2020-06-17 Nr. AB-12330-3-61-3-01518-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-406-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.); 2) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-629-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.); 3) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-774-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.136 E.); 4) įpareigoti NŽT pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti NŽT pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kitą skundo dalį priėmė.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-667-734/2017 pagal pareiškėjos (ieškovės) pagrindinį reikalavimą pripažinti niekine valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Vadovaujantis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017 (paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi 2A-1560-653/2018) 24 119 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste yra išnuomotas ne tik jame esantiems pastatams eksploatuoti, žemės nuomininkas UAB „VIA SPORTAS“ teisėtai gali jame statyti naujus statinius.

Teismas pažymėjo, kad neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjos skundą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytina priimti.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėja nurodo, kad dėl sudėtingos ir itin painios ginčo situacijos teismas suklydo, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog šiuo atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017 ir Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018 buvo nagrinėjamas ne pareiškėjos J. J., bet kito fizinio asmens, t. y. ieškovės S. D., reikalavimas pripažinti niekine valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Minėtuose bylose buvo sprendžiamas klausimas išimtinai dėl žemės sklypo nuomos sutarties panaikinimo, kaip niekinio ir negaliojančio sandorio, tačiau nebuvo sprendžiami šios nuomos sutarties pakeitimo, kaip netinkamai vykdomos, klausimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017 vertino tik žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo teisėtumą, tačiau atsisakė vertinti pateiktus įrodymus, kad žemės sklypo nuomos sutartis vykdoma netinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad įrodinėti, jog žemės sklypo nuomos sutartis vykdoma netinkamai, turi teisę tik NŽT, tačiau šia teise minėtoje byloje NŽT nepasinaudojo. Iš esmės tokią pat poziciją yra išsakęs ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo sutarties netinkamo vykdymo ir tik NŽT, būdama žemės sklypo nuomos sutarties šalis, turi spręsti šios sutarties nutraukimo ar pakeitimo klausimą.

Pareiškėja dėl netinkamai vykdomos žemės sklypo sutarties dar 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su prašymu. Prašymu pareiškėja prašė pakeisti 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeisti žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo ploto dalį pripažinti laisva grąžintina ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Vėliau su tokiu pačiu reikalavimu dėl NŽT netinkamo veikimo (neveikimo) buvo priversta kreiptis ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taigi, priešingai nei teigia teismas, pareiškėjos reikalavimas pakeisti 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeisti žemės sklypo ribas t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo ploto dalį pripažinti laisva grąžintina ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams, nebuvo nagrinėtas nei civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017, nei civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino civilinėse bylose Nr. 2-667-734/2017 ir Nr. 2A1560-653/2018 nagrinėtus ieškovės S. D. ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas teismo argumentas, jog yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundžiama nutarties dalimi teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnio 6 dalį.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje Nr. 2-667-734/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. 2A-1560-653/2018 kaip trečiasis asmuo ieškovės pusėje, todėl turėjo galimybę ginti savo teises, reikšdama savarankiškus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Pareiškėjos elgesys keliant dar vieną bylą vertintinas kritiškai. Pareiškėjos nurodytose bylose buvo nustatyta, kad ieškovė nėra tas asmuo, kuris turi įrodinėti netinkamą nuomos sutarties vykdymą. Pareiškėja nėra 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 1189 B01/2003-2816 šalis ir reikalavimo dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, suformuluotus skunde, negali reikšti. Į pareiškėjos reikalavimus inicijuoti minėtos žemės nuomos sutarties pakeitimą buvo atsakyta NŽT 2020 m. kovo 24 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. raštais. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju vertintintinas skundu ginčijamų administracinių aktų atitikimas teisės aktų reikalavimams, o pareiškėjos reikalavimas dėl NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalies, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyta priimti skundo reikalavimą įpareigoti NŽT pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti minėtą skundo reikalavimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-667-734/2017 pagal pareiškėjos (ieškovės) pagrindinį reikalavimą pripažinti niekine valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Vadovaujantis šiuo įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d sprendimu, kuris buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018, 24 119 kv. m žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste yra išnuomotas ne tik jame esantiems pastatams eksploatuoti, žemės nuomininkas UAB „VIA SPORTAS“ teisėtai gali jame statyti naujus statinius.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-667-734/2017, nustatė, kad ši byla buvo inicijuota ne pareiškėjos, o ieškovės S. D. dėl žemės nuomos sutarties ir kitų aktų dalies panaikinimo. J. J. šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju nėra atsisakymo priimti skundą pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nes pirmosios instancijos teismo nurodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-667-734/2017, kuris buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1560-653/2018, buvo išspręstas kito asmens reikalavimo, kuris nėra tapatus pareiškėjos reikalavimui, pagrįstumas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, klausimą dėl skundo dalies – įpareigoti NŽT pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams – priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakyta priimti skundo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003 m. lapkričio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 1189 B01/2003-2816, pakeičiant žemės sklypo ribas, t. y. sklypo planą, o likusią žemės sklypo dalį pripažinti laisva grąžintina žeme ir atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo pretendentams, panaikinti bei perduoti klausimą dėl skundo dalies priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė