34fce4bc-e807-4bd1-972b-1df14e35c1d3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1809-422/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00822-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.2.; 37.6.; (S) 55.1.1.; 55.1.3. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

4) nurodė, kad 2016 m. kovo mėnesį bausmę atlikinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nurodė, jog gyveno 2 palatoje, kurios plotas buvo apie 22 kv. m ir joje gyveno 7 žmonės. Nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas, buvo netinkama ventiliacija, palatoje buvo drėgna. Patalpose buvo tarakonų bei nurodė, jog pastato konstrukcijose yra asbesto. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė depresijÄ , nusivylimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau– ir LAVL) atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-15) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo gydomas nuo 2016-04-04 iki 2016-04-18 Chirurginio skyriaus palatoje Nr.

2. Pareiškėjas buvo gydomas ne režimo zonos korpuso nerakinamojoje palatoje Nr. 2, todėl galėjo laisvai judėti savo gydomojo skyriaus lokalinio sektoriaus ir jam skirto pasivaikščiojimo kiemelio teritorijos ribose. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems.

Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir iÅ¡vykstančiųjų asmenų skaičių). Palatoje Nr. 2 vėdinama per joje įrengtÄ langÄ . Ligoninėje gyvenamose patalpose oro temperatÅ«ra ir drėgmė atitiko teisės aktuose numatytas normas. Taip pat nurodė, jog nuteistųjų ar suimtųjų praÅ¡ymu buvo iÅ¡duodamos papildomos antklodės bei elektriniai Å¡ildytuvai. Ä®staigoje konstrukcijų iÅ¡ asbesto nėra.

Ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Darbai buvo atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau. PareiÅ¡kėjas gydymosi laikotarpiais į įstaigos administracijÄ dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Jokių duomenų, jog skundžiamos kalinimo sÄ lygos sukėlė neigiamÄ poveikį jo sveikatai nepateikė. PareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas jo nurodytais laikotarpiais atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė), atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau– EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Byloje nėra duomenų, apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu buvusių asmenų skaičių minėtose palatose, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių.Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta (b. l. 16), kad pareiškėjas buvo gydomas nuo 2016-04-04 iki 2016-04-18 Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 2, kurios plotas 24,92 kv. m ir joje buvo įrengta 7 vieno aukšto lovos, todėl vienam asmeniui teko 3,56 kv. m gyvenamojo ploto.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjui 15 parų trÅ«ko 1,54 kv. m gyvenamojo ploto. Å iuo aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sÄ lygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sanitariniai mazgai yra kamerose, pareiÅ¡kėjui tekęs plotas tokiose kamerose buvo dar mažesnis, o jo galimybė judėti kameroje – itin ribota.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad palatoje buvo netinkama ventiliacija, drėgmė. Taip pat nurodė, jog palatose buvo tarakonų bei ligoninės pastato konstrukcijose yra asbesto.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015).Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rai, santykinei oro drėgmei nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.Atsakovas nurodė, jog palatoje Nr. 2 yra langai bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. foto nuotraukas (b. l. 26). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atdarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų (drėgmės, netinkamos ventiliacijos) buvo kreipęsis į atsakovÄ , į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl drėgmės, netinkamos ventiliacijos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog pastato konstrukcijose yra asbesto bei palatose buvo tarakonų.

Atsakovas atsiliepime tvirtino, jog Ligoninės pastato konstrukcijos draudžiamų medžiagų, tame tarpe ir asbesto nenaudoja. Įrodymų, paneigiančių Å¡iuos atsakovo atstovo teiginius, pareiÅ¡kėjas nepateikė, be to, nenurodė, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamojoje aplinkoje galimai buvęs asbestas. Ä® bylÄ nepateikti pareiÅ¡kėjo skundai atsakovui, kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas pateikė teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, sudarytÄ su UAB "Kenkėjų kontrolės tarnyba" (b. l. 22-25), kuri patvirtina, kad LAVL ėmėsi bÅ«tinų priemonių, siekdama užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų, tarakonų) naikinimÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl to kėlė pretenzijas, kreipėsi į atsakovÄ , į kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡io pobÅ«džio aplinkybių atmestini.Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų apie kalinimo sÄ lygų LAVL įtakÄ pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę (15 parų trÅ«ko 1,54 kv. m gyvenamojo ploto), jo pobÅ«dį (gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai ir visÄ gydymo laikÄ ), nesant duomenų, kad jo sveikatos bÅ«klė, jam bÅ«nant LAVL, bÅ«tų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                          Janina Vitunskienė