2016 m. liepos 1 d. (penktadienį; neaišku, kokiu metu, t. y. ar iki darbo dienos pabaigos; I t., b. l. 23–24), pareiškėjo teigimu, atsakymas į šį prašymą buvo gautas 2016 m. liepos 7 d., t. y. per 3 darbo dienas (liepos 6 d. yra nedarbo diena), o, pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), 34 punktą, asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo argumentus ir byloje esančius dokumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

29. Pareiškėjas teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumentų, susijusių su skundo priėmimo procedūros pratęsimu. Tačiau argumentas, kad prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu sprendimo priėmimo terminas buvo pratęstas vadovaujantis MAĮ 154 straipsnio 3 dalimi, kuriame įtvirtinta galimybė pratęsti sprendimo dėl skundo dėl mokestinio ginčo priėmimo terminą, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas pretenzijas dėl galbūt neteisėtai ir nepagrįstai pratęsto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo termino gali reikšti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

30. Įvertinus ginčijamą Sprendimą Nr. 68-328, nustatyta, kad šiame sprendime yra prieitos išvados, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, šis sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir, atitinkamai, įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo Nr. FR0682-337 paduoti.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė