2017-01-16 Nr. AB-1311-3-61-3-03409-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-382-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03409-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. atsakyme Nr. 42-75(2) išdėstytą sprendimą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2014 m. birželio 11 d. raštą Nr. 2S-3091; 3) įpareigoti Vilniaus PN administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsisakymas pristatyti pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai yra priimtas nepagrįstai taikant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 158 straipsnio 2 dalies nuostatą bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 29 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo jis buvo pripažintas kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje ir 151 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Tą pačią dieną buvo suimtas, o nuo 2011 m. gegužės 6 d. bausmę atlieka Vilniaus PN, atskirajame sektoriuje. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojo BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje nebuvo numatytas draudimas lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, o nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija, kurioje šis draudimas įtvirtintas. Pareiškėjo nuomone, naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina jo teisinę padėtį. Pareiškėjas nuteistas ir bausmę pradėjo atlikti galiojant senajai BVK 158 straipsnio redakcijai, kuri iki 2013 m. sausio 1 d. nedraudė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė bendrąjį teisės principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal). Pabrėžė, kad nauja BVK 158 straipsnio redakcija netaikoma, jei ji sunkina nuteistojo teisinę padėtį.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus PN paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjui surašė atsakymą Nr. 42-75(2) dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Pažymėjo, kad skundžiamas Vilniaus PN atsakymas Nr. 42-75(2) yra informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, atsakantis į pareiškėjo 2014 m. balandžio 29 d. prašymą Nr. 29-254(2), o ne individualus administracinis aktas, pats savaime nesukeliantis nuteistajam teisinių pasekmių. Vilniaus pataisos namų nuteistajam pateiktame ginčijamame rašte-atsakyme pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos drausminės poveikio priemonės, nėra nustatytos, pakeistos ar naikinamos tam tikros nuteistojo teisės ar pareigos, įtvirtintos galiojančiuose teisės aktuose. Ginčijamas Vilniaus PN atsakymas pateiktas raštu, nepažeidžiant nustatytų teisės aktais terminų, pateikta nuteistajam informacija yra konkreti, tiksli ir objektyvi bei atitinka galiojančią teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas.

Atsakovas pabrėžė, kad, sprendžiant dėl galimybės būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, nuo 2013 m. sausio 1 d., vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiesiems pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį, 151(1) straipsnį ir 153 straipsnį. Atsižvelgiant į galiojančias įstatymines nuostatas, nėra teisinio pagrindo pareiškėją pristatyti lygtinio paleidimo svarstymui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su skundu nesutiko.

Kalėjimų departamentas paaiškino, kad 2014 m. birželio 11 d. raštu Nr. 2S-3091 pareiškėjui išsamiai ir argumentuotai atsakė – pateikė informaciją į jam rūpimus klausimus. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas nėra teisės aktų įgaliotas spręsti pareiškėjo lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą klausimą. Nustačius, kad pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, pripažintina, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su pareiškėjo prašymu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad BVK 3 straipsnis imperatyviai nustato, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai. BVK 158 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo metu bausmę atlieka už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 149 straipsnio 3 dalis, 151 straipsnio 2 dalis), todėl sprendė, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su prašymu nagrinėti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijai. Komisijai perduodami nagrinėti tik tų nuteistųjų prašymai, kuriems lygtinis paleidimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Įvertinęs Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtus aktus, teismas konstatavo, kad jie yra individualaus pobūdžio aktai, priimti laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinimo pagrindų nenustatyta. Atmetęs pareiškėjo skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia principą lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal). Pažymi, kad BK 3 straipsnyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tuo tarpu baudžiamasis įstatymas nenumato sunkinančio asmenų padėtį įstatymo grįžtamosios galios. Pabrėžia, kad naujoji BVK 158 straipsnio redakcija sunkina jo padėtį, nors jis nuteistas ir bausmę pradėjo atlikti esant taikomai BVK 158 straipsnio redakcijai, galiojusiai iki 2013 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. 42-75(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo“ Nr. 2S-3091 panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus pataisos namų administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. S. 2014 m. balandžio 29 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas jį teikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 37).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2014 m. gegužės 16 d. sprendime „Dėl prašymo“ Nr. 42-75(2) nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo 2014 m. balandžio 29 d. prašymu, nustatyta, jog vadovaujantis 2012 m. birželio 5 d. Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI-2040 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 1511 straipsnį ir 153 straipsnį, todėl pareiškėjas nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai (b. l. 38).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. gegužės 23 d. skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. 42-75(2), 2014 m. birželio 11 d. sprendime Nr. 2S-3091 nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnį, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl lygtinio paleidimo klausimai sprendžiami pagal šiuo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Kadangi pareiškėjas yra nuteistas už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsniu, lygtinis paleidimas pareiškėjui netaikomas, nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo laiko (b. l. 30).

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu „Dėl prašymo“ Nr. 42-75(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimu „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo“ Nr. 2S-3091 teigdamas, jog nauja, nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojanti Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio redakcija jo atžvilgiu netaikytina, nes ji sunkina pareiškėjo padėtį. Pareiškėjas pažymi, kad jis buvo nuteistas ir bausmę pradėjo atlikti tuo metu, kai galiojo ankstesnė Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio redakcija, vadovaujantis kuria, pareiškėjo nuomone, jis turėjo būti pristatytas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo sprendimo, susijusio su pareiškėjo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, jog Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas (žr. 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014, 2013 m. liepos 16 d. nutartį, priimtą byloje V. U. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veikla, tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismui teismingi ginčai, susiję su lygtinio paleidimo vykdymo teisiniais aspektais baudžiamajame procese. Reikalavimai dėl lygtinio paleidimo yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. T-54, priima byloje V. A. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta byloje V. U. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai; 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Ž. A. v. Alytaus pataisos namai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Šiuo atveju pareiškėjo ginčijami Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 42-75(2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 2S-3091 yra priimti ne viešojo administravimo, bet baudžiamojo proceso teisės reglamentuojamų lygtinio paleidimo vykdymo teisinių santykių srityje. Pareiškėjo keliamų klausimų dėl lygtinio paleidimo vertinimas priklauso ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Todėl, įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų turinį bei minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, spręstina, jog ginčas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo „Dėl prašymo“ Nr. 42-75(2) dėl atsisakymo pristatyti pareiškėją lygtinio paleidimo klausimui svarstyti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo „Dėl Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimo“ Nr. 2S-3091 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrįstumo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Kaip nustatyta, šioje byloje pareikšti pareiškėjo reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles.

Iš byloje esančios Vilniaus pataisos namų 2014 m. birželio 10 d. pažymos apie bausmės atlikimą Nr. 42-87(2) matyti, kad pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2016 m. gruodžio 27 d. (b. l. 39). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame 2016 m. gruodžio 21 d. prašyme dėl teismo nutarties siuntimo kitu adresu pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 27 d. jis baigė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui skirtos laisvės atėmimo bausmės terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs ir pareiškėjas nebėra laikomas Vilniaus pataisos namuose. Todėl šiuo atveju pareiškėjo keliamo ginčo nagrinėjimas bei vertinimas yra netikslingas, kadangi teisminio ginčo paskirtis yra apginti pažeistas asmens teises ar teisėtus interesus, o ne konstatuoti materialinių teisinių pasekmių nesukeliančias aplinkybes. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių negalėtų apginti ir pats procesas būtų beprasmis.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo dėl minėtų pareiškėjo reikalavimų, susijusių su pareiškėjo pristatymu Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priėmimas, kai yra pasibaigęs pareiškėjui skirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, būtų beprasmis, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nebepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo perduoti bylą bendrosios kompetencijos teismui klausimui dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos spręsti nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Kadangi nagrinėjama byla nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, panaikinamas ir byla nutraukiama, nes, pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui esant nebeaktualiam, pagrindo perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui nėra.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ginti jo manymu pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus kitais įstatymuose nustatytais būdais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė