2022-06-22 Nr. AB-17111-3-62-3-00375-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2942-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00375-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. O. B. ir jos atstovaujamo pilnamečio sūnaus M. D. D. D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. O. B. ir jos atstovaujamo pilnamečio sūnaus M. D. D. D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai K. O. B. (toliau – ir pareiškėja) ir jos atstovaujamas pilnametis sūnus M. D. D. D. D. (toliau – kartu ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 22M66073 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji atitinka reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga, kadangi negali pasilikti ar sugrįžti į savo kilmės šalį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjos manymu, buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jos situacija, susidariusi kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta kilmės šalyje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija. Atsižvelgus į kilmės šalies vyriausybės tiesioginę grėsmę pareiškėjai, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. Pareiškėja Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodžiusi faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, jog persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Jei pareiškėja bus grąžinta į savo kilmės šalį, jai gresia mirtis ar susidorojimas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, kad už D. D. dėl (duomenys neskelbtini) yra netekęs veiksnumo ir dėl to negali naudotis savo teise gyventi savarankiškai bei priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, yra priklausomas nuo savo šeimos narių, kurie už jį paprašė prieglobsčio pateikdami vienodą prašymą bendrai, bei siekiant užtikrinti administracinio proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus, konstatuota, kad netikslinga nagrinėti K. A. ir jos pilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) D. D. prieglobsčio prašymus atskirai, todėl buvo priimtas sprendimas jų prašymus nagrinėti bendrai.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas abstraktus, jame trūko nuoseklumo. Po apklausos pareiškėja pateikė duomenis, kurie, jos manymu, pagrįstų nurodytas aplinkybes ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Įvertinęs (duomenys neskelbtini), atsakovas darė išvadą, kad pateiktas dokumentas kelia pagrįstų abejonių. (duomenys neskelbtini). Grupuotė veikia daugiausia (duomenys neskelbtini) vietovėse, kur dominuoja (duomenys neskelbtini). Pagal randamą informaciją, grupuotė (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija, po (duomenys neskelbtini) pralaimėjimo, (duomenys neskelbtini) padėtis (duomenys neskelbtini) išlieka sudėtinga dėl daugybės kitų ginkluotų grupuočių. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini) gali susidurti su tam tikro pobūdžio diskriminacija, tačiau smurtas prieš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra retas reiškinys. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini).

8. Nors pareiškėja nurodė, kad išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė (duomenys neskelbtini) pasų kopijas, pagal kurias – visų šeimos narių pasai yra išduoti (duomenys neskelbtini). Remiantis Vidaus reikalų informacinės sistemos vizų modulio duomenis (toliau – VIS) duomenimis, (duomenys neskelbtini) piliečiams K. A., D. D. D. D. ir D. D., 2018 m. balandžio 30 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą, bei kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Visa šeima savo vizų aplikacijose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) mieste.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nurodė ir kitą išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastį – (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Iš esmės, pareiškėja per apklausą neteikė detalios informacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pasakojimas (duomenys neskelbtini) nebuvo paremtas objektyvia informacija ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgęs į tai, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos teiginiai (duomenys neskelbtini) nėra tikėtini ir šios nurodytos aplinkybės nelaikytinos nustatytais faktais.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, remiantis ESPA pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat, remiantis ESPA duomenimis (duomenys neskelbtini) nevyksta ginkluotas konfliktas, ir todėl gubernijoje nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui. Įvertinus surinktą informaciją, konstatuota, kad pareiškėjai nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, todėl daryta išvada, jog pareiškėjų išvykimas iš savo kilmės valstybės nebuvo nulemtos problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti šalies viduje, asmens gyvybei pavojus negrėsė.

12. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi asmenims 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė.

14. Teismas, remdamasis Migracijos departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę, nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Taigi kilmės valstybės informacija nepatvirtina informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien buvimas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jiems individualiai kilusių pavojų dėl (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje. Taigi pareiškėjų baimė būti persekiojamiems yra nepagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

15. Pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos ((duomenys neskelbtini)), teismas nelaikė patikimu įrodymu (duomenys neskelbtini). Ištyrus viešai prieinamą informaciją, rasta, jog jis domisi šiais puslapiais – (duomenys neskelbtini). Todėl toks pateiktas dokumentas, teismo įsitikinimu, pagrįstai kelia abejonių bei tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) yra sufalsifikuota bei (duomenys neskelbtini). Jokių paaiškinimų (duomenys neskelbtini) pareiškėja nepateikė, todėl teismas nurodė, jog tai nėra tinkamas įrodymas sprendžiant pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Grupuotės ((duomenys neskelbtini)) laiško teismas taipogi nelaikė patikimu įrodymu, kadangi ši grupuotė, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, jog tikėtina, jog pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas, rinkdamas informaciją apie kilmės šalį, nurodė, jog nėra informacijos, jog grupuotė vykdė veiklą (duomenys neskelbtini).

16. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas yra neinformatyvus, abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai ir jos sūnui kilmės valstybėje gresia realus persekiojimas ar kita grėsmė. Pareiškėja, teigdama, jog (duomenys neskelbtini), tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė bei nenurodė jokių individualaus pobūdžio grasinimo epizodų, pareiškėjos prieglobsčio prašyme ir skunde teismui nurodytų realiai tikėtinų grėsmių nepatvirtino. Pareiškėja nepateikė jokių detalių, kurias būtų galima patikrinti. Kadangi pareiškėja šių aplinkybių nedetalizavo, atitinkamai, teismo teigimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjos teiginiais.

17. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas, arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Pareiškėjų teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) yra deklaratyvūs, jie nenurodė jokių aiškių bei konkrečių aplinkybių dėl krikščionių teisių pažeidimų jų konkrečiu atveju. Taigi, duomenų visuma neįrodo, kad vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl egzekucijos ar mirties bausmės.

18. Kadangi prieglobsčio prašytoja prašymą suteikti prieglobstį teikė ir savo pilnamečio sūnaus vardu, tačiau savarankiškų pagrindų suteikti jam prieglobstį nesuformulavo, t. y. vaiko atstovė (motina) nenurodė kitokių priežasčių prieglobsčiui jos vaikui suteikti nei grįsdama savo prašymą, todėl, išnagrinėjęs pareiškėjos prašyme nurodytas prašymo suteikti prieglobstį priežastis bei argumentus ir netenkinęs jos prašymo suteikti prieglobstį, analogiškais motyvais teismas atmetė ir pareiškėjos pilnamečio vaiko prašymą suteikti prieglobstį.

19. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje. Pareiškėjai nepaneigė Migracijos departamento surinktos informacijos pagrįstumo bei padarytų išvadų.

20. Kadangi pareiškėjai į Lietuvą atvyko neteisėtai (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyti pareigūnų, taip pat nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, teismas nurodė, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė juos išsiųsti.

21. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, ir pažymėjo, jog atsakovas nepateikė argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kokių nors teisės pažeidimų, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikę melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų maksimalų draudimo atvykti termino taikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.

22. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausyti tiesiogiai.

24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino jų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėja ir jos (duomenys neskelbtini) sūnus negali grįžti į kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjai pažymi, kad kilmės šalies informacija patvirtina (duomenys neskelbtini). EASO pateiktoje informacijoje taip pat buvo pabrėžta, kad (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjos teigimu, grupuotė ((duomenys neskelbtini)) yra susijusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėja pažymi, kad ji prieglobsčio prašo ir dėl (duomenys neskelbtini), nes kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) neužtikrinama reikalinga ir kokybiška pagalba bei priežiūra. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), esant išskirtinėms aplinkybėms, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę, kur jam galimai bus suteikiamos prastesnės kokybės medicininės paslaugos, reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

28. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog jie nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), todėl atitinka mažiausiai du kriterijus dėl didesnės rizikos susidurti su persekiojimu. Pareiškėjos sūnus yra (duomenys neskelbtini), jam reikalinga (duomenys neskelbtini), todėl ir dėl šio aplinkybės pareiškėjų šeima yra labiau pažeidžiama ir priskirtina padidintos rizikos grupei.

29. Pareiškėjai nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jiems nesuteikta papildoma apsauga ir teigia, jog atsakovas rėmėsi ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, o joje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Pareiškėjų manymu, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai ją įvertinti. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22M66073, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

36. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y., kad pareiškėja prieglobsčio prašo ir dėl (duomenys neskelbtini) nenagrinėjami.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjams atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė.

38. Pareiškėjai apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

39. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

40. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

41. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjų apeliacinis skundas.

46. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjai grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, yra nepagrįsti, nes jos nurodytos aplinkybės nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjos pateikta istorija yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa. Migracijos departamento surinkta informacija patvirtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) Konstituciją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini). Galiausiai pažymėtina, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien buvimas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta.

48. Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjų prašymo motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino būtinybės pareiškėjams suteikti prieglobstį. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas yra individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjų poreikis dėl tarptautinės apsaugos, nes pareiškėjai neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ar papildomos apsaugos taikymo. Atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Migracijos departamento surinkta ir pareiškėjos pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjai savo kilmės valstybėje yra persekiojami ir jiems reikalinga tarptautinė apsauga. Pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini), tikėtina, (duomenys neskelbtini). EPPB 2021 m. gairių duomenimis įvairiose (duomenys neskelbtini) yra skirtingas (duomenys neskelbtini) smurto lygis. (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje jiems gresia kankinimai arba mirties bausmė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė. Pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų baimė būti persekiojamiems remiasi subjektyvia jų nuomone, pareiškėjų pasakojimas laikytinas nepatikimu, abstrakčiu ir prieštaringu, todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai gauti.

50. Sprendimas dėl pareiškėjų išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas, nes pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį.

51. Nagrinėjamu atveju nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali grėsmė sveikatai ir gyvybei. Byloje nėra nustatyta pareiškėjų baimę grindžiančių objektyvių veiksnių ir duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų grįžimo į kilmės valstybę atveju jiems kiltų reali rizika patirti didelę žalą ir netinkamus veiksmus. EPPB 2021 m. ataskaita, kuria rėmėsi tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, yra patikimas ir autoritetingas šaltinis, pateikiantis aktualesnę kilmės valstybės situaciją ir informaciją apie padėtį nei pareiškėjų pasakojimas apie grėsmę patirti neaiškaus pobūdžio persekiojimą.

52. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos pareiškėjams suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjos šalyje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

54. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų. Pareiškėjai apeliaciniame skunde neskundžia pirmosios instancijos teismo nustatyto laikotarpio proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjams nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti sutrumpintas.

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. O. B. ir jos atstovaujamo pilnamečio sūnaus M. D. D. D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys