34fcfcdd-e02a-402f-b1e3-06bdd0c04b06 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-1929-423/2016                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-02086-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2016 m. vasario 17 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui M.

K. ,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas M. K. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-5). Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305, pastarosios numerio tiksliai neprisimena, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m, todėl nebuvo galimybės pajudėti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: įrengta netinkama ventiliacija, kuri naktimis ūždavo, todėl nebuvo galima užmigti, trÅ«ko oro, kamerų langai užtamsinti, todėl pablogėjo regėjimas. Dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų ir atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė pažeminimÄ , didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata. Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 14-17) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikÄ Å¡ios normos buvo laikomasi.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į kameras Nr. 335 ir Nr. 346, tai patvirtina žymos Kameros kortelėje. Pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas į kameras Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305. Pažymėtina, kad Kauno TI kamerose įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, tik trečio aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 14.1 punkte.

Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė vėdinimo sistema, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 straipsnio reikalavimus. Esant reikalui skaityti ar raÅ¡yti kamerose esančių asmenų praÅ¡ymu įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Dirbtinis apÅ¡vietimas bÅ«na įjungtas ir iki 9 val. bei po 16 val. Taip pat pažymėjo, jog mechaninė patalpų vėdinimo sistema įrengta visose Kauno TI trečio aukÅ¡to kamerose, kuriose yra neatidaromi langai, ventiliavimo sistemos keliamas triukÅ¡mas nevirÅ¡ija leistinų normų, dėl to pareiÅ¡kėjas į Kauno TI administracijÄ nesikreipė.

Atsakovo nuomone, Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundÄ atmesti.Ä® teismo posėdį neatvyko trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas. Jam apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla iÅ¡nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį patalpinus į Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, teisės aktais nustatyta ploto norma buvo pažeista, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: įrengta netinkama ventiliacija, kuri naktimis ūždavo, todėl nebuvo galima užmigti, trÅ«ko oro, kamerų langai užtamsinti, todėl pablogėjo regėjimas. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu.

IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas ar kitos netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo". Å ių Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamosios patalpos plotÄ vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Kauno TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., taigi Å¡is laikotarpis ir yra vertinamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI nurodytu laikotarpiu kalėjo kamerose Nr. 335 ir 346, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto buvo užtikrintas ir jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose pažeista nebuvo (b.l. 18-23). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Byloje nėra jokių neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas į kameras Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2009 m. liepos 10 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1-73 (toliau - – ApraÅ¡as), 4 punktas reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkÄ . Atlikus priimtų suimtųjų ir nuteistųjų medicininę apžiÅ«rÄ , fotografavimÄ , daktiloskopavimÄ , tiriamÄ jį bei aiÅ¡kinamÄ jį darbÄ ir atsižvelgus į rezultatus bei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai arba Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintieji padėjėjai ar direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojai, paskirsto suimtuosius ir nuteistuosius į kameras, darydami žymas Kameros kortelėse ir Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡e (ApraÅ¡o 4.3 punktas).

Atvykusiems į Kauno TI suimtiesiems ir nuteistiesiems Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus, Priėmimo ir paskirstymo skyriaus prižiÅ«rėtojai užpildo Kameros kortelę. Direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas paskiria kamerÄ Priėmimo paskirstymo skyriuje ir įraÅ¡o jos numerį į Kameros kortelę. Vėliau Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas, direktoriaus budintysis padėjėjas arba direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojas paskiria suimtÄ jį ar nuteistÄ jį į režiminio korpuso kamerÄ , vadovaudamiesi suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu, Kameros kortelėje įraÅ¡o jos numerį ir užpildo Perkeliamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡Ä (ApraÅ¡o 4.5 punktas).

Taigi, Kameros kortelėje esantys įraÅ¡ai apie suimtojo (nuteistojo) patalpinimÄ Ä¯ konkrečiÄ kamerÄ laikyti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais konkretų kameros numerį, paskyrimo į kamerÄ laikÄ ir asmenį, nurodžiusį paskirti asmenį į konkrečiÄ kamerÄ . M. K. Kameros kortelės kopija neginčijamai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu - 2013 m. birželio 14 jis buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 335, 2013 m. liepos 19 d. – į kamerÄ Nr. 346 (b.l. 18). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kartu su juo kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 307 arba Nr. 305 buvo paskirtas ir V.

M. . Byloje pateikta V. M. , gim. 1973 m. rugpjūčio 11 d., Kameros kortelės kopija (pareiÅ¡kėjas posėdžio metu patvirtino, jog tai tas pats V. M. su kuriuo jis buvo paskirtas gyventi) patvirtina, jog V. M. 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo paskirtas gyventi kameroje Nr. 346, pareiÅ¡kėjas į kamerÄ Nr. 346 paskirtas 2013 m. liepos 19 d. (b.l. 18, 72). Duomenų, jog V. M. ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi kamerose Nr. 300, Nr. 302, Nr. 305, Nr. 307, byloje nėra (b.l. 72). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiÅ¡kėjas pats tiksliai neprisimena kamerų numerių, kuriose, jo nuomone, jis buvo paskirtas: skunde nurodo kamerÄ Nr. 307, vėliau teigia, jog tai galėjo bÅ«ti kamera Nr. 305, kadangi Å¡iuo metu jau neprisimena, į kuriÄ kamerÄ buvo paskirtas.

Taigi, pareiškėjo motyvas, jog atsakovo nurodytose kamerose Nr. 335 ir Nr. 346 jis niekada nebuvo paskirtas, yra nepagrįstas, prieštaraujantis ankščiau minėtiems byloje esantiems objektyviems bei neginčijamiems įrodymams, todėl atmestinas.Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno TI kamerose įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, tik trečio aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tačiau tokia galimybė numatyta Taisyklių 14.1 punkte.

Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė vėdinimo sistema, atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 straipsnio reikalavimus. Esant reikalui skaityti ar raÅ¡yti kamerose esančių asmenų praÅ¡ymu įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Dirbtinis apÅ¡vietimas bÅ«na įjungtas ir iki 9 val. bei po 16 val. Pažymėtina, jog mechaninė patalpų vėdinimo sistema įrengta visose Kauno TI trečio aukÅ¡to kamerose, kuriose yra neatidaromi langai (b.l. 37a, 38, 44). Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodytos kalinimo sÄ lygos Kauno TI atitiko tiek Taisyklių, tiek minėtos Higienos normos reikalavimus.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalÄ , nurodant, kaip ji gali pasireikÅ¡ti. PareiÅ¡kėjo neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė nei Kauno TI neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalÄ . Nenustačius Å¡ių vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė